- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-05
- Bylos Nr.
- eA-1954-815/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02034-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, MD) 2023 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 23S14846, kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti MD iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir kortelės išdavimo.
2. Pareiškėja paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 24 d., asmeniškai atvykusi, pateikė atsakovui prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Prašymas), kadangi pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 str. 2 d. 3 p.). 2022 m. gruodžio 21 d. pareiškėja užpildė MD pateiktą klausimyną. Pareiškėja į 10 klausimą: „Ar pritariate (duomenys neskelbtini) vykdomiems kariniams veiksmams (duomenys neskelbtini) teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą: [...] „Taip“ arba „Ne“, pažymėjo galimą pasirinkimo variantą – „Ne“, o į 11 klausimą: „Jūsų nuomone, kam priklauso (duomenys neskelbtini)? Pažymėkite savo atsakymą: [...] „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“ pasirinko variantą „(duomenys neskelbtini)“. MD iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) gavo 2023 m. sausio 12 d. raštą Nr. 18-432 (toliau – ir VSD Išvada), kuriame nurodyta, kad: „(duomenys neskelbtini) kelia grėsmę valstybės saugumui. (duomenys neskelbtini), deklaruodama, kad (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini), išreiškia paramą (duomenys neskelbtini) įvykdytai karinei agresijai prieš (duomenys neskelbtini) ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, jog asmuo remia (duomenys neskelbtini) vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“. VSD Išvados pagrindu MD 2023 m. vasario 9 d. priėmė Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo.
3. Pareiškėja nurodė, kad Sprendimas grindžiamas trimis pagrindais dėl jos grėsmės valstybės saugumui. Pirmasis – pareiškėja nuo 1982 m. nuolat gyvenusi Lietuvos Respublikoje, 1989–1991 m. nepasinaudojo teise pasirašyti pasižadėjimą Lietuvos Respublikai ir netapo Lietuvos Respublikos piliete, ir tai, kad ji niekada vėliau nesikreipė dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo natūralizacijos tvarka, suponuoja prielaidą, kad ji nėra lojali Lietuvai. Tokia MD pozicija yra diskriminacinio pobūdžio dėl tautybės, neatitinka Įstatymo. Antrasis – kad pareiškėja MD klausimyne į dalį klausimų atsakė ne lietuvių kalba, o tai charakterizuoja pareiškėją kaip stokojančią pagarbos Lietuvos Respublikai. Pareiškėja paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, kur rusų tautybės žmonės sudaro daugumą, o užsienio šalies piliečiui skirto klausimyno pildymas negali būti vertinamas kaip pagarbos Lietuvos Respublikai stoka. Trečiasis – kad pareiškėja klausimyne nurodė, jog (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini).
4. Pareiškėja teigė, kad MD, priimdamas Sprendimą ir konstatuodamas pareiškėjos grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, nepagrįstai nevertino klausimyne pateiktų atsakymų visumos. Pareiškėja, atsakydama į klausimyno 10 klausimą, atsakė, jog nepritaria (duomenys neskelbtini) vykdomiems kariniams veiksmams (duomenys neskelbtini) teritorijoje, o tai paneigia išvadas apie pareiškėjos keliamas grėsmes valstybės saugumui ir (duomenys neskelbtini) karinių veiksmų palaikymą. Šis atsakymas / informacija nei Sprendime nei VSD Išvadoje nebuvo vertinta. Pareiškėja neturėjo galimybės pakomentuoti, kodėl būtent tokį atsakymo variantą pasirinko, teikti paaiškinimus. Klausimas „Kam priklauso (duomenys neskelbtini)“ gali sukelti pagrįstas abejones bet kuriam asmeniui, nes įvairūs šaltiniai teikia nevienareikšmius išaiškinimus, kadangi klausimas nėra atviras, atsakant galima klysti interpretuojant klausimą faktinėje ar istorinėje retrospektyvoje. Pareiškėja rėmėsi internetinės paieškos sistemoje „Google“ ir informacijos šaltinyje Wikipedia pateiktais duomenimis apie (duomenys neskelbtini) ir teigė, kad nėra tarptautinės teisės ekspertė, istorikė. Pareiškėjos žiniomis – (duomenys neskelbtini) yra buvusi (duomenys neskelbtini) teritorijos dalis, kurią užgrobė ir valdo (duomenys neskelbtini), todėl atsakant į klausimą turėtas mintyje šiuo metu esantis teritorijos faktinis valdymas. Klausimas yra neaiškus, nes jame nėra detalizuojama, apie kokią priklausomybę – teritorinę, politinę, istorinę – kalbama. Sprendime nenurodyta, kokia tiksli pareiškėjos gyvenimo ir veiklos grėsmė kyla valstybės saugumui, neįrodyta jos grėsmė nacionaliniam saugumui.
5. Pareiškėja pažymėjo, kad nuo (duomenys neskelbtini) deklaruoja gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nekeitė daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus. Pareiškėja dėl sveikatos būklės yra mažai judri, vaikšto sunkiai ir tik namuose, į lauką gali išeiti tik su kitų asmenų pagalba, serga sunkia liga, jai teikiamos nuolatinės slaugos priežiūros paslaugos namuose. Pareiškėja visą gyvenimą dirbo Lietuvos valstybėje, mokėjo jai mokesčius, sportavo atstovaudama Lietuvos valstybei sporto varžybose. Visas pareiškėjos turimas turtas, draugai yra Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja gauna Lietuvos valstybės jai skirtą pensiją, neturi kur išvykti. Pareiškėja susieta su Lietuvos Respublika įvairiapusiais, nepertraukiamais ryšiais, nepalaiko jokių ryšių su kitomis šalimis, neišsaugojusi ryšių su pilietybės šalimi. Todėl nėra net hipotetinės galimybės pareiškėjai palikus namus, kuriuose gyvena (duomenys neskelbtini) metų, išvykti į kitą šalį. Šios aplinkybės nebuvo įvertintos MD Sprendime, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų, nes jame nėra pateikta faktų, pagrindžiančių išvadą, jog pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Todėl Sprendimas yra visiškai nemotyvuotas ir neparemtas faktinėmis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
6. MD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad, priimdamas Sprendimą, vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD, išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui, kuria neturėjo pagrindo nesivadovauti. MD nesutiko, kad pareiškėja, pildydama klausimyną nesuprato klausimo apie (duomenys neskelbtini) priklausomybę. Pareiškėja klausimyną pildė pati, nenurodė, kad MD darbuotojo būtų prašiusi padėti atsakyti į klausimus ar prašiusi jai paaiškinti. Net klausimyne neigiamai atsakius į tai, ar asmuo pritaria kariniams veiksmams (duomenys neskelbtini), būtent klausimas dėl (duomenys neskelbtini) priklausymo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) leidžia identifikuoti tikrąsias leidimo gyventi Lietuvoje prašančio asmens pažiūras. Klausimo formuluotė: „Jūsų nuomone, kam priklauso (duomenys neskelbtini)“ rodo, kad klausimas ne geografinis, ne apie tai, kas dabar okupavęs, faktiškai dabar valdo ir pan. (duomenys neskelbtini), o būtent – kaip asmuo mano, kokia yra jo personalinė pozicija, kokios valstybės dalis yra (duomenys neskelbtini). Dabartiniame kontekste klausimas yra nedviprasmiškas, o atsakymas išreiškia akivaizdžią poziciją. Lietuvos kaip valstybės pozicija nagrinėjamu klausimu yra akivaizdi, t. y., (duomenys neskelbtini) įvykdė (duomenys neskelbtini) teritorijos dalies – (duomenys neskelbtini) pusiasalio aneksiją, pažeisdama pamatinius tarpvalstybinių santykių ir teritorinio vientisumo principus. Tai, kad pareiškėja nesuprato užduodamų klausimų tikslo, nėra reikšminga, nes VSD vertino pareiškėjos atsakymus, t. y. jos nuomonę kaip palaikančią (duomenys neskelbtini) karo su (duomenys neskelbtini) rėmuose, nesutampančią su Lietuvos pozicija bei keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui. Sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytas juridinių faktų visetas, aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. MD atliko pareiškėjos vertinimą (įvertino pareiškėjos šeiminę padėtį, atsižvelgė į pareiškėjos buvimo Lietuvoje trukmę), todėl negalima teigti, jog MD neatliko jokio savarankiško tyrimo. MD vertinimu, tai, kad pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) m. nuolat gyvenusi Lietuvos Respublikoje, 1989–1991 m. nepasinaudojo teise pasirašyti pasižadėjimą Lietuvos Respublikai ir netapo Lietuvos Respublikos piliete, ir tai, jog ji niekada vėliau nesikreipė dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo natūralizacijos tvarka, suponuoja prielaidą, kad pareiškėja nėra lojali valstybei, kurioje ilgus metus gyvena. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos pozicija, lojalumas (duomenys neskelbtini) gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo nuolat gyventi panaikinimo klausimą.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
9. VSD paaiškino, kad pateikė MD vertinimą, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja, pildydama MD pateiktą klausimyną, kuriuo klausiama užsieniečio nuomonės, kam priklauso (duomenys neskelbtini) (nėra klausiama apie faktinę situaciją), nurodė, kad (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini). VSD vertinimu, pareiškėja, deklaruodama, kad (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini), išreiškia paramą (duomenys neskelbtini) įvykdytai karinei agresijai prieš (duomenys neskelbtini) ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia (duomenys neskelbtini) vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjai gyvenant Lietuvoje, ji gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Apie tai pasisakoma ir naujausiose – 2022 ir 2023 metų grėsmių vertinimo ataskaitose. (duomenys neskelbtini) keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos pažiūros, atitinkama veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Kadangi pareiškėja VSD pripažinta kaip galinti kelti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai, skunde nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą patenkino, t. y. panaikino MD Sprendimą, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjai išduotą Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje; įpareigojo atsakovą pareiškėjos prašymą pakeisti pareiškėjai Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje išnagrinėti iš naujo; pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjos naudai iš atsakovo 522,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
11. Teismas nustatė, kad 2022 m. lapkričio 24 d. pareiškėja, (duomenys neskelbtini) pilietė (duomenys neskelbtini), pateikė MD prašymą pakeisti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (toliau – ir leidimas nuolat gyventi). Pareiškėjos 2022 m. lapkričio 24 d. prašyme Nr. 2211-LNGK-0246 pakeisti leidimą nuolat gyventi nurodyta, kad prašymas teikiamas pareiškėjos asmeniškai, bendra tvarka, nori pakeisti leidimą nuolat gyventi, nes baigiasi jo galiojimas. Prašyme nurodyti pareiškėjos asmens duomenys. Į klausimą, ar šiuo metu pareiškėjos gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvos Respublikoje, atsakyta „Taip“. 2022 m. gruodžio 21 d. pareiškėja rusų kalba užpildė klausimyną, kuriame yra 11 klausimų. Klausimyno 10-tas klausimas suformuluotas taip: „Ar pritariate (duomenys neskelbtini) vykdomiems karinimas veiksmams (duomenys neskelbtini) teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 10-tą klausimyno klausimą yra du: „Taip“ arba „Ne“. Klausimyno 11 klausimas suformuluotas taip: „Jūsų nuomone, kam priklauso (duomenys neskelbtini)? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 11-tą klausimą yra du: „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėja į klausimyno 10-tą klausimą atsakė „Ne“, į 11-tą klausimą atsakė „(duomenys neskelbtini)“. VSD 2023 m. sausio 12 d. rašte Nr. 18-432 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“, adresuotame MD, nurodyta: ,,VSD, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, atliko pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Pareiškėja, pildydama MD klausimyną, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini). VSD vertinimu, pareiškėja, deklaruodama, kad (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini), išreiškia paramą (duomenys neskelbtini) įvykdytai karinei agresijai prieš (duomenys neskelbtini) ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia (duomenys neskelbtini) vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje (14 punkte). (duomenys neskelbtini) agresijos prieš (duomenys neskelbtini) keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose: 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) agresijos prieš (duomenys neskelbtini)“ pažymima, kad (duomenys neskelbtini) veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl (duomenys neskelbtini) vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų (duomenys neskelbtini) pasmerkimo“ (duomenys neskelbtini) agresija prieš (duomenys neskelbtini), plataus masto ir neišprovokuotas karas Europoje įvertinti kaip siekis sugriauti tarptautinės teisės normomis ir vertybėmis grindžiamą Europos saugumo architektūrą ir kaip brutalus išpuolis prieš laisvę, demokratiją ir Vakarų civilizaciją, pagrįstą pagarba kiekvieno žmogaus ir piliečio teisėms. Atsižvelgdamas į visą anksčiau išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.“.
12. Teismas nurodė, kad MD Sprendime nusprendė panaikinti pareiškėjos leidimą nuolat gyventi, nes pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Sprendime, be kita ko, konstatuota, kad: pareiškėjai leidimas nuolat gyventi Nr. 7429622 buvo išduotas 2018 m. vasario 23 d. Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Išduotas leidimas nuolat gyventi galioja iki 2023 m. vasario 23 d. 2022 m. gruodžio 21 d. pareiškėja pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. 2023 m. sausio 12 d. MD gavo VSD raštą Nr. 18-432, kuriame nurodyta, kad VSD vertina, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
13. Teismas pažymėjo, kad MD duomenimis, pareiškėja savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) deklaruoja adresu: (duomenys neskelbtini). Pirmasis leidimas nuolat gyventi jai buvo išduotas 1993 m. gruodžio 15 d., o vėliau leidimas nuolat gyventi buvo keičiamas. Šeiminiai pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyti. Yra duomenų, kad pareiškėja nuo 1993 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. gruodžio 27 d. buvo įdarbinta Lietuvos Respublikoje, jai reguliariai buvo mokamos draudžiamosios pajamas, nuo kurių buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. MD vertinimu, tai, kad pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) nuolat gyvenusi Lietuvos Respublikoje, 1989–1991 m. nepasinaudojo teise pasirašyti pasižadėjimą Lietuvos Respublikai ir netapo Lietuvos Respublikos piliete, ir tai, kad ji niekada vėliau nesikreipė dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo natūralizacijos tvarka, suponuoja prielaidą, kad (duomenys neskelbtini) nėra lojali valstybei, kurioje ilgus metus gyvena. Be to, pildydama MD pateiktą klausimyną į dalį klausimų pareiškėja atsakė nevalstybine (rusų) kalba, todėl galima daryti išvadą, kad ji valstybinės kalbos nemoka arba moka ją nepakankamai gerai, kad gebėtų užpildyti dokumentą, o tai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, stokojantį pagarbos valstybinei kalbai, valstybės institucijai ir Lietuvos Respublikai apskritai. Pareiškėjos sąmoninga pozicija, priskiriant neteisėtai okupuotą (duomenys neskelbtini) teritoriją ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rodo (duomenys neskelbtini) karinių veiksmų, apimančių ypač žiaurius karo nusikaltimus žmogiškumui prieš (duomenys neskelbtini) žmones, pripažintinus (duomenys neskelbtini) tautos genocidu, palaikymą. Tokią poziciją deklaruojantis asmuo akivaizdžiai kelia grėsmę Lietuvos visuomenės rimčiai bei Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) režimui palankumą reiškiantis asmuo (duomenys neskelbtini) jėgos struktūrų gali būti panaudotas, kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais. Todėl pareiškėjai leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. VSD vertinimu, pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir vadovaujantis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjai išduotas leidimas nuolat gyventi yra panaikinamas.
14. Teismas nurodė, kad pareiškėja į bylą pateikė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Sedulinos sveikatos centro 2023 m. vasario 14 d. medicininį pažymėjimą Nr. 23-022, kuriame nurodyta, kad dėl sunkios sveikatos būklės pareiškėja yra mažai judri, vaikšto sunkiai, tik namie, į lauką gali išeiti tik su kitų žmonių pagalba, nurodytos kitos ligos, jog jai teikiamos nuolatinės slaugos priežiūros paslaugos namuose, labai sutrikęs savarankiškumas, reikalinga priežiūra ir slauga. Pareiškėja į bylą pateikė Visagino savivaldybės 2023 m. vasario 17 d. pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2023-57-PD)-311, kurioje nurodyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja į bylą pateikė 1996 m. gruodžio 2 d. darbo sutartį Nr. 867, sudarytą tarp pareiškėjos ir valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės, kurioje nurodyta, kad pareiškėja nuo 1996 m. gruodžio 2 d. priimama dirbti į Projektavimo-konstravimo skyrių inžinieriaus 1 kat. pareigas. Darbo sutartis buvo ne kartą pratęsta, paskutinį kartą iki 2008 m. gegužės 18 d. Pareiškėja pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Visagino skyriaus išduotą Pensininko pažymėjimą PP Nr. 088435, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) neterminuotai paskirta senatvės pensija.
15. Teismas atkreipė dėmesį, kad klausimyne pareiškėjai buvo pateikti du klausimai (10 ir 11), kurie, teismo vertinimu, pagal jų pobūdį gali būti vertinami kaip tarpusavyje glaudžiai susiję. Pareiškėja, pildydama klausimyną, atsakė, kad nepritaria (duomenys neskelbtini) vykdomiems karinimas veiksmams (duomenys neskelbtini) teritorijoje, tačiau mano, kad (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini).
16. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes bei į VSD Išvados turinį, sprendė, kad neaišku, ar rengiant VSD Išvadą, buvo vertinamas ir pareiškėjos atsakymas į klausimyno 10 klausimą; jeigu nebuvo vertinamas, kodėl, nes, klausimyno 10 ir 11 klausimai pagal savo pobūdį vertintini kaip tarpusavyje glaudžiai susiję. VSD Išvados turinys, kita byloje esanti medžiaga, suponuoja išvadą, kad VSD Išvadoje pareiškėjo vertinimas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui buvo pagrįstas išimtinai vienu pareiškėjos atsakymu į vieną – 11 klausimą. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, kad išvada dėl jos grėsmės valstybės saugumui padaryta remiantis pareiškėjos pateiktu atsakymu į vieną klausimyno klausimą – 11 klausimą.
17. Teismas, vertindamas klausimyno 11 klausimo formuluotę, pažymėjo, kad asmuo, atsakydamas į jį, turi pateikti savo nuomonę dėl to, kam priklauso (duomenys neskelbtini). Tai, kokia yra asmens nuomonė tam tikru klausimu, gali priklausyti nuo įvairių veiksnių. VSD atsiliepime į skundą paaiškino, kad klausimyne klausiant užsieniečio nuomonės, kam priklauso (duomenys neskelbtini), nėra klausiama apie faktinę situaciją. MD paaiškino, kad klausimo formuluotė: „Jūsų nuomone, kam priklauso (duomenys neskelbtini)“ kaip tik rodo, kad klausimas ne geografinis, ne kas dabar okupavęs, faktiškai valdo ir pan. (duomenys neskelbtini), o kaip asmuo mano, kokia yra jo personalinė pozicija, kokios valstybės dalis yra (duomenys neskelbtini); dabartiniame kontekste klausimas yra nedviprasmiškas, o atsakymas išreiškia akivaizdžią poziciją.
Šalies argumentai
18. Teismas, sutiko, kad klausiant asmens nuomonės tam tikru klausimu ar klausimais, asmens atsakymai parodo asmens asmeninę poziciją tokiais klausimais. Pareiškėja skunde nurodo, kad jai yra žinoma, jog (duomenys neskelbtini) yra buvusi (duomenys neskelbtini) teritorijos dalis, kurią užgrobė (duomenys neskelbtini) ir valdo, todėl atsakydama į klausimą, turėjo omenyje šiuo metu esantį teritorijos faktinį valdymą.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas, vertindamas 11 klausimo formuluotę, konstatavo, kad neturi pagrindo vienareikšmei išvadą, jog klausiant užsieniečio nuomonės, kam priklauso (duomenys neskelbtini), nėra klausiama apie faktinę situaciją. Teismas negalėjo vienareikšmiškai spręsti, kad pareiškėja turėjo suprasti, jog klausiama ne apie faktinę situaciją. Todėl atsakymas į šį klausimą pasirenkant variantą „(duomenys neskelbtini)“, savaime nepakankamas vienareikšmiškai konstatuoti asmens grėsmę valstybės saugumui.
20. Teismo vertinimu, kiti MD Sprendime nurodyti motyvai dėl pareiškėjos gyvenimo Lietuvos Respublikoje iš esmės nebuvo pagrindu MD daryti išvadą dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui, nes, kaip matyti iš Sprendimo turinio, MD, priimdamas Sprendimą iš esmės rėmėsi VSD Išvada, joje pateiktu vertinimu dėl to, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir dėl to pareiškėjos leidimas nuolat gyventi turi būti panaikintas.
21. Teismas sprendė, kad šioje byloje yra svarbios aplinkybės, jog pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą ir gyvena Lietuvoje, kad ji nuo 1996 m. gruodžio 2 d. iki 2008 m. gegužės 18 d. dirbo Lietuvoje Ignalinos atominėje elektrinėje, yra garbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų) ir, bylos duomenimis, sunkios sveikatos būklės, dėl kurios sunkiai vaikšto, į lauką gali išeiti tik su kitų asmenų pagalba, jai reikalinga pastovi priežiūra ir slauga.
22. Teismas konstatavo, kad Sprendimas naikintinas, o pareiškėjos prašymas pakeisti jai leidimą nuolat gyventi nagrinėtinas iš naujo.
23. Teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nustatė, kad pareiškėjos atstovas advokatas A. M. sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Į bylą pateikta 2023 m. vasario 14 d. Sutartis dėl teisinių paslaugų, sudaryta tarp pareiškėjos ir advokato A. M., 2023 m. balandžio 5 d. prašymas priteisti pareiškėjos naudai iš MD pareiškėjos patirtas 2 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 2023 m. balandžio 5 d. PVM sąskaita serija AND Nr. 40/23 2500 Eur sumai su PVM; 2023 m. vasario 15 d. Pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1115461, kad pareiškėja sumokėjo advokatui A. M. 2 500 Eur.
24. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinęs pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, šalių procesinį elgesį (pareiškėjos atstovo teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, kodėl pareiškėja nedavė MD paaiškinimų žodžiu, kai bylos nagrinėjimo metu buvo suteiktas laikas pareiškėjai ir MD sudaryti taikos sutartį byloje), vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjos prašomą priteisti sumą už advokato suteiktas teisines paslaugas mažino iki 500 Eur vadovaudamasis tuo, kad byla nėra labai sudėtinga tiek faktinėmis, tiek teisinėmis aplinkybėmis.
III.
25. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjai iš atsakovo visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2 500 Eur už teisines paslaugas ir 22,50 Eur žyminį mokestį, iš viso: 2 522,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
26. Pareiškėja nurodo, kad jai nėra aišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas jai priteistinas išlaidas sumažino net 3,5 karto, to visiškai nemotyvuodamas.
27. Pareiškėja pažymi, kad prašė priteisti 1 984,40 Eur už skundo parengimą teismui. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį maksimali suma už tokias paslaugas būtų 4 497,50 Eur (2022 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (1 799 x 2,5 = 4 479,50). Prašoma suma yra žymiai mažesnė nei Rekomendacijų maksimalus dydis, todėl priteistina visa, ypač vertinant skundo apimtį ir argumentus (16 lapų).
28. Pareiškėja nurodo, kad prašė priteisti 435,60 Eur už 3 valandas teisinio darbo už atstovavimą, įskaitant pasirengimą teismo posėdžiui, kurį sudarė teisės aktų analizė, aktualios teismų praktikos, teisės aktų paieška, peržiūra, strategijos kūrimas, konsultacijos, susipažinimas su dokumentais. Remiantis Rekomendacijomis, rekomenduojama priteisti maksimali suma už teisinio pasirengimo laiką yra 539,70 Eur (179,90 x 3 = 539,70). Prašoma suma neviršijo leistino maksimalaus dydžio, todėl ji priteistina visa.
29. Pareiškėja teigia, kad prašė priteisti 79,98 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą. Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį rekomenduojama priteisti maksimali suma yra 719,60 Eur (1 799 x 0,4 = 719,6). Todėl prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus dydžio.
30. Pareiškėja tvirtina, kad jos išlaidos yra pagrįstos, protingos, atitinka Rekomendacijų maksimalius dydžius, todėl priteistinos visos. Pareiškėjai neaiškus teismo motyvas, jog atsižvelgta į pareiškėjos atstovo teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, kodėl pareiškėja nedavė MD paaiškinimų žodžiu, bylos nagrinėjimo metu buvo suteiktas laikas pareiškėjai ir MD sudaryti taikos sutartį byloje. Pareiškėja ir teismas sutiko, kad byla bus nagrinėjama pareiškėjai asmeniškai nedalyvaujant, šalys nereikalavo juos tiesioginio dalyvavimo. Be to, pareiškėjos paaiškinimai MD jokios esmės neturėjo, nes atsakovas buvo priėmęs sprendimą bei nurodęs jo priėmimo pagrindą, o pareiškėjos reikalavimas buvo klausimo nagrinėjimas iš naujo. Nagrinėjant prašymą iš naujo MD gali rinkti jam reikiamus duomenis, įskaitant apklausą. Taikos sutarties (ne) sudarymas neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.
Šalies argumentai
31. Pareiškėja teigia, kad procesas byloje nebuvo paprastas, analogiškų bylų šiuo konkrečiu klausimu nėra buvę, o MD savo veiksmais ir dviprasmiškais klausimais, ką konstatavo ir teismas sprendime, lėmė asmens teisių pažeidimą bei patį bylinėjimosi procesą. Iš garbingo amžiaus moters santaupų finansuotas teisinis procesas negali pažeisti jos teisių dėl aplaidaus migracijos institucijos darbo, o išlaidos laimėjus procesą turi būti priteistos visiškai, nes yra žymiai mažesnės, nei nustatytos pačios valstybės Rekomendacijomis.
Atsiliepimas
32. Atsakovas MD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
33. Migracijos departamento nuomone, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjos prašoma priteisti suma už advokato suteiktas teisines paslaugas yra neproporcingai didelė ir nepagrįsta, nes buvo skundžiamas tik vienas MD sprendimas, byla nedidelės apimties, nebuvo labai sudėtinga ir reikalaujanti didelių specialių žinių ar didelės teisinės analizės, MD sutiko svarstyti baigti ginčą taikiu būdu, tačiau pareiškėjai atsisakius teikti paaiškinimus žodžiu ir asmeniškai, taikos sutartis administracinėje byloje nebuvo sudaryta. Byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai (ginčas iš esmės kilo dėl vienintelės faktinės aplinkybės – atsakymo į klausimą). Įvertinus šiuos kriterijus pareiškėjos prašoma priteisti suma, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, turėtų būti sumažinta.
Atsiliepimas
34. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
35. VSD vertinimu, teismas pagrįstai sumažino pareiškėjos prašomą priteisti sumą už advokato suteiktas teisines paslaugas iki 500 Eur, nes byla nėra labai sudėtinga tiek faktinėmis, tiek teisinėmis aplinkybėmis. Byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi, nauji teisės taikymo klausimai, nebuvo reikalingos specialios žinios, o įvertinus tai, kad pareiškėjos atstovas analogiškoje byloje (Nr. eI2-5482-811/2023) atstovavo kitą pareiškėją, pasiruošimas bylos nagrinėjimui nereikalavo ypatingų pastangų bei laiko sąnaudų, skundžiama teismo sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
36. Byloje buvo ginčijamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje.
37. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino, t. y. panaikino skundžiamą Sprendimą ir įpareigojo atsakovą pareiškėjos prašymą pakeisti pareiškėjai Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje išnagrinėti iš naujo, o pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjos naudai iš atsakovo 522,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
38. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, teigdama, kad teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai sumažino priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, neatsižvelgė į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršijo Rekomendacijomis nustatytų maksimalių dydžių.
39. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, pasisako tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje spręstas pareiškėjai priteistinų bylinėjimosi išlaidų klausimas, pagrįstumo ir teisėtumo.
40. Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018; ir kt.).
42. ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
43. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.
44. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė priteisti jai tokias išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme: 2 500 Eur už teisines paslaugas ir 22,50 Eur žyminį mokestį, iš viso: 2 522,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas priteisė 522,50 Eur: iki 500 Eur sumažino priteisiamą sumą už advokato suteiktas teisines paslaugas bei priteisė 22,50 Eur žyminį mokestį. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacijos matyti, kad teismas vadovavosi Rekomendacijų 2 punkte nustatytais kriterijais, be kita ko, atsižvelgė į pareiškėjos procesinį elgesį (pareiškėjos atstovo teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, kodėl pareiškėja nedavė MD paaiškinimų žodžiu, kai bylos nagrinėjimo metu buvo suteiktas laikas pareiškėjai ir MD sudaryti taikos sutartį byloje), taip pat, jog byla nėra labai sudėtinga tiek faktinėmis, tiek teisinėmis aplinkybėmis.
45. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad pareiškėjos atsisakymas duoti paaiškinimus MD žodžiu dėl taikos sutarties sudarymo, kuomet pareiškėja MD iškvietimu buvo atvykusi į MD padalinį kitu klausimu (atsiimti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris buvo išduotas teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones), buvo grindžiamas jos amžiumi, sunkia ir staiga pablogėjusia sveikatos būkle. Pareiškėja neatsisakė atsakyti į klausimus raštu. Pareiškėjos atstovas advokatas prašė teismo apklausti pareiškėją kitame teismo posėdyje nuotoliniu būdu, tačiau toks prašymas nebuvo tenkintas. Nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja piktnaudžiavo procesu. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjai priteistinų išlaidų už advokato teisines paslaugas dydžio, nepagrįstai jas sumažino iki 500 Eur sumos. Pareiškėjos prašomos priteisti išlaidos, patirtos už advokato teisines paslaugas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, yra tiesiogiai susiję su byla, yra pagrįstos ir realiai patirtos, jas pagrindžia į bylą pateikti dokumentai. Pareiškėjos prašyta 2 500 Eur suma (atitinkamai pagal atskiras suteiktas teisines paslaugas) neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, tai, kad byla nėra didelės apimties, nėra labai sudėtinga tiek faktinėmis, tiek teisinėmis aplinkybėmis, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjai priteistina 2 000 Eur išlaidų suma už advokato teisines paslaugas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
46. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjos ginčijama teismo sprendimo dalis keičiama priteisiant pareiškėjai 2 022,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (2 000 Eur už advokato teisines paslaugas ir 22,50 Eur žyminio mokesčio).
47. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi galutinis procesinis sprendimas byloje priimtas pareiškėjos naudai, pareiškėja įgyja teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 11,25 Eur žyminio mokesčio, kuris priteistinas pareiškėjai. Pareiškėja taip pat prašo priteisti 399,30 Eur už advokato teisines paslaugas: apeliacinio skundo parengimą (250 Eur be PVM) bei rašytinių paaiškinimų ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą (80 Eur be PVM). Pareiškėjos prašomos priteisti sumos neviršija Rekomendacijų 8.10 ir 8.17 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, išlaidos yra tiesiogiai susiję su byla, pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš atsakovo pareiškėjai. Iš viso pareiškėjai priteistina 410,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjai (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2 022,50 Eur (du tūkstančius dvidešimt du eurus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 410,55 Eur (keturis šimtus dešimt eurų penkiasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.