Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-851-425/2016

teisėja Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03986-2015-7

2016 m. lapkričio 8 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Dzelzienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Sankauskaitės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės (toliau - AB) „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-52-223/2016 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, tretiesiems asmenims M. K., N. D., J. M. dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. K. prašė priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 9 740 Eur draudimo išmoką, 150 Eur automobilio vertinimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Nurodė, kad 2015-01-19 eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis BMW 528, kurį vairavo trečiasis asmuo M. K.. Eismo įvykio deklaracijoje atsakingu už eismo įvykį prisipažino J. M., vairavęs N. D. priklausantį automobilį Ford Galaxy, kurio vairuotojo civilinė atsakomybė buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“. Paaiškino, jog AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes vairuotojų nurodomos įvykio aplinkybės techniniu požiūriu yra nepagrįstos, automobiliai buvo sugadinti kitomis aplinkybėmis.

Teigė, jog automobilio BMW 528 rinkos vertė prieš eismo įvykį buvo 26 350 Eur, todėl atkūrimo sąnaudas sudarė 9 740 Eur. Pridūrė, kad už turto vertinimą buvo sumokėta 150 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino ir priteisė A. K. iš AB „Lietuvos draudimas“ 8 647,45 Eur draudimo išmoką, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 319,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pažymėjo, kad pagal teismo ekspertizės aktą automobilio BMW įbrėžimų pobūdis rodo, kad susidūrimo metu automobilis Ford Galaxy stovėjo arba judėjo nedideliu kelių kilometrų per valandą greičiu, kadangi tyrimui nebuvo pateikta duomenų apie įvykio vietos geometrinius parametrus, automobilių padėtys po susidūrimo nebuvo tinkamai užfiksuotos, dėl ko negalima atkurti eismo įvykio vietos situacijos, o BMW sugadinimai atitiktų judėjimą 30-40 km/h, sumodeliuotos automobilių galutinio sustojimo padėtys atitiko kurias pavaizdavo vairuotojai. Nustatė, jog iš esmės įvertinus ekspertizės akto turinį ir jį sugretinus su kitais byloje esančiais įrodymais, neatitikimas tarp minėtų įrodymų yra dalyje dėl automobilių judėjimo greičio eismo įvykio metu. Nurodė, kad automobilių važiavimo greičiai, kuriais remiantis buvo atlikta autotechninė ekspertizė, buvo nustatyti iš J. M. ir M. K. žodinių paaiškinimų, o klastojimo ar sąmoningo klaidingų duomenų pateikimo, kas būtų pagrindu atsisakyti išmokėti draudimo išmoką Taisyklių 8.1.17 p. pagrindu, iš J. M. ir M. K. pusės nenustatė. Sprendė, kad esminės aplinkybės, įrodančios eismo įvykio tikrumą, tai, kad ekspertizės akte yra padarytos tikėtinos išvados, jog nenustatyta automobilio BMW sugadinimų, kurių negalima priskirti susidūrimui su automobiliu Ford Galaxy, gali skirtis tik automobilių greitis, todėl tikėtina, kad eismo įvykio mechanizmas atitiko nurodytas J. M. ir M. K. pasirašytame lape esančioje schemoje. Konstatavo atsakovei turint pareigą atlyginti ieškovui jo patirtą žalą.

Sprendė, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti, jog draudiko pateikta išvada apie transporto priemonės vertę yra neprotinga ar akivaizdžiai neteisinga, todėl ieškovui iš atsakovės priteisė 8 647,45 Eur žalai atlyginti.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmetant visa apimtimi.

Nurodo, jog teismas visiškai netinkamai kvalifikavo ginčo šalis siejančius santykius ir nepagrįstai taiko ne TPVCAPDĮ nuostatas, bet kažkokius sutartinius santykius ir sutartimi neva sulygtas taisykles, kurios reguliuoja Transporto priemonių savanoriškąjį draudimą. Teigia, kad teismas visiškai neįsigilinęs į tai, jog ginčas yra kilęs iš kitų teisinių santykių, atlikdamas tik formalų vertinimą surašė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, nenustatydamas būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, būtent neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio. Nurodo, jog naujausioje teismų praktikoje pažymima, kad ekspertų išvados dėl sugadinimų, atsiradusių transporto priemonių tarpusavio kontakto metu, nesuponuoja išvados dėl kitos pateiktos informacijos teisingumo ir įvykiui buvus neinscenizuotam.

Pažymi, kad teismas netinkamai vertino teismo ekspertizės išvadas, neįsigilino į ekspertizės tiriamąją dalį ir teigia, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina iš esmės kitokias įvykio aplinkybes nei nurodo eismo įvykio dalyviai ir mano, kad neatitikimai yra esminiai ir negali būti vertinami kaip greičio paklaida.

Teigia, jog nepagrįstai buvo remtasi tik vairuotojų parodymais, kurie yra prieštaringi ir prieštarauja ekspertizės išvadoms bei nustatytiems faktams.

Nurodo, kad teismas, priteisdamas žalos dydį, turėjo vadovautis ne tam tikroms sutartinėmis nuostatomis, kurios tarp šalių nebuvo pasirašytos, o TPVCAPDĮ ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatomis.

Teigia, teismas nepagrindė savo sprendimo, neišsprendė byloje esančių dokumentų prieštaravimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad 2015-01-19 eismo įvykio metu nukentėjo A. K. vardu registruotas automobilis BMW 528, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - BMW), kurį vairavo M. K.. Atsakingu už eismo įvykį pripažintas J. M., vairavęs N. D. vardu registruotą automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ford Galaxy). Atsakingo už eismo įvykį asmens transporto priemonių civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“ (1 t., b. l. 12). AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė mokėti A. K. draudimo išmoką už apgadintą automobilį BMW motyvuodama tuo, kad vairuotojų nurodytos įvykio aplinkybės techniniu požiūriu nepagrįstos ir automobiliai buvo sugadinti kitomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 8-11). M. L. transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 15-01-013 automobilio BMW atkūrimo kaštai įvertinti 9 740 Eur suma, AB „Lietuvos draudimas“ apskaičiavimo draudimo išmoką 8 647,45 Eur sumai (1 t., b. l. 34-38, 81-85).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais dėl netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos. Byloje neginčijamai nustatyta, kad automobilis BMW buvo apgadintas eismo įvykio metu, todėl tarp šalių susiklostė specialūs draudimo teisiniai santykiai – transporto priemonių valdytojų privalomojo draudimo teisiniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 sąlygomis (CPK 185 str.).

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 3 dalį, draudžiamuoju įvykiu laikomas eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka.

Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino teismo ekspertizės išvadas ir nepagrįstai nusprendė esant pagrindui mokėti draudimo išmoką.

2015-10-21 nutartimi teismas skyrė trasologinę techninę ekspertizę ir pavedė ekspertui atsakyti į nutartyje nurodytus klausimus (1 t., b. l. 188-189). 2016-02-18 ekspertizės akto Nr. 11-2292(15) išvadose ekspertai nurodė, jog automobilių BMW ir Ford Galaxy sugadinimai buvo padaryti transporto priemonių tarpusavio kontakto metu, minėti automobiliai galėjo susidurti ir susiformuoti išoriniai automobilių apgadinimai vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, tačiau prie mažesnių nei nurodyta judėjimo greičių (2 t., b. l. 3-9). Ekspertai pažymėjo, kad prieš pat susidūrimą automobilis Ford Galaxy stovėjo arba judėjo labai nedideliu greičiu, o automobilio BMW greitis prieš pat susidūrimą buvo mažesnis nei nurodyta ir prie mažesnių nei vairuotojų nurodytų važiavimo greičių automobiliai galėjo sustoti taip, kaip pavaizdavo jų vairuotojai savo paaiškinimuose.

Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, jog automobilis Ford Galaxy Parko gatvėje, Panevėžio m., sukdamas į kairę nepraleido pagrindine gatve važiavusio automobilio BMW (1 t., b. l. 12). Draudimo kompanijai teiktuose paaiškinimuose, teismo posėdžių metu M. K. ir J. M. nurodė važiavę, atitinkamai, apie 50 km/h ir apie 30 km/h (1 t., b. l. 113-114, 186-187). Nustatyta, kad susidūrus automobiliams BMW ir Ford Galaxy buvo telefono pagalba kviesta policija, tačiau nesant sužalotų įvykio dalyvių, policijos darbuotojo siūlymų eismo dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją, objektyviais būdais užfiksavo automobilių padėties gatvėje po jų susidūrimo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2015-01-19 eismo įvykis yra draudžiamasis įvykis, nors pirmosios instancijos teismas vadovavosi AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 sąlygomis, tačiau šis formalus pažeidimas nėra pakankamas pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 185 str., 328 str.). 2016-02-18 ekspertizės akto išvados kategoriškai netvirtina automobiliui Ford Galaxy stovėjus sankryžoje, įvažiuojant į Parko gatvę, kaip apeliaciniame skunde nurodo apeliantė. Vairuotojų subjektyviai nurodytų automobilių greičių neatitikimai po susidūrimo išsidėsčiusių automobilių padėčiai kaip, kad nustatyta ekspertizės akte, nepaneigia paties draudžiamojo įvykio. Ir teismo posėdžio metu eismo įvykio dalyviai tvirtino negalintys nurodyti tikslių jų vairuotų automobilių greičių, o draudiko atstovui apklausiant apie eismo įvykio aplinkybes, buvo nurodyti apytiksliai, subjektyviu vertinimu nustatyti automobilio greičiai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad eismo įvykis įvykio 2015-01-19, 19 val. 30 min., t. y. tamsiu paros metu, todėl trečiajam asmeniui J. M., automobiliu išvažiuojant iš gyvenamųjų namų kiemo į pagrindinę Parko gatvę, buvo svarbiausia pareiga stebėti ir praleisti pagrindine Parko gatvėje važiuojančias transporto priemones, o ne fiksuoti automobilio greičio rodmenis, todėl eismo įvykio dalyvių trečiųjų asmenų subjektyviai nurodyti automobilių greičiai prieš eismo įvykį negali būti pripažįstami neginčytini ir objektyvūs, kad jų pagrindu būtų galima daryti kategoriškas išvadas dėl automobilių greičių.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nepaneigta, kad draudikui paaiškinimuose schemas bei atstumus tarp automobilių po jų susidūrimo, o tuo pačiu ir automobilių greičius eismo įvykio metu eismo dalyviai vairuotojai nurodė su draudiko atstovo pagalba, kas vienareikšmiškai nepatvirtina minėtuose paaiškinimuose pateiktų duomenų objektyvumo. Byloje nenustatyti ryšiai tarp M. K. ir J. M., kurie leistų tvirtinti tarp minėtų asmenų buvus susitarimui pateikti draudikui klaidingus eismo įvykio faktus (CPK 12 str., 178 str.). Ekspertai pateikė sumodeliuotą grafinį susidūrimo atvaizdą, remdamiesi vairuotojų paaiškinimuose esančiomis schemomis bei automobilių apgadinimais, tačiau iš esmės vairuotojų parodymų nepaneigė. Vairuotojų subjektyvus supratimas apie buvusius automobilių greičius eismo įvykio metu negali būti pakankamu pagrindu objektyvioms išvadoms dėl eismo įvykio aplinkybių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog teismo ekspertizės akto išvados pateiktos remiantis vairuotojų subjektyviais paaiškinimais, iš esmės spėjimais dėl buvusio greičio, todėl tvirtinti vairuotojų teiginius dėl automobilių greičių iki susidūrimo prieštaravus ekspertizės akto išvadomis nustatytiems greičiams nėra pakankamo pagrindo (CPK 12 str., 178 str.).

Pažymėtina ir tai, jog ekspertai nepaneigė automobilių BMW ir Ford Galaxy apgadinimų atsiradus dėl 2015-01-19 eismo įvykio, ko iš esmės neneigė ir apeliantė. Tai, kad ant automobilio BMW priekinės apdailos virš radiatoriaus susiformavo vertikaliai orientuoti įbrėžimai, būdingi kitam automobiliui susidūrimo metu stovėjus, nepatvirtina būtent automobiliui Ford Galaxy stovėjus sankryžoje. Tokią išvadą pateikė teismo ekspertai, nurodę automobiliui Ford Galaxy stovus arba judėjus labai nedideliu greičiu.

Konstatuotina, jog pakankamais ir leistinais įrodymais byloje neįrodyta automobiliams BMW ir Ford Galaxy susidūrus kitomis aplinkybėmis nei nurodė M. K. ir J. M. (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Esant tokiai išvadai, nepaneigti J. M. neteisėti veiksmai (nesilaikius Kelių eismo taisyklių reikalavimų) bei jo neatsargumas, ką patvirtina vairuotojų pasirašyta eismo įvykio deklaracija, nepaneigtas priežastinis ryšys tarp J. M. veiksmų bei atsiradusios žalos – automobilio BMW žalos, ir ieškovui atsiradusi žala (Civilinio kodekso 6.246-6.249 str.). Esant visoms būtinoms sąlygoms kilti J. M. civilinei atsakomybei, 2015-01-19 eismo įvykis pripažintinas draudžiamuoju ir apeliantei kyla pareiga vykdyti įstatyme numatytą pareigą – išmokėti nukentėjusiajam asmeniui draudimo išmoką (TPVCAPDĮ 3 str., 16 str.)

Apeliantės skunde išdėstyti teiginiai dėl automobilio Ford Galaxy galimybių judėti antra pavara, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl laikytini tik samprotavimais, teoriniais pamąstymais. Teismui nebuvo pagrindo vadovautis apeliaciniame skunde nurodyta kitų teismų praktika, nes tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui įstatymai numato pareigą užtikrinti vienodą teismų praktikos formavimą (CPK 4 str.; Teismų įstatymo 23 str. 2 d.).

Ieškovas nepateikė apeliacinio skundo dėl priteistinos draudimo išmokos dydžio pagrįstumo. Kolegija jau yra konstatavusi netinkamą materialinės teisės normą ir vertinti apeliantės apskaičiuotos draudimo išmokos dydžio pagrįstumą pagal TPVCAPDĮ ir eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo mokėjimo taisyklių nuostatas nėra pagrindo dėl pirmiau paminėtų aplinkybių (CPK 185 str.).

Nustatyta, kad ieškovas A. K. už ieškinio pateikimą nėra sumokėjęs žyminio mokesčio. Kolegija nurodo, jog ginčas kilęs dėl draudimo išmokos priteisimo ir nėra priskiriamas vartojimo teisiniams santykiams, todėl ieškovas turėjo sumokėti 297 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p.). Tenkinus ieškinį iš dalies, ieškovo mokėtina žyminio mokesčio dalis (259 Eur), proporcinga patenkintų reikalavimų daliai, priteistina iš atsakovės valstybės naudai, o iš ieškovo valstybės naudai priteistina 38 Eur (297 Eur – 259 Eur = 38 Eur) žyminio mokesčio dalis, proporcinga nepatenkintų reikalavimų daliai. Kolegija nurodo, jog toks skundžiamo sprendimo patikslinimas neblogina proceso šalių padėties, tik patikslina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarpo bylos šalių.

Už apeliacinio skundo padavimą AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo 259 Eur žyminį mokestį (2 t., b. l. 73). Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taip. Iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ priteisti 60,72 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. K. naudai ir 259 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, o iš ieškovo A. K. valstybės naudai priteisti 38 Eur žyminį mokestį.