- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-03
- Bylos Nr.
- 1A-120-491-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-49-1-00055-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Petras Meidaus (pirm.), Artūras Ridikas, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- A. B.
- Advokatai
- Mykolas Vytautas Kazlauskas
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus, teisėjų Evaldo Vanago ir Artūro Ridiko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl 2013 m. gruodžio 20 d. Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas :
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
- pagal BK 260 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., apėmimo būdu subendrinus šias bausmes, jam skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., prie šios bausmės pridėjus dalį 2011-09-28 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos ir neatliktos 1 metų ir 14 dienų bausmės, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
A. B. nuteistas už tai, kad 2013-02-18, apie 14.50 val. Visagine, (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) antros laiptinės laiptų aikštelėje tarp ketvirto ir penkto aukšto, iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai, už 40 litų įgijo 0,021 g, narkotinės medžiagos – heroino, kurią nuo įgijimo momento neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė su savimi iki 2013-02-18 15.00 val., kuomet ši narkotinė medžiaga pas jį buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.
Be to, jis 2013-02-18, tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto šaltinio neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti įgijo 0,074 g psichotropinės medžiagos – buprenorfino, kurios dalį – 0,018 g, nuo įgijimo momento, neteisėtai tuo pačiu tikslu laikė su savimi iki 2013-02-18 15 val., kuomet ši psichotropinė medžiaga pas jį buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų, o likusią dalį – 0,056 g, šios psichotropinės medžiagos neteisėtai, tuo pačiu tikslu laikė bute Visagine, (duomenys neskelbtini), iki 2013-02-18 16.30 val., kuomet jas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo peržiūrėti skundžiamą Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o taip pat nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors jis ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl BK 259 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, o dėl BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo prisipažino iš dalies, t. y. teisiamojo posėdžio metu davė teisingus parodymus, jog neteisėtai įgijo ir laikė vaistus „(duomenys neskelbtini)“ turėdamas tikslą juos parduoti ar kitaip platinti. Mano, kad tai turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Apeliantas nurodo ir tai, kad šie ir ankstesni jo nusikaltimai buvo padaryti dėl narkomanijos sukeltų sunkumų, o, jam, kaip asmeniui turinčiam priklausomybę narkotinėms medžiagoms, be profesionalios pagalbos nėra įmanoma atsikratyti svaigalų, dėl ko jis ilgą laiką buvo psichologinės – socialinės reabilitacijos centre, kur gydimas vyko gana sėkmingai. Tvirtina, jog tik šiame centre suvokė padarytų nusikaltimų sunkumą, dėl ko labai gailisi. Nori pradėti dorą gyvenimą, nekartoti praeities klaidų ir įgyti socialinių įgūdžių, tačiau tam reikia daug laiko ir profesionalios pagalbos, o kartu ir baigti pradėtą gydimą, ką galima padaryti tik būnant laisvėje.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistasis nesutinka su jam paskirta galutine subendrinta bausme, mano, jog teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padarytų nusikaltimų, o taip pat teigia, jog, atsižvelgiant į jo siekį atsikratyti priklausomybės nuo narkotikų, jam turėtų būti skirta švelnesnė bausmė. Taigi apeliantas skundu ginčija tik jam paskirtą bausmę, todėl skundą nagrinėjantis teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d., skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei nuteistojo apeliacinį skundą sprendžia, kad pirmos instancijos teismas apeliantui paskyrė teisingas bausmes už atskirus nusikaltimus, tinkamai jas subendrino ir nustatė jam pagrįstą ir teisingą galutinę subendrintą bausmę.
BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas nustato esant bent vienam iš alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išsiaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis konstatuojamas tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Konstatuojant nuoširdų gailėjimąsi vertinamas kaltininko elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir vėliau. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-380/2013).
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs BK 259 str. numatytą nusikaltimą ir dėl to gailėjosi, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose (2013-02-19 įtariamojo apklausos protokolas (79-80 b. l.), 2013-09-12 įtariamojo apklausos protokole (84 b. l.)), tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (172 b. l.) prisipažino 2013-02-18 apie 15.00 val. įgijęs dvi dozes heroino. Be to, aplinkybes, jog įvykio 2013-02-18 įsigijo narkotinės medžiagos – heroino, apeliantas patvirtino ir 2013-09-12 įtariamojo parodymų patvirtinimo vietoje (85-86 b. l.). Taigi, A. B. nuosekliai ir vieningai viso baudžiamojo proceso metu pripažino padaręs BK 259 str. 1 d. numatytą veiką ir tvirtino, kad dėl to gailisi. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiame nuosprendyje teismas turėjo apsvarstyti galimybę pripažinti tai apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. Tačiau, iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. B. bausmę pagal BK 259 str. 1 d., atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir skyrė jam artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę, t. y. 6 mėnesius. Be to, ši bausmė apėmimo būdu buvo subendrinta su 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta už sunkesnį nusikaltimą, ir galutinė bausmė jam nustatyta paliekant būtent šią bausmę, t.y. laisvės atėmimą 2 metams 4 mėnesiams. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad net ir pripažinus jo lengvinančią aplinkybę pagal BK 259 str. 1 d., galutinei bausmei tai neturės esminės įtakos, todėl keisti aplinkės teismo nuosprendį dėl to kolegija nemato pakankamo pagrindo.
Kolegija nesutinka su nuteistojo argumentu, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas turėjo pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs BK 260 str. numatytą nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Kaip matyti iš bylos, A. B. 2013-02-19 įtariamojo apklausos protokole neprisipažino padaręs BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, t. y. neigė laikęs „(duomenys neskelbtini)“ tabletes (psichotropinę medžiagą), su tikslu jas platinti, bei nurodė, kad šias tabletes, kaip ir heroiną, laikė savo reikmėms (79-80 b. l.). 2013-09-12 įtariamojo apklausos protokole A. B. jau nurodė, kad iš pradžių „(duomenys neskelbtini)“ tabletes norėjo platinti, tačiau vėliau persigalvojo ir ketino naudoti tik savo reikmėms (84 b. l.). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. B. jau nurodė, kad gavęs tabletes „(duomenys neskelbtini)“ ketino jas parduoti ir tarėsi dėl jų pardavimo (172-173 b. l.). Taigi, nuteistais prisipažino padaręs BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą tik pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu jau surinkus pakankamai jo kaltę padarius šį nusikaltimą patvirtinančių duomenų. Toks jo elgesys neatitinka sąlygų, kurioms esant būtų galima vienareikšmiai pripažinti aptariamą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, jog jam paskirta bausmė yra per griežta ir turėtų būti švelninama. BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. Skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, t. y. kad padaryti su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu susiję nesunkus ir sunkus nusikaltimai, į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos bei padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Teismas įvertino tai, kad A. B. narkotinę ir psichotropinę medžiagas įsigydavo savo reikmėms, kadangi yra narkomanas, o be to įsigytas tabletes „(duomenys neskelbtini)“ norėjo platinti siekdamas taip užsidirbti pinigų narkotinių medžiagų įsigijimui. Atsižvelgta ir į jo asmenybę – jis niekur nedirba, nesimoko, baustas administracine tvarka, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą bei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Matyti, kad apeliantui tiek už BK 259 str. 1 d., tiek už BK 260 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą, teismas nustatė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, o skirdamas galutinę subendrintą bausmę jam pridėjo tik 4 mėnesius jo pagal ankstesnį nuosprendį neatliktos laisvės atėmimo bausmės.
Kolegija nesutinka su apeliantu, kad tokia griežta bausmė riboja jo galimybės toliau gydytis nuo priklausomybės ir todėl turi būti švelninama. Nors A. B. nusikalstamų veikų padarymo metu ir gydėsi priklausomybių reabilitacijos centre, tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindu švelninti jam bausmę. A. B., būdamas teistas (už BK 178 str. 2 d. ir 259 str. 2 d.) ir lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos bei žinodamas lygtinio paleidimo sąlygas, padarė naujus, su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis susijusius nusikaltimus tokiu būdu ne tik nepateisindamas pasitikėjimo juo, tačiau ir toliau keldamas realią grėsmę visuomenei. Kaip tinkamai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, ta aplinkybė, kad A. B. lygtinio paleidimo metu padarė naujus nusikaltimus, įrodo jo lengvabūdišką, neatsakingą požiūrį į teismo, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos jam išreikštą pasitikėjimą ir manymą, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be tolimesnio realaus bausmės atlikimo.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai išsprendė A. B. skirtos bausmės klausimą. Apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Nuteistojo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą atmesti.