Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. A. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja J. A. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 21R-20 (AG-29/02-2019) (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Komisiją per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos persiųsti pareiškėjos 2019 m. sausio 8 d. skundą „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. lapkričio 28 d. rašto panaikinimo, termino atnaujinimo, sprendimų panaikinimo“ Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Komisijos 2019 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 21R-20 (AG-29/02-2019), kuriuo Komisija atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą dėl VMI 2018 m. lapkričio 28 d. rašto, teisėtumo.

Nustatyta, kad 2013 m. spalio 31 d. pareiškėja kartu su sutuoktiniu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), kuriame sutuoktinis deklaravo savo gyvenamąją vietą. 2016 m. spalio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nekilnojamasis turtas buvo parduotas už 48 000 Eur, todėl į pareiškėjos ir sutuoktinio sąskaitas buvo pervesta po 24 000 Eur už bendrą turtą. 2017 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėja su sutuoktiniu įsigijo kitą nekilnojamąjį turtą už 52 000 Eur, esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl Komisijos Sprendimo

Atsižvelgiant į Komisijos Sprendime nurodytą atsisakymo priimti pareiškėjos skundą, vertintina, ar tarp pareiškėjos ir VMI kilęs ginčas dėl VMI 2018 m. lapkričio 28 d. rašto yra mokestinis.

MAĮ 87 straipsnio 11 dalis numato, kad prašymo grąžinti arba įskaityti mokesčio permoką pateikimo tvarką bei formas nustato centrinis mokesčių administratorius. Centrinis mokesčių administratorius turi teisę nustatyti prie prašymo pridėtinų dokumentų sąrašą, taip pat atvejus, kada mokesčio permoka grąžinama mokesčių mokėtojui be atskiro prašymo.

Taisyklių (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. VA-166 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.) buvo nustatyta, kad prašymas turi būti užpildytas ir pateiktas, laikantis Taisyklėse nustatytų reikalavimų.

Pagal paminėtas MAĮ ir jį lydinčių teisės aktų nuostatas spręsti dėl pareiškėjos teisės susigrąžinti GPM permoką galima tik vykdant mokesčių administravimo procedūrą ar sprendžiant mokestinį ginčą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pati savarankiškai deklaravo mokesčius už 2016 metus ir sumokėjo apskaičiuotą GPM. Byloje duomenų, kad pareiškėjai GPM buvo naujai apskaičiuotas, atlikus mokestinį patikrinimą, ar kad pareiškėja būtų pateikusi nustatytos formos prašymą grąžinti mokesčio permoką ir mokesčių administratorius būtų priėmęs sprendimą atsisakyti šią permoka grąžinti nėra. Kauno AVMI 2017 m. liepos 4 d. raštas Nr. (7.1-3.1.1) K-3472 ir Kauno AVMI 2018 m. birželio 27 d. raštas Nr. (7.46-4.7.1) K-2368 savo turiniu nėra sprendimai atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą), todėl darytina išvada, ginčas dėl šių raštų teisėtumo nėra mokestinis ginčas. Pažymėtina, kad tokios pačios pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1195-442/2020, išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą dėl RAAT 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo.

Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad Komisija neturėjo pagrindo atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą, remdamasi tuo, kad kilęs ginčas yra mokestinis. Todėl toks Komisijos atsisakymas priimti nagrinėti skundą vertintinas kaip nepagrįstas, o priimtas Sprendimas naikintinas.

Dėl įpareigojimo Komisiją atlikti veiksmus

Pareiškėja skunde taip pat reiškė reikalavimą įpareigoti Komisiją per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos persiųsti pareiškėjos 2019 m. sausio 8 d. skundą „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. lapkričio 28 d. rašto panaikinimo, termino atnaujinimo, sprendimų panaikinimo“ MGK.

Nustačius, jog tarp pareiškėjos ir mokesčių administratoriaus kilęs ginčas nėra mokestinis ir kad Komisija be teisėto pagrindo atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo Komisiją persiųsti jos skundą nagrinėti MGK pagal kompetenciją negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.

Dėl VMI raštų teisėtumo

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjamoje byloje, grąžindamas pareiškėjos skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pažymėjo, kad administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę, todėl teisminio nagrinėjimo dalyką, visų pirma, sudaro viešojo administravimo subjekto sprendimai, kuriais asmenims nustatomos teisės ir pareigos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimas administracinėje byloje administracinėje byloje Nr. eA-2052-602/2020).

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja nuo 2017 m. iš esmės siekia, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl mokesčio permokos grąžinimo (už 2016 metus sumokėto GPM) ir kitų su tuo susijusių klausimų. Tačiau šioje byloje priimtu reikalavimu teismas vertino tik Komisijos, kuri atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, Sprendimo teisėtumą. Atsižvelgiant į byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją, tai, kad pareiškėja ir paties pirmosios instancijos teismo anksčiau buvo suklaidinta dėl Kauno AVMI raštų apskundimo tvarkos, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir konstatavus, jog Komisijos atsisakymas nagrinėti pareiškėjos skundą buvo nepagrįstas, nėra tikslinga grąžinti ginčą nagrinėti Komisijai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti Kauno AVMI 2017 m. liepos 4 d. ir 2018 m. birželio 27 d. raštų ir VMI 2018 m. lapkričio 28 d. rašto teisėtumą ir priimti dėl to sprendimą iš esmės.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties argumentus, bei vadovaudamasis proceso operatyvumo, protingumo principais, įvertins Kauno AVMI 2017 m. liepos 4 d. ir 2018 m. birželio 27 d. raštų ir VMI 2018 m. lapkričio 28 d. rašto teisėtumą.

Kaip jau minėta, pareiškėja 2017 m. birželio 8 d kreipėsi į VMI, prašydama grąžinti be teisinio pagrindo sumokėtą 2 270 Eur GPM įmoką. Pareiškėja šiame prašyme nurodė, kad kartu su sutuoktiniu 2016 m. spalio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tretiesiems asmenims perleido dalį žemės sklypo su statiniais ir 2017 m. gegužės 22 d. įsigijo kitą žemės sklypą su statiniais. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, bei tai, kad turtą įgijo per vienerius metus bendrai su sutuoktiniu, pareiškėja mano, kad iš jos neturėjo būti reikalaujama sumokėti GPM (b. l. 71-72).

Kauno AVMI, atsakydama į šį pareiškėjos prašymą, 2017 m. liepos 4 d. rašte „Dėl J. A. prašymo grąžinti sumokėtą įmoką“ Nr. (7.1-3.1.1) K-3472, išaiškino, kokiais atvejais pagal GPMĮ 17 straipsnį GPM neapmokestinamos pajamos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonomės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį turtą. Įvertinusi prašyme nurodytą situaciją, Kauno AVMI nurodė, kad GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 53 ir 54 punktuose nustatyta pajamų mokesčio lengvata prašyme pateiktu atveju negali būti taikoma pareiškėjos gautoms pajamoms už 1/2 parduoto turto, priklausiusio sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybės teise, kadangi pareiškėja nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos paduotame gyvenamajame būste, kas neatitinka GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nurodytos sąlygos. Kauno AVMI taip pat rašte nurodė, kad 2017 m. birželio 5 d. pareiškėja patikslino 2016 m. metinę pajamų deklaraciją, deklaravo 1/2 dalį pajamų, gautų 2016 m. už parduotą nekilnojamąjį turtą. Mokėtina pajamų mokesčio suma pagal patikslintą 2016 m. metinę pajamų deklaraciją – 2 249 Eur, apskaičiuota pajamų mokesčio delspinigių suma – 22,78 Eur. 2017 m. birželio 5 d. gyventoja sumokėjo 2 270 Eur pajamų mokesčio. 2017 m. birželio 30 d. pareiškėjos skola biudžetui – 1,78 Eur pajamų mokesčio delspinigių (b. l. 92-93).

Kaip jau buvo konstatuota, pareiškėjos 2017 m. birželio 8 d. prašymas dėl mokestinės permokos grąžinimo neatitinka Taisyklių reikalavimų, todėl negalėjo būti pagrindas pradėti GPM permokos grąžinimo procedūrą pagal MAĮ 87 straipsnį. Susipažinus su Kauno AVMI 2017 m. liepos 4 d. rašto Nr. (7.1-3.1.1) K-3472 turiniu, matyti, kad vietos mokesčių administratorius, tuo pagrindu, kad pareiškėja nepateikė prašymo, kurio pagrindu galėtų būti inicijuota GPM permokos grąžinimo procedūra, jokio administracinės procedūros sprendimo dėl GPM permokos grąžinimo / atsisakymo grąžinti aptariamame rašte pareiškėjos atžvilgiu nepriėmė, o, atsižvelgdamas į pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes, pateikė savo nuomonę (teisinę konsultaciją) dėl galimybės pareiškėjai pasinaudoti mokesčio lengvata pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 53 ir 54 punktus. Atsižvelgiant į tai, teismas šio rašto teisėtumą vertina tik atitikimo Asmenų aptarnavimo valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių (toliau – ir Aptarnavimo taisyklės), patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VA-77, reikalavimams aspektu ir daro išvadą, kad Kauno AVMI 2017 m. liepos 4 d. raštas Nr. (7.1-3.1.1) K-3472 atitinka Aptarnavimo taisyklių (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. VA-75 redakcija, galiojusi iki 2018 m. gegužės 15 d.) 41 punkte (atsakyme apie asmens prašymo ir/ar skundo išnagrinėjimą turi būti nurodyti tokio sprendimo motyvai, pagrįsti teisės aktų nuostatomis, taip pat išaiškinta atsakymo apskundimo tvarka) ir 52 punkte (atsakyme apie asmens prašymo nepalankų išnagrinėjimą ir atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba VMI siunčiamame pranešime apie asmens prašymo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas) nustatytus reikalavimus, jame pateikiamos išvados dėl pareiškėjos nurodytų pajamų pripažinimo neapmokestinamosiomis pajamomis pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 53 ir 54 punktus pagrįstos faktinių aplinkybių ir rašte aptarto teisinio reglamentavimo analize.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. birželio 1 d. skundu kreipėsi į VMI, prašydama atnaujinti skundo padavimo terminą ir panaikinti Kauno AVMI 2017 m. liepos 4 d. raštą Nr. (7.1-3.1.1) K-3472. Taip pat pareiškėja ne teismo tvarka prašė jai atlyginti 2 270 Eur dydžio turtinę žalą, padarytą valstybės valdžios neteisėtu aktu – Kauno AVMI 2017 m. liepos 4 d. raštu Nr. (7.1-3.1.1) K-3472, pervedant šias lėšas į jos sąskaitą (b. l. 76-79).

Šis pareiškėjos skundas buvo persiųstas nagrinėti Kauno AVMI, kuri į skundą atsakė 2018 m. birželio 27 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (7.46-4.7.1) K-2368. Šiame rašte nurodyta, kad pareiškėjos skundas nėra mokestinio ginčo objektas, o Kauno AVMI 2017 m. liepos 4 d. raštas Nr. (7.1-3.1.1) K-3472 buvo tik informacinio pobūdžio, kuriame išdėstyta Kauno AVMI nuomonė dėl pareiškėjos prašymo grąžinti įmoką. Kauno AVMI taip pat nurodė, kad minėtas informacinis raštas pats savaime nenustatė pareiškėjai jokių teisių ir pareigų, todėl negali būti nagrinėjamas MAĮ IX skyriuje (kaip mokestinis ginčas) nustatyta tvarka. Be to, Kauno AVMI, analogiškai, kaip ir Kauno AVMI 2017 m. liepos 4 d. rašte Nr. (7.1-3.1.1) K-3472, išaiškino pareiškėjai GPM lengvatos taikymo sąlygas ir atsižvelgdama į tai, jog pareiškėja nedeklaravo gyvenamosios vietos parduotame būste, padarė išvadą, kad GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nustatyta mokesčio lengvata negalėjo būti taikoma, todėl nėra pagrindo sumokėtą pajamų mokestį ir nuo jo apskaičiuotus delspinigius pripažinti, kaip sumokėtais be teisinio pagrindo, ir juos grąžinti. Kauno AVMI dėl pareiškėjos skundo reikalavimo atlyginti žalą nurodė, kad Kauno AVMI jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl su prašymu nesutinka.

Pažymėtina, kad pagal MAĮ nuostatas, kiekvienas suinteresuotas asmuo, dėl vykstančio mokestinio ginčo, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į ikiteisminę skundo nagrinėjimo instituciją (į VMI), kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. MAĮ 150 straipsnyje nustatyta, kad centrinis mokesčių administratorius nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą bei aukščiau teismo sprendime pateiktas išvadas, kad tarp pareiškėjos ir mokesčių administratoriaus kilęs ginčas nėra mokestinis, įvertinęs Kauno AVMI 2018 m. birželio 27 d. rašto Nr. (7.46-4.7.1) K-2368 argumentus, daro išvadą, kad Kauno AVMI pagrįstai nesprendė pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo dėl Kauno AVMI 2017 m. liepos 4 d. rašto Nr. (7.1-3.1.1) K-3472 padavimo terminą.

Iš Kauno AVMI 2018 m. birželio 27 d. rašto Nr. (7.46-4.7.1) K-2368 turinio taip pat matyti, kad jame vietos mokesčių administratorius išdėstė savo nuomonę dėl pareiškėjos prašymo grąžinti GPM įmoką, įvertindamas pareiškėjos argumentus dėl pareigos mokėti GPM ir galimybes pasinaudoti GMP lengvata. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nėra iniciavusi mokesčio permokos grąžinimo pagal MAĮ 87 straipsnį, o vietos mokesčių administratorius nėra priėmęs jokio administracinės procedūros sprendimo dėl mokesčio permokos grąžinimo / atsisakymo grąžinti, teismas Kauno AVMI 2018 m. birželio 27 d. rašto Nr. (7.46-4.7.1) K-2368 teisėtumą taip pat vertina tik pagal Aptarnavimo taisyklių nuostatas ir daro išvadą, kad šis raštas atitinka Taisyklių 41 ir 52 punktų reikalavimus, jame pateikiamos išvados dėl pareiškėjos nurodytų pajamų pripažinimo neapmokestinamosiomis pajamomis pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 53 ir 54 punktus taip pat pagrįstos faktinių aplinkybių ir rašte aptarto teisinio reglamentavimo analize.

Pareiškėja 2018 m. birželio 1 d. skunde taip pat reiškė reikalavimą ne teismo tvarka jai atlyginti 2 270 Eur dydžio turtinę žalą, padarytą valstybės valdžios neteisėtu aktu – Kauno AVMI 2017 m. liepos 4 d. raštu Nr. (7.1-3.1.1) K-3472, pervedant šias lėšas į jos sąskaitą.

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad tapataus turinio pareiškėjos reikalavimas buvo išnagrinėtas teismine tvarka ir atmestas priėmus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1195-442/2020.

Pareiškėja 2021 m. sausio 7 d. pateikė teismui prašymą, kuriame, be kita ko, patikslino skundo dalyką, t. y. atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo gruodžio 2 d. nutarties išaiškinimus, atsisakė reikalavimo įpareigoti Kauno AVMI ne teismo tvarka atlyginti patirtą 2 270 Eur turtinę žalą. Atsižvelgdamas į tai, teismas dėl Kauno AVMI 2018 m. birželio 27 d. rašto argumentų, susijusių su šiuo reikalavimu, teisėtumo ir pagrįstumo nevertina ir dėl jų nepasisako.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. spalio 9 d. skundu kreipėsi į atsakovę VMI, prašydama: 1) vadovaujantis MAĮ 152 straipsniu ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, pripažinti skunde nurodytas priežastis svarbiomis ir priimti sprendimą atnaujinti praleistą terminą dėl Kauno AVMI 2017 m. liepos 4 d. rašto Nr. (7.1-3.1.1) K-3472 ir 2018 m. birželio 27 d. rašto Nr. (7.46-4.7.1) K-2368; 2) panaikinti minėtus Kauno AVMI raštus; 3) grąžinti be teisinio pagrindo valstybei sumokėtą 2 270,00 Eur GPM; 3) įpareigoti Kauno AVMI ne teismo tvarka atlyginti patirtą 2 270,00 Eur turtinę žalą (b. l. 62–68). Kaip matyti iš šio skundo turinio, pareiškėja prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti grindė tuo, kad Kauno AVMI 2017 m. liepos 4 d. raštas Nr. (7.1-3.1.1) K-3472 yra individualus administracinis aktas, kuris neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes jame nėra nurodyta jo apskundimo tvarka. Dėl pagrindo atnaujinti skundo dėl Kauno AVMI 2018 m. birželio 27 d. rašto Nr. (7.46-4.7.1) K-2368 pareiškėja nurodė, kad jame buvo nurodyta neteisinga jo apskundimo tvarka. Pareiškėja skunde taip pat išdėstė nesutikimo su Kauno AVMI 2017 m. liepos 4 d. raštu Nr. (7.1-3.1.1) K-3472 argumentus, nurodydama, kad atsisakymas taikyti GPM lengvatą prieštarauja Civilinio kodekso 3.116 str. 1 d, normoms. Pareiškėja taip pat išreiškė nesutikimą su 2018 m. birželio 27 d. rašte Nr. (7.46-4.7.1) K-2368 dėstoma pozicija, kad Kauno AVMI 2017 m. liepos 4 d. raštas Nr. (7.1-3.1.1) K-3472 yra informacinio pobūdžio, o tarp jos ir vietos mokesčių administratoriaus kilęs ginčas nėra mokestinis.

VMI 2018 m. lapkričio 28 d. raštu pareiškėjos prašymo netenkino (b. l. 57-60). Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad pati pareiškėja pateikė patikslintą 2016 m. Metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėjo GPM, bei tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo naujai apskaičiuojamas, nurodomas sumokėti ar atsisakyta grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) nurodė, kad tarp pareiškėjos ir Kauno AVMI nevyksta mokestinis ginčas, todėl centrinis mokesčių administratorius neturi teisinio pagrindo atnaujinti pareiškėjos praleisto termino dėl Kauno AVMI 2017 m. liepos 4 d. ir 2018 m. birželio 27 d. raštų. Dėl teisės skųsti nurodytus Kauno AVMI raštus VMI nurodė, kad jie yra informacinio pobūdžio, kuriuose išdėstytas Kauno AVMI vertinimas dėl pateikto skundo ir nenustatė jokių teisių ir pareigų. VMI taip pat įvertino reikalavimą dėl grąžintino GPM ir įpareigojimo Kauno AVMI atlyginti patirtą 2 270 Eur turtinę žalą.

Teismas, nekartodamas šiame teismo sprendime nurodytų argumentų dėl ginčo tarp pareiškėjos ir Kauno AVMI dėl Kauno AVMI raštų pobūdžio, daro išvadą, kad VMI pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjai terminą skundui dėl Kauno AVMI 2017 m. liepos 4 d. ir 2018 m. birželio 27 raštų paduoti, nustačiusi, kad kilęs ginčas nėra mokestinis ir tinkamai šią sprendimo dalį motyvavo. Teismas taip pat sutinka su VMI pozicija, kad nurodyti Kauno AVMI raštai yra informacinio pobūdžio, kadangi, kaip matyti iš jų turinio, jokių valinių sprendimų dėl GPM permokos grąžinimo vietos mokesčių administratorius nepriėmė ir jokių teisių ar pareigų pareiškėjos atžvilgiu nenustatė. Kaip jau minėta, tarp pareiškėjos ir vietos mokesčių administratoriaus joks mokestinis ginčas nevyksta, pareiškėja savarankiškai deklaravo GPM už 2016 metus ir įvykdė GPM prievolę. Vietos mokesčių administratorius pareiškėjai mokesčio naujai neapskaičiavo. Ginčijamuose Kauno AVMI raštuose pateikiama tik vietos mokesčių administratoriaus nuomonė dėl galimybės pareiškėjai pasinaudoti GPM lengvata.

VMI 2018 m. lapkričio 28 d. rašto argumentai dėl reikalavimo įpareigoti Kauno AVMI atlyginti turtinę žalą nevertinti, kadangi, kaip minėta, pareiškėja 2021 m. sausio 7 d. patikslino skundo dalyką ir nurodė, kad atsisako reikalavimo įpareigoti Kauno AVMI ne teismo tvarka atlyginti patirtą 2 270 Eur turtinę žalą.

VMI 2018 m. lapkričio 28 d. raštas, teismo vertinimu, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, kadangi yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateikus jų teisinį vertinimą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, panaikinti Kauno AVMI 2017 m. liepos 4 d. ir 2018 m. birželio 27 d. raštus ir VMI 2018 m. lapkričio 28 d. raštą nėra pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsniu, pareiškėjai išaiškintina, kad siekiant susigrąžinti GPM permoką, ji turi teisę kreiptis į VMI, pateikdama nustatytos formos prašymą grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas (FR0781 forma).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 21R-20 (AG-29/02-2019).

Pareiškėjos J. A. skundą atmesti.

Pareiškėjai išaiškinti, kad siekiant susigrąžinti GPM permoką, ji turi teisę kreiptis į VMI, pateikdama nustatytos formos prašymą grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas (FR0781 forma).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.