Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys D. Ž., V. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja akcinė bendrovė „Kauno energija“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydama nustatyti D. Ž. turto dalį, esančią bendroje su sutuoktiniu V. Ž. nuosavybėje, kad būtų galima iš jos išieškoti. Prašyme nurodyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-17217-800/2015 dėl 1526,54 Eur skolos, 61,40 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-06-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės D. Ž. kreditorei akcinei bendrovei „Kauno energija“, vykdomasis dokumentas perduotas vykdymui antstolei R. G., užvesta vykdomoji byla Nr. 0090/15/01257. Pareiškėja gavo antstolės 2016 m. gegužės 25 d. patvarkymą, kuriuo antstolė informavo pareiškėją, jog skolininkė yra sudariusi santuoką su V. Ž., gaunančiu pensiją VSDFV Kauno skyriaus 3-jame pensijų poskyryje bei pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į prašymą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje, kuriame numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Civilinio kodekso 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Civilinio kodekso 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 str., CPK 667 str.). Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

Iš civilinėje ir vykdomojoje bylose esančių duomenų matyti, kad antstolės R. G. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0090/15/01257 vykdomas išieškojimas pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-17217-800/2015, kuriame akcinės bendrovės „Kauno energija“ skolininke yra nurodyta ir D. Ž.. Byloje nėra duomenų, kad skolininkė D. Ž. turi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas. Suinteresuoti asmenys D. Ž. ir V. Ž. susituokė (duomenys neskelbtini); byloje nėra duomenų, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal Civilinio kodekso 3.101 – 3.108 straipsnių nuostatas, taip pat nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą. Skolininkės sutuoktinis V. Ž. gauna pensiją iš VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo poskyrio. Antstolė 2016 m. gegužės 28 d. patvarkymu pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Kadangi bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Pareiškėja prašo nustatyti D. Ž. turto dalį, esančią bendroje su sutuoktiniu V. Ž. nuosavybėje. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, išieškotojos akcinės bendrovės „Kauno energija“ prašymas tenkintinas, nustatant, kad skolininkei D. Ž. priklauso ½ dalis sutuoktinio V. Ž. gaunamų pajamų.

Pažymėtina, kad nors vykdymo proceso metu ir nebuvo laikytasi CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyto eiliškumo veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iškyla poreikis išieškojimą nukreipti į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. neareštavo skolininkės sutuoktinio gaunamos pensijos prieš pasiūlydamas išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, tačiau atmesti išieškotojo prašymą vien dėl šios priežasties nėra pagrindo, kadangi pensijos neareštavimas nepažeidė ir nesuvaržė skolininkės ir jos sutuoktinio teisių (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1340-553/2013).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290, 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jos sutuoktiniu V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinio V. Ž. gaujamų pajamų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.