Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1203-230/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-22
Bylos Nr.
2S-1203-230/2014
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-01212-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Ieškovas
V. A. K., S. I. R., A. Ž.
Atsakovas
G. S., R. S., O. M., Varėnos rajono savivaldybei
Kategorijos
  • 106.8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1203-230/2014Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01212-2010-0Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.5; 122.2; 122.3; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. A. K. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-109-547/2014, kuria atsisakyta priimti ieškovų V. A. K., S. I. R., A. Ž. patikslintus ieškinio reikalavimus atsakovams G. S., R. S., O. M., Varėnos rajono savivaldybei.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai pirmosios instancijos teismo prašė: 1) iš dalies panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-18 sprendimus Nr. 38 toje dalyje, kurioje nustatyti statinių ir kelio, esančių žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) servitutai; 2) įpareigoti statytoją nugriauti savavališką, nelegalų statinį (sandėliuką) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti iš atsakovų servituto naudotojų servituto nuostolius – 1 764 Lt, žyminį mokestį ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė V. A. K., S. I. R. solidariai iš atsakovų G. S. ir R. S. 1 465,10 Lt servituto nuostolių atlyginimo, atmetė ieškinio dalį dėl servitutų panaikinimo ir dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo – statinio nugriovimo.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi pakeitė Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą. Panaikino sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys dėl servituto 1 465,10 Lt nuostolių atlyginimo ir perdavė bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Nagrinėjant bylą iš naujo ieškovai pateikė ieškinio patikslinimą, kuriuo prašė: pripažinti negaliojančiais 1997 metų rugsėjo 30 d. Statybos leidimą Nr. 100, išduotą garažui statyti ieškovams priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sklypo plano, skirto garažui statyti jiems priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinimą, atliktą 1977 metų rugsėjo 30 d. Varėnos architekto; pripažinti atsakovus neteisėtais naudotojais dviejų blokų garažo ir jo servituto, esančių ieškovų sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti juos per protingą terminą iš minėto garažo išsikelti; priteisti iš atsakovų ieškovų naudai padarytus 1 764 Lt nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė priimti patikslintą ieškinį, kadangi teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas nustatė, kad ieškovai ir pirminiame ieškinyje kėlė reikalavimus panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-18 sprendimus Nr. 38 toje dalyje, kurioje įrašyti statinių ir kelio servitutai, esantieji jų žemės sklype, bei įpareigoti statytoją savavališką, nelegalų statinį (sandėliuką) nugriauti per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovų servituto naudotojų servituto nuostolius – 1 764 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas laikė, kad ieškovai patikslintu ieškiniu iš esmės iš naujo reiškia reikalavimus dėl to paties statinio – garažo teisėtumo, prašydami pripažinti leidimą negaliojančiu. Teismo nuomone, šiuos klausimus jau detaliai išnagrinėjo tiek Varėnos rajono apylinkės teismas 2013-04-30 sprendime, tiek Kauno apygardos teismas 2013-12-23 nutartyje. Teismas rėmėsi apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad apeliantai (ieškovai), reikšdami reikalavimus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, turėjo įrodyti ginčo ūkinio pastato statybos neteisėtumą, tačiau savo įrodinėjimo pareigos tinkamai neįgyvendino, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad 1977 metais baigtas statyti ūkinis pastatas buvo pastatytas nesilaikant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, t. y. negavus atitinkamo leidimo. Be to, ginčo statinio registravimas iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą nebuvo būtinas, todėl nurodytas apeliacinio skundo argumentas apie šio statinio neįregistravimą nepagrindžia fakto, kad ginčo statinys pripažintas neteisėtai pastatytu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad grąžinus bylą iš apygardos teismo, teismas vadovaujasi apygardos teismo nutartimi ir nagrinėja likusius neišnagrinėtus klausimus, o tie patys klausimai iš naujo toje pačioje byloje negali būti sprendžiami.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas V. A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas netinkamai taikė LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir nepagrįstai šiuo pagrindu atsisakė priimti patikslintą ieškinį. Nurodo šiuos skundo argumentus:

1) Byloje kilęs ginčas dėl žalos ieškovams padarymo ir atsakovų prievolės ją atlyginti, o patikslintu ieškiniu ginčijamas statybos leidimo, jos sklypo plano patvirtinimo ir naudojimosi servitutu teisėtumas bei pagrįstumas, todėl nėra pagrindo teigti, kad patikslintas ieškinys yra dėl ginčo, kuris tapatus ginčui civilinėje byloje Nr. 2-109-547/2014.

2) Reikalavimai dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-18 sprendimų Nr. 38 atitinkamoje dalyje panaikinimo bei įpareigojimo nugriauti ginčo garažą byloje yra jau išnagrinėti, taigi jie nėra teismo žinioje esantys ginčo dalykai CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme.

3) Teismas, spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą bei vertindamas dviejų ginčo dalykų tapatumą, tinkamai neišnagrinėjo bylos aplinkybių ir tuo pažeidė CPK 185 straipsnį. Ginčas dėl patikslintame ieškinyje keliamų reikalavimų nėra išnagrinėtas ir išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl nėra teisinių kliūčių juos nagrinėti teisme. Ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Patikslintas ieškinys buvo pateiktas parengiamajame posėdyje, t. y. prisilaikant tokiu atveju nustatytų reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovė Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovo V. A. K. atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikt nepakeistą. Nesutinka su skundo argumentais, kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatų nepažeidė ir jį išsprendė teisingai, kadangi garažo teisėtumo klausimas jau išspręstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinį LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

LR CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pateikus ieškinį, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo nuo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Taip įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų.

Tapačiais ieškiniais gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Kasacinis teismas praktikoje yra išaiškinęs, kad nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Buhalterinės ekspertizės“ ir Z. R. konsultacinė įmonė v. Lietuvos auditorių rūmai, bylos Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šakių agroservisas“ v. UAB „Ampolis“, bylos Nr.3K-3-494/2010).

Byloje nustatyta, kad civilinėje byloje ieškovai buvo pareiškę tris ieškinio reikalavimus: 1) dalinai panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-18 sprendimus Nr. 38 toje dalyje, kurioje įrašyti statinių ir kelio servitutai, esantieji žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti statytoją savavališką, nelegalų statinį (sandėliuką), esantį ieškovų žemės sklype, (duomenys neskelbtini) nugriauti per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti iš atsakovų, servituto naudotojų, servituto nuostolius – 1 764 Lt. Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė V. A. K., S. I. R. solidariai iš atsakovų G. S. ir R. S. 1 465,10 Lt dėl servituto nuostolių atlyginimo ir atmetė ieškinį dalyje dėl servitutų panaikinimo ir dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo – statinio nugriovimo (t. 2, b. l. 94–100). Kauno apygardos teismas, civilinę bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys iš dalies ir priteista ieškovams solidariai iš atsakovų 1 465,10 Lt dėl servituto nuostolių atlyginimo ir šioje dalyje bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, likusioje dalyje sprendimą paliko nepakeistą (t. 2, b. l. 167–173). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais duomenimis, nustatė, kad pagal Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus Leidimų individualių gyvenamųjų namų statybai Varėnos rajone/mieste registracijos knygos 1976–1980 m. archyvinius duomenis 1977 m. V. P. ir P. M. buvo išduotas leidimas garažo statybai (duomenys neskelbtini). Varėnos architekto 1977 m. rugsėjo 30 d. patvirtintame žemės sklypo, išskirto V. P., plane prie statomo dviejų boksų garažo yra pažymėta vasarinė virtuvė. Teismas, remdamasis šiais nepaneigtais teisiniais faktais, sprendė, kad ginčo statinio statyba pradėta teisėtai, t. y. pagal 1977 m. rugsėjo 30 d. statybos leidimą Nr.100/77, todėl nebuvo pagrindo pripažinti ieškovų teisių pažeidimo CK 4.103 straipsnio pagrindu.

Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant perduotą nagrinėti iš naujo ieškinio reikalavimą dėl servituto nuostolių atlyginimo, ieškovai 2014-02-25 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais: 1) 1977-09-30 statybos leidimą Nr. 100, išduotą garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) statybai, 2) sklypo plano, skirto garažui statyti, patvirtinimą, atliktą 1977-09-30 Varėnos architekto; 3) pripažinti atsakovus G. S. ir R. S. neteisėtais dviejų blokų garažo ir jo servituto, esančių ieškovų sklype, naudotojais ir įpareigoti atsakovus per protingą terminą iš garažo išsikelti (t. 3, b. l. 30–32). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti patikslintą ieškinį, konstatavęs, kad į teismą jau buvo kreiptasi dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas nurodė, kad garažo teisėtumo klausimas jau buvo išspręstas Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-04-30 sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2013-12-23 nutartimi. Varėnos rajono apylinkės teismas tenkino tą ieškinio dalį, kuria prašoma atlyginti servituto nuostolius ir atmetė tą ieškinio dalį, kuria prašoma išspręsti ginčijamo statinio – garažo teisėtumą. Šį sprendimą apskundus, bylą nagrinėjo Kauno apygardos teismas, kuris 2013-12-23 nutartimi sprendimo dalį dėl servituto nuostolių atlyginimo panaikino ir šioje dalyje bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, o kitą ieškinio dalį, t. y. dėl garažo teisėtumo, paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sugrąžinus bylą į pirmos instancijos teismą, nagrinėtini tik likę neišnagrinėti klausimai ir negali būti iš naujo toje pačioje byloje sprendžiami jau išnagrinėti klausimai, t. y. dėl garažo teisėtumo. Tokie pirmosios instancijos teismo atsisakymo priimti patikslintą ieškinį, remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, motyvai pripažintini nepagrįstais. Kaip nustatyta, byloje buvo sprendžiamas garažo teisėtumo klausimas. Ieškovai byloje įrodinėjo, kad ginčo garažas pastatytas savavališkai, todėl prašė teismo apginti jų pažeistas teises įpareigojant atsakovus jį nugriauti. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad ginčo garažo statyba pradėta teisėtai, t. y. pagal 1977 m. rugsėjo 30 d. statybos leidimą Nr. 100/77, kuris nenuginčytas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jo statyba yra savavališka ir pažeidžia ieškovų teises LR CK 4.103 straipsnio pagrindu. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, ieškovai juo prašo pripažinti negaliojančiais: 1997 metų rugsėjo 30 d. Statybos leidimą Nr. 100, išduotą garažui statyti ieškovams priklausančiame sklype; sklypo plano, skirto garažui statyti ieškovų žemės sklype, patvirtinimą, atliktą 1977 metų rugsėjo 30 d. Varėnos architekto; pripažinti atsakovus neteisėtais naudotojais dviejų blokų garažo ir jo servituto, esančių ieškovų žemės sklype, ir įpareigoti juos per protingą terminą iš minėto garažo išsikelti; priteisti iš atsakovų 1 764 Lt nuostolius. Taigi ieškovai patikslintais ieškinio reikalavimais ginčija garažo statybos leidimą, kurio teisėtumo klausimas byloje nebuvo sprendžiamas, teismai aplinkybių, susijusių su leidimo išdavimu, plano patvirtinimu nenagrinėjo, nenustatinėjo ir šių aplinkybių nevertino. Todėl patikslintame ieškinyje pareikšti reikalavimai ir nurodomas jų faktinis pagrindas nelaikytini tapačiais jau išnagrinėtiems, nes skiriasi iš esmės. Dėl nurodytos priežasties apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė teisminio nagrinėjimo objektą pagal ieškovų pareikštus patikslintus ieškinio reikalavimus, kurį sudaro statybos leidimo ir sklypo patvirtinimo teisėtumas (ar jo neteisėtumas) ir kuris nėra ir nebuvo teismo nagrinėtas, todėl nepagrįstai konstatavo patikslinto ieškinio pagrindo tapatumą jau išnagrinėtam ieškiniui. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį, remdamasis LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, todėl skundžiama nutartis naikintina ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi byloje reiškiamas patikslintas ieškinys, jį priimant svarstytina, ar ieškinio dalyko arba jo pagrindo pakeitimas atitinka CPK 141 straipsnyje numatytas jo pateikimo sąlygas. Svarstytina, ar ieškovams reiškiant naujus reikalavimus šiuo atveju nėra keičiamas ir ieškinio pagrindas, ir ieškinio dalykas, t. y. ar faktiškai nėra pateikiamas naujas ieškinys.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti. Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Nijolia Indreikienė