Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2024-11-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-439-617/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-11-05
Bylos Nr.
A20.-439-617/2024
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00419-2024-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Anatolij Januševskij
Pareiškėjas
V. K.
Suinteresuotas asmuo
VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centru
Advokatai
Simona Jašmontaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A20.-439-617/2024
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00419-2024-8Procesinio sprendimo kategorija 21.15 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 5 d.Švenčionys

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

sekretoriaujant Agnei Usovienei

dalyvaujant pareiškėjui V. K., jo atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei

suinteresuoto asmens atstovei Janinai Brovkovertėjai Valentinai Žverėlienei

teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal V. K. prašymą su suinteresuotu asmeniu VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centru dėl sulaikymo pagrindų persvarstymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. K., kreipdamasis į teismą, prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-08-05 sprendimą ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis kartą per savaitę nustatytu laiku pranešti VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą.

Pareiškėjas paaiškino, kad jam nors ir yra paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, jis negali laisvai judėti, faktiškai beveik pusę metu yra laikomas sulaikymo sąlygomis. Jo prieglobsčio bylos nagrinėjimo laikotarpiu jis dirbo, turėjo gyvenamąją vietą, bet gavęs galutinį neigiamą sprendimą, išsigando, padarė klaidą, kad pabėgo iš Lietuvos. Tai buvo vienintelis atvejis kai jis pažeidė įstatymo reikalavimus, padarė išvadas, Lietuvoje turi galimybę įsidarbinti, jam (duomenys neskelbtini) gyvenantis J. A. sutinka suteikti gyvenamąją vietą, taip pat jis turi draugę D. G., su kuria planuoja kurti šeimą. Prašo suteikti jam galimybę laisvai judėti.

Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad V. K. yra prieglobsčio prašytojas. Nors Migracijos departamentas užsieniečio prašymą priėmė nagrinėti skubos tvarka, realiai iki šiol sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas. Užsienietis yra apklaustas, todėl jo prieglobsčio motyvai yra išaiškinti. Užsienietis faktiškai nuo 2024 m. gegužės mėn. yra sulaikytas. Nors jo atžvilgiu yra priimtas sprendimas dėl išsiuntimo, šis sprendimas šiuo metu nėra įsigaliojęs, todėl negali būti vykdomas. Pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, Lietuvos Respublikos pilietis J. A. sutiko suteikti pareiškėjui gyvenamąją vietą bei išlaikymą, todėl prašo skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis kartą per savaitę nustatytu laiku pranešti VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens atstovė su prašymu nesutinka, palaiko atsiliepime į prašymą išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad užsienietis jo pirminio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo buvo išvykęs iš

Lietuvos Respublikos, tai rodo, kad asmuo nelinkęs bendradarbiauti su valstybės institucijomis. Jo atžvilgiu yra priimtas sprendimas dėl išsiuntimo, todėl artimiausiu metu jis bus išsiustas iš Lietuvos Respublikos. Paskesnio prieglobsčio prašymo pateikimas vertintinas kaip galimybė išvengti išsiuntimo. Kadangi yra didelė tikimybė, kad, turėdamas galimybę laisvai judėti, užsienietis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo, prašo pareiškėjo prašymo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Nustatyta, kad Baltarusijos Respublikos pilietis V. K. (toliau – ir užsienietis), kaip neteisėtai esantis Lietuvos Respublikoje, buvo sulaikytas 2022-06-27. Užsienietis buvo pristatytas į VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės patalpas, iš kurių pabėgo. 2022-07-08 užsienietis buvo sulaikytas Vilniaus m. autobusų stotyje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-07-10 sprendimu užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT prie LR VRM, suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo, kuris buvo priimtas nagrinėti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022-08-17 nutartimi taikė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT prie LR VRM netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022-12-19 sprendimu užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti apie savo buvimo vietą. Migracijos departamentas prie LR VRM 2023-08-03 priėmė sprendimą Nr. 23S123910, kuriuo nusprendė nesuteikti V. K. prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Užsienietis pateikė skundą dėl minėto sprendimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023-12-20 sprendimu užsieniečio skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024-02-07 nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023-12-20 sprendimą, tokiu būdu Migracijos departamento prie LR VRM 2023-08-03 sprendimas Nr. 23S123910 įsigaliojo. Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-02-08 priėmė sprendimą Nr. 24S46523, kuriuo nusprendė išsiusti užsienietį iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką. Užsienietis 2023 m. gruodžio mėn. neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos. Jis 2024-05-15 buvo grąžintas iš Prancūzijos Respublikos į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III Reglamentą ir VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro 2024-05-16 sprendimu sulaikytas 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-05-17 sprendimu užsienietis sulaikytas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre iki 2024-08-16, bet ne ilgiau negu bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Būdamas sulaikytas užsienietis pateikė paskesnį prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024-06-19 nutartimi taikė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą VSAT prie LR VRM ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024-08-16. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-08-05 sprendimu šis terminas pratęstas iki 2024-11-17. Užsienietis pateikė skundą dėl Migracijos departamento prie LR VRM 2024-02-08 sprendimo Nr. 24S46523, kuriuo buvo nuspręsta jį išsiusti iš Lietuvos Respublikos, galutinis sprendimas šioje byloje nėra priimtas.

Užsieniečio asmenybė nustatyta, šiuo metu jis yra prieglobsčio prašytojas.

Kaip minėta, pareiškėjui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas VSAT prie LR VRM ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024-11-17, bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nors alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau ir Įstatymas) 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcijoje, įsigaliojusioje 2023 m. gruodžio 30 d., – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo) – pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus formaliai ir yra laikoma alternatyvia sulaikymui, toks asmuo yra atskirtas nuo kitų gyventojų, netekęs judėjimo laisvės, todėl 2013 m. birželio 26 d. Europos

Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 2 straipsnio h punkto prasme jis yra laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo M. A., C-72/22 PPU, EU:C:2022:505, 41–42 p.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja aukščiu minėtas Įstatymas. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Kaip buvo minėta, V. K. yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas <...> tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. < ...>. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024-08-21 nutartyje (administracinės bylos Nr. A-2329-662/2024) konstatuotina, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.) ir kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.)).

Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ar 5 punkte nurodytu pagrindu. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 6 mėnesių, laikotarpiui.

V. K. yra prieglobsčio prašytojas, duomenų, kad jis nebendradarbiauja su valstybės institucijomis nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą, nepateikta. Jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimas užtruko ir neaišku kada bus priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje. Migracijos departamento prie LR VRM 2024-02-08 sprendimas Nr. 24S46523, kuriuo buvo nuspręsta jį išsiusti iš Lietuvos Respublikos, nėra įsigaliojęs ir negali būti vykdomas, užsienietis faktiškai yra sulaikytas beveik 6 mėnesius, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybės, teismas mano, kad užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas šiuo atveju būtų neproporcingą priemonę Įstatymo numatytiems tikslams pasiekti, t. y. tinkamai išnagrinėti užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis). Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-07-02 nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl užsienietės atžvilgiu yra taikomos Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas.

Kaip minėta, užsieniečiui alternatyvi paskirta sulaikymui priemonė - apgyvendinimas VSAT prie LR VRM ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Ši alternatyvi sulaikymui priemonė yra priliginama sulaikymui. Užsienietis faktiškai yra sulaikytas nuo 2024-05-16, t. y. beveik 6 mėnesius. Prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą, bet ne ilgiau

kaip 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ar 5 punkte nurodytu pagrindu. Nors užsienietis faktiškai yra sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu, ir sulaikymo terminas galėtų būti pratęstas, bet, kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad jis nebendradarbiauja su Migracijos departamento prie LR VRM ir kitų valstybės įstaigų tarnautojais, jo prieglobsčio prašymas neišnagrinėtas ir neaišku kada bus priimtas sprendimas prieglobsčio byloje, faktiškai yra sulaikytas beveik 6 mėnesius, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad užsieniečiui negali būti taikomas jo judėjimo laisvės suvaržymas. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, tai teismo posėdyje patvirtino liudytoju apklaustas J. A., kad jis sutinka savo namuose apgyvendinti pareiškėją ir jį išlaikyti, todėl teismas patenkiną V. K. prašymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 112 str., 113 str. 4 d. 2, 3 p., 115 str. 2 d. 2 p., 140¹⁹ str. 1 d. 1 p., 118 str. 2 d. 2 p., teismas

nusprendžia:

V. K. prašymą patenkinti.

Pakeisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024-06-19 nutartimi Baltarusijos Respublikos piliečiui V. K. taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę ir skirti Baltarusijos Respublikos piliečiui V. K., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 9.00 val. iki 16.00 val. praneši VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatyti iki 2025-02-05, bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Anatolij Januševskij