Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. V. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties, kuria netenkintas T. V. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-3239-167/2014 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 1 d. buvo nubaustas 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

2015 m. vasario 26 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas T. V. prašymas sutrumpinti jam skirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartimi T. V. prašymo netenkino.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 329 str. nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Todėl ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Iš tiesų, byloje esantys duomenys patvirtina, kad formalias ATPK 329 str. numatytas sąlygas T. V. atitinka, tačiau tai dar nereiškia, kad teismas privalo priimti būtent prašomą sprendimą, kadangi ATPK 329 str. nuostatų taikymo klausimas yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas, įvertinęs svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą.

Iš bylos duomenų matyti, kad T. V. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo neblaivus. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog T. V. buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai, jau buvo įvertinta Šiaulių apylinkės teismo, jam už padarytą pažeidimą paskiriant minimalaus dydžio ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą nuobaudą – 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams (14 b. l., 16 b. l.), todėl dar kartą vertinti to paties darbdavio charakteristiką nėra pagrindo (38 b. l.). Vien ta aplinkybė, kad specialios teisės atėmimo laikotarpiu (per 7 mėnesius) T. V. naujų teisės pažeidimų nepadarė, nėra pagrindas sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes pažeidimo metu jam buvo nustatytas 0,70 promilių girtumas, o iš pažymos apie baustumą (28–31 b. l.) matyti, kad T. V. anksčiau ne kartą jau buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už vieną iš jų (ATPK 134 str. 2 d.) jam buvo taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, be to, nors T. V. pagal ATPK 127 str. 3 d. už vairavimą transporto priemonę būnant neblaiviu buvo baustas dar 2006 m. ir jam paskirta nuobauda jau nebegalioja, tačiau po šio teisės pažeidimo jis vėl vairavo automobilį būdamas neblaivus, sukeldamas pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Paminėtos aplinkybės neigiamai apibūdina T. V. asmenybę ir rodo, jog asmuo tinkamų išvadų iš ankstesnių baustumų nepadarė, pažeidėjui taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Tokio T. V. neatsakingumo nepaneigia ir tai, jog jis pagal ATPK 126 str. 1 d. paskirtą baudą sumokėjo (21 b. l.), nes sumokėti paskirtą baudą jis privalėjo nepriklausomai nuo jo valios. Taip pat iš bylos matyti, kad T. V. 2015 m. vasario 21 d. baigė papildomą vairuotojų mokymą (23 b. l.), o 2015 m. vasario 19 d. buvo atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (22 b. l.). Tačiau ir ši aplinkybė nepaneigia apelianto neatsakingumo, kadangi tokią švietėjišką programą jis privalėtų išklausyti ir pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui (ATPK 330 str. 3 d.). Nors T. V. pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog jo motina yra nedarbinga (24 b. l.), ir buvusios darbovietės charakteristiką, kurioje nurodyta, kad T. V. buvo atleistas iš einamųjų pareigų dėl nusižengimo, už kurį iš jo buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas, tačiau tai taip pat nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas už transporto priemonės vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, tai, kad T. V., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų ir pats žinodamas, kad jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, pablogino savo ir savo artimųjų padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Administracine nuobauda siekiama ne tik administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį perauklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų, bet ir jį nubausti, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes – administracine nuobauda teisės pažeidimą padariusiam asmeniui sukeliami tam tikri laikini bei neigiami nepatogumai, kurie yra adekvatūs padarytam teisės pažeidimui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad sutrumpinus T. V. specialiosios teisės atėmimo terminą, ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti, todėl naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ str. 6 d. 1 p., teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir T. V. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.