- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-21
- Bylos Nr.
- 2A-653-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kutrienė Marijons Greičius
- Atsakovas
- I. B.
- Ieškovas
- V. T.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
atsakovei I. B.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo V. T. ieškinys atsakovei I. B. dėl žemės sklypo, priklausančio ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise padalinimo į dvi lygias dalis bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal pateiktą žemės sklypo planą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas V. T. su ieškiniu kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė padalinti žemės sklypą, priklausantį ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise į dvi lygias dalis; nustatyti naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini) tvarką pagal pateiktą žemės sklypo planą; priteisti iš atsakovės I. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalys santuokoje 2002 m. gegužės 30 d. įgaliojo I. S. sutuoktinių vardu nupirkti žemės sklypą. 2002 m. gegužės 30 d. buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis ir ieškovas su atsakove bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo l ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys nesklebtini) kaime, Vilniaus rajone. Išsituokdami bendru sutarimu 2004 m. liepos 16 d., sutuoktiniai žemės sklypo nepasidalino, nurodydami, kad kadangi bendro turto santuokoje neįgijo, po santuokos nutraukimo klausimų dėl turto padalijimo nekils. Žemės sklypas ieškovui ir atsakovei priklauso jungtinės nuosavybės teise, o Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl ieškovas prašė padalinti žemės sklypą, priklausantį ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į dvi lygias dalis. Padalinus žemės sklypą, žemės sklypas ieškovui ir atsakovei priklausys bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovas, norėdamas susitarti dėl žemės sklypo konkrečiųjų dalių nustatymo ir jį notariškai patvirtinti bei įregistruoti viešame registre, 2009 m. vasario 28 d. kreipėsi į atsakovę su siūlymu kartu kreiptis į notarų biurą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką ir notariškai ją patvirtinti. Atsakovė į siūlymą nesureagavo, į notarų biurą nurodytu laiku neatvyko, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą. Kadangi žemės sklypo savininkai yra ieškovas ir atsakovė lygiomis dalimis, todėl žemės sklypo plane matoma nustatytos dvi dalys A ir B vienodu plotu po 5000 m². Nustačius žemės sklypo dalis, ieškovui tektų žemės sklypo B dalis, atsakovei – žemės sklypo A dalis (CK 4.81 str. 1 d., 4.75 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovė I. B. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti.
Nurodė, kad ieškovas su atsakove bendrosios nuosavybės teise, per įgaliotinį I. S. įsigijo l ha žemės sklypą 2002-05-30 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Realiai žemės sklypas buvo perkamas už įgaliotinio lėšas, kurias ieškovas ir atsakovė įsiapreigojo įgaliotiniui grąžinti vėliau. Kadangi, sutuoktiniams išsituokiant, skola įgaliotiniui dar nebuvo grąžinta, šalys žodžiu susitarė, kad žemės sklypas lieka atsakovei, taipogi ji įsipareigoja grąžinti pinigus už šį sklypą savo broliui I. S., o ieškovas pažadėjo ateityje nereikšti jokių pretenzijų dėl šio žemės sklypo. Ieškovo reikalavimas padalinti ginčo sklypą lygiomis dalimis neteisėtas ir nepagrįstas nes žemės sklypas priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės, o ne bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendrosios jungtinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato Civilinio kodekso 4.89 - 4.92 straipsniai bei Civilinio kodekso III knygos normos. Tuo tarpu ieškovo reikalavimas grindžiamas Civilinio kodekso 4.75 bei 4.81 straipsniais kurie reglamentuoja bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarką. Civilinio kodekso normos nenumato galimybės nustatyti tvarką, pagal kurią bendrasavininkai naudotųsi atskiromis izoliuotomis nekilnojamojo turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, konkrečiomis dalimis. Nepagrįstas yra ieškovo teiginys, kad žemės sklypas jam ir atsakovei priklauso lygiomis dalimis, nes remiantis Civilinio kodekso 4.73 straipsnio l dalimi, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys nėra nustatytos. Konkrečios sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys nustatomos tik padalijus nuosavybę teismo sprendimu ar bendraturčių susitarimu, todėl prašė ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Ieškovas V. T. dublike nurodė, kad atsakovės nurodytos aplinkybės yra išgalvotos ir aiškiai neatitiko tikrovės, o minėtų faktinių aplinkybių ji įrodymais nepatvirtino. Padalinus žemės sklypą, žemės sklypas ieškovui ir atsakovei priklausys bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl, vadovaudamiesi Civilinio kodekso 4.75 ir 4.81 straipsniais, paliko reikalavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarką pagal pateiktą žemės sklypo planą ir įpareigoti atsakovę atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Nustatyta turto dalis buvusioje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pripažįstant, kad 1,000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus r. sav. (duomenys nesklebtini)., priklauso ieškovui V. T. ir atsakovei I. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, t.y. kiekvienam po ½ dalį; Nustatyta 1,0000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini)., naudojimosi tvarka pagal 2008-09-10 UAB „Akroinvest“ sudarytą žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini) planą: ieškovui V. T. paskiriant naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta raide B (taškai 2, 3, 4, 5, 12, 11, 2); atsakovei I. B. paskiriant naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta raide A (taškai 1, 11, 12, 6, 7, 8, 9, 10, 1); Iš atsakovės I. B. ieškovui V. T. priteista 1461 Lt bylinėjimosi išlaidų; Iš atsakovės I. B. valstybės naudai priteista 7,35 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė nepagrįstai vadovavosi 2006-09-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006, nes nagrinėtos iš nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skirtingos. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad ieškovas su atsakove nutraukė santuoką dar iki nurodytos nutarties priėmimo, be to ginčo turtas nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo įregistruotas ne kurio nors vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, o kiekvieno iš jų (bendrąja jungtine) nuosavybe. Teismo vertinimu, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia, o šios nuosavybės dalyviai, buvę sutuoktiniai – tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (CK 3.100 str. 4 d., 3.117 straipsnio 1 dalis; 4.72 str., 4.73 str.). Teismas konstatavo, kad turto įgyto santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumcija gali būti nuginčyta vienam iš sutuoktinių pateikus rašytinius įrodymus, bei įrodžius, kad tam tikras turtas yra jo asmeninė nuosavybė, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006).
Įvertinęs civilinės bylos medžiagą, bei proceso metu nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog prašomas padalinti žemės sklypas buvo pirktas būtent jai už jos brolio pinigus, nes viešajame registre ginčo turtas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu įregistruotos daiktinės teisės nuginčyta nebuvo; taip pat byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad pati I. B. ruošė dokumentus dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, juos pasirašė ir dalyvavo teismo posėdyje (CPK 185 str.); reikalavimo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių nuosavybėje bei atitinkamų įrodymų nereiškė (CK 3.123 str.), todėl teismas sprendė, kad ieškovo V. T. reikalavimas padalinti žemės sklypą, kuris priklausė ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki santuokos nutraukimo, į dvi lygias dalis laikant, kad tai yra bendroji dalinė nuosavybė, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes tai leido protingai, teisingai ir sąžiningai ateityje valdyti, disponuoti kiekvienam savo turtu, nepažeidžiant kito asmens teisių ir interesų, užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą bei užkertant kelią ateityje galimiems ginčams, kurie vienu ar kitu aspektu objektyviai prieštarautų vienos iš ginčo šalių interesams dėl jau esamos padėties-nepadalinto turto (CK 1.5 str.,CK 3.117 str. 1 d.,CK 4.72 str.,4.73str.,4.75 str.,4.80 str.).
Įvertinęs ieškovo reikalavimą nustatyti padalinto žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuris buvo grindžiamas UAB „Akroinvest“ žemės sklypo planu, kuriuo ginčo šalims buvo proporcingai paskirstytos naudojimosi žemės sklypu dalys bei atsakovei nepateikus savo siūlymo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, teismas remdamasis LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis konstatavo, kad pateiktas planas atitinka abiejų šalių interesus bei tenkino ieškovo reikalavimą nustatydamas, kad ieškovui V. T. paskiriama naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta raide B (taškai 2, 3, 4, 5, 12, 11, 2), o atsakovei I. B. paskiriama naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta raide A (taškai 1, 11, 12, 6, 7, 8, 9, 10, 1) (CK 4.80 str.,4.81 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovė I. B. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir civilinę bylą nutraukti; priteisti atsakovei žyminį mokestį 131 Lt bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas netinkamai įvertino ieškovo reikalavimo esmę, bei neišsiaiškino ar ieškovas siekia pakeisti 2004-06-15 sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas (CK 3.53 str. 3 d.), nes turto padalinimas esant įsiteisėjusiai 2004-06-15 santuokos nutraukimo pasekmių sutarčiai, kurioje šalys išsprendė nekilnojamojo turto padalinimo klausimus, reiškia 2004-06-15 teismo sprendimo turinčio res judicata galią pakeitimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2007;2008-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008). Sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, joje sutuoktiniai nurodė, kad santuokoje bendro turto neįgijo, todėl įsiteisėjus santuokos nutraukimo pasekmių sutarčiai šalys neteko galimybės pakartotinai kelti klausimo dėl nekilnojamojo turto padalinimo. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006; 2006-09-18 nutartyje Nr. 3K-3-474/2006; 2008-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008). Teismas netinkamai aiškino Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 dalies nuostatas bei padarė nepagrįstą išvadą, jog nutraukus santuoką pasibaigia bendroji jungtinė nuosavybė, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomąsi nuostatos, kad galimi atvejai kai nutraukus santuoką turtas išsaugo bendrosios jungtinės nuosavybės statusą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006).Teismas nepagrįstai netenkino atsakovės 2009-10-05 prašymo nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą (CPK 293 str. 3 p.), nes 2004-06-15 sprendime jau buvo išspręstas nekilnojamojo turto padalinimo klausimas, todėl ieškovas keldamas reikalavimą padalinti žemės sklypą, iš esmės prašė dar kartą padalinti santuokoje įgytą bendrąją jungtinę nuosavybę. Be to, abiejuose bylose ginčo dalykas buvo grindžiamas tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmos instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir nepagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovo nurodytą kasacinės instancijos teismo nutartis Nr. 3K-3-474/2006, nagrinėjamoje byloje netaikytina, nes skiriasi nagrinėjamų bylų faktinės aplinkybės, ieškovas su atsakove nutraukė santuoką iki priimant nurodytą nutartį ir ginčo turtas nagrinėjamoje byloje yra įregistruotas bendrąją jungtine nuosavybe. Tuo tarpu kasacinės instancijos teismas 2006-09-18 nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 3K-3-474/2006 pažymėjo, jog teismas tvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį privalo šalims išaiškinti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas užkirs kelią sutuoktiniams reikšti tapatų reikalavimą, o tai reiškia, kad sutuoktiniams sutartyje nurodžius, jog bendro turto neturi ir teismui tokių sutartį patvirtinus, bus pripažįstama, kad jie neturėjo bendro turto, todėl neteks teisės reikšti ateityje ieškinį dėl bendro turto padalinimo.
Atsiliepimas
Ieškovas V. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad prašomas padalinti žemės sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir nustatė jo naudojimosi tvarką. Nepagrįsta atsakovės argumentas, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes santuoką nutraukus bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, o sutuoktiniai tampa bendraturčiais ir valdo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, o kol turto dalys nenustatytos galioja prezumcija, jog turto dalys yra lygios. Nepagrįstas atsakovės argumentas, jog pirmos instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes teismas pagrįstai nurodė, kad remtis atsakovės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nebuvo pagrindo, kadangi skyrėsi abiejų bylų faktinės aplinkybės.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimas naikintinas, o byla perduotina nagrinėti pirmąja instancija Vilniaus apygardos teismui.
Ieškovas yra pareiškęs turtinio pobūdžio ieškinį-padalinti 1 ha žemės sklypą (unikalus Nr. 4103-0200-0478) esantį Vilniaus r. sav. Giliužių k., kurio rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b.l. 10 ) sudaro 1 211 004 Lt sumą.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu apygardos teismai, kai pirmos instancijos teismai nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100 000 Lt, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalinimo.
Kadangi ginčo šalių santuokoje įgytas turtas, nutraukus santuoką bendru šalių sutikimu liko nepadalintas, 1 ha žemės sklypą ginčo šalys pripažįsta bendrąja jungtine nuosavybe, o ieškovas pareikšdamas ieškinį skiekia padidinti šį turtą ir savo dalyje nuosavybės teisę įgyvendinti Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pirmos instancijos teismas priimdamas nagrinėti ieškovo ieškinį pažeidė rūšinį teismingumą (CPK 26 str. 1 d.), todėl toks procesinės teisės pažeidimas sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą (CPK 329 str 2 d. 6 p.).
Esant nurodytoms aplinkybėms skundžiamas 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimas naikintinas, o byla perduotina nagrinėti pirmąja instancija Vilniaus apygardos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Teisėjų kolegija, esant absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui, dėl apeliacinio skundo argumentų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmos instancijos teismui.