Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-6-616/2014

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-11-17
Bylos Nr.: 1-6-616/2014
Teisminio proceso Nr.: 1-96-1-00907-2012-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Ernesta Montvidienė
Kaltinamasis: L. M., V. B., R. Č.
Advokatai: Algirdas Zakrasas, Algimantas Gruzdys

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-6-616/2014Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00907-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; (S) 1.1.4.4.5; 1.1.4.5.1; 1.1.7.2.7; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.11; 1.2.14.1.1; 1.2.14.5.1; 1.2.29.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 17 d.Šiauliai

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ernesta Montvidienė,

sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,

dalyvaujant prokurorams Vytautui Budriui, Žydrūnui Kungiui, Laurynui Butvydui,

dalyvaujant kaltinamiesiems L. M., V. B., R. Č.,

dalyvaujant kaltinamųjų gynėjams advokatams Algirdui Zakrasui, Vytautui Juozelaičiui, Vandai Laukevičienei,

dalyvaujant nuketėjusiesiems Ž. K., A. B., D. P.,

dalyvaujant nuketėjusiojo Ž. K. atstovui advokato padėjėjui Algimantui Gruzdžiui,dalyvaujant vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ingai Šimaitienei,

Žemesnės instancijos teismas

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini),teistas 4 kartus:

1. 2013-05-24 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams,

2. 2013-08-28 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi bausmę subendrinus su 2013-05-24 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,

3. 2014-04-09 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinus, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, šią bausmę subendrinus su bausme, paskirta 2013 m. rugpjūčio 28 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas L. M. atidėtas 2 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

Žemesnės instancijos teismas

4. Telšių rajono apylinkės teismo 2014-06-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausme, paskirta 2014 m. balandžio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, galutine bausme laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, bausmės vykdymas L. M. atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, L. M. į atliktą bausmę visiškai įskaityta atlikta bausmė pagal 2014 m. balandžio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį,

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, spec. vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį,

R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus:

1. 2012-05-08 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 m., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

2. 2012-05-23 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėn.; Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrintos bausmės, paskirtos 2012 m. gegužės 8 d. ir 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžiais, ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 3 mėn., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiunčiant atlikti 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmę;

3. 2013-08-18 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (6 epizodai), 187 str. 1 d., 187 str. 3 d., 285 str. 1 d., vadovaujantis 63 str.4 d., 65 str., paskirtas bausmes subendrinus, ir, vadovaujantis BK 64 str. 3 d. šią bausmę subendrinus su 2012-05-23 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, R. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

4. 2014-05-29 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 254 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p. nuostatomis, bausmes subendrinus, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4, 9 d., 64 str. str. 3 d., šią bausmę subendrinus su 2013-08-28 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, R. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimu 4 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

5. 2014-06-30d. Telšių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4,9 dalimis, ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2014-05-29d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausmę ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 5 metams 3 mėnesiams; Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas atliktas pagal 2014-05-29d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. ir V. B., veikdami bendrininkų grupėje, 2012 metų rudenį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), V. M. g. 7, L. M. pagaminus netikrą dokumentą „ 2012-02-24 dienos pranešimą apie ketinimus kirsti mišką“, tai yra, L. M. pats kompiuteriu sumaketavo ir užpildė lape esančias grafas, parašydamas išgalvotą tekstą apie ketinimą „ V. K.“ kirsti 189 ktm medienos, netikrą dokumentą gabeno su savimi iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ , esančios adresu (duomenys neskelbtini), kur atsispausdino vieną netikro dokumento lapą ir perdavė jį V. B. pasirašyti , kuris šiame netikrame dokumente pasirašė ir gabeno su savimi, kol minėtą netikrą dokumentą V. B. panaudojo 2012-11-05 pateikdamas (duomenys neskelbtini) D. P..

Be to, L. M. ir V. B., veikdami bendrininkų grupėje, 2012 m. lapkričio 05 d. apie 15 val., apgaule užvaldė svetimą turtą, t.y. L. M. padavus V. B. mobilaus ryšio telefono aparatą su abonento Nr. (duomenys neskelbtini), susitarus paskambinti nepažįstamam asmeniui tikslu pasiūlyti pirkti medieną, kurios neturi, po ko, V. B. paskambinus iš nurodyto abonento numerio D. P., pastarajam pasiūlius pirkti medieną ir susitarus susitikti dėl medienos pirkimo, bei L. M. atvežus V. B. į Šiaulių miestą prie (duomenys neskelbtini), kur V. B., susitikęs su D. P., sudarė rašytinį susitarimą dėl malkinės medienos pirkimo, žadėdamas D. P. parduoti už 1800 Lt malkinę medieną, kurios neturi, tokiu būdu jie apgaule iš nukentėjusiojo D. P. išviliojo ir užvaldė 1800 Lt, tuo bendrais veiksmais su V. B. padarydami nukentėjusiajam D. P. 1800 Lt turtinę žalą.

Be to, L. M. ir V. B., veikdami bendrininkų grupėje, 2012 metų rudenį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, L. M. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagaminus netikrą dokumentą „2012-02-03 pranešimą apie ketinimus kirsti mišką“, t.y. pačiam L. M. kompiuteriu sumaketavus ir užpildžius lape esančias grafas, parašymas išgalvotą tekstą apie ketinimą „V. K.“ kirsti 35 ktm medienos,netikrą dokumentą gabeno su savimi iki UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kur atsispausdino vieną netikro dokumento lapą ir perdavė jį V. B. pasirašyti, , liepdamas padaryti kopiją, V. B. pasirašius, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančioje adresu (duomenys neskelbtini), padarė dvi dokumento kopijas, bei šį netikrą dokumentą V. B. gabeno su savimi, kol minėtą netikrą dokumentą V. B. panaudojo 2012-11-15 pateikdamas Šiaulių rajone (duomenys neskelbtini) Ž. K. ir A. B..

Be to, veikdami bendrininkų grupėje L. M., V. B., padedant R. Č., 2012 m. lapkričio 15 d. apie 13 val., apgaule užvaldė svetimą turtą, t.y. L. M. padavus V. B. mobilaus ryšio telefono aparatą su abonento Nr. (duomenys neskelbtini), sutartus paskambinti nepažįstamam asmeniui tikslu pasiūlyti pirkti medieną, kurios neturi, o V. B. paskambinus iš nurodyto abonento numerio Ž. K., pastarajam pasiūlius pirkti medieną ir susitarus susitikti dėl medienos pirkimo, bei L. M. atvežus V. B. į sutartą su Ž. K. vietą (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., o R. Č. atvežus į (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., V. B. susitikęs su Ž. K. nuvyko į L. M. V. B. nurodytą vietą (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., kur V. B. sudarė žodinį susitarimą su Ž. K. dėl malkinės medienos pirkimo, žadėdamas Ž. K. parduoti už 1400 Lt malkinę medieną, kurios neturi, o R. Č. tuo metu stovint miške ir saugant, kad niekas pašalinis neatvyktų ir nesutrukdytų nusikalstamos veikos, o pastebėjus pašalinius asmenis R. Č. turėjo telefonu apie tai L. M. pranešti, tokiu būdu apgaule iš nukentėjusiojo Ž. K. išviliojo ir užvaldė 1400 Lt, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam Ž. K. 1400 Lt turtinę žalą, bei tęsdami savo nusikalstamą veiką, veikdami bendrininkų grupėje L. M., V. B., padedant R. Č., , 2012 m. lapkričio 15 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, apgaule užvaldė svetimą turtą, t.y. L. M. padavus V. B. mobilaus ryšio telefono aparatą su abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutarus paskambinti nepažįstamam asmeniui tikslu pasiūlyti pirkti medieną, kurios neturi, o V. B. paskambinus iš nurodyto abonento numerio A. B., pastarajam pasiūlius pirkti medieną ir susitarus susitikti dėl medienos pirkimo, bei L. M. atvežus V. B. į sutartą su A. B. vietą (duomenys neskelbtini), o R. Č. atvežus į (duomenys neskelbtini), V. B. susitikęs su A. B. nuvyko į L. M. V. B. nurodytą vietą, (duomenys neskelbtini), kur V. B. sudarė žodinį susitarimą su A. B. dėl malkinės medienos pirkimo, žadėdamas A. B. parduoti už 1500 Lt malkinę medieną, kurios neturi, o R. Č. tuo metu stovint miške ir saugant, kad niekas pašalinis neatvyktų ir nesutrukdytų nusikalstamos veikos, o pastebėjus pašalinius asmenis R. Č. turėjo telefonu apie tai L. M. pranešti, tokiu būdu apgaule iš nukentėjusiojo A. B. išviliojo ir užvaldė 1500 Lt, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam A. B. 1500 Lt turtinę žalą.

Be to, kaltinamieji L. M. ir V. B. kaltinami, jog laikotarpyje nuo 2012 m. lapkričio 05 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d., tikslios datos ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, veikdami bendrininkų grupėje kartu su V. B., pasikėsino apgaule užvaldyti svetimą turtą, t.y. (duomenys neskelbtini), ir kitose ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytose vietose, L. M. padavus V. B. mobilaus ryšio telefono aparatą su abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutarus paskambinti nepažįstamam asmeniui tikslu pasiūlyti pirkti medieną, iš anksto žinodami, kad jos neturi, o V. B. paskambinus iš nurodyto abonento numerio pagal skelbimus iš laikraščio „Express kontaktas“ įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkui T. J., ir pasiūlius pirkti malkinę uosio medieną už 1500 Lt, tokiu būdu apgaule iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų fizinių ir juridinių asmenų pasikėsino išvilioti ir užvaldyti pinigus, tačiau nusikaltimo nebaigė, dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti fiziniai ir juridiniai asmenys bei T. J. atsisakė pirkti malkinę medieną.

Kaltinamasis L. M. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltas iš esmės prisipažino visiškai, nurodydamas, jog suklastojo dokumentą pasinaudodamas namuose buvusiu kompiuteriu, kuriuo sumaketavo dokumentą ir nuvežė šį dokumentą iki UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur atsispausdino dokumentą ir jį perdavė V. B., kuris pasirašė ant pagaminto dokumento ir minėtą dokumentą panaudojo V. B. paduodamas asmeniui, įrodant , jog turi leidimą kirsti mišką. Jis sugalvojo kaip gauti pinigų ir , kadangi netoliese gyveno V. B., tai pagalvojo, kad jis galėtų paimti tuos pinigus. Jis duodavo telefoną V. B., jie skambindavo ir vykdavo pas žmones, kurie norėdavo pirkti parduodavo medieną. Jie susitikdavo su žmonėmis apžiūrėti medienos. Leidimą kirsti L. M. gavo iš (duomenys neskelbtini). V. B. parodydavo medieną žmonėms ir paimdavo pinigus.

Kaltinamasis L. M. dėl antrojo epizodo parodė, kad nežino asmenų pavardžių. Sutartį dėl medienos pardavimo sudarė V. B., jis kalbėdavo su žmonėmis, kuriuos L. M. surasdavo pagal skelbimus iš laikraščio „Express kontaktas“. L. M. prašė V. B. skambinti žmonėms, kad realizuotų dokumentus ir kad parduotų medieną. L. M. nurodė V. B., ką daryti. Kai jo paprašė tai padaryti, L. M. jį nuvežė į Šiaulius, jis paskambindavo žmonėms, o kai susidomėję asmenys pažiūrėdavo medieną – sutardavo kainas. V. B. kaltinamasis davė pagamintus dokumentus, kuriuos V. B. parodydavo žmonėms. Už parduodamą medieną V. B. paimdavo avansą, kurį parnešdavo kaltinamajam. V. B. pinigus atiduodavo L. M., nes jis prašė tai daryti. Pats kaltinamasis neskambino žmonėms, o skambino V. B., kadangi jis senesnis, labiau patikės žmonės – taip geriau. Neplanavo jie daugiau nusikaltimų. Ir kituose epizoduose buvo atlikti tie patys veiksmai. Nesitarė, kiek kartų eis, kiekvieną nusikaltimą padarydavo atskirai, nebuvo sumąstę iš karto daryti kelias nusikalstamas veikas. Jie neplanavo apgauti daug žmonių, kad neįkliūtų. R. Č. yra pašalinis asmuo, jis tik žiūrėjo, kad niekas jiems nesukliudytų, nors kam nors atvažiavus, jis nieko nepadarytų, kadangi miške net nebuvo ryšio. R. Č. turėjo tiesiog stovėt, jam nieko L. M. nemokėjo. Atlygins civilinius ieškinius įsiteisėjus nuosprendžiui. Gailisi dėl savo elgesio, yra vedęs, turi tris mažamečius vaikus, daugiau nusikaltimų nedarys, atsiprašo nukentėjusiųjų, stengsis atlyginti žalas.

Kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltas prisipažino, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir paaiškino, kad kartą atvyko L. M. ir pasiūlė važiuoti parduoti , kaip nurodė, tėvų medienos. L. M. parodė tą medieną, tada jie skambino pagal skelbimus iš laikraščio, sutardavo su asmenimis susitikti ir nuvykdavo į sutartą susitikimo vietą. Kiek prisimena, su vienu iš jų , kad mokės 1500 Lt, tas asmuo davė 300 Lt avansu, o kitą dieną padavė likusius pinigus. Kai pinigus padavė L. M., pastarasis V. B. davė gal 200 Lt. Sakė, kad V. B. yra senesnis ir patikimesnis, todėl turi skambinti žmonėms. Pasirašė dokumentus, kuriuose buvo nurodyta ne jo pavardė. Nežino, kodėl juos pasirašė. Tą pačią dieną atvyko asmuo, norėjęs pirkti medieną, L. M. buvo nurodęs medieną, t.y. kur ji yra miške, jis tam asmeniui ir aprodė medieną. Po kiek laiko L. M. surado du kontaktus, tais dviem kontaktais V. B. skambino iš L. M. telefono. Už tai gavo gal 200 Lt ir 300 Lt. Pirmą kartą gavo už medieną 1500 Lt, iš kurių V. B. davė 200 Lt. Antrą kartą gavo 1420 Lt, iš kurių V. B. gavo 300 Lt, o trečią kartą gavo 200 Lt. Nors L. M. sakė, kad miškas ne jo, tačiau pardavė medieną ir nežino, kieno ji buvo. L. M. prašė padaryti dokumento kopiją, kurią padarė mieste prie Ivinskio aikštės. Padarė tik vieną kopiją, kurią atidavė L. M.. Jam atidavė ir dokumentą, kurio kopiją darė. Malkas parodydavo L. M., o po to jas pasiūlydavo žmonėms pirkti. Į mišką vyko tris kartus. Susitikti prie ligoninės su žmogumi, kad paduotų pinigus, nurodė L. M.. Pripažįsta kaltę dėl visų veikų, reikia atlyginti žalas. Nenutraukė tos veiklos, nes L. M. sakė, jog tai jo mediena, taip pat nenutraukė, kai sužinojo, jog mediena ne jo. Dabar yra registruotas darbo biržoje, gyvena iš gaunamos pašalpos. Gyvena vienas, serga diabetu, gailisi dėl to, ką padarė, daugiau ai nesikartos. L. M. V. B. padavė vieną dokumento kopiją, o kad ją padarytų, jam L. M. davė 50 ct. Gali būti, kad už dokumento kopiją V. B. sumokėjo 50 ct, o L. M. einant daryti kopiją davė 1 Lt, dabar tiksliai nepamena. Pats L. M. nėjo daryti dokumento kopijos, kadangi atvykus ją daryti, nebuvo kur pastatyti automobilio. Buvo popierinis dokumentas, o ne kompaktinis diskas. L. M. sakė, kad padarys dokumentus. V. B. nurodė Ž. K. ir medienos kiekį, ir sumą.

Kaltinamasis R. Č. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo iš esmės kaltas prisipažino, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir paaiškino, kad su L. M. anksčiau dirbo viename darbe, todėl jie pažįstami. L. M. gaudavo miškus, juos valydavo, pardavinėdavo, o R. Č. buvo pjūklininkas. Kartą L. M. sakė, kad reikia tiesiog pabūti miške, o kai atvyks pirkėjai – jam paskambinti. Kartu R. Č. su savimi pasiėmė draugą A. V.. Kai atvyko žmonės pirmą kartą, R. Č. skambino L. M., tačiau nebuvo ryšio, o vėliau L. M. R. Č. pasakė, kad nepirko miško. Kitą dieną L. M. pasiėmė R. Č. iš namų, važiavo vėl į mišką . Po kelių valandų L. M. pasiėmė R. Č. iš miško ir pasakė, jog medienos vėl nepirko. L. M. ir R. Č. apgavo, jis jam nedavė jokių pinigų už pastovėjimą miške. Miške R. Č. turėjo, jei pamatys atvažiuojantį kokį nors automobilį, paskambinti L. M. ir pasakyti, kad atvyksta pirkėjas. L. M. prašymu R. Č. stebėjo malkų krūvą. Nežino nei vieno pirkėjo. Du kartus vyko į mišką laukti pirkėjų, už tai nieko negavo, nieko neprašė. Tik vieni žmones važiavo prie malkų, tačiau apsisuko ir išvažiavo. Taip pat pro šalį važiavo ir girininkas. L. M. skambino gal vieną kartą. L. M. sakė, kad gavo dokumentus. Sakė, kad kaimynas parduos malkas. L. M. sakė, jog pasidarė ar padarė dokumentus, suprato, kad tikrus. Nematė dokumento turinio, jo neskaitė. Supranta, jog padėjo padaryti nusikaltimą, gailisi dėl to, tačiau naudos iš to neturėjo jokios. Apie tai, kad bus pavogta mediena- nežinojo ir su L. M. nesitarė. Gailisi dėl savo veiksmų. Dabar supranta, kad nusikaltimai padaryti ir jo pagalba. Tuo metu tai gal tik įtarė.

Nukentėjusysis D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. vieną šeštadienį jam paskambino dėl medienos ir jie sutarė susitikti pirmadienį. Pirmadienį susitiko su V. B., jis sakė, jog parduoda eglės malkinę medieną. Su V. B. susitiko prie „Jaunimo“ parduotuvės, jį nuvežė į mišką, kur parodė medieną. Už medieną, kurios buvo apie 80 kubų, sutarė sumokėti 1800 Lt. Kadangi V. B. turėjo dokumentus, tai jam nekilo joks įtarimas. Po pietų jie susitiko, D. P. surašė, kad perduoda pinigus. D. P. išsivežė 3 kubus medienos ir jam iš paskos atvyko miškininkai, sakė, kad su tokiais pačiais dokumentais iš urėdijos buvo pavogta mediena. V. B. jam sakė, jog anūkas nebaigė kirsti miško. Kokia informacija buvo pateikta leidime, tokią ir surašė.

Nukentėjusysis Ž. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino V. B.. Ž. K. įdėjo skelbimą į laikraštį, kad perka uosį. Paskambinus asmeniui ir pasiūlius pirkti medieną , jis ą vyko apžiūrėti medieną, davė tam asmeniui truputį pinigų, o po kelių dienų padavė likusius pinigus. Su kaltinamuoju V. B. susitarė susitikti (duomenys neskelbtini), nes pastarasis sakė, jog ten gyvena. Ž. K. atvyko į Kužius, pasiėmė V. B. ir jis parodė kelią prie medienos. V. B. Ž. K. parodė du dokumentus: tikrą ir jo kopiją. Ž. K. V. B. padavė 100 Lt avansą, o kitus pinigus padavė po dviejų dienų. Kainą sutarė tada, kai apžiūrėjo medieną. Kainą ir kiekį nurodė V. B.. Pinigus atvežė į Šiaulius prie ligoninės, nes V. B. nurodė, jog serga ir guli ligoninėje. Po to, Ž. K. vyko pasiimti malkas, tačiau jų nebebuvo. V. B. jam neprisistatė, o tik sakė, kad anūkas neiškirtęs miško jį paliko, o jam reikia pinigų, nes serga, todėl ir parduoda. Netikrino per urėdiją, raštu susitarimo nedarė. Kitų žmonių su V. B. nebuvo. Civilinį ieškinį palaiko prašo priteisti patirtą turtinę žalą 1400 Lt, bei 5000 Lt. neturtinės žalos. Neturtinę žalą sudaro tai, kad jo šeima verčiasi sunkiai, buvo pasiskolinęs pinigų ir bandė pradėti verslą perkant medieną, bei pardavinėjant malkas, kai jį apgavo, patyrė šoką, jautėsi pažemintas ir sugniuždytas. Prašo priteisti išlaidas už atstovo paslaugas 1500 Litų.

Nukentėjusysis A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, tik iš matymo žino V. B.. Kartą T. J. jam pasiūlė pigiai pirkti medienos. Jis paskambino V. B. ir jie nuvyko apžiūrėti medienos. Po to, V. B. paleido Kužiuose, davė jam gal 200 Lt, o iš viso sutarė mokėti 1500 Lt. A. B. susirado miškovežį ir pasiėmė medieną. V. B. jam skambino dėl pinigų, tačiau jis jam pasakė, kad pinigus duos, kai išsiveš medieną. Išsivežė medieną, susitiko su V. B. prie turgaus ir padavė pinigus. Kad jam reikia pinigų, nurodė tą pačią dieną, teigdamas, jog yra ligoninėje. Medieną A. B. išsivežė kitą dieną. Yra pareiškęs 3500 Lt civilinį ieškinį. Miškovežio paslaugos jam kainavo 1000 Lt. Taip pat prašo atlyginti 1000 Lt neturtinę žalą už tai, kad buvo apgautas, reikėjo važiuoti į policiją, vyko apklausos, miškų ūkis galvojo, jog jis yra vagis. Tą medieną A. B. nupirko iš naujo už 2200 Lt. Jis netikrino V. B. pateiktų dokumentų, kadangi pasitikėjo solidžiu žmogumi, su juo buvo žodinis susitarimas.

Liudytojas T. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta V. B.. Kartą jis skambino ir siūlė pirkti malkinės medienos. Jis skambino pagal liudytojo įdėtą skelbimą, kad perka, tačiau tuo metu medienos jam nereikėjo, tai liudytojas pasiūlė pirkti A. B.. A. B. įsigijo tos medienos, o jis – ne. V. B. medienos jam siūlė kaip įmonei, skambino jam į jo telefoną. Tuo metu medienos jam nereikėjo, o kadangi jos kaina buvo gera, tai liudytojas pasiūlė pirkti A. B.. Buvo siūloma uosio mediena už 1500 Lt, tikslaus kiekio nurodyta nebuvo, tačiau kalbėjo apie pilną miškovežį. Su V. B. jie susitiko Kužiuose, jis T. J. dokumentų nerodė. Jis kartu su A. B. vyko apžiūrėti medienos.

Liudytoja E. E. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ant pranešimo dėl miško kirtimo buvo uždėtas jos antspaudas ir, atrodo, nukopijuotas parašas. V. K. nepažįsta. Pas tyrėją matė netikrą dokumentą. Buvo imituota, kad dokumentas rašytas su „Mikis“ programa, tačiau tame dokumente apatinė dalis buvo atkirpta, ne taip surašytos medžių rūšys, o programa „Mikis“ tai rašo kodais. „Mikis“ yra speciali programa. Antspaudas buvo uždėtas ant sausio mėnesio išduoto dokumento, kai jiems jį išdavė vasario mėnesio pabaigoje. Nepažįsta L. M., neprisimena, kad jis į juos būtų kreipęsis. Antspaudas naudojamas nuo 2012-02-23, o dokumentas buvo kopijuotas nuo tos dienos ir vėliau.

Liudytojas J. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. 2012-11-20 jie pastebėjo, kad iš (duomenys neskelbtini)dingo apie 20 kubų medienos. Jie kreipėsi į policiją ir patys rado medieną „(duomenys neskelbtini)“. Malkų vertė buvo virš 2000 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu malkos buvo grąžintos. Bendraujant su pareigūnais, tapo aišku, kad buvo naudojamas suklastotas leidimas. Gruodžio mėnesį jie vykdė reidą ir pastebėjo į mišką važiuojantį automobilį, kurį jie pasekė. Nuvažiavę rado sunkvežimį ir pilietį D. P., kuris krovė malkas į sunkvežimį. Jie prašė pateikti dokumentus ir paaiškinti, kodėl jis krauna malkas. D. P. pateikė leidimą ar pranešimą. Juos sudomino leidimas ir jame esanti informacija, t. y. antspaudas su neegzistuojančiu telefono numeriu, parašas buvo K., kuri dirbo anksčiau (duomenys neskelbtini), o įvykių metu nedirbo. Leidimas buvo išduotas 2012 m. vasario mėnesį. Jis pasakė, kad leidimas yra suklastotas, todėl liepė nekrauti malkų, nes jos priklauso ne tam, asmeniui, kuris jas pardavė. Pranešė apie tai policijai, buvo atsiųstas ekipažas, o D. P. pristatytas į komisariatą.

Liudytojas R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra L. M. patėvis, yra antrosios žmonos sūnus, jie gyvena atskirai. Telefoną buvo davęs L. M.. R. R. yra antros grupės invalidas, tai L. M. padėdavo jam ir sau parsivežti malkų. R. R. jam duodavo leidimą, kai važiuodavo vienas, tačiau kartais jis važiuodavo kartu su juo. Dokumentą R. R. turėjo, jį išdavė E. E. – šis dokumentas R. R. buvo išduodamas kasmet. Kai reikėdavo malkas vežti su traktoriumi, tai L. M. duodavo leidimą, tačiau į mišką vienas jis važiuodavo retai. R. R. į mišką važiuodavo pats, tačiau kai negalėdavo, tai vykdavo vienas L. M.. R. R. turėjo išmanųjį telefoną, kai jie tokie pirmieji atsirado, todėl L. M. prašydavo jį duoti. Telefoną L. M. naudojo asmeninėms reikalams. R. Č. padėdavo dirbti, o V. B. buvo kaimynas, kuris 2012 m. gyveno už dviejų namų nuo R. R.. Nors jie buvo kaimynai, tačiau mažai bendravo. Kopijavimo aparato namuose neturi.

Liudytojas V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamuosius R. Č. ir L. M.. Vieną kartą jis buvo pakviestas pabūti miške, palaukti ir žiūrėti, ar atvyks automobilis. Kadangi per tą laiką joks automobilis neatvyko, tai buvo parvežtas namo. L. M. jį kvietė vykti į mišką, kuriame jie buvo dviese. Jis V. V. prašė pabūti ir pažiūrėti, ar atvyks koks nors automobilis, o jei atvyktų – pranešti L. M.. Už tai, kad pastovėjo, gavo 50 Lt. Nežino, nuo ko jam reikėjo saugoti. Jam reikėjo paskambinti L. M., jei atvyktų koks nors automobilis, tačiau tam miške nebuvo ryšio, nors vaikštant galima jį rasti. Kad ryšį buvo galima pagauti jis žino, nes susirašinėjo sms žinutėmis su draugais. L. M. jam nieko neaiškino. V. V. laukė bet kokio automobilio, o pamačius reikėjo skambinti arba rašyti sms žinutę L. M.. Nesuprato tikslo, nežinojo, kieno ten miškas. R. Č. ir Viliaus nebuvo. L. M. nesakė, kad daro nusikaltimą. Miške buvo apie valandą laiko.

Liudytojas A. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, parodė, kad V. V., kurį pažįsta kaip (duomenys neskelbtini) kaimo gyventoją, jam pasiūlė užsidirbti. V. minėjo, kad reikės palaukti kažkokios „furos“ (automobilio), nes miške bus pjaunama mediena, o po to kai atvažiuos „fura“, reikės pranešti, kad jie spėtų susitvarkyti. V. jam nesakė, kokią sumą pinigų jis už tai gaus. Jis sutiko, tik pasakė, kad galės tik po pamokų, nes tuo metu lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą. Po to kažkurią dieną, jam paskambino V. ir pasakė, kad reikia važiuoti. Jam dar buvo paskutinė pamoka, todėl jo laukė, po pamokų, prie mokyklos. Kai jie susitiko, ten buvo V. V., R., kurio pavardės nežino, ir dar buvo vairuotojas, kurio nepažįsta. Jie važiavo iš Kuršėnų link Šiaulių, o po to pasuko link Kužių. Kur toliau važiavo neprisimena. Jį paleido prie pagrindinio kelio, ir pasakė, kad jeigu pamatys morkinę „MAN“ markės „furą“ (sunkvežimį), paskambinti V. ir apie tai pasakyti. O V. V., R. ir vyriškis kurio nepažinojo, apsisuko ir nuvažiavo link miško. Toje vietoje jis prastovėjo 1,5-2 val., tačiau nurodytas automobilis nepravažiavo, todėl jis V. neskambino. Tada jį pasiėmė iš tos vietos ir parvežė namo. Pasakė, kad pinigus atiduos kitą dieną, tačiau pinigų taip ir nesumokėjo. Maždaug po savaitės laiko V. jo dar kartą prašė važiuoti į mišką, tačiau jis atsisakė (II t. 35-37 b. l.).

2012-11-20 Ž. K. protokole-pareiškime užfiksuota, jog 2012-11-15 jam paskambino nepažįstamas asmuo ir pasiūlė pirkti malkinę medieną. Susitikus ir apžiūrėjus medieną, jis padavė pirkėjui 100 Lt avansą. O 2012-11-20 sumokėjo likusią sumą 1300 Lt. Po to nuvykus į mišką pastebėjo, kad medienos nebėra (I t. 3 b. l.).

2012-11-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog Ž. K. savo iniciatyva pateikė dokumentą „Pranešimas apie ketinimus kirsti mišką“- 1 lapą (I t. 12-13 b. l.).

2013-03-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, jog nukentėjusysis Ž. K. iš pateiktų fotonuotraukų atpažino vyriškį kuris siūlė pirkti medieną, kurio nuotrauka pažymėta Nr. 4, tai V. B. (I t. 21-23 b. l.).

2013-02-06 kratos protokole nurodyta, jog atlikus kratą pas L. M., gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpose, priklausančio V. B., buvo rastas nešiojamas kompiuteris „ACER „ pakrovėjas, laikmena ir 3 vnt. laidų (I t. 29-31 b. l.).

2013-02-11 apžiūros protokole nurodyta, jog atlikus nešiojamo kompiuterio „Acer Aspire 5733Z“ ir USB atmintinės apžiūrą, nustatyta, kad su byla susijusių bylų nerasta (I t. 34-37 b. l.).

2012-11-21 (duomenys neskelbtini)pareiškime, nurodyta, jog 2012 m. lapkričio 20 d. buvo pastebėta, kad iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kvartalo buvo pavogta 19,60 ktm. pagamintų, 3 m. ilgio uosinių malkų. Pavogtų malkų 1 ktm. kaimą-120 Lt, bendra jų vertė 2352 Lt (be PVM) (I t. 84-85 b. l.).

2012-11-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog liudytojas A. B. savo iniciatyva pateikė uosio malkų medieną (I t. 86 b. l.).

2012-11-22 apžiūros protokole nurodyta, jog uosio mediena sudėta aptvertoje teritorijoje į vieną krūvą. Krūvos ilgis ~8 m., aukštis ~ 2,4 m. Mediena supjauta rąstais, kurių ilgis 3 m. Kai kurių rąstų galuose matyti žymekliu sužymėti rąstai (I t. 87-90 b. l.).

2013-03-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, jog nukentėjusysis A. B. iš pateiktų fotonuotraukų atpažino vyriškį kuris siūlė pirkti medieną, kurio nuotrauka pažymėta Nr. 3, tai V. B. (I t. 100-102 b. l.).

2013-03-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, jog liudytojas T. J. iš pateiktų fotonuotraukų atpažino vyriškį kuris siūlė pirkti medieną, kurio nuotrauka pažymėta Nr. 2, tai V. B. (I t. 104-106 b. l.).

2012-12-12 D. P. protokole-pareiškime, nurodyta, jog 2012-11-05 Šiaulių mieste adresu (duomenys neskelbtini) susitiko su vyriškiu, kuris siūlė pirkti rąstų malkom. Jis sumokėjo vyriškiui 1800 Lt, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, bei gavo leidimą kirsti mišką ir taksoraštį. 2012-12-11 nuvykus į mišką sutiko miškininkus, kurie informavo, kad dokumentai yra suklastoti (I t. 169 b. l.).

2012-12-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog nukentėjusysis D. P. savo iniciatyva pateikė dokumentus; „Leidimą kirsti mišką“-1 lapas, „Taksoraštį“-1 lapas, „Rastų pirkimo-pardavimo sutartį“ -1 lapas (I t. 171-174 b. l.).

2013-03-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuota, jog nukentėjusysis D. P. iš pateiktų fotonuotraukų neatpažino nei vieno vyriškio, apie kurį jis davė parodymus (I t. 180-183 b. l.).

2013-03-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, jog nukentėjusysis D. P. iš pateiktų fotonuotraukų atpažino vyriškį kuris siūlė pirkti medieną, kurio nuotrauka pažymėta Nr. 1, tai V. B. (I t. 184-186 b. l.).

2013-01-09 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atlikus telefono, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), nuo 2012-09-14 iki 2012-11-14 naudojosi L. M., kurio Sim kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Be to į minėtą telefoną 2012-11-03 ir 2012-11-05 buvo įdėta Sim kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios skambino „V. K.“ nukentėjusiajam D. P. (II t. 14-17 b. l.).

2013-04-08 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad 2013-04-08 L. M. parodė, jog nusikaltimo vieta yra miške, už (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) atvažiavus iki (duomenys neskelbtini) miestelio, L. M. parodė iš pagrindinio kelio suktis dešinėn, ir pravažiavus 100 metrų, parodė sustoti po dešine, prie autobusų stotelės. Išlipus įtariamasis L. M. parodė į autobusų stotelės teritoriją ir paaiškino, jog čia išleisdavo V. B., kuris susitikdavo su medienos pirkėjais. Toliau įtariamasis L. M. parodė važiuoti per (duomenys neskelbtini) gyvenvietę, link jos išvažiavimo, ir pravažiavus 3,30 km. L. M. iš asfaltuoto kelio parodė suktis kairėn, į vieškelį (kur yra (duomenys neskelbtini) kaimas). Pasisukus L. M. parodė važiuoti link tolumoje esančio miško, pravažiavus iki miško 1,70 km, L. M. vieškelių sankryžoje parodė suktis dešinėn. Palei mišką pravažiavus 350 m. L. M. parodė suktis kairėn, ir toliau važiuoti mišku iki sekančio posūkio. Pasisukus ir pravažiavus mišku 2,1 km. vieškelių keturšalėje sankryžoje, kur stovi medinis stulpas su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, L. M. parodė suktis kairėn ir toliau važiuoti miško keliuku. Nuo posūkio pravažiavus 350 m, L. M. parodė sustoti pamiškėje, šalia iškirstų miško proskynų, abiejuose kelio pusėse. Išlipus iš automobilio L. M. praėjo iškirstos proskynos vietą, ir dešinėje vieškelio pusėje, pamiškėje parodė vietą, kur buvo sukrauti medienos rąsteliai, kuriuos V. B. siūlė pirkti nepažįstamiems asmenims (I t. 58-62 b. l.).

2013-08-20 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad 2013-08-20 L. M. parodė, jog iš policijos kiemo reikia važiuoti iki pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės ir suktis dešinėn. Pasisukus L. M. parodė važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve visą laiką tiesiai, iki posūkio dešinėn į (duomenys neskelbtini) gatvės. Pasisukus į dešinę L. M. parodė važiuoti iki sankryžos su (duomenys neskelbtini)gatve ir sukti į kairėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Išlipus įtariamasis L. M. parodė į parduotuvės „Iki cento“ pastatą, ir prie jo esančią aikštelę, paaiškindamas, jog prie šios parduotuvės paleisdavo V. B., kur jis turėdavo susitikti su medienos pirkėju (II t. 45-48 b. l.).

2013-05-03 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad 2013-05-03 V. B. parodė, jog nusikaltimo vieta yra miške, už (duomenys neskelbtini). V. B. parodė važiuoti iki (duomenys neskelbtini) miestelio, ir iš pagrindinio kelio sukti dešinėn. Įvažiavus į miestelio teritoriją, V. B. pravažiavus 150 metrų, už autobusų stotelės, kuri yra po dešine gatvės puse, parodė sustoti prie pirmojo posūkio dešinėn. Išlipus iš automobilio V. B. parodė ties posūkiu vietą, ir paaiškino, kad čia laukdavo klientų, su kuriais važiuodavo į mišką ir rodydavo medieną, bei siūlydavo ją pirkti. Toliau V. B. parodė važiuoti per miestelio teritoriją link išvažiavimo, link kelio kuris veda į (duomenys neskelbtini). Išvažiavus iš miestelio teritorijos V. B. parodė visą laiką važiuoti asfaltuotu keliu, (duomenys neskelbtini) miestelio pusės link, kol jis parodys po kaire kelio puse posūkį link miško. Pravažiavus visą atkarpą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) V. B. negalėjo parodyti posūkį, link miško, paaiškindamas, kad praėjo daug laiko, ir jis gerai neįsidėmėjo, kur reikia suktis (I t. 77-81 b. l.).

2013-08-19 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad 2013-08-19 V. B. parodė, jog susitikimo vietą su pirkėju, yra (duomenys neskelbtini), ir kelią iki vietos jis gali rodyti nuo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini). Važiuojant nuo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), V. B. parodė važiuoti iki sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, sankryžoje sukti kairėn, ir toliau važiuoti tiesiai, pro respublikinės ligoninės pastatus. Pravažiavus ligoninę, V. B. parodė sukti dešinėn ir (duomenys neskelbtini) gatvę ir važiuoti iki pirmosios reguliuojamos sankryžos, o joje sukti kairės į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pasisukus V. B. parodė sustoti po dešine gatvės puse, prie parduotuvės „IKI cento“. Sustojus aikštelėje prie parduotuvės, V. B. parodė nuo aikštelės eiti į kairiąją pusę, link daugiabučio gyvenamojo namo. Priėjęs prie namo pažymėto „(duomenys neskelbtini)“, parodė į jį ir paaiškino, kad nepažįstamam vyriškiui sakė, kad gyvena šiame name ir jį pasitiko prie jo. Toliau V. B. parodė eiti prie parduotuvės „Iki cento“, ir parodęs į ją paaiškino, kad kitus kartus jis susitikdavo su nepažįstamu vyriškiu prie šios parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Tada V. B. nuo įėjimo į parduotuvę perėjo ant pėsčiųjų takelio ir parodė vietą, kur jis laukdavo atvažiuojančio nepažįstamo vyriškio, kuriam siūlė pirkti medieną (II t. 62-66 b. l.).

2013-01-10 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis Ž. K. parodė, jog reikia važiuoti link (duomenys neskelbtini). Ties (duomenys neskelbtini) jis parodė suktis į dešinę ir važiuoti apie 2,5 km link (duomenys neskelbtini) kaimo Šiaulių rajone. Nedavažiavus (duomenys neskelbtini), jis parodė suktis kairėn ir toliau važiuoti apie 1,6 km, po to suktis dešinėn. Pravažiavus 300 metrų, palei mišką suktis kairę ir įvažiuoti į mišką. Miške pravažiavus, vieškeliu 2 km nukentėjusysis Ž. K. tiek kelio ženklu „(duomenys neskelbtini)“, parodė sukti į kairę ir toliau važiuoti į priekį. Pravažiavus 350 metrų, Ž. K. parodė sustoti, ir parodė po dešine kelio puse, palei miško masyvą vietą, kur buvo sukrauta malkinė medieną, kurią jam parodė nepažįstamas vyriškis (I t. 17-20 b. l.).

Dėl netikrų dokumentų (2012-02-24 bei 2012-02-03 dienos pranešimų apie ketinimus kirsti mišką) pagaminimo, laikymo, gabenimo, realizavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.)

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Subjektyvieji šios veikos požymiai pasireiškia tuo, kad kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų bei juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę nustatė ne tiek dėl veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Teismų praktikoje dokumentas yra laikomas netikru tuomet, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu visiško materialaus klastojimo būdu, t.y. visų būtinų rekvizitų suklastojimas, tai daro dokumentą būtent dokumentu. Netikru laikytinas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas asmens, neturinčio teisės tai padaryti. Toks dokumentas iš tikrųjų neegzistuoja. Žinomai netikro dokumento panaudojimas teismų praktikoje suprantamas kaip tokio dokumento pateikimas bet kuriam juridiniam ar fiziniam asmeniui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatyti veiksmai padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t.y. kaltininkas supranta, kad tikslu teisinėje apyvartoje įtvirtina apgaulę, neteisėtai panaudoja žinomai netikrą dokumentą ir nori taip veikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformuotoje praktikoje išaiškino, jog kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas tiek paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, tiek išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

Žemesnės instancijos teismas

L. M. ir V. B. kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., įrodoma byloje surinktais bei teisme ištirtais įrodymais: jų pačių parodymais, liudytojų D. P., Ž. K., E. E. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, D. P. ir Ž. K. protokoluose-pareiškimuose, 2012-12-12, 2012-11-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose, 2013-01-09 tarnybiniame pranešime, užfiksuotais duomenimis. V. B. dėl kaltinimų šiuose epizoduose prisipažino visiškai, L. M. iš esmės prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, parodydamas, kad jis gamino netikrus dokumentus, t.y. sumaketavo su namuose buvusiu kompiuterius , davė pasirašyti V. B. išgalvotas pavarde V. K., V. B. pasirašė svetima pavarde, po to nuvežė V. B. į miesto centrą, kur V. B. padarė dokumento kopiją. Taip darė du kartus, nes , panaudoję dokumentą pirmą kartą ir pavykus gauti pinigų, po kiek laiko vėl sugalvojo taip pasipelnyti ir tokiu pat būdu vėl pagamino netikrą dokumentą. Šiuo netikrus dokumentus gabeno L. M. ir V. B. su savimi ,atitinkamai L. M. nuo savo namų, kur pagamino dokumentą iki UAB „(duomenys neskelbtini) ‘, o V. B. nuo kopijavimo vietos iki tų vietų, kur perdavė nukentėjusiesiems, bei perduodami juo realizavo. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė- laikymas su savimi, kadangi nėra nustatyta laikymo vieta, laikotarpis ir kitos aplinkybės, būtinos patvirtinti laikymą netikro dokumento. Šios aplinkybės pašalinimas nekeičia kaltinimo esmės.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektas yra valstybės saugoma valdymo tvarka, kitaip tariant, teisinėje apyvartoje esančių dokumentų patikimumas ir funkcionalumas. Tai reiškia, kad ši – valstybės saugoma tvarka laikoma pažeista ir ją pažeidę asmenys baustini tuomet, kai teisinėje apyvartoje dėl kaltininko(-ų) tyčinių veiksmų atsiranda suklastotas aktas, kurio pagrindu tarp valstybės ir subjekto, kurį tas aktas liečia, kuriami teisiniai santykiai. Byloje nagrinėjami pranešimai apie ketinimus kirsti mišką pilnai atitinka sukurto dokumento sąvoką, nes šie dokumentai turėjo įtakos teisiniams santykiams, tai yra pranešimų atsiradimas civilinėje apyvartoje tuos santykius keitė. Toks kaltinamųjų elgesys ir yra tiesioginės tyčios įrodymas. Kaltinamieji žinojo ir suvokė, kad panaudodami netikrus pranešimus siekė užsidirbti, parduodami svetimą medieną, t.y. kaltinamieji suvokė savo nusikalstamų veikų pobūdį ir vis tiek juos atliko. Teismas daro išvadą, kad byloje neginčytinai įrodyta, jog L. M. ir V. B., veikdami bendrininkų grupėje, atskirais laikotarpiais L. M. pagaminant, gabenant , V. B. pasirašant ir gabenant, bei realizuojant netikrus dokumentus (2012-02-24 dienos pranešimą apie ketinimus kirsti mišką bei 2012-02-03 pranešimą apie ketinimus kirsti mišką), suvokė, kad tokiu būdu civilinėje apyvartoje įtvirtina apgaulę, t. y. L. M. ir V. B., veikdami bendrininkų grupėje, padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.

Dėl sukčiavimo D. P. atžvilgiu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo

kodekso 182 str. 1 d.)

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236/2013).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama L. M. ir L. B. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jų kaltei įrodyti. Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamųjų L. M. ir L. B. prisipažinimai, nukentėjusiojo D. P. paaiškinimai, kiti aukščiau minėti duomenys liudija, kad kaltinamieji L. M. ir V. B., veikdami bendrininkų grupėje, prisidengdami išgalvotais duomenimis - “V. K.” vardu, apgaule įgijo iš nukentėjusiojo D. P. 1800 Lt sumą. L. M. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad žmones jis susirasdavo pagal skelbimus iš laikraščio „Express kontaktas“, o jiems skambindavo V. B., kad realizuotų dokumentus ir kad parduotų medieną, kuris vėliau su jais ir susitikdavo, parodydavo medieną, sutardavo kainas, nes atrodė patikimesnis. D. P. teisiamojo posėdžio patvirtino aplinkybes, kad susitikę su V. B. dėl eglės malkinės medienos pirkimo-pardavimo, vėliau miške apžiūrėję medieną, sutarė, kad D. P. už 80 kubų medienos sumokės 1800 Lt. Kadangi V. B. turėjo dokumentus (netikrą 2012-02-24 pranešimą apie ketinimą kirsti mišką), tai jam nekilo joks įtarimas. Po pietų jie susitiko, D. P. perdavė V. B. pinigus, pasirašytinai, nurodydami duomenis, kuriuos pateikė V. B. (tikrovės neatitinkančius) (I t. 172 b. l.). Nors V. B. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad šiuo atveju, susitikdamas su D. P., galvojo, kad parduoda L. M. tėvo mišką, tačiau teismas tokius jo parodymus atmeta, laikydamas tai gynybine kaltinamojo pozicija, kadangi tokie V. B. veiksmai - savo asmenybės slėpimas, netikro dokumento pateikimas, patvirtina, kad V. B. žinojo apie ketinimą apgauti D. P. bei to siekė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini kaip sukčiavimas, nes jie, prisidengdami ir naudodamiesi išgalvoto asmens duomenimis, pateikdami netikrą dokumentą, pasinaudodami svetima mediena, sudarė fiktyvią pirkimo – pardavimo sutartį ir veikdami apgaule įgijo D. P. priklausančius 1800 Lt, todėl tokie veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. Šiuo atveju nėra jokių abejonių, kad tiek L. M., tiek V. B. turėjo tyčią bendrais savo veiksmais apgaule įgyti svetimą turtą. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse 26 str. 1 d. įtvirtinta, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Taigi, dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami ir išskaidomi atskiriems bendrininkams, dalyvaujančių nusikalstamos veikos padaryme. L. M. baudžiamajai atsakomybei neturi jokios reikšmės, kad jo sumanymą realizavo kitas bendrininkas - V. B., nes abiejų kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta bendromis pastangomis padaryti tą patį nusikaltimą. Taigi, jie abu veikė kaip bendrininkai.

Dėl sukčiavimo Ž. K. ir A. B. atžvilgiu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo

kodekso 182 str. 1 d.)

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad svetimą, nukentėjusiesiems Ž. K. ir A. B. priklausantį, turtą kaltinamieji L. M., V. B. ir R. Č. įgijo apgaule, todėl jų veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1d. sudėtį. Šių nusikalstamų veikų padarymas yra pagrįstas ne tik L. M., V. B., R. Č. prisipažinimais padarius minėtas nusikalstamas veikas, bet ir nukentėjusiųjų, liudytojų parodymuose, protokoluose-pareiškimuose, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, daiktų-dokumentų, daiktų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuotais duomenimis bei kitais bylos proceso metu ištirtais įrodymais. R. Č. teisiamojo posėdžio metu , pirminėje apklausoje teigė, kad jis nesiekė nieko apgauti, o jam inkriminuotus veiksmus atliko, nes buvo tuo metu bedarbis, į mišką vykdavo laukti pirkėjų, tik paprašytas L. M., tačiau byloje , pakeitus kaltinimą R. Č. atžvilgiu, R. Č. pripažino savo kaltę, nurodydamas, jog suvokė, kad savo veiksmais prisidėjo prie nusikalstamų veikų (sukčiavimo) tinkamo realizavimo. O dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami ir išskaidomi atskiriems bendrininkams. Atsižvelgiant į padarytų veikų požymius, įvertinus kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, nustatytas užvaldyto turto vertes, L. M., V. B. ir R. Č. veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį. R. Č. veiksmai kvalifikuotini ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, kaip padėjimas L. M. ir V. B. apgaule įgyti svetimą nukentėjusiesiems priklausantį turtą. Kaltinimas pareikštas kaip padarytos dvi atskiros nusikalstamos veikos, tačiau nustatyta, jog L. M. surado iš karto dviejų asmenų telefonus, su dviem asmenimis V. B. sutarė susitikti tą pačią dieną, tik skirtingu laiku, todėl atsižvelgiant į objektyviai atliktus veiksmus, teismas konstatuoja, jog buvo vieninga tyčia ir buvo padaryta viena tęstinė nusikalstama veika, todėl veikos nukentėjusiųjų Ž. K. ir A. B. atžvilgiu laikytina viena nusikalstama veika.

Dėl vagystės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.)

L. M., V. B. ir R. Č. kaltinami, jog veikdami bendrininkų grupėje, 2012 m. lapkričio 15 d. tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kvartalo, slapta pagrobė svetimą turtą (duomenys neskelbtini) priklausančius 19,60 ktm uosio malkų rąstelių, paženklintų žymekliu 24/29 - po 3 m ilgio, kurių 1 ktm vertė 120 Lt, bendra vertė 2352 Lt, kuriuos L. M., kartu su V. B. ir R. Č., darant kitą nusikalstamą veiką, V. B. apgaulės būdu pardavė A. B. už 1500 Lt, tokiu būdu A. B. išsivežus iš miško malkinę medieną, bendrais veiksmais padarė (duomenys neskelbtini) 2352 Lt turtinę žalą, t.y. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1dalyje. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, jog kaltinamasis V. B. nukentėjusiajam A. B. parodė medieną, kuri priklausė (duomenys neskelbtini), nurodydamas, jog tai jam priklausanti mediena, ko pasekoje nukentėjęs išsivežė medieną, už kurią buvo sumokėję 1500 Lt. Nustatyta, jog kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta gauti pinigus iš nukentėjusiųjų tam panaudojant sukčiavimui būtiną požymį- apgaulę. Būtent nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu buvo panaudota sudėtinė apgaulė, t.y. parodyta mediena, kuri kaltinamiesiems nepriklauso nuosavybės teise, pateikti suklastoti dokumentai , patvirtinantys leidimą kirsti mišką, ko pasekoje nukentėjęs A. B., perdavęs pinigus V. B., manydamas, jog įgijo medieną teisėtai, ją išsivežė iš miško. Kaip nustatyta tyčios pagrobti medieną kaltinamųjų veiksmuose nebuvo, jų tiesioginė tyčia buvo nukreipta gauti pinigus. Tai, kad po to buvo išvežta mediena, tai sudaro sukčiavimo sudėties būdą ir turėjo būti inkriminuota pareiškiant kaltinimą dėl sukčiavimo kaltinamiesiems, nes pagal pasekmes žalos patyrė ir (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškiant kaltinimą dėl vagystės, nurodoma, jog visi kaltinamieji įvykdė vagystę darydami sukčiavimą ir buvo bendravykdytojai, kuomet R. Č., sukčiavimo epizode A. B. atžvilgiu nurodomas ir teisiamojo posėdžio metu nustatyta, jog buvo padėjėjas. Kaltinime nėra jokių objektyvių duomenų dėl R. Č., kaip vykdytojo atliktų veiksmų. Nesant kaltinamųjų veiksmuose tyčios, kaltinamieji išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl pasikėsinimo sukčiauti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo

kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.)

L. M. ir V. B. pareikšti kaltinimai dėl to, kad jie pasikėsino apgaule iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų fizinių ir juridinių asmenų išvilioti ir užvaldyti pinigus, tačiau nusikaltimo nebaigė, dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Kaltinimuose apibrėžtos aplinkybės, kad kaltinamieji laikotarpyje nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d., tikslios datos ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, veikdami bendrininkų grupėje, pasikėsino apgaule užvaldyti svetimą turtą, t.y. (duomenys neskelbtini), ir kitose ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytose vietose, L. M. padavus V. B. mobilaus ryšio telefono aparatą su abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutarus paskambinti nepažįstamam asmeniui tikslu pasiūlyti pirkti medieną, iš anksto žinodami, kad jos neturi, o V. B. paskambinus iš nurodyto abonento numerio pagal skelbimus iš laikraščio „Express kontaktas“ įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkui T. J., ir pasiūlius pirkti malkinę uosio medieną už 1500 Lt, tokiu būdu apgaule iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų fizinių ir juridinių asmenų pasikėsino išvilioti ir užvaldyti pinigus, tačiau nusikaltimo nebaigė, dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti fiziniai ir juridiniai asmenys bei T. J. atsisakė pirkti malkinę medieną. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo gauta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamųjų kaltę. Nors kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu ir pripažino aplinkybę, kad V. B. telefonu kalbėdavo su žmonėmis, kuriuos L. M. surasdavo pagal skelbimus iš laikraščio „Express kontaktas“, tačiau pati kaltinimo formuluotė pateikta neteisingai. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio sudėtis yra materiali – atsakomybė atsiranda tik pasisavinus apgaule gautus pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-66/2014, 2K-339/2013 ir kt.), t.y. būtina nustatyti nusikalstamos veikos išdavoje atsiradusius padarinius, kurie šiuo atveju kaltinime nenurodyti („pasikėsino išvilioti ir užvaldyti pinigus“). Apgaulė sukčiavime turi būti esminė, tai yra suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Pastarasis kriterijus yra susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir elgesiu, t.y. apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį, ko šiuo atveju be nustatytų konkrečių nukentėjusiųjų asmenų neįmanoma įvertinti, nes nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyti nuo kaltinamųjų kaltų veiksmų galėję nukentėti asmenys, kurie ir kaltinime apibrėžti, kaip įvairūs ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti fiziniai ir juridiniai asmenys. Tai, kad kaltinamieji skambino, o V. B. telefonu kalbėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku T. J. bei siūlė pirkti malkinę uosio medieną už 1500 Lt (pastarasis atsisakė ją pirkti, pasiūlydamas minėtą medieną pirkti A. B.), tai yra sukčiavimo A. B. atžvilgiu pradinis momentas: nustatyta, jog V. B. skambino T. J., siūlydamas pirkti medieną, T. J. skambino nukentėjusiajam A. B. ir perdavė V. B. pateiktą pasiūlymą dėl medienos pirkimo. Pareiškiant kaltinimą T. J. atžvilgiu atlikti veiksmai turėjo būti nurodomi kaip pradžia sukčiavimo A. B. atžvilgiu, nes tai buvo vientisas sumanymas, tik pasikeitė subjektas , kurio atžvilgiu buvo baigtas nusikaltimas. Atskiros nusikalstamos veikos T. J. atžvilgiu nebuvo padaryta, tai vieninga tęstinė veika pradėta T. J. atžvilgiu ir baigta A. B. atžvilgiu. Teismas tikslinti sukčiavimo A. B. atžvilgiu pridedant naujas faktines aplinkybes , negali, o atskirai T. J. atžvilgiu nusikalstama veika nepadaryta. Ydingai kaltinime nurodoma ir pasikėsinimo sukčiauti rezultatas – kaip jau aukščiau minėta „pasikėsino išvilioti ir užvaldyti pinigus“, nenurodant pinigų sumos, kas yra esmė veikos kvalifikavimui.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. l d. l p., 2 d., daro išvadą, kad L. M. išteisintinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., V. B. išteisintinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Bausmės ir jų skyrimas

Kaltinamojo L. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis iš esmės prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant bausmes L. M. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė keturis nesunkius nusikaltimus, į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę. Taip pat atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad L. M. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas, šiuo metu yra teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (II t. 191-196 b. l.), duomenų, jog jis už padarytus administracinius teisės pažeidimus būtų sumokėjęs paskirtas baudas nėra, todėl laikytina, kad jis turi galiojančių administracinių nuobaudų (III t., 1-7 b. l.), nedirbantis. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes bei į visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, į jo vaidmenį darant nusikalstamas veikas - buvo iniciatorius, šioje byloje pripažintinas kaltu už keturių nesunkių nusikaltimų padarymą, kad šiuo metu L. M. atžvilgiu yra priimti keturi apkaltinamieji teismo nuosprendžiai (įsiteisėję), LITEKO duomenimis dėl L. M. apeliacine tvarka nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis pirmos instancijos teismo nuosprendžiu (neįsiteisėjęs) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (šešiuose epizoduose), 178 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. (dviejuose epizoduose), taip pat 2014-11-05d. priimtas Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis b.b. Nr. 1-1248-899/2014, kuriuo L. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1dalį, 178 straipsnio 1 dalį, daro išvadą, kad šių aplinkybių visuma rodo apie L. M. nusikalstamus polinkius, nenorą laikytis visuomenėje nustatytų gyvenimo taisyklių, jo atžvilgiu taikytos administracinės nuobaudos ir kitos poveikio priemonės nebuvo pakankamos. Todėl konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog kaltinamajam atidėjus skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus pasiekti bausmės tikslai numatyti LR BK 41 straipsnyje. Dėl šių priežasčių L. M. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 str., 55 str.), nustatant terminus, mažesnius nei sankcijose numatyti bausmės vidurkiai, kadangi, teismo nuomone, taip bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu.

Paskirta bausmė nebendrintina su Telšių rajono apylinkės teismo 2014-06-30 nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi ji yra subendrinta 2014-11-05d. Šiaulių apylinkės teismo priimtu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1248-899/2014, kuris dar nėra įsiteisėjęs.

Kaltinamajam L. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina, pradėjus paskirtos bausmės vykdymą (II t. 188-189 b. l.).

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis iš esmės prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant bausmę V. B. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė keturis nesunkius nusikaltimus, į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę. Taip pat atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad V. B. yra neteistas (II t. 151-153 b. l.), administracine tvarka nebaustas (II t., 160 b. l.), nedirbantis. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus V. B. baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose numatytą bausmę – areštą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 str.), kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį. Skirti baudą - netikslinga, kadangi kaltinamasis V. B. kaip pats nurodo, gauna tik socialinę pašalpą, neturi pajamų atlyginti padarytą turtinę žalą, todėl skiriant baudą, nebūtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu.

Kaltinamajam V. B. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinos, pradėjus paskirtos bausmės vykdymą (II t. 138-140, 149-150 b. l.).

Kaltinamojo R. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis iš esmės prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant bausmę R. Č. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę. Taip pat atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad R. Č. yra teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (II t. 80-85, 107-130 b. l., III t. 16-24 b. l.), turi galiojančių administracinių nuobaudų (II t., 89-98 b. l.), nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. nuostatomis yra recidyvistas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d., 56 str. 1 d. numatytas aplinkybes bei į visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, už padarytus nusikaltimus R. Č. skirtina bausmė – laisvės atėmimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 str., 55 str.), nustatant terminus, mažesnius nei sankcijose numatyti bausmės vidurkiai, kadangi, teismo nuomone, taip bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė bendrintina su Telšių rajono apylinkės teismo 2014-06-30d. nuosprendžiu paskirta bausme, įskaitant iš dalies atliktą bausmę pagal Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Kaltinamajam R. Č. kardomoji priemonė nepaskirta, šiuo metu R. Č. atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose.

Civiliniai ieškiniai

Nukentėjusysis Ž. K. pareiškė civilinį ieškinį 1400 litų turtinei, 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei prašo priteisti 1500 Lt advokato išlaidų (II t. 191-193, IV t. 22-23a b. l.).

Nukentėjusysis A. B. pareiškė civilinį ieškinį 2500 litų turtinei, 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti (I t. 98 b. l.).

Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 d.). Nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams žala buvo padaryta bendrais suderintais nusikalstamos veikos bendrininkų veiksmais. Vadovaujantis susiklosčiusia teismų praktika, tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo ir kito asmens veiksmais, visa žala priteisiama solidariai. Jeigu visi nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę regreso tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų bendraskolių lygiomis dalimis, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį.

Nukentėjusiojo Ž. K. reikalavimas dėl 1400 Lt turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Atsižvelgiant į tai 1400 Lt civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų L. M., V. B. ir R. Č., Ž. K. naudai 1400 Lt turtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Nukentėjusysis Ž. K. bei jo atstovas pagrįsdami prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos patyrė didelę neturtinę žalą, nes bandė pradėti savo verslą perkant medieną ir pardavinėjant malkas, kad išmaitinti šeimą, patyrė didžiulį šoką, supratęs, kad buvo apgautas, jautėsi pažemintas ir sugniuždytas. Dėl prarastų pinigų paliko nervingas, prislėgtas. Nusikaltimas ir jo pasekmės sukėlė emocinio ir psichologinio pobūdžio kančias bei išgyvenimus. Žalą Ž. K. kaltinamieji padarė nusikalstamais tyčiniais veiksmais. Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstama veika Ž. K. sukeltas pasekmes, siekiant nukentėjusiojo Ž. K. bei kaltinamųjų L. M., V. B. ir R. Č. interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, įvertina neturtinės žalos dydį ir laiko, jog tinkamas pareikštas neturtinės žalos dydis 500 litų, ji priteistina iš kaltinamųjų solidariai.

Nukentėjusiojo Ž. K. prašymas priteisti 1500 Lt patirtas išlaidas už teisines paslaugas, yra pagrįstas dokumentais, todėl laikytina, kad jis yra įrodytas ir tenkintinas (IV t. 22-23a b. l. LR BK 106 str. 2 d.).

Nukentėjusiojo A. B. reikalavimas dėl 2500 Lt turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Atsižvelgiant į tai 2500 Lt civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų L. M., V. B. ir R. Č., A. B. naudai 2500 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis A. B. pagrįsdamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, ją grindžia tuo, kad buvo apgautas, reikėjo važiuoti į policiją, vyko apklausos, miškų ūkis galvojo, jog jis yra vagis. Žalą A. B. kaltinamieji padarė nusikalstamais tyčiniais veiksmais. Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstama veika A. B. sukeltas pasekmes, siekiant nukentėjusiojo A. B. bei kaltinamųjų L. M., V. B. ir R. Č. interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, įvertina neturtinės žalos dydį ir laiko, jog tinkamas pareikštas neturtinės žalos dydis 500 litų, ji priteistina iš kaltinamųjų solidariai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- netikri dokumentai, esantys I t. byloje (I t. 13, 173-174 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.);

- nešiojamas kompiuteris „ACER“ ir USB atmintinė, grąžinta pagal pakvitavimą L. M. (I t. 38-40 b. l.), bei uosio medienos rąsteliai, grąžinti pagal pakvitavimą (duomenys neskelbtini) (I t. 91-92 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini teisėtų savininkų nuosavybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d.5d. 1p., 304-305 str., 307 str. 1 d., 4 d., 6 d., 7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dėl 2012-02-24 netikro dokumento), ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo D. P. atžvilgiu), ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dėl 2012-02-03 netikro dokumento), ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo Ž. K. ir A. B. atžvilgiu), skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę L. M. skirti laisvės atėmimą 1( vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

L. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

L. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. M. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kaltinamajam L. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dėl 2012-02-24 netikro dokumento), ir skirti jam bausmę – areštą 20 ( dvidešimt) parų.

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo D. P. atžvilgiu), ir skirti jam bausmę – areštą 30 ( trisdešimt) parų.

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dėl 2012-02-03 netikro dokumento), ir skirti jam bausmę – areštą 20 ( dvidešimt) parų.

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo Ž. K. ir A. B. atžvilgiu), skirti jam bausmę – areštą 35 ( trisdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę V. B. skirti areštą 45 ( keturiasdešimt penkioms) paroms.

V. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Bausmę skirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. B. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kaltinamajam V. B. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalyje (dėl padėjimo sukčiauti Ž. K. ir A. B. atžvilgiu), skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Telšių rajono apylinkės teismo 2014-06-30 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, ir galutinę subendrintą bausmę R. Č. paskirti laisvės atėmimą 5 ( penkeriems) metams 6 ( šešiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2014-06-30 nuosprendį.

R. Č. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2014 m. lapkričio 17 d.

Ž. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš L. M., V. B. ir R. Č. priteisti solidariai 1400 Lt turtinei, 500 Lt neturtinei žalai.

A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš L. M., V. B. ir R. Č. priteisti solidariai 2500 Lt turtinei ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti L. M., V. B. ir R. Č. po 500 Lt. iš kiekvieno, proceso išlaidoms atlyginti Ž. K. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: netikrus dokumentus, esančius I t. byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.); nešiojamą kompiuterį „ACER“ ir USB atmintinę, grąžintą pagal pakvitavimą L. M., bei uosio medienos rąstelius, grąžintus pagal pakvitavimą (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti teisėtų savininkų nuosavybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ernesta Montvidienė