Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Registrų centras“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pateiktame pareiškime nurodoma, kad pareiškėja V. B. (toliau - Pareiškėja) 1993 m. liepos 30 d. sudarė notarinę valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl 0,0615 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas) įsigijimo, remiantis Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 20 d. potvarkiu Nr. N1098p. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad Žemės sklypas parduodamas už 815 rublių, kuriuos Pareiškėja (pirkėja) sudarydama sutartį jau įmokėjo, t. y. 572 rublių sumokėjo grynais pinigais, o likusią dalį, t. y. 243 rublių, valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis (duomenys, patvirtinantys atsiskaitymą už Žemės sklypą, pridedami). Pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytą Žemės sklypą Pareiškėja valdė jau nuo 1980 metų; 1980-01-05 buvo priimta į Lietuvos sodininkystės draugijos „(duomenys neskelbtini)" narius ir 1980-04-20 jai buvo suteiktas nario bilietas. Pareiškėja kiekvienais metais mokėjo sodo draugijos nario mokestį, sodo namelio draudimo mokestį (dokumentai pagrindžiantys nurodytas aplinkybes pridedami. 1981 m. gegužės mėnesį Pareiškėja valdomame Žemės sklype pradėjo statyti sodo namelį, kurio statyba 1984 m. balandžio 13 d. Valstybinės komisijos aktu buvo patvirtinta ir namelis priimtas eksploatuoti. Pareiškėja 1993 m. liepos 30 d. sudariusi Žemės sklypo Pirkimo-pardavimo sutartį ir apmokėjusi visą sutarties sumą, buvo įsitikinusi, jog ji pilna apimtimi įgijo nuosavybės teisę į Žemės sklypą. Po pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo iki šios dienos Pareiškėja Žemės sklypu naudojasi ir jį valdo kaip savo - jį prižiūri, tvarko, visuomet mokėjo ir moka žemės mokesčius, komunalinius mokesčius (už elektros energiją, vandenį ir kt.), Pareiškėjos žinioje yra visi Žemės sklypo ir jame esančio sodo namelio dokumentai (techninės apskaitos byla, sklypo planas su gretimybėmis, atsiskaitymo knygelė, genplanas). 2016 m. lapkričio 17 d. Pareiškėja kreipėsi į VĮ „Registrų centras" su prašymu įregistruoti jos nuosavybės teises į Žemės sklypą, tačiau VĮ „Registrų centras" 2016-11-23 sprendimu Nr. VILKS-4046 (toliau - Sprendimas) atsisakė įrašyti nekilnojamo daikto Žemės sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamo turto registrą, VĮ „Registrų centro" Sprendimas atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis buvo motyvuojama tuo, kad Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio 1992-04- 30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų patvirtinimo" 1.4 punktas nustatė, kad valstybinės žemės perleidimo privačion nuostavybėn sutartys turėjo būti įregistruojamos atitinkamo miesto (rajono) žemėtvarkos skyriuje per vieną mėnesį nuo jų sudarymo dienos. Šio punkto antroje pastraipoje buvo įtvirtinta nuostata, kad nustatytu laiku neįregistruotos sutartys juridinės galios neturi. Kadangi, Pareiškėja Pirkimo-pardavimo sutarties per vieną mėnesį nuo jos sudarymo neįregistravo ir Pareiškėjos nuosavybės teisė į minėtą Žemės sklypą nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, Pareiškėja, siekdama įgyvendinti visas daiktines teises į Žemės sklypą, kreipiasi į teismą dėl termino, įregistruoti sutartį, atnaujinimo. Teisiniai argumentai pagrindžiantys šį pareiškimą, nurodomi žemiau. 1964 m. Civilinio kodekso (1992 m. spalio 29 d. įstatymo Nr. 1-3019 (nuo 1992 m. lapkričio 1 d.) (Žin., 1992, Nr. 32-979) redakcija) 149 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė turto įgijėjui atsiranda įregistravimo momentu. Sandorio sudarymo metu galiojusiuose poįstatyminiuose teisės aktuose Pareiškėjos ir Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos skyriaus sudarytai Pirkimo-pardavimo sutarčiai buvo nustatyta privaloma teisinė registracija miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Tačiau teisės aktų nustatytas terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 8 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Pareiškėjos vertinimu, pagrindas atnaujinti terminą Pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti egzistuoja dėl kelių objektyvių priežasčių. Visų pirma, nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Civilinio kodekso nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal Civilinio kodekso 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas tiek 1964 m, Civilinio kodekso, tiek Civilinio kodekso nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (Civilinio kodekso 4 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas.Taigi, ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai. Iš j bylą pateiktų įrodymų matyti, kad 1993 m. liepos 30 d. tarp Pareiškėjos ir Vilniaus rajono valdybos, atstovaujamos žemėtvarkos tarnybos vadovo G. Š., buvo sudaryta žemės sklypo Pirkimo- pardavimo sutartis, kuria Pareiškėja nupirko Žemės sklypą; Pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta notaro. Taigi nors sandoris nebuvo įregistruotas, jo sudarymas visiškai atitiko šalių valią: valstybė siekė parduoti, o Pareiškėja - pirkti žemės sklypą; valstybė gavo iš Pareiškėjos pageidautą Žemės sklypo kainą ir jai pretenzijų dėl nuosavybės teisių neturėjo. Po Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo Pareiškėja Žemės sklypą valdė ir tebevaldo kaip savo, juo rūpinosi, tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo žemės mokesčius, komunalinius mokesčius (už elektros energiją, vandenį), jos žinioje yra visi Žemės sklypo dokumentai. Nuo Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki šios dienos, ne tik pardavėja (valstybė), bet ir jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys nereiškė pretenzijų ir neapeliavo dėl Žemės sklypo nuosavybės priklausomumo Pareiškėjai. Antra, Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK (duomenys neskelbtini)5 straipsnio nuostata reikalavo tik gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo-pardavimo sutarties teisinio įregistravimo per tris mėnesius vietinės Liaudies, deputatų tarybos vykdomajame komitete. Tuo tarpu valstybinės žemės sklypų pardavimą reglamentavo poįstatyminiai aktai. Tuo metu žemės pardavimo teisinė reglamentacija buvo pakankamai paini. Be to, Pirkimo-pardavimo sutarties 6 punkte, nenurodyta, kad Pirkimo-pardavimo sutartį turėjo įregistruoti būtent Pirkėjas, o ne Pardavėjas ar notaras tvirtinantis sutartį („6. Sutartis turi būti įregistruota per vieną mėnesį Vilniaus rajono Žemėtvarkos tarnyboje"), o apie šią pareigą notarė Pareiškėjos Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu neinformavo. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad Pirkimo-pardavimo sutarties registraciją turi atlikti valstybės institucija - atitinkama žemėtvarkos tarnyba, nes sodų privatizacijos metu visos Pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudaromos centralizuotai; pardavėjas buvo valstybė, kurią atstovavo Vilniaus rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba, be to, ši Pirkimo-pardavimo sutartis buvo turėjo registruojama taip pat šioje valstybinėje įstaigoje, t. y. Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyboje. Atsižvelgiant į Pareiškėjos teisinio išsilavinimo nebuvimą, galimai netinkamą sandorio registravimo tvarkos išaiškinimą, šios aplinkybės turėtų būti pripažįstamos kaip svarbios. Be to, Lietuvos teismų suformuotoje praktikoje analogiško pobūdžio bylose minėtos aplinkybės taip pat pripažįstamos svarbiomis. Trečia, spręsdami termino nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo klausimą, teismai turi nustatyti, ar termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Lietuvos teismų suformuotoje praktikoje analogiško pobūdžio bylose nurodoma, kad net ir nesant svarbių priežasčių, terminas sutarčiai įregistruoti turėtų būti atnaujinamas vadovaujantis Civilinio kodekso 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintais nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių bei interesų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pareiškėjos vertinimu, kartu su pareiškimu pateikti dokumentai patvirtina, jog Pareiškėja teisėtai įsigijo Žemės sklypą, jį valdė ir disponavo juo, todėl neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti būtų pažeista Pareiškėjos, kaip sąžiningos turto įgijėjos, teisė disponuoti jai priklausančia nuosavybe, pažeidžiant pirmiau minėtus nuosavybės neliečiamumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir į pateiktus prie pareiškimo dokumentus, manytina, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų praleistą terminą Žemės sklypui įregistruoti Valstybinėje įmonėje „Registrų centras". Prašo atnaujinti pareiškėjai V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai, sudarytai 1993-07-30, pagal Vilniaus rajono valdybos 1992-08-20 potvarkį Nr. N1098p, notarinio registro Nr. 2-3780, įregistruoti Valstybės įmonėje „Registrų centras".

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašė pareiškimą tenkinti. Iš esmės pakartojo pareiškime išdėstytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos atstovo paaiškinimais, prašyme išdėstytomis aplinkybėmis bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 1993 m. liepos 30 d. pareiškėja V. B. ir Vilniaus rajono valdybos atstovas, veikiantis pagal Vilniaus rajono valdybos 1992-05-26 potvarkį Nr. 646p, pasirašė valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sodo bendrijoje „(duomenys neskelbtini) 1“, pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis). Pirkimo pardavimo sutartis buvo patvirtina Vilniaus 5-ojo notarų biuro notarės R. D., registro Nr. 2-3780. Minėtas žemės sklypas buvo įvertintas 815,00 rub. Pareiškėja 1993 m. rugsėjo 15 d. sumokėjo už sklypą banke grynais pinigais 572,00 rub. Likusi dalis už žemės sklypą buvo sumokėta valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis (243,00 rub.). 1981 m. gegužės mėnesį pareiškėja valdomame Žemės sklype pradėjo statyti sodo namelį, kurio statyba 1984 m. balandžio 13 d. Valstybinės komisijos aktu buvo patvirtinta ir namelis priimtas eksploatuoti. Valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2016-11-23 sprendimu Nr. VILKS-4046 atsisakė įrašyti nekilnojamojo daikto 0,0615 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje (buvęs adresas – SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes 1993-07-30 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, reg. Nr. 2-3780, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruota žemėtvarkos skyriuje per vieną mėnesį nuo jos sudarymo dienos.

Pažymėtina, jog vadovaujantis 1964 m. LR CK (duomenys neskelbtini)5 str. (1992-04-30 redakcija), nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per veiną mėnesį įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje: daiktinės teisės į aukščiau minėtą žemės sklypą – Vilniaus rajono Žemėtvarkos tarnyboje (sudarytoje sutartyje taip pat nurodytas 1 mėnesio įregistravimo terminas). Tačiau 1993 m. liepos 30 d. valstybinės žemės sklypo sudaryta ir notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, registro Nr. 2-3780, per 1 mėnesį nebuvo įregistruota Vilniaus rajono Žemėtvarkos tarnyboje.

Sutinkamai su LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Pareiškėjos teigimu, apie tai, kad sudarytą ir patvirtintą sutartį būtina per 1 mėnesius įregistruoti, pareiškėjai nebuvo tinkamai išaiškinta. Iš teismui pateiktos 1993 m. liepos 30 d. sutarties turinio matyti, kad Sutarties 6 punkte yra nurodyta, jog Sutartis turi būti įregistruota per vieną mėnesį Vilniaus rajono Žemėtvarkos tarnyboje. Tačiau Sutarties 6 punkte nenustatyta kam kyla pareiga atlikti nekilnojamojo turto teisinę registraciją, nėra nurodyta, kad jeigu Sutartis nebus nustatyta tvarka įregistruota, ji negalios, todėl akivaizdu, kad asmeniui, neturinčiam pakankamai teisinių žinių buvo nežinomos nekilnojamojo turto registravimo taisyklės.

Kasacinio teismo nutartyse yra išaiškinta, kad, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; teisinėje situacijoje, kai įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybei tenkančią pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą, keitė teisinį reglamentavimą taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškintinos vertinant jų tikslus; naujuoju nuosavybės santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams; nuoseklaus pereinamojo laikotarpio garantu tapo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis siekta teisėms ir pareigoms, atsiradusioms iki Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., įgyvendinti nustatyti tokį teisinį mechanizmą, kuris užtikrintų „senųjų“ teisių ir pareigų įgyvendinimą „senąja“ tvarka; tačiau būtina pažymėti, kad iš esmės naujo turinio nuosavybės santykių teisinis reglamentavimas, kuris inter alia užtikrino ir nesikišimo į privačius santykius principo veikimą (CK 1.2 straipsnis), įpareigoja teismą kiekvienu konkrečiu atveju taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010). Teismas sutinka su pareiškėjos atstovo teiginiais, kad sudarytas sandoris visiškas atitiko šalių valią: pareiškėja siekė nupirkti žemės sklypą, o pardavėjas jį parduoti. Pirkimo-pardavimo sutartis atitiko tuo metu galiojančio LR Civilinio kodekso normų reikalavimus: sutartis sudaryta raštu ir pasirašyta abiejų šalių, patvirtinta notariškai. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad pareiškėja yra sumokėjusi už valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje (buvęs adresas – SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)), įsigijimą, moka žemės sklypo mokesčius, minėtame sklype teisėtai yra pasistačiusi gyvenamąjį namą, kuriuo naudojasi, t. y. pareiškėjas valdo žemės sklypą kaip savo turtą. Iki pareiškimo padavimo dienos niekas nereiškė pretenzijų į minėtą žemės sklypą, taip pat dėl sumokėtos už sklypą kaino. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu galiojantis Civilinis kodeksas, kuris buvo priimtas po sandorio sudarymo ir įsigaliojo 2001-07-01, nenumato jokių terminų sutartims registruoti. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad kaip tvirtina pareiškėja tik 2016 lapkričio mėnesį sužinojo, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nėra nustatyta tvarka įregistruotas, nes buvo atsisakyta įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis.

Atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.), į tai, kad suinteresuotieji asmenis neprieštarauja, kad terminas būtų atnaujintas, teismas daro išvadą, kad terminą sutarčiai įregistruoti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas 1993 m. liepos 30 d. valstybinės žemės sklypo, esančio esančio Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje (buvęs adresas – SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarčiai, registro Nr. 2-3780, įregistruoti atnaujintinas (1964 LR CK (duomenys neskelbtini)5 str., LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymu nustatytą terminą 1993 m. liepos 30 d. valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Sodininkų bendrijoje “(duomenys neskelbtini)”, Vilniuje, (buvęs adresas – SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutarčiai, patvirtintai Vilniaus 5-ojo notarų biuro notarės R. D., registro Nr. 2-3780, įregistruoti Valstybės įmonėje “Registrų centras”.

Nustatyti, kad 1993 m. liepos mėn. 30 d. valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Sodininkų bendrijoje “(duomenys neskelbtini)”, Vilniuje, (buvęs adresas – SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartis turi būti įregistruota Valstybės įmonės “Registrų centras” Vilniaus filiale iki 2017 m. rugsėjo mėn. 1 d.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.