- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- 2A-167-881/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17050-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- I. E.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Vilsotos statyba“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.2.4.9.6.2Eksperto išvada
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-984-960/2017 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovei I. E. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vilsotos statyba“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. P. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės I. E. 1 070,38 Eur žalos, 850 Eur nuostolių, 1 000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė savo bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdė remonto darbus. 2016 m. vasario 3 d. dėl atliekamų darbų įvairiose vietose trūko ieškovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambario, pažymėto indeksu 33-7, siena ir kampas. Pastebėjusi apgadinimus pradėjo kalbėtis su remonto darbus atliekančiais vyrais ir pastebėjo, jog atsakovės bute siena, kuri skiria butus, yra paploninta ir sienoje padaryta niša. Dėl žalos ir sienos įtrūkimo priežasčių nustatymo kreipėsi į specialistus, kurių paslaugos kainavo 175 Eur. Specialistų paskaičiavimu atstatomųjų darbų vertė yra 1 070,38 Eur. Vilniuje ieškovė neturi kitos gyvenamosios vietos, todėl sienos remonto laikotarpiu, kuris gali vykti apie 10 parų, turės nuomotis viešbutį ar viešbučio tipo butą, kurio vidutinė paros kaina yra 30 eurų. Dėl šių priežasčių turės 300 Eur papildomų išlaidų. Be to, remonto laikotarpiu negalės lankytis bute ir turės maitintis mieste, todėl turės papildomai išlaidų pusryčiams – 15 Eur, pietums ir vakarienei po 20 Eur, iš viso per 10 dienų – 550 Eur. Patirtus nepatogumus, stresinę situaciją, benamio jausmą ieškovė vertina 1 000 Eur dydžio neturtine žala.
2. Atsakovė I. E. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal 2015 m. gruodžio 11 d. ir 2016 m. balandžio 1 d. su UAB „Vilsotos statyba“ sudarytas statybos rangos sutartis atsakovės priklausančiame bute buvo atliekami remonto darbai. Ieškovė nenurodė ir nepagrindė, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Remonto darbai buvo atliekami teisėtai, laikantis galiojančių teisės aktų, šiems darbams atlikti nebuvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, nes jie laikyti paprastuoju remontu. Remonto darbų atlikimo metu atsakovės pertvarinėje sienoje buvo padaryta niša ir įmontuotos garsą izoliuojančios medžiagos. Atsakovės sutuoktinis ir darbininkai siūlė ieškovei apžiūrėjus jos butą ir nustačius, jog padaryta žala, nemokamai pašalinti atsiradusią žalą, bet ieškovė su tuo nesutiko. Ieškovės pateikta specialisto išvada yra pagrįsta tik prielaidomis ir spėlionėmis, neatlikus visapusiško tyrimo, o tik apžiūrėjus ieškovės butą. Ieškovė prašydama priteisti turtinę žalą nepateikė įrodymų apie partirtą žalą, o tik apie galimus praradimus. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas jokiais įrodymais apie patirtus moralinius išgyvenimus. Ieškovės butas yra 4 kambarių ir 99,61 kv. m. ploto. Kambarys, kurio, kaip teigia ieškovė, buvo apgadinta siena, yra 13,28 kv. m., todėl atliekant remonto darbus ieškovė galėtų gyventi kituose kambariuose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 450,37 Eur žalos, paskirstė byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas laikė byloje įrodyta, kad dėl atsakovės bute atliekamų remonto darbų įskilo ieškovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambario pažymėto indeksu 33-7, siena. Taigi teismas sprendė, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus – pasamdžiusi trečiuosius asmenis pažeidė pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis).
5. Teismas nustatė, kad, pagal teismo ekspertizės aktą, ieškovės buto remonto darbų vidutinė kaina 2016 m. birželio 13 d. su 10 proc. užsakovo rezervu yra 450,37 Eur. Teismas laikė nepagrįstomis ieškovės atstovo nurodytas aplinkybes, jog ekspertizės akte nėra įvertinta paruošiamųjų darbų kaina, nes šių darbų kaina, anot teismo, buvo priskirta prie 10 proc. užsakovo rezervo nurodant galutinę darbų kainą. Taigi teismas, įvertinęs, jog ieškovės bute atsiradusio įskilimo pašalinimui darbų kainai nustatyti buvo paskirta ekspertizė, kurią atliko nešališkas teismo ekspertas, ieškovės atstovo išdėstyti argumentai, kodėl teismas neturėtų vadovautis ekspertizės akte numatyta darbų kaina, buvo pripažinti nepagrįstais, padarė išvadą, jog nėra pagrindo netikėti ekspertizės akte nurodytų darbų vidutine rinkos verte, ir laikė įrodyta, jog dėl įtrūkusios sienos ieškovė patyrė 450,37 Eur žalą, kurią priteisė iš atsakovės, o likusioje dalyje ieškinio netenkino.
6. Teismo vertinimu, ieškovei būnant užsienyje ir atsiradus poreikiui atlikti vieno iš keturių kambario buto remontą, nėra būtinybės ieškovei ieškotis kito būsto nuomai ir pietauti kavinėse. Ieškovė neįrodė, jog atliekant vieno kambario remonto darbus ji negalės gyventi ir nakvoti kitose trijuose kambariuose, negalės naudotis virtuve, todėl ieškovės reikalavimas dėl 850 Eur būsimų nuostolių atlyginimo laikytinas nepagrįstu.
7. Teismas konstatavo, kad nustatyti atsakovės atlikti neteisėti veiksmai nepriskiriami prie CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytų atvejų, įstatymai taip pat nenumato tokiu atveju neturtinės žalos atlyginimo, todėl ieškovės pareikštas reikalavimas dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu.
8. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, teismas atsakovei iš ieškovės priteisė atsakovės patirtas 4 315 Eur bylinėjimosi išlaidas proporcingai nepatenkintų reikalavimų daliai – 3 649,56 Eur (4 315 Eur x 2 470,01 / 2 920,38 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė V. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ekspertizės aktu buvo nustatyta, kad apeliantės buto sienos įtrūkimų priežastis yra remonto darbai šalia esančiame bute. Todėl teismas iš esmės patenkino ieškinio dalį, pripažindamas atsakovės kaltę. Tačiau teismas, tai konstatuodamas, priteisė iš apeliantės atsakovės turėtas išlaidas už ekspertizės atlikimą, kas yra neteisinga, todėl ši teismo sprendimo dalis keistina.
9.2. Teismas nepagrįstai nesivadovavo apeliantės pateikta specialisto išvada dėl remonto darbų sąmatos, kurioje numatytos ir paskaičiuotos visos išlaidos, susijusios su kambario remontu. Teismo išvada, kad kambario remonto su rezervu kaina yra 450,37 Eur, yra nelogiška, nes vien mašinos išvežti šiukšles kaina yra daugiau kaip 80 Eur. Lokalinė sąmata sudaryta kvalifikuoto ir atestuoto specialisto, o teismas neanalizavo tiek specialisto, tiek eksperto išvados, dėl ko netinkamai taikė ir aiškino pateiktus įrodymus.
9.3. Teismas neteisingai nurodė, kad apeliantės butas yra keturių kambarių, jis yra trijų kambarių. Remontuotinas kambarys yra buto gale, todėl norint į jį patekti reikia pereiti per visus kambarius, t. y. visos dulkės ir šiukšlės nešis per visus kambarius. Taigi remonto metu bute nebus įmanoma gyventi. Kadangi atsakovė pripažinta kalta dėl sienų trūkimo, ji privalo atlyginti įvardytus nuostolius. Be to, niekas nekvestionavo 850 Eur nuostolių, susijusių su nakvyne ir maitinimusi remonto metu, dydžio.
9.4. Teismas neteisingai nustatė, kad atsakovės neteisėti veiksmai nepriskirtini prie CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytų atvejų. Apeliantė akivaizdžiai patyrė nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, užsitęsusį stresą ir kita. Teismas nepagrįstai nesvarstė klausimo dėl neturtinės žalos, kuri yra akivaizdi ir priteistina.
Atsiliepimas
10. Atsakovė I. E. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
10.1. Apeliantės prašoma vertinti specialisto išvada yra abejotino nešališkumo ir objektyvumo; nėra išsami, visapusiška ir patikima, kadangi į apeliantės buto sienos apžiūrą ir žalos dydžio vertinimą nebuvo kviečiami nei remonto darbus apeliantės bute atliekantys trečiojo asmens darbininkai, nei apeliantė ar kiti nešališki asmenys.
10.2. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas aiškiai pasisakė dėl apeliantės prieštaravimo, jog civilinėje byloje paskirtos teismo ekspertizės metu atskirai nevertintos remontuojamo kambario paruošimo remontui išlaidos. Ekspertas vadovavosi skaičiuojamųjų kainų rekomendacijomis ir nustatė atitinkamą rezervą apeliantės papildomoms galimoms išlaidoms, nesusijusioms su tiesioginiais remonto darbais (įskaitant kambario paruošimą remontui). Ekspertas pagrindė ir išaiškino rezervo paskirtį bei jo dydį, o apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad už rezervo paskaičiuotą sumą negalėtų rinkos kainomis paruošti 13 kv. m. ploto kambario remontui.
10.3. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad teismo ekspertas būtų netinkamai atlikęs teismo paskirtą ekspertizę ar kad tokia teismo ekspertizė prieštarautų Lietuvos Respublikos ekspertizės įstatymo nuostatoms. Nesant tokių įrodymų, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti teismo eksperto išvadomis dėl apeliantės patirtos žalos dydžio.
10.4. Teismo ekspertizės išvados Lietuvos teismų praktikoje pripažįstamos kaip patikimesnės už kitus tiriamus tų pačių faktų nustatymo rašytinius įrodymus, nors ir turi būti vertinamos kartu su kitais byloje surinktais duomenimis.
10.5. Aptariamo apeliantės buto kambario plotas sudaro tik 13,33 proc. viso buto ploto, todėl apeliantė remonto metu be jokių kliūčių gali toliau gyventi kituose buto kambariuose. Apeliantės teiginiai dėl galimų išlaidų nuomojantis kitas gyvenamąsias patalpas vertintini kaip nepagrįsti.
10.6. Net jei būtų atliekamas apeliantės minimo kambario remontas, visomis kitomis jai priklausančio buto patalpomis, įskaitant virtuvę, apeliantė galėtų naudotis be jokių suvaržymų, todėl apeliantės argumentacija dėl būtinų išlaidų maitinimuisi yra nepagrįsta.
10.7. Vien ta aplinkybė, kad vieno iš apeliantės buto kambarių remonto metu bute bus remontą vykdantis darbininkas, negali būti pripažįstama pakankamu pagrindu apeliantei išsikraustyti iš kitų neremontuojamų dviejų kambarių ir nesinaudoti buto virtuve.
10.8. Iš apeliantės atstovės paaiškinimų matyti, kad pačios apeliantės net nebus Lietuvoje vykdant jos buto remontą, taigi pati apeliantė asmeniškai nepatirs nepatogumų ir išlaidų pragyvenimui remonto metu.
10.9. Apeliantė, reikšdama reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, privalėjo įrodyti, kad tokios reikalaujamos neturtinės žalos priteisimas įtvirtintas įstatymu, tačiau tokių aplinkybių neįrodinėja. Be to, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad ji asmeniškai būtų patyrusi fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ar nepatogumus dėl viename iš buto kambarių sienoje nustatyto įtrūkimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 102-3957).
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos, atsiradusios dėl kaimyniniame bute atliekamo remonto (įtrūkusios buto sienos), atlyginimo, įrodymų vertinimo nustatant atlygintinos žalos dydį ir kt.
13. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, nepagrįstai nesivadovavo apeliantės pateikta specialisto išvada dėl remonto darbų sąmatos ir padarė nelogišką išvadą, kad apeliantės buto kambario remonto kaina yra 450,37 Eur.
14. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, nustatydamas apeliantei atlygintinos žalos dydį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje atliktos teismo ekspertizės išvada, kad apeliantės buto sienos įtrūkimų remonto darbų vidutinė rinkos kaina yra 450,37 Eur. Į remonto darbų kainą įskaičiuotas ir 10 proc. užsakovo rezervas (75,10 Eur), iš kurio, pagal teismo eksperto paaiškinimus, gali būti finansuojami baldų bei buitinės technikos demontavimo, perkraustymo darbai, baldų bei buitinės technikos transportavimo ar sandėliavimo kaštai, buitinio patalpų valymo kaštai. Nors apeliantė akcentuoja, kad jos pateiktoje specialisto išvadoje yra numatytos ir paskaičiuotos visos išlaidos, susijusios su kambario remontu, kaip nurodyta pirmiau, teismo ekspertizės akte taip pat įvertinti galimi papildomi darbai, kurie apmokami iš užsakovo rezervo, todėl teigti, kad ekspertizės išvada būtų neišsami, ir tuo pagrindu atsisakyti ja remtis, nėra pagrindo.
15. Apeliantė neginčijo teismo ekspertizę atlikusio eksperto kvalifikacijos, taip pat neįrodinėjo, kad teismo ekspertizė būtų atlikta netinkamai, nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl vien tai, kad teismas, nustatydamas žalos dydį, vadovavosi jos išvadomis, o ne apeliantės pateikta specialisto išvada, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
16. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, kaip pažymi apeliantė, neteisingai nurodė, jog apeliantas butas yra keturių, o ne trijų kambarių, taip pat nepaneigia teismo išvadų dėl apeliantės prašomų priteisti 850 Eur nuostolių nakvynei ir maitinimuisi pagrįstumo. Apeliantės teiginiai, kad remonto metu bute nebus galima gyventi ir todėl apeliantė turės patirti papildomų nakvynės ir maitinimosi išlaidų, yra deklaratyvūs ne tik atsižvelgiant į rekomenduojamų atlikti remonto darbų pobūdį, mastą ir remontuotino kambario plotą palyginti su viso buto plotu, bet ir į byloje nustatytą aplinkybę, kad apeliantė gyvena užsienyje.
17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai netenkino apeliantės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes apeliantė nepaneigė teismo išvados, kad įstatyme nenumatytas neturtinės žalos atlyginimas byloje nagrinėjamu atveju, o neturtinė žala, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.
18. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies (kaip nagrinėjamu atveju), bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (įskaitant už ekspertizės atlikimą), vadovavosi nurodyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle, todėl ši teismo sprendimo dalis, priešingai nei nurodo apeliantė, nėra keistina.
19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovės apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.
20. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.
21. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 847 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi fakto ir (ar) teisės klausimai, atsiliepimą į apeliacinį skundą parengęs advokatas atstovavo atsakovei ir pirmosios instancijos teisme, tad faktinės bylos aplinkybės jam jau buvo žinomos, todėl jam reikėjo mažiau laiko suteikti atsakovei teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, prašomą priteisti sumą sumažina iki 500 Eur (CPK 98 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei I. E. iš ieškovės V. P. 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.