- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-09-28
- Bylos Nr.
- AN2-307-557/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00237-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. F.
- Institucija
- Kauno teritorinė muitinė teisės skyrius
- Kategorijos
- 9.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.5.8Administracinių nuobaudų skyrimo terminai (ANK 39 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. F. (M. F.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 22 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2021-02-11 M. F. (duomenys neskelbtini) surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovu, nuo 2019-05-27 00.00 val. iki 2019-05-30 00.00 val. Klaipėdos krovinių postui „Centras“ pateikė importo deklaraciją, data 2019-05-27, Nr. (duomenys neskelbtini), išleidimo į laisvą apyvartą ir importavimo vidaus vartojimui vienu metu muitinės procedūrai įforminti, ja deklaravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Sąjungos muitų teritoriją importuojamas prekes. Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, susijusios su prekių išleidimo į laisvą apyvartą ir importavimo vidaus vartojimui vienu metu muitinės procedūros vykdymu, patikrinimą, remiantis muitinio įforminimo metu pateiktais dokumentais, patikrinimo metu pateiktais bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovas M. F. neteisingai nustatė anksčiau nurodyta muitinės deklaracija deklaruotų prekių bendrąją faktūrinę vertę. Patvirtinta 2020-10-05 patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta pakeisti importuotų prekių, deklaruotų muitinės deklaracija, data 2019-05-27, Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąją faktūrinę vertę iš 54 270 Eur į 60 300 Eur, perskaičiuoti prekių muitinę vertę, apmokestinamąją vertę, nuo kurios skaičiuojamas importo PVM, ir importo mokesčius ir apskaičiuoti 1 266 Eur importo PVM nepriemoką. Apskaičiuota mokestinė nepriemoka (1 266 Eur) sudaro 25,32 bazinio baudų ir nuobaudų dydžio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovas M. F., minėtoje muitinės deklaracijoje pateikdamas neteisingus duomenis apie importuotų prekių bendrąją faktūrinę vertę, pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovas M. F. Klaipėdos krovinių postui „Centras“ pateikė importo deklaraciją, data 2019-05-30, Nr. (duomenys neskelbtini), išleidimo į laisvą apyvartą ir importavimo vidaus vartojimui vienu metu muitinės procedūrai įforminti, kuria deklaravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Sąjungos muitų teritoriją importuojamas prekes. Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės komercinės veikios, jos apskaitos, susijusios su prekių išleidimo į laisvą apyvartą ir importavimo vidaus vartojimui vienu metu muitinės procedūros vykdymu, patikrinimą, remiantis muitinio įforminimo metu pateiktais dokumentais, patikrinimo metu pateiktais Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovas M. F. anksčiau nurodyta muitinės deklaracija neteisingai nustatė deklaruotų prekių bendrąją faktūrinę vertę. Patvirtinta 2020-10-05 patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta pakeisti importuotų prekių, deklaruotų muitinės deklaracija, data 2019-05-27, Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąją faktūrinę vertę iš 47 640 USD į 59 640 USD, perskaičiuoti prekių muitinę vertę, apmokestinamąją vertę, nuo kurios skaičiuojamas importo PVM, ir importo mokesčius ir apskaičiuoti 2 230 Eur importo PVM nepriemoką (išskaičiuota pagal nustatytą pažeidimą, nes dėl nepridėtų prekių draudimo išlaidų asmuo nekaltas). Apskaičiuota mokestinė nepriemoka (2 230 Eur) sudaro 44,6 bazinio baudų ir nuobaudų dydžio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovas M. F., minėtoje muitinės deklaracijoje pateikdamas neteisingus duomenis apie importuotų prekių bendrąją faktūrinę vertę, pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Tokie M. F. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021-07-22 nutarimu M. F. pripažino kaltu padarius administracinio nusižengimo protokole nurodytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje, ir nubaudė jį 400 Eur bauda.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. F. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021-07-22 nutarimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir administracinio nusižengimo bylą jam nutraukti dėl toliau nurodomų motyvų.
Dėl senaties
3.1. ANK 39 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo. Netiksli (klaidinga) muitinės deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateikta 2019-05-27 ir netiksli (klaidinga) muitinės deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateikta 2019-05-30. Vadinasi, administracinės nuobaudos skyrimo terminas pasibaigė atitinkamai 2021-05-27 ir 2021-05-30, todėl 2021-07-22 nutarimas priimtas pasibaigus terminui administracinei nuobaudai skirti. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, jei numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą, reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2014-06-25 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-2014 ir kt.). Vadinasi, 2021-07-22 nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, nes, M. F. teigimu, jis buvo nubaustas pasibaigus ANK 39 straipsnyje nustatytam terminui.
3.2. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą taikyti ANK 39 straipsnio nuostatas, nurodė, kad nusižengimo padarymas paaiškėjo tik po Kauno teritorinės muitinės Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus atlikto patikrinimo 2010-10-05, protokolas jam, M. F., surašytas 2021-02-11, kaltės klausimas teisme sprendžiamas nepasibaigus 2 metų senaties terminui nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Šis motyvas, apelianto teigimu, yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė administracinių nuobaudų skyrimo termino eigos pradžią, t. y. neteisingai išaiškino ANK 39 straipsnį, kuris aiškiai termino eigos pradžią sieja su nusižengimo padarymo diena, o nes su nusižengimo nustatymo diena.
3.3. Vertinant pirmosios instancijos teismo motyvą dėl administracinių nuobaudų skyrimo termino eigos pradžios, galima daryti išvadą, kad teismas ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą vertino kaip trunkamąjį, nes trunkamųjų pažeidimų atveju pagal ANK 39 straipsnį termino eigos pradžia yra pažeidimo paaiškėjimo diena, o ne padarymo diena. Tačiau ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas nėra trunkamasis. Pagal kasacinio teismo praktiką, baudžiamosiose bylose (analogiškai gali būti taikoma ir administracinių nusižengimų bylose) trunkamoji nusikalstama veika apibūdinama kaip nuolatinis, nepertraukiamas atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties, numatytos BK straipsnyje, realizavimas tam tikrą laiką (LAT 2011-10-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Vadinasi, trunkamoji nusikalstama veika yra tada, kai kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra pažeidimo būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba darant tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą. Pagal ANK 212 straipsnio dispoziciją, yra baudžiama už netikslios ar neišsamios informacijos pateikimą arba kitokį suklaidinimą, bet nėra baudžiama už deklaracijos neištaisymą, mokesčių nemokėjimą ar pan. Vadinasi, pažeidimas laikomas baigtu, kai įrašomi neteisingi duomenys ir pateikiami muitinei. Vertinat, ar pažeidimas yra trunkamasis, būtina nustatyti jo darymo laiką, o šiuo atveju pažeidimo (neteisingos informacijos pateikimo) pradžia ir pabaiga sutampa, todėl pažeidimas negali būti trunkamasis.
3.4. ANK 212 straipsnio dispozicijoje numatytas pasekmių dydis (mokestinės prievolės baziniai dydžiai) yra tik kvalifikuojantis požymis, pagal kurį vertinamas veikos pavojingumas (ANK 212 straipsnio 1–3 dalys), bet ne paties pažeidimo, kaip neteisėtos veikos, požymis. Pažeidimas yra padaromas neteisingos informacijos pateikimu, t. y. 2021-02-11 administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už neteisingos deklaracijos pateikimą, o ne už mokesčių nemokėjimą, tuo labiau kad ne pažeidėjo (taip pat ir ne pažeidėjo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“) pareiga buvo mokėti mokesčius, nes mokesčius moka prekių savininkas, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal kasacinio teismo praktiką, trunkamojo pažeidimo siejimas su nepašalinta žala labai išplečia tęstinės ir trunkamosios veikų traktavimą, įtvirtina ydingą praktiką, pagal kurią nusikalstamoms veikoms, kurių padariniai nepašalinti, iš viso būtų neįmanoma nustatyti laiko, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis (LAT 2011-10-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Vadinasi, atsiradusios pasekmės nedaro ANK 212 straipsnyje nustatyto pažeidimo trunkamojo.
Dėl kaltės (dėl klaidos)
3.5. 2021-02-11 administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad muitinės deklaracijose buvo neteisingai nustatytos deklaruotų prekių bendrosios faktūrinės vertės. Kaip matyti iš 2019-05-03 sąskaitos faktūros (2019-05-23 Comercial Invoice Nr. (duomenys neskelbtini)), prekių kaina paryškintu šifru buvo nurodyta 54 570 Eur – „TOTAL 54.270,00“, o 2019-04-25 sąskaitoje faktūroje (2019-04-25 Comercial Invoice Nr. (duomenys neskelbtini)) prekių kaina buvo nurodyta 47 640 Eur – „Total CFR Klaypeda 47.640,00“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja O. S. pagal šias sąskaitas faktūras pildydama deklaracijas suklydo, nes manė, kad sąskaitoje faktūroje skiltyje „TOTAL – IŠ VISO“ yra nurodyta galutinė prekių kaina po pritaikytos nuolaidos, o ne, kaip dabar paaiškėjo, likusi mokėtina suma po gauto avanso. Šias aplinkybes O. S. patvirtino byloje apklausta kaip liudytoja, be kita ko, nurodydama, kad jos anglų kalbos žinios nėra labai geros. Be to, O. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pradėjusi dirbti 2019-04-08, taigi neturėjo didelės darbo patirties, nes deklaracijas pildė praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui laiko nuo darbo pradžios, taigi klaida buvo padaryta dėl nepatyrimo. Akivaizdu, kad klaidingos deklaracijos pateikimu nebuvo siekiama suklaidinti muitinę, bet buvo padaryta žmogiška klaida asmens, pildžiusio deklaraciją.
3.6. Kad 2019-05-23 Comercial Invoice Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-04-25 Comercial Invoice Nr. (duomenys neskelbtini) turinys buvo klaidinantis, patvirtina ir tas faktas, jog muitinė, 2019-05-27 ir 2019-05-30 gavusi muitinės deklaracijas kartu su sąskaitomis faktūromis (Comercial Invoice), taip pat nepastebėjo klaidos, nors atlieka pirminį patikrinimą. Vykdant darbus įprastai klaidos nėra išvengiamos, klysta dauguma, net ir teismui, pavyzdžiui, ANK 638 straipsnis numato padarytų apsirikimo klaidų ištaisymo tvarką. Šiuo atveju suklydo ir O. S., ir deklaracijas priėmęs muitinės pareigūnas. Asmuo neturėtų būti baudžiamas už žmogišką klaidą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad klaidos nėra pagrindas, nesant išskirtinių aplinkybių, teigti, kad klaidą padariusio asmens elgesys yra nusikalstamas (LAT 2008-05-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-228/2008). Šiuo atveju buvo padaryta aiški apsirikimo klaida dėl klaidinančio turinio sąskaitų faktūrų ir O. S. nepatyrimo. Tikslo suklaidinti muitinę nebuvo, vadinasi, nėra kaltės dėl pažeidimo padarymo.
3.7. Svarbi ir ta aplinkybė, jog objektyviai ANK 212 straipsnyje numatyta veika įgyvendinama asmeniui žinant, kad duomenys neteisingi, juos įrašant į deklaraciją ir šį dokumentą pateikiant muitinei. Neteisėtos veikos sudėtis – formalioji, o ne materialioji, nes pasekmės nėra būtinos, jos yra tik papildomas kvalifikuojantis požymis. Veikos padariniai neturi įtakos pažeidimui kvalifikuoti, nes pažeidimas laikomas padarytu nepriklausomai nuo to, ar padaryta žala biudžetui, ar sumokėti mokesčiai ar ne. Formalios sudėties nusikaltimai pagal savo esmę gali būti padaromi tik tyčia. Pažeidimas laikomas padarytu, kai asmuo, žinodamas, kad įrašo netinkamus duomenis į deklaraciją, pateikia ją muitinei. Tokios pozicijos dėl formalios sudėties ir tyčios laikosi ir kasacinis teismas, aiškindamas analogiškos sudėties Baudžiamajame kodekse numatytų nusikaltimų sudėtis (LAT senato 2005-12-29 nutarimas Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“ (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai, 19 punktas). Taigi ANK 212 straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padarytas tik tyčia. Vadinasi, net ir teismui neteisingą deklaracijos užpildymą įvertinus ne kaip klaidą, o kaip neatsargumą, administracinė byla turėjo būti nutraukta, nes nėra tyčios.
Dėl subjekto
3.8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, jis turi padaryti tą veiką. M. F. pažymi, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nepildė ir neteikė muitinei 2019-05-27 ir 2019-05-30 muitinės deklaracijų, tai padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja O. S.. Tai, kad deklaraciją pildė ir teikė O. S., patvirtino ir ji pati teisme apklausta kaip liudytoja, 2021-07-12 posėdyje nurodydama, kad į jos darbą įėjo ir analogiškų deklaracijų pildymas ir kad būtent ji užpildė 2019-05-27 ir 2019-05-30 muitinės deklaracijas ir pasinaudojusi turimu prisijungimo raktu deklaracijas pateikė muitinei. Šias faktines aplinkybes O. S. buvo nurodžiusi ir raštiškai 2021-03-05 aiškinamajame rašte Nr. 05-03/0503. Jis, M. F., taip pat patvirtino šias faktines aplinkybes, nurodydamas, kad jis asmeniškai nepildė ir neteikė 2019-05-27 ir 2019-05-30 muitinės deklaracijų, todėl nėra kaltas dėl pažeidimo. M. F. teigimu, jis negali būti traukiamas atsakomybėn dėl to, kad nekontroliavo ir netikrino O. S. darbo, visko kontroliuoti yra neįmanoma. Priešingas aiškinimas reikštų to paties darbo atlikimą tiek darbuotojo, tiek pakartotinai vadovo. Darbuotojas tam ir yra priimamas į darbą, kad dalį darbo funkcijų atliktų būtent jis, o ne vadovas.
Šalies argumentai
3.9. Pirmosios instancijos teismas nutarimą motyvavo tuo, kad tik jis – M. F., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, turėjo įstatymų nustatyta tvarka leidimą pateikti deklaracijas muitinei. Tačiau pagal ANK 212 straipsnį atsakomybėn yra traukiamas asmuo, kuris užpildė ir pateikė deklaraciją, o ne tas, kuris turėjo užpildyti ir pateikti deklaraciją. Vertinant šį pirmosios instancijos teismo motyvą, M. F. nuomone, galbūt galima būtų teigti, kad jis padarė kitą pažeidimą (pvz., pažeidimą, numatytą ANK 217 straipsnyje, ar pan.), tačiau jis asmeniškai veikos, numatytos ANK 212 straipsnyje, neatliko, todėl negali būti baudžiamas už tai, kad turėjo ją atlikti.
3.10. M. F. teigimu, pirmosios instancijos teismas jokiu teisės aktu nepagrindė savo motyvo, kad tik jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, turėjo įstatymų nustatyta tvarka leidimą pateikti deklaracijas muitinei, o to negalėjo padaryti kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, šiuo atveju – O. S.. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas. Joks teisės aktas nedraudžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui pavesti kitam darbuotojui atlikti konkrečias darbo funkcijas, todėl pirmosios instancijos teismo motyvas, kad deklaraciją gali teikti tik įmonės vadovas, o kitiems darbuotojams tai draudžiama, teismui nenurodant konkretaus draudimą įtvirtinančio teisės akto, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl ANK 39 straipsnio taikymo
6. M. F. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nubaustas pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį praleidus administracinės nuobaudos skyrimo terminą, nustatytą ANK 39 straipsnyje. Pasak apelianto, administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 212 straipsnio 2 dalyje, nėra trunkamojo pobūdžio, todėl administracinė nuobauda už šį administracinį nusižengimą paskirta pasibaigus terminui administracinei nuobaudai skirti. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais apelianto skundo argumentais.
7. ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.
8. Veikos padarymo metu galiojusioje ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už netikslios ir neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui.
9. Nagrinėjamu atveju M. F., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovui, 2021-02-11 administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį buvo surašytas už neteisingų deklaracijų pateikimą 2019-05-27 ir 2019-05-30, turėjusį įtakos mokestinei nepriemokai, kuri buvo apskaičiuota patvirtinus 2020-10-05 patikrinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
10. Būtent nuo to momento, kai buvo pateiktos muitinei neteisingos (klaidingos) importo deklaracijos – 2019-05-27 ir 2019-05-30, o ne, skirtingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, kai atlikus patikrinimą, buvo apskaičiuota mokestinė nepriemoka ir 2020-10-05 patvirtinta patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti skaičiuojamas ANK 39 straipsnyje įtvirtintas dvejų metų administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Pažymėtina, kad pati apskaičiuota mokestinė nepriemoka nedaro administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, trunkamuoju, nes, kaip minėta, administracinė atsakomybė už šį nusižengimą kyla (veika laikoma baigta) nuo netikslios ir neišsamios informacijos pateikimo atitinkamoje deklaracijoje momento. Taigi ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas padarytu nepriklausomai nuo to, ar padaryta reali žala biudžetui, ar kilo tik grėsmė tokiai žalai atsirasti. Šiuo atveju atsiradusios ar galinčios atsirasti mokestinės prievolės dydis yra tik nusižengimą kvalifikuojantis požymis, bet ne paties nusižengimo, kaip neteisėtos veikos, baigtumo momentą apibrėžiantis požymis. Taigi nagrinėjamu atveju ANK 39 straipsnyje įtvirtintas dvejų metų administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos – atitinkamai nuo 2019-05-27 ir nuo 2019-05-30, kai muitinei buvo pateiktos neteisingos (klaidingos) importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismui priimant 2021-07-22 nutarimą, jau buvo suėjęs ANK 39 straipsnyje nustatytas dvejų metų terminas, per kurį, atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose esant administracinio nusižengimo požymių, galėjo būti paskirta administracinė nuobauda.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo 2021-07-22 nutarimas priimtas pažeidžiant ANK 39 straipsnyje įtvirtintą administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Konstatavus, kad ANK 39 straipsnyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas yra pasibaigęs, administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (ANK 591 straipsnio 7 punktas) (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014, 2AT-7-47-511/2015). Todėl yra pagrindas skundžiamą nutarimą panaikinti, kaip priimtą praleidus ANK 39 straipsnyje nustatytą terminą.
12. Konstatavus, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas nagrinėjamoje byloje yra pasibaigęs ir administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta, kiti apelianto M. F. skundo argumentai dėl jo neteisėto ir nepagrįsto nubaudimo pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį neturi teisinės reikšmės, todėl paliekami nenagrinėti (LAT 2018-12-04 nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-1073/2018).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną M. F. nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.