- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-20
- Bylos Nr.
- 2-984-960/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17050-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- I. E.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vilsotos statyba“
- Advokatai
- Marius Inta, Arnas Bareika, Igoris Manzurovas, Giedrė Blauzdžiūnaitė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
dalyvaujant ieškovės V. P. atstovams advokatui Igoriui Manzurovui, M. M., atsakovės I. E. atstovams advokato padėjėjui Arnui Bareikai ir advokatui Mariui Intai, trečiojo asmens UAB „Vilsotos statyba“ atstovei advokato padėjėjai Giedrei Blauzdžiūnaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovei I. E., trečiajam asmeniui UAB „Vilsotos statyba“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 1 070,38 eurų žalą, 850,00 eurų nuostolius, 1 000,00 eurų neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog atsakovė savo bute (duomenys neskelbtini), vykdė remonto darbus. 2016 m. vasario 3 d. dėl šių atliekamų darbų trūko įvairiose vietose ieškovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambario, pažymėto indeksu 33-7, siena ir kampas. Pastebėjusi apgadinimus pradėjo kalbėtis su remonto darbus atliekančiais vyrais ir pastebėjo, jog atsakovės bute siena, kuri skiria butus yra paploninta ir sienoje padaryta niša. Dėl žalos ir sienos įtrūkimo priežasčių nustatymo kreipėsi į specialistus, kurių paslaugos kainavo 175,00 Eur. Specialistų paskaičiavimu atstatomųjų darbų vertė yra 1 070,38 eurų. Vilniuje ieškovė neturi kitos gyvenamosios vietos, todėl sienos remonto laikotarpiu, kuris gali vykti apie 10 parų, turės nuomotis viešbutį ar viešbučio tipo butą, kurio vidutinė paros kaina 30,00 eurų. Dėl šių priežasčių turės papildomas 300,00 eurų išlaidas. Remonto laikotarpiu negalės lankytis bute ir turės maitintis mieste, todėl turės papildomai išlaidas pusryčiams: 15,00 eurų, pietums ir vakarienei po 20,00 eurų. Tokių būdu per 10 dienų turės 550,00 eurų išlaidas. Patirtus nepatogumus, stresinę situaciją, benamio jausmą vertina 1 000,00 eurų dydžio neturtine žala.
Atsiliepimas
Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog pagal 2015 m. gruodžio 11 ir 2016 m. balandžio 1 d. su UAB „Vilsotos statyba“ sudarytas statybos rangos sutartis atsakovės priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), buvo atliekami remonto darbai. Ieškovė nenurodė ir nepagrindė kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Remonto darbai buvo atliekami teisėtai, laikantis galiojančių teisės aktų, šiems darbams atlikti nebuvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, nes jie laikyti paprastuoju remontu. Remonto darbų atlikimo metu atsakovės pertvarinėje sienoje buvo padaryta niša ir įmontuotos garsą izoliuojančios medžiagos. Atsakovės sutuoktinis ir darbininkai siūlė ieškovei apžiūrėjus jos butą ir nustačius, jog padaryta žala, nemokamai pašalinti atsiradusią žalą, bet ieškovė su tuo nesutiko. Ieškovės pateikta specialisto išvada yra pagrįsta tik prielaidomis ir spėlionėmis, neatlikus visapusiško tyrimo, o tik apžiūrėjus ieškovės butą. Ieškovė prašydama priteisti turtinę žalą nepateikė įrodymų apie partirtą žalą, o tik apie galimus praradimus. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas jokiais įrodymais apie patirtus moralinius išgyvenimus. Ieškovės butas yra 4 kambarių ir 99,61 kv.m. ploto. Kambarys, kurio, kaip teigia ieškovė, buvo apgadinta siena, sudaro 13,28 kv.m., todėl atliekant remonto darbus ieškovė galėtų gyventi remonto atlikimo metu kituose kambariuose.
Trečiasis asmuo UAB „Vilsotos statyba“ teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog UAB „Vilsotos statyba“ pagal sudarytas sutartis atliko buto, esančio (duomenys neskelbtini), ardymo ir apdailos įrengimo darbus. Atliekant su ieškovės siena besiribojančios sienos remonto darbus su sumontuota atraminė sija, išpjauti blokeliai pagal nišos dydį. Ardant išpjautus blokelius nebuvo naudojami jokie sunkaus ardymo - griovimo instrumentai. Įdėjus į nišą izoliacinę vatą buvo suformuotas naujas nepriklausomas karkasas iš metalinių profilių, buvo sumontuotas akustinis gipskartonis. Vykdant remonto darbus į trečiojo asmens darbuotojus kreipėsi šalia esančio buto gyventoja, kuri nurodė apie skylusią sieną. Apžiūrėjus ieškovės buto sieną buvo pasiūlyta nustatyti sienos įtrūkimo atsiradimo priežastis ir esant trečiojo asmens kaltei, juos pašalinti. Su tokiu pasiūlymo buvo nesitikta nurodant, jog ieškovės pasirinkti specialistai nustatys įtrūkimų priežastis ir nurodys kiek kainuos remontas. Byloje neįrodyta, jog dėl atsakovės bute atliekamų darbų įtrūko siena, jog pablogėjo buto garso izoliacija. Trečiasis asmuo atlikdamas remonto darbus, darbų pabaigoje sutvarkydavo vietas, kuriose išpurvindavo ir priteršdavo. Ieškovė neįrodė žalos dydžio. Nepagrįsti ieškovės motyvai, jog remontuojant vieną kambarį ji negalės bute gyventi ir naudotis virtuve. Ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas. Neturtinė žala ieškovės nurodytu atveju negali būti priteisiama, nes nenumatyta įstatyme.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Igoris Manzurovas palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog ieškovė ir jos atstovė dukra M. M. veda bendrą ūkį, todėl dalį patiriamų išlaidų apmoka dukra. Visos išlaidos byloje turi būti priteistos ieškovei, nors dalį apmokėjo jos dukra. Dėl apgadintos sienos reikia dažyti visą kambarį. Prieš tai reikia paruošti dažymui, nes negalima ant senų dažų dažyti naujus dažus. Pati ieškovė atsakovės buto remonto metu gyveno užsienyje ir remontą matė per „Skype“ programą. Byloje atliktoje ekspertizėje įtraukti ne visi remonto darbai, nėra baldų išnešimo, paruošiamųjų darbų atlikimo.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė M. M. palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog ji nuolat gyvena motinai V. P. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Buto miegamasis buvo geros būklės be skylimų. Sienos buvo suskilusios kituose kambariuose ir virtuvėje. Miegamojo viena siena yra bendra su atsakovės buto siena. 2016 m. sausio mėnesio pabaigoje apie 12 val. išgirdo daužymą, triukšmą, visa miegamojo siena pradėjo judėti. Iš karto nubėgo pas kaimynę prašydama nedaužyti sienos. Ten pamatė daug dulkių, o darbininkai pasakė, jog reikia pabaigti darbus. Nematė instrumentų kuriais buvo atliekami darbai. Pas ją į butą atėjo vienas iš darbininkų, kuris apžiūrėjo kambarį, atsiprašė ir pažadėjo atsargiau daužyti sieną. Tą pačią dieną sienoje atsirado plyšis per visą sieną kampe prie išorinės sienos. Jos motinos apie mėnesį iki remonto nebuvo, nes ji buvo išvykusi. Pavasarį motina buvo atvažiavusi ir išvažiavo liepos 30 d., atvažiavo lapkričio mėnesį ir vėl išvažiavo gegužės 15 d. Motina planuoja grįžti ir gyventi bute. Motinos remonto padarymo metu bute nebuvo, o neturtinė žala atsirado pamačius butą, ji patyrė šoką ir stresą. Motinai per „Skype“ rodė koks vyksta triukšmas remonto metu. Šiuo metu butas dėl atsakovės atlikto remonto yra praradęs savo kokybę. Ieškovė negali naudotis ventiliacija, nes per ją į butą patenka dulkės.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas Arnas Bareika nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog bylos nėra ginčo dėl faktų, o ginčas yra dėl sienos įtrūkimo priežasties ir žalos. Atsakovė atlikdama remontą nepažeidė jokio teisės akto. Pačiame name yra daug įtrūkimų dėl jo konstrukcijų.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens atstovė advokato padėjėja Giedrė Blauzdžiūnaitė teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog atliekant atsakovės buto remonto darbus buvo įrengiama niša sienoje, kuri ribojasi su ieškovės buto siena. Darbai buvo atliekami atsargiai, nes mūro kokybė buvo prasta. Kampiniu šlifuokliu buvo išpjaunama sienoje niša ir mūro gabalai buvo išimami. Nebuvo daužoma. Laiptinė buvo plaunama kiekvieną dieną.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 31-32). Šie butai yra viename aukšte ir turi besiribojančią sieną.
2015 m. lapkričio 11 d. su trečiuoju asmeniu buvo sudarytos statybos rangos sutartys dėl bute, esančiame (duomenys neskelbtini), demontavimo – ardymo ir apdailos įrengimo darbų atlikimo (t.1, b.l. 55-65).
Pareikštą ieškinį ieškovė grindė tuo, jog 2016 m. vasario 3 d. dėl atsakovės bute atliekamų remonto darbų trūko įvairiose vietoje ieškovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambario, pažymėto indeksu 33-7, siena ir kampas. Byloje tarp proceso dalyvių nekilo ginčo ir proceso dalyviai pripažino, jog atsakovės bute trečiasis asmuo UAB „Vilsotos statyba“ atlikinėjo buto remonto darbus ir ieškovės buto viename kambaryje, sienoje besiribojančioje su atsakovės butu, yra įskilimas. Tarp proceso dalyvių šioje byloje kilo ginčas ar dėl atsakovės bute atliekamų darbų atsirado ieškovės buto sienoje įskilimas.
Ieškovė pagrįsdama ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog jos buto sienos įskilimas atsirado dėl atsakovės bute atliekamo remonto, teismui pateikė UAB „Sąmprojektas“ parengtą išvadą, kurioje nurodoma, jog apžiūros metu nustatyta, kad trūkimas atsirado tarpbutinės pertvaros laikino deformavimo metu; dėl horizontalios apkrovos iš gretimo buto, giskartonio apdaila tiriamame kambaryje „33-7“, esanti ant minėtos trapbutinės pertvaros, buvo deformuota į kambario vidų, ko pasėkoje kampai su laikančia išorine namo siena ir kambario lubomis buvo pažeisti. Ieškovės atstovė M. M. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, jog jos motinos buto miegamasis buvo geros būklės be skylimų; 2016 m. sausio mėnesį apie 12 val. būdama bute išgirdo daužimą, visa miegamojo siena pradėjo judėti ir tą pačią dieną atsirado plyšis per visą sieną kampe prie išorinės sienos.
Atsakovė nesutikdama su ieškovė nurodytomis aplinkybėmis, jog dėl remonto darbų atsirado ieškovės buto sienoje įskilimas teismui pateikė UAB „Namų priežiūros centras“ 2016 m. gegužės 27 d. statinio (duomenys neskelbtini), apžiūros aktą, kuriame yra užfikuota, jog namo lauko sienose yra smulkūs tinko įtrūkimai ir nutrupėjimai, laiptinėse daug smulkių sienų apdailos pažeidimų ir įtrūkimų (t.1, b.l. 102-107) . Ieškovės atstovė M. M. teismo posėdžio metu taip pat pripažino, jog ieškovės buto kituose kambariuose ir virtuvėje sienose yra įskilimų.
Siekiant nustatyti ieškovės buto sienos įskilimo priežastį, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė. 2017 m. balandžio 11 d. teismo ekspertizės akte nurodoma, jog pagrindinė priežastis nulėmusi plyšių atsivėrimą – perdangų standumas (įlinkis), o tam poveikį turėjo: tiek perdangos konstrukcijų projektiniai sprendimai, tiek ir jos įrengimo kokybė, plyšių atsivėrimui poveikį galėjo turėti ir kiti faktoriai: statybos remonto darbai vykdyti butuose (duomenys neskelbtini) ir 33 taip pat statybos remonto darbai, kurie galėjo būti vykdomi butuose ar patalpose, esančiose virš ir po butais (duomenys neskelbtini) ir 33; viso pastato deformacijos dėl netolygių pagrindinių nuosėdžių; pastato laikančiųjų mūro sienų valkšnumo deformacijos; pačių sienų mūro kokybė. Teismo ekspertizė negali tiksliai atsakyti kurio veiksnio koks indėlio dydis nulėmė plyšių atsivėrimą – tai visų išvardintų poveikių bendras rezultatas (t.3, b.l. 150-150). Tokia eksperto pateikta išvada leidžia teismui teigti, jog ieškovės bute sienos plyšio atsiradimui turėjo įtakos keli veiksniai, tarp kurių ir atsakovės bute atliekamas remontas. Ekspertizės akte nepaneigta, jog atliekamas atsakovės buto remontas neturėjo jokios įtakos.
Vertindamas šių byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, jog atsižvelgiant į tai, jog ekspertizės akte atsakovės buto remontas paminėtas vienu veiksniu galinčiu sąlygoti plyšio atsiradimą, teismo posėdžio metu ieškovės atstovė duodama paaiškinimus patvirtino, jog plyšis sienoje atsirado tuo metu kai atsakovės bute buvo atliekamas remontas, ir nepaisant to, jog ieškovės bute ir name yra kitų sienų skylimų, byloje laikoma įrodyta, jog dėl atsakovės bute atliekamų remonto darbų įskilo ieškovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambario pažymėto indeksu 33-7, siena.
Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus – pasamdžiusi trečiuosius asmenis pažeidė pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).
Dėl turtinės žalos dydžio.
Ieškovė patirtą turtinę žalą grindė tuo, jog atsiradusio plyšio sienoje užtaisymas pagal pateiktus įrodymus kainuoja 1 070,38 eurų (t.1, b.l. 10-15). Ieškovė teismui nepateikė įrodymų apie tai, jog ji patyrė šias išlaidas. Ekspertizės akte nurodoma, jog ieškovės buto remonto darbų vidutinė kaina 2016 m. birželio 13 d. su 10 proc. užsakovo rezervu yra 450,37 eurų (t.3, b.l. 154).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Igoris Manzurovas nesutikdamas su ekspertizės akte nurodytu žalos dydžiu paaiškino, jog ekspertas nepaskaičiavo išlaidų baldų išnešimui, paruošiamųjų darbų atlikimui. Susipažinus su ekspertizės aktu matyti, jog ekspertas nurodė, kad nevertino baldų, buitinės technikos demontavimo, perkraustymo darbų, baldų bei buitinės technikos transportavimo ar sandėliavimo karštų, patalpų valdymo kaštų, nes šie darbai nepriskiriami prie statybos darbų ir jie gali būti finansuojami iš užsakovo rezervo. Tokiu būdu darytina išvada, jog yra nepagrįstos ieškovės atstovo nurodytos aplinkybės, jog ekspertizės akte nėra įvertinta paruošiamųjų darbų kaina, nes šių darbų kaina buvo priskirta prie 10 proc. užsakovo rezervo nurodant galutinę darbų kainą. Teismas įvertinęs, jog ieškovės bute atsiradusio įskilimo pašalinimui darbų kainai nustatyti buvo paskirta ekspertizė, kurią atliko nešališkas teismo ekspertas, ieškovės atstovo išdėstyti argumentai kodėl teismas neturėtų vadovautis ekspertizės akte numatyta darbų kaina teismo buvo pripažinti nepagrįstais, todėl daro išvadą, jog nėra pagrindo netikėti ekspertizės akte nurodytų darbų vidutine rinkos verte ir teismas laiko įrodyta, jog dėl įtrūkusios sienos ieškovė patyrė 450,37 eurų žalą, kuri priteisiama iš atsakovės, o likusioje šioje dalyje ieškinys netenkinamas.
Ieškovė ieškinyje taip pat prašė priteisti iš atsakovės 850,00 eurų nuostolius, kuriuos patirs dėl atliekamo buto remonto 10 dienų priversta gyventi viešbučio tipo bute mokėdama po 30,00 eurų už parą ir kas dieną maitintis mieste išleisdama 15,00 eurų pusryčiams ir po 20,00 eurų pietums ir vakarienei.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ieškovės bute yra padaryta žala tik vienam kambariui, o ieškovės butą sudaro viso 4 kambariai. Ieškovės atstovė M. M. teismo posėdžio metu pripažino, jog pati ieškovė negyvena bute ir yra išvykusi į užsienį, nors ketina grįžti. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog patyrė šiuos nuostolius ir ieškinį grindė, tik tuo, jog ateityje patirs šias išlaidas. Teismo vertinimu, ieškovei būnant užsienyje ir atsiradus poreikiui atlikti vieno iš keturių kambario buto remontą, nėra būtinybės ieškovei ieškotis kito būsto nuomai ir pietauti kavinėse. Ieškovė neįrodė, jog atliekant vieno kambario remonto darbus ji negalės gyventi ir nakvoti kitose trijuose kambariuose, negalės naudotis virtuve, todėl ieškovės reikalavimas dėl 850,00 eurų būsimų nuostolių atlyginimo laikytinas nepagrįstu ir teismo netenkinamas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis išvardina neturtinės žalos požymius, o 2 dalis numato baigtinį atvejų sąrašą kai asmeniui turi būti atlyginama neturtinė žala. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog asmeniui patirta neturinė žala (nepatogumai, dvasiniai išgyvenimai ir pan.) atlyginama ne visais atvejais kai jie patiriami, o tik aiškiai išvardintais atvejais. Teismo nustatyti atsakovės atlikti neteisėti veiksmai nepriskiriami prie CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytų atvejų, įstatymai taip pat nenumato tokiu atveju neturtinės žalos atlyginimo, todėl ieškovės pareikštas reikalavimas dėl 1000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu ir teismo netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė teismui teikdama ieškinį sumokėjo 90,00 eurų dydžio žyminį mokestį (t.1, .l. 4), pateikė įrodymus apie patirtas: 175,45 eurų išlaidas už specialisto išvadą (t.1, b.l. 17), 1 222,60 eurų išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t.1, b.l. 18, t.3, b.l. 180-182, t.4, b.l. 32-33).
Atsakovė teismui pateikė įrodymus, jog patyrė: 3 146,00 eurų išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t.3, b.l. 170-173), 1 815,00 eurų išlaidas už teismo ekspertizės atlikimą (t.2, b.l. 61, t.3, b.l. 192),
Trečiasis asmuo teismo pateikė įrodymus apie patirtas 525,00 eurų išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (t.4, b.l. 21-22).
Byloje pateiktas 2017 m. balandžio 19 d. įgaliojimas, kuriame ieškovė įgaliojo dukrą M. M. būti atstovu teismuose, atstovauti sudarant sutartį advokatų biure (t.3, b.l. 174-176). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė buvo atstovaujama M. M.. Dėl aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog byloje pateikti įrodymai apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kuriuose nurodoma, jog šias išlaidas apmokėjo ne pati ieškovė, o jos atstovė M. M., laikytini tinkamais įrodymais apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokatų ir advokato padėjėjų darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog ieškovės ir trečiojo asmens išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindų jų mažinti. Atsakovės patirtos 3 146,00 eurų išlaidos advokato ir advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, įvertinus nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ieškinio sumą, advokato ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, kitos šalies advokato teisinei pagalbai apmokėti patirtas išlaidas, teismo vertinimu yra per didelės ir teismas jas sumažina iki 2 500,00 eurų (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Kadangi ieškovė pareiškė reikalavimus, kurių suma sudaro 2 920,38 eurų, teismas ieškovės reikalavimus patenkino tik iš dalies dėl 450,37 eurų, tai iš atsakovės priteisiamos ieškovės 1398,05 eurų patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) - 215,60 eurų (450,37 eurų x 1398,05 eurų / 2 920,38 eurų)
Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, tai atsakovei iš ieškovės priteisiamos jos patirtos 4 315,00 eurų bylinėjimosi išlaidos proporcingai nepatenkintų reikalavimų daliai - 3 649,56 eurų (4 315,00 eurų x 2 470,01 / 2 920,38 eurų), o trečiajam asmeniui atsakovo pusėje patirtos 525,00 eurų bylinėjimosi išlaidos proporcingai nepatenkintų reikalavimų daliai – 444,04 eurų (525,00 eurų x 2470,01 / 2920,38 eurų) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės I. E., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (Duomenys neskelbtini), 450,37 eurų žalą, 215,60 eurų bylinėjimosi išlaidas ieškovės V. P., gim. 1942-03-27, gyv, (duomenys neskelbtini), naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. P., gim. 1942-03-27, gyv, (duomenys neskelbtini), 3 649,56 eurų bylinėjimosi išlaidas atsakovės I. E., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (Duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš ieškovės V. P., gim. 1942-03-27, gyv, (duomenys neskelbtini), 444,04 eurų bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens UAB „Vilsotos statyba“, įm.k. 300084649, Titnago g. 19, Vilniuje, naudai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.