Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. L. ir V. L. ieškinį atsakovams A. L., N. L., tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarei Virgilijai J. M., I. L., Lloyd‘s Syndicate ir UAB Medicinos bankui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei atsakovų A. L., N. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-05 sprendimo civilinėje byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas N. L. prisidėjo prie apeliacinio skundo ir prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-05 sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Byloje nustatyta, kad 2010-07-21 buvo sudaryta sutartis dėl ginčo žemės sklypo pardavimo (t.1, b. l.14). Sutartyje buvo nurodyta, kad pardavėjai buvo ieškovai, atstovaujami atsakovo A. L., kuris veikė pagal ieškovų 2009-07-07 išduotą įgaliojimą ( t.1, b.l.8). Tačiau šis įgaliojimas ieškovų buvo panaikintas 2010-06-22 (t.1, b.l.10) ir išduotas naujas įgaliojimas, kuriame nebuvo suteikta atsakovui A. L. teisė savo nuožiūra parduoti ginčo žemės sklypą (t.1, b.l.11-13). Byloje įrodyta, kad Lietuvos notarų rūmams buvo pranešta apie 2009-07-07 įgaliojimo panaikinimą (t.1, b.l.70).Todėl šioje byloje akivaizdu, jog ginčo sutartis sudaryta įgaliojimus viršijusio atstovo, nes bylos medžiaga įrodo, jog ieškovai atšaukė įgaliojimą, kuriuo buvo suteikę teisę atsakovui A. L. parduoti žemės sklypą, o išdavė kitą įgaliojimą, nesuteikiantį teisės disponuoti ieškovų žemės sklypu. Šis sandorio negaliojimo pagrindas įtvirtintas CK 1.92 str., kuris nurodo CK 2.133 str., įtvirtinantį nuostatą, kad atstovas atstovaujamojo vardu gali veikti tik neviršidamas jam suteiktų teisių ribų. Atstovavimo teisiniai santykiai pasižymi dvejopu pobūdžiu, t.y. santykiais tarp atstovaujamojo ir atstovo bei įgaliojimo pagrindu atsiradusiais santykiais tarp atstovaujamojo ir trečiųjų asmenų, todėl atstovas neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų ribų sukuria teisines pasekmes atstovaujamajam. Įvertinus faktines bylos aplinkybes, notarės poziciją, darytina išvada, kad ginčo sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), nes iš esmės buvo sudarytas neįgalioto asmens, nes notarė sutartyje nurodė, jog atsakovas A. L. veikė pagal atšauktą 2009-07-07 įgaliojimą. Be to, byloje nėra įrodymų, kad ieškovai patvirtino ginčo sandorį (CK 2.133 straipsnio 6 dalis, 2.136 straipsnio 1 dalis). Darytina išvada, kad tvirtinant sandorį notarė neanalizavo kito 2010-06-22 įgaliojimo apimties (t.1, b.l.11), nors bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog paminėtas įgaliojimas suteikia plačias teises atsakovui A. L.. Tačiau išanalizavus ir šio įgaliojimo turinį negalima padaryti išvados, jog atsakovui buvo suteikta teisė disponuoti ieškovų žemės sklypu, todėl šioje byloje įvertinus atsakovo atstovavimo dokumentus, kurie buvo pateikti notarui, darytina išvada, kad ginčo sandorį sudarė neįgaliotas asmuo. Kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad buvo sudarytas neįgalioto asmens, jis pripažįstamas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.).

Pagal CK 1.80 str. 1 d. sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, todėl sprendžiant klausimą dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius. Bylos medžiaga leidžia padaryti išvadą, kad toks interesas byloje yra, nes bylos medžiaga įrodo, kad ieškovai sandorio sudarymo metu buvo atšaukę įgaliojimą atsakovui A. L. disponuoti jų žemės sklypu, o toks sandoris prieštarauja imperatyviai CK 4.37 str. 2d., nes tik savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui savo nuosavybės teisės objektą.

Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl užstatymo teisės, kildinamos iš 2009-07-17 atsakovų A. L. ir N. L. susitarimo (t.1, b.l.66-67) nepašalina ginčo sandorio negaliojimo pagrindo. Sutartis kaip sandoris yra viena iš prievolės atsiradimo pagrindų (CK 1.63, 6.154, 6.1, 6.2 straipsniai). Sandorių pagrindu gali atsirasti daiktinės teisės, tai priklauso nuo daiktinės teisės turinio. Pvz., įstatyme nustatyta, kad sandorio pagrindu gali būti įgyjama nuosavybės teisė (CK 4.47 straipsnio gali būti suteikiama užstatymo teisė (CK 4.163 straipsnis) ir kitos daiktinės teisės. Šios sutarties 2.1p. žemės savininkai įsipareigojo ne vėliau kaip per 1 mėn. po statybos leidimo išdavimo už 30 000 Lt perleisti žemės naudotojui nuosavybės teisę į žemės sklypą, ant kurio statomas pastatas su priklausiniais, tačiau akivaizdu, kad ieškovai, o ne atsakovas A. L. yra šio žemės sklypo savininkai. Nuosavybės teisės turinį sudaro teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis), todėl atsakovas A. L. negalėjo remtis šiuo susitarimu ir ieškovų neįgaliotas sudaryti ginčo sutarties. Ši daiktinė teisė yra registruojama, todėl atsakovas N. L. negali gintis sąžiningumu, nes nuosavybės teisės ribojimo faktas yra paviešintas per registrą. Be to, šioje byloje atsakovų priešieškiniu nebuvo iškeltas ginčas dėl šio susitarimo vykdymo, todėl minėtas susitarimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir jos išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Jeigu bent vienas sandorio elementas neatitinka įstatymo reikalavimų, sandoris laikomas negaliojančiu. Paminėtais įrodymais byloje įrodyta, kad ginčo sandoris prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms dėl subjektų - žemės sklypo pardavėjų, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, nors ir nurodė neteisingą sandorio negaliojimo pagrindą - tariamą sandorį, todėl apeliacinių skundų motyvais naikinti skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d.1p.), nors pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė restituciją, nes atsakovui N. L. nepriteisė 30 000 Lt, kuriuos pagal ginčo sutarties 2.1p. jis sumokėjo atsakovui A. L.. Nors apeliaciniuose skunduose šios aplinkybės atsakovai nenurodo, tačiau teisingas restitucijos parinkimo būdas yra teismo kompetencija, teismas pagal teismų parktikoje suformuluotas taisykles privalo teisingai grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki sandorio. Šiuo atveju iš esmės šis ieškinys yra dėl niekinio sandorio negaliojimo padarinių panaikinimo, nes niekinio sandorio šalys negalėjo sudaryti, todėl šios kategorijos bylose atsakovai negali remtis sąžiningo įgijėjo aplinkybe. Pagal CK 1.78 str. 1d. niekinis sandoris yra neegzistuojantis sandoris, todėl jis negali jo šalims sukurti teisių ir pareigų, tačiau būtina likviduoti tuos turtinius padarinius, kuriuos sukėlė niekinis sandoris. Todėl atsakovas N. L. nelaikytinas sąžiningu įgijėju CK 4.96 str. 2 d. prasme. Pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu nuo sudarymo momento, taikytina dvišalė restitucija natūra ir visos ginčo sandorių šalys grąžintinos į pirmykštę padėtį ( CK 6.145 str., 6.146 str.), t. y. parduotas žemės sklypas grąžintinas ieškovų nuosavybėn, o iš atsakovo A. L. priteistini 30 000 Lt, kuriuos pirkėjas sumokėjo jam pagal ginčo sutarties 2.1p. Restitucija šalys yra grąžinamos į pradinę padėtį, buvusią iki sandorio, šiuo atveju atsakovo N. L. padėtis būtų žymiai pabloginta, o tai reikštų CK 1.5 įtvirtinto teisingumo principo pažeidimą, nes pirmosios instancijos teismas grąžino tik ieškovus į padėtį, buvusią iki sandorio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-05 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Papildyti ji dalimi dėl restitucijos taikymo ir iš A. L. priteisti N. L. 30 000 Lt.