Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2017-09-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-231-795/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-15
Bylos Nr.
II-231-795/2017
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00820-2017-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-231-795/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00820-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.9.9; 21.10.1; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 15 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė,sekretoriaujant Alinai Bružienei,dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ maitinimo skyriaus vadovu, gyvenančio ir deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, skundą dėl 2017 m. liepos 24 d. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. birželio 24 d. Lietuvos Kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiasis patrulis surašė D. K. administracinio nusižengimo protokolą, už tai, kad jis 2017 m. birželio 24 d., 12 val., kelyje Klaipėda – Liepoja, Palangoje, 27,5 km, vairuodamas automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, kur lenkimas yra draudžiamas. Šiais veiksmais D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą. D. K. surašytas administracinis nurodymas sumokėti 85 Eur baudą ir paskirtas specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams (b. l. 7).

2017 m. liepos 24 d. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarimu D. K. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda ir specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams (b. l. 5-6).

2017 m. rugpjūčio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. 2017 m. rugpjūčio 10 d. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2017 m. liepos 24 d. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, jog paskirta nuobauda neteisėta ir nepagrįsta, administracinės bylos nagrinėjimas buvo formalus, nutarime nenurodyta, kokiame rajone padarytas pažeidimas, kokį automobilį vairavo D. K., nutarimas grindžiamas prielaidomis. Pažeidimas padarytas, kadangi lenkiamo automobilio vairuotojas padidino greitį, trukdė D. K. baigti lenkimo manevrą, lenkimas užtruko ir buvo baigtas ženklo, draudžiančio lenkti galiojimo zonoje (b. l. 3-4).

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą, nurodė, jog su D. K. skundu nesutinka. Nurodo, jog D. K. nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda gali būti švelninama. Administracinės nuobaudos tikslas yra sukelti pažeidėjui neigiamų pasekmių, tuo siekiama prevencijos tikslų, kad ateityje asmuo nebedarytų teisės pažeidimų. Įstatymas aukščiau iškelia viešąjį interesą, siekiant prevencinių tikslų užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens įvykdžiusio teisės pažeidimą asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ar asmeninių nepatogumų. Prašė netenkinti skundo reikalavimų ir palikti galioti 2017 m. liepos 24 d. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarimą nepakeistą. Prašo nagrinėti bylą nedalyvaujant atstovui (b. l. 23-24).

Teismo posėdyje D. K. paaiškino, jog įvykio dieną važiavo į darbą, susidarė kolona automobilių, todėl jis nusprendė lenkti priekyje jo važiuojantį automobilį. Lenkimą pradėjo esant punktyrinei kelio juostas skiriančiai linijai, pradėjus manevrą lenkiamo automobilio vairuotojas padidino greitį. Lenkimą baigė ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“ galiojimo zonoje ir kirto ištisinę liniją. Tada grįžo į savo eismo juostą ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Lenkimo metu važiavo 80 km/h, kai leistinas važiavimo greitis buvo 90 km/h. Pažeidimą padarė, tačiau paskirta nuobauda per griežta, jis turi mokėti būsto paskolą, kasdien važiuoti į darbą Palangoje, atėmus teisę vairuoti 3 mėnesiams neteks pajamų, negalės mokėti būsto paskolos įmokų. Yra (duomenys neskelbtini), išlaikytinių neturi.

Lietuvos Kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiojo patrulio M. M. tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog 2017 m. birželio 24 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu J. P., Palangoje, kelyje A13 Klaipėda – Liepoja, 27,5 km, apie 12 val. pastebėjo kaip automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė priekyje važiavusį automobilį draudžiamoje lenkti vietoje - sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“. Sustabdžius automobilį nustatyta, jog jį vairavo D. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad nežinojo, jog lenkti toje vietoje draudžiama. Sankryža su šalutiniu keliu iš dešinės pažymėta kelio ženklu, kuris gerai matomas, prieš sankryžą ir už jos kelias žymimas ištisine ženklinimo linija. D. K. lenkė sankryžoje (b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. K. skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

D. K. nubaustas už tai, kad 2017 m. birželio 24 d., 12 val., kelyje Klaipėda – Liepoja, Palangoje, 27,5 km, vairuodamas automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, kur lenkimas yra draudžiamas. Nustačius, kad šiais veiksmais D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą, 2017 m. liepos 24 d. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarimu D. K. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda ir specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Už ANK 420 straipsnio 1 dalies numatytas pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Pateiktu skundu D. K. prašė panaikinti 2017 m. liepos 24 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą, nes jis nubaustas nepagrįstai, nuobauda neteisėta, byla išnagrinėta formaliai. Lenkti priekyje važiuojantį automobilį jis pradėjo vietoje, kur nedraudžiama lenkti, esant punktyrinei linijai, lenkiamas automobilis pradėjo didinti greitį, dėl to manevras užtruko ir buvo baigtas ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“ galiojimo zonoje. Teismo posėdyje pareiškėjas prašė sušvelninti jam skirtą nuobaudą, sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Nustatyta, jog D. K. neneigia, kad 2017 m. birželio 24 d. apie 12 val., kelyje Klaipėda – Liepoja, 27,5 km. lenkė priekyje jo važiavusį automobilį, tvirtina, kad lenkimą baigė ženklo, draudžiančio lenkti galiojimo zonoje dėl to, kad lenkiamas automobilis pradėjo didinti greitį.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (nauja nutarimo redakcija, patvirtinta 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 ir galiojusi pažeidimo padarymo metu) (toliau – KET) 140.1 punkte numatyta, jog draudžiama lenkti sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Pareigūno M. M. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog sankryža su šalutiniu keliu iš dešinės yra pažymėta kelio ženklu, kuris gerai matomas ir yra kelio žymėjimas prieš sankryžą ir už jos ištisinė ženklinimo linija. Vairuotojas D. K. lenkė sankryžoje (b. l. 8). Administracine tvarka nubaustas D. K. prieš pradėdamas lenkimą turėjo įvertinti ir numatyti galimybes aplenkti priekyje važiuojantį automobilį dar prieš ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“ galiojimo zonos pradžią. D. K. nebuvo pakankamai atidus ir apdairus, lenkimą įvykdė ženklo, draudžiančio lenkimą, galiojimo zonoje. Teismo posėdyje D. K. patvirtino, jog nepageidauja posėdyje apklausti jį sustabdžiusius pareigūnus. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog D. K. lenkė draudžiamoje vietoje, t. y. sankryžoje.

Teismas sutinka su pareiškėjo teiginiais, jog 2017 m. liepos 24 d. nutarimas surašytas neišsamiai, nėra nurodyta, kokį automobilį vairavo D. K., nutarime taip nėra ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. K. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir, neįvykdžius administracinio nurodymo, pagrįstai nubaustas priimant nutarimą.

Pareiškėjo skundo argumentai dėl formalaus bylos nagrinėjimo, galimai padarytų jo teisių pažeidimų neišklausius jo nuomonės bei neišaiškinus procesinių teisių buvo pašalinti teisme, kur D. K. sudaryta galimybė duoti paaiškinimą, teikti įrodymus byloje, pasinaudoti profesionalaus teisininko paslaugomis.

Teismo posėdyje D. K. skundą motyvavo tuo, kad jam paskirta per griežta nuobauda. Pareiškėjas prašė švelninti nuobaudą bei atsižvelgti į tai, kad nuo 2017 m. kovo 1 d. buvo paaukštintas pareigose, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ maitinimo skyriaus vadovu, jo pareigoms vykdyti reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Be to, po nusižengimo padarymo jam suteikta paskola būstui įsigyti, gyvena Klaipėdoje, todėl pažymėjimas reikalingas nuvykti į darbą. Atėmus specialiąją teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams negalės savarankiškai pasiekti darbo vietos, galimai praras darbą ir pajamas, pusę gaunamo darbo užmokesčio skiria paskolos dengimui.

Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Kaip minėta, ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. K. administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas skirtas minimaliam ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytam terminui.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę gali atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K. už padarytą administracinį nusižengimą buvo skirta nuobauda – 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams. Paskirta nuobauda atitinka sankcijoje numatytą baudos vidurkį. Administracinio poveikio priemonė skirta minimaliam ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytam terminui. Nagrinėjant bylą nustatyta, jog D. K. gailisi padaręs administracinį nusižengimą, todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo švelninti skirtos nuobaudos.

Svarstant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytos teismo teisės skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta atitinkamoje ANK straipsnio sankcijoje, svarbi yra ir pažeidėjo asmenybė, kuri turi būti išskirtinai teigiama. Bylos duomenimis nustatyta, kad po ginčijamo 2017 m. liepos 24 d. nutarimo priėmimo 2017 m. rugpjūčio 4 d. D. K. padarė ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir buvo nubaustas už tai, kad viršijo greitį (b. l. 15-16). Be to, iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti (b. l. 9-16), jog be 2017 m. birželio 24 d. ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. pažeidimų, D. K. net septynis kartus baustas už įvairius KET pažeidimus, pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja pareiškėjo asmenybę. Šios aplinkybės taip pat rodo, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos nesulaiko D. K. nuo naujų administracinių nusižengimų darymo ir neturi atitinkamo poveikio jo elgesiui, rodo nepakankamai atsakingą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, teisės normas ir visuomenės saugumą.

Skundas motyvuojamas ir tuo, jog vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbo funkcijoms vykdyti. Iš pateiktos 2016 m. sausio 18 d. darbo sutarties Nr. 101 matyti, jog D. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbdavio 2017 m. rugsėjo 1 d. charakteristikoje D. K. apibūdinamas teigiamai, kaip pareigingas, kruopštus, sąžiningas darbuotojas, jo darbo funkcijoms vykdyti reikalinga teisė vairuoti. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo. Teismų praktikoje (administracinės bylos Nr. N¹-1524/07, N-34/07, N¹-413/07) nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. D. K. dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius.

Pažymėtina ir tai, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus ANK, buvo sugriežtintos nuobaudos už kai kuriuos KET pažeidimus, ypač už tokius, kurie kelią pavojų saugiam eismui. Teisinė atsakomybė buvo sugriežtinta ir už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti ir įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės skiriamos administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims ne tik siekiant juos nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, bet taip pat ir tam, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų tokio pobūdžio teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (2017-02-28 Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-127-651/2017).

Pažymėtina ir tai, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje padaryti KET pažeidimai yra itin pavojingi ir dažnai sąlygoja skaudžius eismo įvykius ir neatkuriamus padarinius kelių eismo dalyviams. Policijos duomenimis, 2016 m. priešpriešinių susidūrimų metu, kuriuos dažnai sąlygoja lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti ir įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, šalies keliuose žuvo 29 žmonės, 38 žmonės buvo sužeisti. (Žr. 2017 m. sausio 31 d. Policijos departamento prie VRM pranešimą spaudai http://www.policija.lt/index.php?id=40126). Todėl tokio pobūdžio pažeidimus padariusių asmenų asmeniniai ir ypač turtiniai interesai dėl sumažėjusių pajamų, galimai netenkamo darbo, elementarių nepatogumų negali būti pervertinami, nes kaip jau minėta šio pobūdžio pažeidimai gali sąlygoti itin skaudžius padarinius – neatkuriamus asmenų sužalojimus ar net gyvybės atėmimą.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog D. K. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir buvo nubaustas pagrįstai. Jam skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl pagrindo ją keisti nėra. Paskirta administracinio poveikio priemonė, įvertinus tai, jog pažeidimo padarymo metu D. K. turėjo galiojančią nuobaudą už KET pažeidimą, po pažeidimo padarymo dar kartą nubaustas už KET pažeidimą, nėra per griežta, todėl D. K. skundas netenkinamas ir 2017 m. liepos 24 d. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. K. skundo netenkinti.

2017 m. liepos 24 d. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Baškienė