Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2014-09-15 · Byla Nr. A2.6.-511-308/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-09-15
Bylos Nr.
A2.6.-511-308/2014
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00424-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kęstutis Lukošiūnas
Pažeidėjas
J. T.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A2.6-511-308/2014
Teisminioproceso Nr.4-51-3-00424-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija 39.2;45.4.4;45.4.5;52.3 (S)
Varėnos rajono apylinkės teismasN U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m.rugsėjo 15d. Varėna. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. T. a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuviui,LR piliečiui,vidurinio išsilavinimo,vedusiam,gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini) viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 130 str.1d.,127 str.2d. ,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

J. T. 2014 m.rugpjūčio 3d.d.apie 9 val.35 min.Varėnos m J.Basanavičiaus gatvėje,vairuodamas automobilį TOYOTA COROLLA v/n (duomenys neskelbtini) ir atbuline eiga išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės prie parduotuvės „IKI“ neįsitikinęs,kad tai bus saugu ir manevruodamas atbulas atsitrenkė į gatvės kitoje pusėje stovintį automobilį AUDI 80 v/n (duomenys neskelbtini),priklausantį L. M. ir jį apgadino ,tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14,

Tokiais veiksmais J. T. padarė administracinį teisės pažeidimą,numatytą LR ATPK 127 str.2d.

J. T. tuo pačiu administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo inkrimuotas ir administracinio teisės pažeidimo,numatyto LR ATPK 130 str.1d.padarymas,kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje po to autoįvykio padarymo jis iš įvykio vietos pasišalino ,nepažymėjęs eismo įvykio vietos ir (ar) nepranešęs apie eismo įvykį policijai ir tuo pažeidęs Kelių eismo taisyklių 106 p.ir 231 punkto 1d.,bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 str.1 ir 2d.Tačiau šio administracinio teisės pažeidimo padarymas nepasitvirtino ir administracinio teisės pažeidimo byla dalyje pagal LR ATPK 130 str.1d.nutrauktina.

J. T. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą pripažino iš dalies.Nurodė ,kad rugpjūčio 3d.ryte jis su sutuoktine buvo atvykęs į Varėną,kur apsipirkęs su sutuoktine IKI parduotuvėje.Po to atėjus iš parduotuvės jis su savo automobiliu TOYOTA COROLLA v/n (duomenys neskelbtini) atbuline eiga išvažiavęs iš stovėjimo aikštelės ,esančios prieš parduotuvę IKI iš J.Basanavičiaus gatvės pusės.Kadangi jam reikėjo važiuoti link Dzūkų gatvės pusės,tai išvažiuodinėjęs į kitą J.Basanavičiaus gatvės pusę,t.y.į reikiamą važiavimo juostą link Dzūkų gatvės.Išvažiavus atbuline eiga į J.Basanavičiaus gatvę jis nepajautęs jokio susidūrimo bei negirdėjęs jokio susidūrimo garso su kita stovinčia J.Basanaviaus gatvės kitoje pusėje transporto priemone,nors išvažiuodamas atbuline eiga matęs,kad kitoje gatvės pusėje stovi automobilis,bei nuvažiavęs į priekį link Dzūkų gatvės.Jeigu būtų pajautęs kokį nors susidūrimą su kitu automobiliu,tai būtų sustojęs ir elgęsis kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės,kadangi žinantis,jog už pasitraukimą iš įvykio vietos yra numatyta griežta atsakomybė.Rugpjūčio 3d.ryte jis buvęs blaivus,kadangi nevartojantis alkoholio,o jau 5 metai turintis nuolat gerti vaistus po patirto infarkto.Be to ir sutuoktinė nebūtų sutikusi važiuoti iš Senosios Varėnos į Varėną,jam esant neblaiviam.Gal kitą dieną pas jį atvažiavo policijos pareigūnai,kurie apžiūrinėjo jo automobilio bamperį,fotografavo,bet jokių pažeidimų ar kito automobilio pėdsakų ant jo automobilio bamperio nerado.Iš to kito automobilio pateiktų nuotraukų net aiškiai nesimato,ar kur nors buvo įlenkta ,nors iš vaizdo stebėjimo kameros padarytos nuotraukos matyti,kad galėjo būti koks tai jo automobilio kontaktas su tuo kitu automobiliu.

Iš 2014-08-03 J. G. ir D. B. paaiškinimų (b.l.10-11)matyti,kad jiems einant J.Basanavičiaus g.ties TOPO CENTRAS parduotutve pastebėję,kad iš prie IKI parduotuvės stovėjimo aikštelės išvažiavęs automobilis TOYOTA COROLLA v/n (duomenys neskelbtini) (skaičių neįsidėmėję) atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį AUDI 80 ir nesustojęs nuvažiavęs,bei kad už vairo buvo vyresnio amžiaus vyriškis.

Iš 2014-08-03 L. M. paaiškinimo (b.l.12)matyti,kad 2014-08-03 apie 9 val.40 min.jai atėjus prie savo pastatyto automobilio AUDI 80 v/n (duomenys neskelbtini) J.Basanavičaus g.prie TOPO CENTRAS parduotuvės ten stovėjo vyriškis ir moteris,kurie nurodė,kad į jos automobilį atsitrenkė atbulomis iš stovėjimo aikštelės išvažiavęs automobilis ,kurio valstybinio numerio raidės (duomenys neskelbtini), bei nuvažiavo iš įvykio vietos.Pati įvykio nemačiusi,bei nenurodo,kad automobilis būtų kaip nors apgadintas.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktos byloje fotografijos iš vaizdo stebėjimo kameros (b.l.9)matyti,kad išvažiavęs atbuline eiga automobilis galėjo turėti kontaktą su dešinėje pusėje (žiūrint link Dzūkų gatvės pusės)stovinčiu automobiliu AUDI 80 kairio priekinio bamperio ar kairio priekinio rato srityje.

Iš išreikalautų į bylą fotonuotraukų ,padarytų apžiūrint įvykio vietą,matyti,kad ant automobilio AUDI 80 v/n (duomenys neskelbtini) nesimato kokių tai aiškesnių automobilių susidūrimo pėdsakų(ženklių įlenkimų,detalių pažeidimų ,detalių nuplėšimų ar pan.),bei negalima susidaryti aiškios nuomonės,kur galėjo tekti J. T. vairuoto automobilio atsitrenkimo smūgis į AUDI 80, ar tai galėjo būti tik jo vairuoto automobilio prisilietimas savo galiniu bamperiu prie automobilio AUDI 80.

Tokiu būdu iš surinktų įrodymų matyti,kad J. T. vairuodamas automobilį atbuline eiga padarė autoįvykį ,nestipriai atsitrenkdamas į stovėjusį kitoje J.Basanavičiaus g.pusėje automobilį AUDI 80 ir po to iš įvykio nuvažiavo .Iš J. T. paaiškinimo matyti,kad jis nepajautęs jokio atsitrenkimo į kitą automobilį ir dėl to nuvažiavęs,kadangi nesupratęs,kad būtų padaręs autoįvykį.Iš pateiktų fotonuotraukų matyti,kad atsitrenkimas galėjo būti labai nežymus,kas galėjo sąlygoti tai,kad vairuotojas faktiškai ir nepajautė kontakto su kitu automobiliu,kadangi iš paimtos iš vaizdo stebėjimo sistemos fotonuotrauikos matyti,kad susidūrimas pagal savo pobūdį galėjo būti praslystantis ,kur vairuotojas negalėjo suprasti,kad jam judėjimą užtvėrė kitas automobilis į kurį jis atsitrenkė.Pagal reikalavimą J. T. automobilio apžiūros fotonuotraukos nebuvo pateiktos ir šiuo atveju yra pagrindas tikėti J. T. paaiškinimu,kad ant jo automobilio bamperio policijos pareigūnai nenustatė jokių pažeidimų pėdsakų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-03-26 nutartimi 2AT-7-3/2013 nurodė,kad: „ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. „

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė inter alia kyla ir vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).

Šiuo nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, jog J. T. suvokė padaręs eismo įvykį ir tyčia, ignoruodamas kelių eismo taisykles, iš eismo įvykio vietos pasitraukė siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės liudija, jog J. T. neturėjo pagrindo taip elgtis,kadangi jis žinojo, jog pasitraukimas iš eismo įvykio vietos baudžiamas labai griežtai,netgi atimant teisę vairuoti.Pagrindų,kurie leistų manyti,kad J. T. galėjo pasitraukti iš įvykio vietos dėl kitų aplinkybių(galimo girtumo ar neturėjimo teisės vairuoti ar kt.)nenustatyta.

J. T. administracine tvarka iš viso buvo baustas tik tris kartus,paskutinį kartą 2010-02-28 dėl kelio ženklo reikalavimų pažeidimo.Atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 30², 127 str.2d.,287 str.1d.1ir 2 p.,

nutarė:

J. T. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą,numatytą LR ATPK 127 str.2d.ir paskirti jam 150(vieno šimto penkiasdešimt)litų (43,44 eurų)baudą;

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 130 str.1d.padarymo nutraukti,nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui,skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas(parašas )Nuorašas tikras :Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas