Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl draudimo išmokos priteisimo pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, tretiesiems asmenims M. K., N. D., J. M. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas papildomai nurodė, kad atsakovo išdėstytos abejonės dėl eismo įvykio tikrumo nėra pagrįstos. Nors atsakovo atstovai nurodė, kad J. M. ir M. K. nurodytu greičiu, automobiliai judėti negalėjo, tačiau negalima pamiršti, kad nei M. K. nei J. M. į automobilio spidometrą nežiūrėjo, o nurodė tik galimą greitį.

Tretysis asmuo N. D. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuota, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų negauta, atsiliepimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad . Iš 2015-01-19 Eismo įvykio deklaracijos ( b.l. 12 tomas 1) matyti, kad eismo įvykis kilo 19.30 val. (duomenys neskelbtini), kai J. M. vairuojamas automobilis FORD GALAXY valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas iš kiemo į pagrindinę (duomenys neskelbtini)gatvę ir į kairę , nepraleido ja važiuojančio M. K. vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš AB „Lietuvos draudimas“ 2015-02-09 Ekspertinės pažymos Nr.1544271 ( b.l. 9-11, tomas 1) matyti, kad joje nurodyta, kad automobiliai BMW 528 ir FORD GALAXY buvo sugadinti ne M. K. ir J. M. nurodytomis aplinkybėmis, nes įmušimo zonoje susiformavę vertikalūs dangos nubrozdinimai įgalina teigti, kad automobilis FORD GALAXY autoįvykio metu ne judėjo apie 30 km/h greičiu, bet stovėjo. Iš Transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr.15-01-013 ( b. l. 15-55 tomas 1) matyti, kad transporto priemonės vertė prieš sugadinimą- 26 350 EUR, o atkūrimo kaštai- 9740 EUR ( be PVM). Iš AB „Lietuvos draudimas“ Ekspertinės sąmatos ( b. l. 82- 87 tomas 1) matyti, kad draudikas apskaičiavo 8 647,45 EUR draudimo išmoką. Iš M. K. 2015-01-28 paaiškinimo ( b. l. 113 tomas 1) matyti, jog jis nurodė, kad vairavo automobilį apie 50 km/h greičiu. Iš J. M. 2015-01-28 paaiškinimo ( b. l. 114 tomas 1) matyti, kad jis paaiškino, kad važiavo antru bėgiu apie 30 km/h greičiu.

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 str. 33 d. nustatyta, kad draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. CK 6.987 str. nurodoma, jog draudimo sutartyje nustatyta draudimo išmoka mokama tik draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jei įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. CK 6.994 str. 1 d. nustatyta draudiko teisė įvertinti dėl konkretaus objekto draudimo riziką reiškia ir tai, kad prisiimdamas tokią riziką draudikas apibrėžia draudimo ribas, nustatydamas atvejus, kurie laikomi nedraudžiamaisiais įvykiais. Taigi draudimo įmoka mokama tuomet, kai automobilio apgadinimo aplinkybės ir įvykio priežastis atitinka draudžiamojo įvykio apibrėžtį, t. y. draudiko prisiimtą riziką. Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ Taisyklėse Nr.021 ( 2012-11-28 redakcija, galioja nuo 2013-01-01) numatyta, kokie įvykiai yra pripažįstami draudžiamaisiais, kurie – nedraudžiamaisiais. Minėtų Taisyklių 8.1.17 p. numatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu pripažįstamas atvejis, jei draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti išmoką ar ją padidinti, suklastojo arba pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ar jo padarinius. Atsakovas draudėjo A. K. prašymo dėl draudimo išmokos išmokėjimo netenkino būtent šiuo pagrindu , t. y. suabejojo eismo įvykio aplinkybių tikrumu. Ieškovui pareiškus ieškinį teisme, atsakovui pateiktame atsiliepime ir žodinio bylos nagrinėjimo metu išreiškus abejonę dėl eismo įvykio tikrumo, esant prašymui teismo 2015-10-21 nutartimi ( b. l. 188-189 tomas 1) buvo paskirta eismo įvykio trasologinė ekspertizė, kuri buvo pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Atlikus minėtą ekspertizę , ekspertų buvo duota tikėtina išvada, kad nenustatyta automobilio BMW 528 sugadinimą, kurių negalima būtų priskirti susidūrimui su automobiliu „FORD GALAXY“, automobiliai galėjo susidurti ir galėjo susiformuoti išoriniai sugadinimai vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, tačiau prie mažesnių nei nurodyta judėjimo greičių .

Taigi, esant tokiai situacijai, kai draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą . Kaip jau minėta, bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.). Taigi, ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų, nes tokius faktus atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą turi įrodyti atsakovas. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 str. 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tam tikros aplinkybės buvimas ar nebuvimas konsttauojamas, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą . Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 str. 2 d.). Kaip jau minėta teismo 2015-11-12 nutartimi byloje buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė, kuri buvo pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams. Ekspertizės akte yra nurodyta, kad automobilio BMW įbrėžimų pobūdis rodo, kad susidūrimo metu automobilis FORD GALAXY stovėjo arba judėjo nedideliu kelių kilometrų per valandą greičiu, pažymėta, kad tyrimui nebuvo pateikta duomenų apie įvykio vietos geometrinius parametrus, automobilių padėtys po susidūrimo nebuvo tinkamai užfiksuotos, dėl ko negalima atkurti eismo įvykio vietos situacijos , o BMW sugadinimai atitiktų judėjimą 30-40 km/h, sumodeliuotos automobilių galutinio sustojimo padėtys atitinka kurias pavaizdavo vairuotojai. Taigi , iš esmės įvertinus ekspertizės akto turinį ir jį sugretinus su kitais byloje esančiais įrodymais (eismo įvykio dalyvių J. M. ir M. K. rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais, kitais rašytiniais įrodymais) matyti, kad neatitikimas tarp minėtų įrodymų yra dalyje dėl automobilių judėjimo greičio autoįvykio metu. Pažymėtina, kad Kelių policija dėl eismo įvykio nebuvo kviesta, todėl tikslios įvykio aplinkybės užfiksuotos nebuvo, nes tretysis asmuo J. M. pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio ir tai buvo užfiksuota surašant eismo įvykio deklaraciją. Taigi tikslios (atstumas tarp automobilių po susidūrimo , automobilių judėjimo trajektorija ir pan.) eismo įvykio aplinkybės nustatytos nebuvo( nebuvo matuotos ir fiksuotos Kelių policijos), o eismo įvykio aplinkybės buvo užfiksuotos pačių eismo įvykio dalyvių pagal jų subjektyvų vertinimą ir įsitikinimus, užpildant eismo įvykio deklaraciją ir įvykio schemą. Automobilių važiavimo greičiai, kuriais remiantis buvo atlikta autotechninė ekspertizė, taip pat buvo nustatyti iš J. M. ir M. K. žodinių paaiškinimų. Be abejo, greičio vertinimas ne maža apimtimi priklauso nuo pačių eismo įvykių dalyvių subjektyvaus suvokimo, jų asmeninių ir individualių savybių ir panašių dalykų, kas leidžia teigti, kad eismo įvykyje dalyvavusių asmenų nurodyti važiavimo greičiai galėjo būti ir kiti nei jie nurodė, tačiau tai buvo padaryta sąžiningai klystant, o ne siekiant pateikti apgaulingus faktus. Klastojimo ar sąmoningo klaidingų duomenų pateikimo, kas būtų pagrindu atsisakyti išmokėti draudimo išmoką Taisyklių 8.1.17 p. pagrindu , iš J. M. ir M. K. pusės nenustatyta. Manytina, kad esminės aplinkybės , įrodančios eismo įvykio tikrumą, šioje byloje yra tai, kad ekspertizės akte yra padarytos tikėtinos išvados, jog nenustatyta automobilio BMW sugadinimų, kurių negalima priskirti susidūrimui su automobiliu FORD GALAXY, gali skirtis tik automobilių greitis, todėl tikėtina, kad eismo įvykio mechanizmas atitinka nurodytas J. M. ir M. K. pasirašytame lape esančioje schemoje. Pažymėtina, kad ir atsakovas neginčija automobilio sugadinimų. Turint omeny, kad ne tik greitį, bet ir sumodeliuotus atstumus galėjo įtakoti kiti išoriniai faktoriai( kelio danga, kelio sąlygos ir pan. dalykai) , tai realūs atstumai ar automobilių greičiai galėjo būti ir kitokie nei sumodeliuota. Taigi byloje atliktos trasologinės ekspertizės išvados kartu su kitais byloje esančiais duomenis – žalos medžiagos bylos medžiaga, ieškovo automobilio nuotraukomis po įvykusio eismo įvykio, eismo įvykio deklaracija, rašytiniais paaiškinimais, o taip pat kita rašytinė medžiaga, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog įvykęs eismo įvykis yra draudžiamasis įvykis. Tuo tarpu atsakovo išsakyti teiginiai ir abejonės yra teorinio pobūdžio, nepagrįsti jokiais neginčijamais įrodymais, taigi darytina išvada, kad atsakovas neįrodė Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 Bendrųjų sąlygų 8.1.17 p., kuriuo rėmėsi atsisakydamas mokėti ieškovui draudimo išmoką, taikymo sąlygų (šiame punkte numatyta, jog nedraudžiamuoju įvykiu laikoma, jei draudėjas siekdamas gauti išmoką, suklastojo arba pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį). O tokiu atveju atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovui jo patirtą žalą.

Kas liečia draudimo išmokos dydį, šiuo atveju ieškovo automobilio rinkos vertė turėjo būti nustatoma ir apskaičiuojama atsižvelgiant ne į ieškovo pateiktą automobilio vertinimo ataskaitą, o į draudiko pateiktą išvadą. Pagal Draudimo taisyklių 1.20. p. transporto priemonės rinkos vertė – pinigų suma, už kurią Lietuvoje gali būti parduota analogiška transporto priemonė, sudarius tiesioginį sandorį tarp norinčių tokią transporto priemonę parduoti bei pirkti asmenų ir tinkamai pateikus rinkai, jei abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nelemiant kitoms su tokiu sandoriu tiesiogiai nesusijusioms aplinkybėms. Draudiko pasirinkimu, transporto priemonės vertė gali būti nustatoma pagal asmenų, turinčių teisę vertinti tokį turtą, oficialų įvertinimą. Be to, pastarųjų taisyklių 6.1. p. numato, jog tuo atveju, jei draudimo sutartyje nenurodyta konkreti draudimo suma, draudimo suma yra lygi transporto priemonės rinkos vertei draudžiamojo įvykio dieną. Reikšminga ir tai, kad Draudimo taisyklių 9.1 p. numatyta, jog nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį; apskaičiuojant nuostolio dydį atsižvelgiama tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus matomus sugadinimus, atsiradusius dėl tiesioginio ryšio su įvykio priežastimi, o taisyklių 9.8. p. įtvirtina, kad transporto priemonės sunaikinimo atveju nuostolio dydis apskaičiuojamas iš Draudimo sąlygų 6 skyriuje nurodytu būdu nustatytos transporto priemonės draudimo sumos atėmus transporto priemonės liekanų vertę. Šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti, jog draudiko pateikta išvada apie transporto priemonės vertę yra neprotinga ar akivaizdžiai neteisinga, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 8647,45 EUR žalai atlyginti.

Priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ( CK 6.37 str., 6.210 str.)

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškininių reikalavimų daliai (ieškinys patenkintas 87 proc.), ieškovo išlaidos už automobilio vertinimą nepriteistinos, nes negali būti priskiriamos būtinoms ir pagrįstoms teismo išlaidoms ( CPK 88 str., 92 str.-93 str., 96 str. 98 str.). Atsakovas už ekspertizę sumokėjo 515,80 EUR, už eksperto iškvietimą 17,23 EUR, taigi jam priteistina iš ieškovo 67,05 EUR už ekspertizę ir 2,23 EUR už eksperto iškvietimą, ieškovas už advokato paslaugas sumokėjo 150 EUR, todėl jam priteistina 130,50 EUR. Atlikus įskaičiavimą ieškovui iš atsakovo priteistina 60,72 EUR bylinėjimosi išlaidų ir 259 EUR žyminio mokesčio, viso - 319,72 EUR. Atsakovas buvo įmokėjęs už eksperto iškvietimą 100 EUR, atsakovui iš šios sumos grąžintina 82,77 EUR.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, buv. J. B. g.12 Vilnius, ieškovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 8647,45 EUR ( aštuonis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 45 ct) draudimo išmoką , 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2015-05-27 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 319,72 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, buv. J. B. g.12 Vilnius, 23,87 EUR išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą ir iš ieškovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 3,57 EUR valstybei pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Grąžinti AB „Lietuvos draudimas“ į.k. 110051834, buv. J. B. g.12 Vilnius , 82,77 EUR permoką už eksperto iškvietimą įpareigojant ją , sprendimui įsiteisėjus, pagal AB „Lietuvos draudimas“ pareikalavimą išmokėti Panevėžio miesto apylinkės teismo buhalteriją.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.