- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-10-10
- Bylos Nr.
- 1-459-387/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01758-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Kaltinamasis
- E. V.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Algimantas Valantinas, sekretoriaujant Vidai Šuminienei, dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui, gynėjui advokatui V. M., nukentėjusiajam J. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. V. a.k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 2d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. V., būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Taip, 2010-11-28 apie 01 val. 10 min. Vilniuje, važiuodamas Laisvės prospektu nuo Architektų gatvės link Sausio 13-osios gatvės, netoli „Vaivorykštės“ autobusų stotelės ir vairuodamas automobilį „Fiat Doblo“, valst. Nr(duomenys neskelbtini), E. V. pažeidė kelių eismo taisyklių 14, 133 punkto reikalavimus, t.y. vairavo automobilį būdamas neblaivus (kraujyje rasta 1,73 promilės etilo alkoholio), važiuodamas Laisvės prospektu nuo Architektų gatvės link Sausio 13-osios gatvės, neprivažiavus „Vaivorykštės“ autobusų stotelės nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė vairuojamojo automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, užvažiavo ant dešinio šaligatvio ir atsitrenkė į ten stovintį gatvės apšvietimo stulpą . Eismo įvykio metu automobilio keleiviui J. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, apgadintas automobilis ir gatvės apšvietimo stulpas.
Kaltinamasis E. V. savo kaltės dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, parodydamas, kad jis tą dieną automobilio nevairavo ir avarijos nepadarė. Dėl pareikšto kaltinimo E. V. paaiškino, kad įvykio dieną šventė savo draugės M. (R. – teismo pastaba) gimtadienį. Vakarėlio metu D. (A.), kuris negėrė paprašė jo tarnybinio automobilio raktelių, sakydamas, kad reikia parvežti namo J. M.. Jis pats liko namuose. Po kiek laiko, negali pasakyti iš ko, sužinojo, kad D. padarė avariją. Sudaužė jo tarnybinį automobilį, sužalojo J.. Labai susinervino, nes galvojo, kad draudimas neatlygins padarytų nuostolių, nes vairavo pašalinis žmogus. Namuose ėmė siautėti, daužė durų stiklus dėl ko susižalojo ranką. Jam buvo iškviesta medikų pagalba, o taip pat atvyko ir policija. Jis neprisimena nei kam skambino nei apie ką kalbėjo. Tą naktį jis buvo nuvežtas ir į Kelių policiją, kur rašė paaiškinimą. Paaiškinimą diktavo policijos darbuotojai. Tai, jog automobilį iki avarijos vairavo jis, o po to padarė avariją, jis nurodė tik dėl tos priežasties, kad galvojo, jog automobilį vairavus kitam vairuotojui negaliotų draudimas.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis nepripažįsta savo kaltės padaręs šią nusikalstamą veiką bei nurodo, jog autoįvykį padarė kitas asmuo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie teismo pripažįstami įrodymais.
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad eismo įvykis kilo Vilniuje, Laisvės prospekte, netoli „Vaivorykštės“ stotelės 2010 11 28. Kelio danga sausa, asfaltas, vietomis apšerkšnijusi. Kelių eismo įvykio rūšis – atsitrenkimas į kliūtį. Įvykio vietoje nustatyta, kad automobilis FIAT atsitrenkė į stulpą. Fiksuotos dešinio rato vėžės sniege ant žalios vejos. Šio pėdsako ilgis 25,3m. (t.1., b.l. 3-13).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, surašytu 2010 11 28 (t.1., b.l. 10-11) nustatyta, kad automobilis Fiat Doblo (duomenys neskelbtini) stipriai apgadintas. Sugadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, sudaužyti visi priekiniai žibintai, išlaužtos dešinės pusės durys, apgadintos kairės pusės durys, apgadintas priekinis stiklas, įlinkęs stogas, važiuoklė.
Automobilio Fiat Doblo (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu, surašytu 2010 12 01 (t.1., b.l. 16-24) nustatyta, kad automobilyje kraujo žymių nerasta. Paimtas mikrodalelių mėginys nuo vairuotojo sėdynės bei stiklo šukės iš automobilio salono.
Pažyma dėl kelių įvykio (t.1., b.l. 25-26) nustatyta, kad autoįvykis įvyko dėl to, jog „vairuotojas nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stulpą“. Autoįvykio metu nukentėjo keleivis J. M..
Specialisto išvada (t.1., b.l. 86-88) nustatyta, kad J. M. patyrė kairės akies voko nubrozdijimą bei kraujosruvą, muštinę žaizdą lūpų srityje, dešinio šlaunikaulio lūžį. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2010 11 28 eismo įvykio metu, nukentėjusiajam būnant automobilio keleiviu. Sužalojimas visumoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.
Nukentėjusiojo J. M. parodymais nustatyta, kad su kaltinamuoju jau kokie 5 metai yra draugai. Įvykio dieną susirinko švęsti M. (E. V. draugės) gimtadienį. Jis daug išgėręs, tad paprašė parvežti namo. Mašiną vairavo vienintelis vakarėlyje negėręs D. A.. Kaip išvažiavo nepamena. Atsibudo tik po smūgio. Pamatė aplinkui rūkstančius dūmus. D. sakė lipti iš mašinos, bet jis negalėjo, nes koja buvo prispausta. Per avariją jam lūžo šlaunikaulis. Lūžis dar nesugijęs, po dviejų metų reikės daryti operaciją. Žalos atlyginti neprašo. Į draudimą nesikreipė. Kartu nukentėjusysis nurodė, jog mašina jie važiavo dviese (su D.). Kaltinamojo (E. V.) su jais nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo apklausta Greitosios pagalbos medikų brigada, kuri buvo atvykusi pagal iškvietimą į butą Lazdynuose, kur buvo švenčiamas gimtadienis.
Taip, liudytojos, gydytojos S. Š., parodymais nustatyta, kad psichiatrinė brigada buvo iškviesta pas kaltinamąjį. Namuose buvo kaltinamojo mama, patėvis ir jaunų žmonių. Mama ir patėvis skundėsi, kad kaltinamasis išgėręs triukšmauja, vartoja necenzūrinius žodžius, kumščiu trenkė į duris ir išdaužė durų stiklą. Prie gydytojų kaltinamasis nieko tokio nedarė – tik vaikščiojo ir šūkavo. Kaltinamajam jokios medicininės pagalbos nereikėjo, todėl buvo iškviesta policija, kad kaltinamąjį apramintų. Kartu liudytoja nurodė, jog matė, kad kaltinamasis susižalojęs ranką, tačiau žaizda nebuvo gili, tad jokia medicininė pagalba nebuvo teikiama. Pagalbos atsisakė ir pats kaltinamasis. Kartu liudytoja nurodė, kad į butą be jos dar buvo užėję sanitaras V. J. ir vairuotojas R. M.. Apie eismo įvykį jokios kalbos nebuvo.
Analogiškus parodymus davė ir liudytojai V. J. bei R. M., kurie patvirtino, jog atvykus pagal iškvietimą kaltinamasis buvo bute, buvo neramus, buvusi iškviesta policija, o apie jokį eismo įvykį kalbama nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai – kaltinamojo giminės ir draugai, kurie dalyvavo gimtadienio vakarėlyje. Artimi šeimos nariai (kaltinamojo mama ir sesuo atsisakė duoti parodymus teisme). Kiti liudytojai davė žemiau dėstomus parodymus.
Taip, liudytojas D. A. teismo posėdžio metu parodė, jog kaltinamasis yra jo žmonos brolis. Liudytojas taip pat pažįsta ir nukentėjusįjį. Buvo švenčiamas kaltinamojo E. V. merginos M. gimtadienis. Šventės metu ( jau į vakarėlio pabaigą) nukentėjusiajam pasidarė bloga ir jis paprašė nuvežti jį namo, nes liudytojas nevartojo alkoholio. Buvo šalta ir jo (liudytojo) automobilis neužsikūrė, todėl sėdo į E. darbinį automobilį ir važiavo iš Lazdynų į Karoliniškes. Raktelius nuo automobilio davė pats E. V.. Važiuojant jis nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į stulpą. Sudaužė automobilį, nukentėjusiajam lūžo koja. Nors automobilis gerokai nukentėjo, jam pačiam nieko rimto neatsitiko. Medikai jo apžiūros nedarė. Jis tik pūtė į alkotesterį, buvo daromas kraujo tyrimas. Kartu liudytojas nurodė, jog tą vakarą jis Kelių policijoje rašė du paaiškinimus. Pirmame paaiškinime parašė, kad automobilį vairavo jis. Po to kai jis išėjo iš policijos, po kokių 10-15 min. jis vėl buvo iškviestas. Jam pareigūnai liepę rašyti kad vairavo E.. Sakė, kad taip bus geriau, nes automobilis esąs ne jo, o įmonės. Antrame paaiškinime jis ir parašė, kad vairavo kaltinamasis E. V.. Kartu liudytojas negalėjo paaiškinti koks pareigūnams skirtumas, kas vairavo automobilį. Su pareigūnais pažįstamas nebuvo ir jų pastangos jam padėti jam nėra suprantamos. Jis negali paaiškinti tokio pareigūnų elgesio. Antrą paaiškinimą jam liepė rašyti policijos pareigūnas N. V.. Liudytojo parodymais nustatyta, kad po avarijos jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu „112“ ir žmonai. Kam pirma - neprisimena. Ar po įvykio telefonu kalbėjosi su E. neprisimena. Liudytojas taip pat parodė, kad nuo E. namų iki avarijos vietos apie 1 km atstumas. E. eismo įvykio vietoje nebuvo. Po avarijos E. pirmą kartą jis pamatė kai buvo antrą kartą iškviestas į Kelių policiją. Liudytojas taip pat akcentavo, jog tai jis vairavo automobilį ir padarė avariją, o E. V. yra teisiamas nepagrįstai.
Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Įvykio dieną šventė draugės M. gimtadienį. Gimtadienį šventė M. ir E. bute Architektų g., Lazdynuose. Jau po vidurnakčio svečiai pradėjo skirstytis. Nukentėjusysis paprašė, kad jį parvežtų namo. D. buvo vienintelis, kuris negėrė, todėl ir vežė jį namo. D. nukentėjusįjį namo vežė E. mašina. E. su jais kartu nevažiavo, jis liko namuose. Po to iš E., kuri taip pat buvo pasilikusi namuose, sužinojo, kad D. padarė avariją. Tą jai telefonu pasakė D.. E. tuo metu buvo kartu su jais ir išgirdęs šią žinią labai susinervino. Po to, kai E. pradėjo nebesitvardyti, į namus buvo iškviesta policija. E. rėkė, daužė langus. Policija buvo išsivežusi E..
Liudytoja M. R. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra kaltinamojo draugė. Įvykio dieną buvo švenčiamas jos gimtadienis. Kartu liudytoja nurodė, jog nukentėjusįjį namo vežė D., o E. tuo metu buvo namuose, šoko su ja. Apie eismo įvykį pasakė E. sesuo. Sužinojęs apie įvykį E. ėmė durniuoti, daužyti stiklus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje buvo apklausti asmenys, atsitiktiniai eismo įvykio liudininkai D. T. ir L. K..
Taip, liudytojo D. T. parodymais nustatyta, kad įvykio naktį jis važiavo vienas mašina nuo Parodų rūmų link Karoliniškių. Sumirksėjo šviesos: išsijungė ir vėl įsijungė žibintai. Už Lazdynų tilto jis pamatė savo važiavimo juostoje atsitrenkusį į stulpą baltą Fiat, vadinamasis „kablukas“. Jis nuo smūgio buvo apsisukęs. Automobilis buvo stipriai apgadintas. Vairuotojas galėjo išlipti iš mašinos, o keleivis negalėjo išlipti, nes buvo prispaustas. Sustojo pažiūrėti, ar viskas tvarkoj ir iškvietė policiją – skambino 112. Buvo sustoję ir daugiau mašinų. Buvo labai pavargęs, skubėjo namo, kadangi buvo kitų, kas galėtų padėti, todėl išvažiavo avarijos vietoje pabuvęs kokias 5 min. Kartu liudytojas nurodė, jog 112 skambino iš mobilaus telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Su Fiat vairuotoju ar keleiviu nebendravo ir jų atpažinti negali.
Liudytojo L. K. parodymais nustatyta, kad įvykio naktį su draugais važiavo automobiliu Laisvės pr. link „Vaivorykštės“. Neprivažiavus tilto, tik užkilus į kalną pamatė įvykusią avariją – mašina buvo atsitrenkusi į stulpą ir nuo smūgio pasisukusi šonu. Automobilio priekis buvo stipriai sumaitotas. Vairuotojo mašinoje nebuvo, o keleivis sėdėjo prispaustas ir negalėjo išlipti. Neprisimena, ar įvykio vietoje buvo daugiau sustojusių automobilių, bet žmonės prie automobilio stovėjo. Stovinčių žmonių atpažinti negali. Jis pats sustojęs nebuvo, lėtai pravažiavo pro šalį bei skambino tel. 112. Skambino iš savo mobilaus telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdžio metu buvo apklausti policijos pareigūnai, kurie dalyvavo apiforminant eismo įvykį bei atvykę pagal iškvietimą į E. V. motinos namus, t.y. N. V. , D. J., A. N., O. C., A. D..
Taip , liudytojo D. J. parodymais nustatyta, kad kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, teko susidurti tik įvykio metu, kai automobilis atsitrenkė į stulpą Laivės pr. neprivažiavus iki Sausio 13-osios g. viaduko. Jis su porininku A. D. atvažiavo į įvykio vietą. Įvykio vietoje buvo asmuo, kuris prisistatė kaip automobilio vairuotojas. Nukentėjusįjį išvežė greitoji. Jis nubraižė eismo įvykio schemą, apžiūrėjo automobilį. Paskui nuvažiavo į kelių policijos budėtojų dalį forminti eismo įvykio. Sutvarkius visą dokumentaciją jis buvo pakviestas patrulių į Architektų g. Nuvažiavus ten, patruliai perdavė kaltinamąjį, kurio rankos buvo kruvinos. Patruliai paaiškino, kad jie atvyko dėl šeimyninio konflikto. Konfliktas kilo tada, kai kaltinamasis išėjo, o paskui grįžo visas kruvinas. Kaltinamasis patruliams buvo prisipažinęs, kad vairavo automobilį. Vežant kaltinamąjį į kelių policiją, jis prašė su juo susitarti. Kelių policijoje kaltinamasis parašė paaiškinimą, kad vairavo. Tai jis padarė liudytojo akivaizdoje. Liudytojas nurodė, jog jam nekilę abejonių, kad būtent kaltinamasis ir vairavo. Įvykio metu automobilis buvo labai stipriai apgadintas. Liudytojas, kuris teigė vairavęs, buvo nesužalotas, kai tuo tarpu kaltinamasis buvo visas kruvinas – buvo kraujas ant rankų, viena ranka buvo užvyniota, buvo nubrozdintas veidas. Budėtojas iškvietė ir kitą asmenį, kuris buvo prisistatęs kaip automobilio, padariusio avariją, vairuotojas.
Analogiškus parodymus davė ir liudytojas A. D., kuris patvirtino, jog kaltinamasis vežamas į Kelių policiją siūlė neforminti įvykio. Liudytojas taip pat nurodė, kad Kelių policijoje jis girdėjo kaip asmuo, kuris buvo prisistatęs kaip vairavęs automobilį (D. A. – teismo pastaba) kalbėjo su kaltinamuoju ir sakė pastarajam rašyti tiesą.
Liudytojo N. V. parodymais nustatyta, kad kaltinamojo jis asmeniškai nepažįsta. Dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialistu. Jis formino eismo įvykį Laisvės pr. neprivažiavus „Vaivorykštės“ ties apsisukimu. Ten buvo vadinamas „kablukas“ atsitrenkęs į stulpą. Įvykio vietoje buvo patrulių ekipažas ir vairuotojas, kuris teigė, kad vairavo automobilį. Tai yra D. A., šiuo metu esantis teismo salėje. Ten buvo aišku, kad įvykis įvyko dėl slidžios kelio dangos, nepasirinkto saugaus greičio. Pareigūnai nubraižė schemą, viską išmatavo. D. A. buvo patikrintas girtumas. Jis Kelių policijoje parašė paaiškinimą. Vėliau Kelių policijos pareigūnų ekipažas atvežė kitą vairuotoją ir pasakė, kad tai jis iš tikrųjų vairavo automobilį, kuris pateko į autoįvykį. Pastarasis taip pat buvo nuvežtas į narkologinį, o jis paskambino ir paprašė D. A. grįžti atgal į Kelių policiją. D. A. atvažiavus, jo paklausė, kaip buvo iš tikrųjų. Pastarasis prisipažino, kad vairavo ne jis. Parašė naują paaiškinimą, nurodydamas, kad vairavo žmonos brolis. Jokio spaudimo jis D. A. nedarė, tik nurodė, kad įvykio metu nukentėjo kitas asmuo ir kad jis rašytų kaip buvo. Vėliau iš narkologinio buvo parvežtas kaltinamasis. Jis taip pat parašė paaiškinimą, kuris buvo prisegtas prie bylos. Liudytojas taip pat nurodė, kad jo nuomone automobilį vairavo kaltinamasis, nes jis buvo susižalojęs ranką, taip pat važiuojant normaliu greičiu blaivam, neįmanoma taip atsitrenkti į stulpą, nes posūkis nedidelis, naktį transporto mažai. Liudytojas taip pat nurodė, kad D. A., kai antrą kartą buvo atvažiavęs į Kelių policiją, kalbėdamas telefonu pasakė kažkam rusišką frazę „ti menia podstavil“ ( „ tu mane pakišai – teismo pastaba).
Liudytojas A. N., apklaustas teismo posėdyje parodė, kad kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, su juo buvo susidūręs tik darbo reikalais. Dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 6-os kuopos 1-o būrio vyriausiuoju pareigūnu. Prisimena iškvietimą praėjusiais metais į Architektų g. 15 dėl šeimyninio konflikto. Konfliktas vyko tarp sūnaus ir motinos. Buvo iškviesti ir medikai, kurie vėliau išvyko. Ten buvo ir daugiau žmonių, nes vyko vakarėlis. Konfliktas buvo nuramintas. Pretenzijų nebuvo, tačiau kol jis aiškinosi su motina, jaunuolis porininkui O. C. prisipažino, kad dalyvavo eismo įvykyje, kuriame nukentėjo asmuo. Porininkas su jaunuoliu bendravo lauke. Tuomet ir jis paprašė papasakoti kas įvyko, tačiau kaltinamasis jam nieko nepasakojo. Jie buvo policijos automobilyje. Tikėdamasis, kad jaunuolis ką nors pasakos, pasakė, kad daromas garso įrašas. Apie gautą informaciją dėl eismo įvykio pranešė VPK Operatyvaus valdymo skyriui. Buvo iškviestas Kelių policijos patrulis. Vienu metu jie su porininku buvo išlipę iš automobilio, bet čia paliko mobilųjį telefoną, kuriame buvo įjungta garso įrašymo funkcija. Kaltinamasis tuo metu kažkam skambino. Po to, atvyko Eismo priežiūros tarnyba, jiems perdavė kaltinamąjį, paaiškino, kad jis prisipažino vairavęs, padaręs eismo įvykį ir pasišalinęs iš jo. Eismo priežiūros tarnybos pareigūnai pasakė, kad reikės dėl to surašyti pranešimą ir nuvykti pas juos į Giraitės g. 3. Nuvykęs ten, išklausė padarytą garso įrašą. Įraše buvo aiškiai girdėti, kaip jaunuolis skambina kažkokiam pažįstamam ir pasakoja, kad jis vairavo automobilį, padarė avariją, kurios metu nukentėjo žmogus, kad atsakomybę prisiėmė draugas, kuris net nedalyvavo eismo įvykyje. Liudytojo manymu kaltinamasis skambindamas draugui nežinojo, kad viskas toliau įrašinėjama. Įrašas išėjo kokybiškas, viskas puikiai girdisi. Skambino būtent kaltinamasis.
Kartu liudytojas nurodė, jog D. A. Kelių policijoje antrą paaiškinimą rašė jo akivaizdoje. Jis nebuvo verčiamas nieko rašyti. Tai darė savo valia gal būt išsigandęs atsakomybės už melagingus parodymus.
Liudytojas O. C. davė analogiškus parodymus dėl susitikimo su kaltinamuoju. Taip pat liudytojas nurodė, kad jam kaltinamasis pasakė , kad buvo eismo įvykis, yra sužeistas žmogus ir kad vairavo jis (kaltinamasis). Liudytojas taip pat nurodė, kad kaltinamojo prisipažinimą jie norėjo įrašyti mobilaus telefono pagalba, tačiau perspėjus, kad bus daromas garso įrašas, kaltinamasis nieko ta tema nekalbėjo. Vienu metu kaltinamasis buvo paliktas policijos automobilyje vienas. Jis tuo metu kažkam skambino ir šis pokalbis buvo įrašytas palikto automobilyje mobilaus ryšio telefono pagalba. Vėliau šis įrašas buvo perkeltas į CD ir pateiktas tyrėjams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu taip pat buvo apklausti liudytojai, kurie įvykio naktį, pagal pateiktas telefoninių pokalbių išklotines bendravo su kaltinamuoju E. V., t.y. A. B. bei Š. R..
Liudytojas A. B. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, jog įvykio naktį telefonu su kaltinamuoju E. V. kalbėjo, tačiau pokalbio turinio neprisimena. (Pokalbio liudytojas neprisiminė ir perklausius policijos pareigūnų pateiktą garso įrašą). Kartu liudytojas nurodė, jog vieno pokalbio telefonu su kaltinamuoju metu, kaltinamasis sakė apie nesąmones namuose, tai, kad susipyko su motina, pradėjo viską daužyti.
Liudytojas Š. R. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis yra jo žmonos dukros (M. R. – teismo pastaba) vaikinas. Naktį, kai buvo švenčiamas gimtadienis skambino E. ir kažką nerišliai pasakojo apie eismo įvykį. Pasakė „padarėm autoįvykį“. Liudytojo mobilaus telefono numeris esąs (duomenys neskelbtini). Tą naktį E. skambino kelis kartus. Pirmais skambučiais tarsi kvietė į gimtadienio šventę, o vėliau pasakė apie autoįvykį. Kartu liudytojas nurodė, kad tiesiogiai E. neįvardijo jog tai jis vairavo automobilį autoįvykio metu.
Pats eismo įvykio faktas nekelia abejonių. Automobilio Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, t.y. važiuodamas Laisvės prospektu nuo Architektų gatvės link Sausio 13-osios gatvės, neprivažiavus „Vaivorykštės“ autobusų stotelės nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė vairuojamojo automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, užvažiavo ant dešinio šaligatvio ir atsitrenkė į ten stovintį gatvės apšvietimo stulpą . Šio įvykio metu nukentėjusiajam J. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, apgadintas automobilis ir gatvės apšvietimo stulpas. Įvykio vietoje nebuvo užfiksuota jokių automobilio stabdymo pėdsakų kas liudija vairuotojo neatidumą, reikiamo greičio nepasirinkimą dėl ko ir įvyko šis eismo įvykis.
Vertindamas surinktus duomenis, analizuodamas liudytojų, nukentėjusiojo parodymus, pateiktas to vakaro ir nakties pokalbių išklotines teismas konstatuoja, kad automobilį Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ir eismo įvykį, sukėlusį nurodytas pasekmes padarė kaltinamasis E. V., kuris buvo neblaivus. E. V. neblaivumas nustatytas specialisto išvada (t.1., b.l. 211-212) kurioje nurodoma, kad 2010 11 28 03.30 val. paimtame jo kraujyje rasta 1,73 prom. etilo alkoholio. Tiek nukentėjusiojo J. M., tiek liudytojų D. A., L. K. ir M. R. parodymus teismas vertina kaip galimai melagingus, duotus turint vienokių ar kitokių paskatų ir siekių. Visi šie asmenys yra draugai, nori geriausios bylos baigties ir siekia, kad teisinės pasekmės dėl šio įvykio būtų kuo švelnesnės (vairavo kitas, vairuotojas buvo blaivus, nukentėjusysis jokių pretenzijų neturi ir t.t.). Pirmiausia tokias parodymais siekiama, kad nusikalstama veika būtų kvalifikuota pagal švelnesnį įstatymą, t.y. pagal BK 281 str.1d., o ne BK 281 str.2d. (kaip šiuo atveju). Kita vertus, asmenims, siekiantiems nuslėpti tiesą yra aišku, kad tuo atveju, jei autoįvykio kaltininku bus pripažintas neblaivus vairuotojas, tai Draudimo bendrovė atlyginusi žalą gali teikti regresinį ieškinį.
Teismas tiki ir remiasi liudytojų policijos pareigūnų A. N. bei O. C. parodymais, o taip pat ir kitų policijos pareigūnų parodymais. Šių pareigūnų parodymai sutampa bei papildo vienas kitą, patvirtinti kitais duomenimis. Teismo posėdžio metu nenustatyta jokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl šių liudytojų objektyvumo ar galimo šališkumo. Iki įvykio jie nebuvo pažįstami. Kita vertus vertinant liudytojų parodymus pažymėtina, kad ir pats kaltinamasis E. V. bei liudytojas D. A. savo ranka rašė paaiškinimus Kelių policijoje apie šio įvykio aplinkybes, abu nurodydami, kad automobilį vairavo ir avariją padarė būtent E. V. (t.1., b.l. 162; 199). Teismas atmeta šių asmenų aiškinimą, neva tokius paaiškinimus juos privertė parašyti policijos pareigūnai. Pirmiausia patys pareigūnai paneigė tokius aiškinimus, o kita vertus paaiškinimuose nurodomos tokios aplinkybės, kurios pareigūnams ir negalėjo būti žinomos ( apie tai, kokiu būdu buvo iškviestas į įvykio vietą, kas kam skambino). Teismas vertina ir tai, kad pirmo paaiškinimo metu (t.1., b.l. 163) D. A. teigdamas, jog tai jis vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį, nurodė, kad eismo įvykis kilo dėl to, jog jam sutrukdė neblaivus per kelią einantis pilietis dėl ko jis stabdė ir automobilis slysdamas trenkėsi į stulpą. Tuo tarpu įvykio vietos apžiūros metu nenustatyti jokie stabdymo ar slydimo pėdsakai. Priešingai yra aiškus vėžės ženklas einantis į kelkraštį ir besibaigiantis ties stulpu į kurį ir buvo atsitrenkta. Šis faktas parodo, kad D. A. pats nevairavęs automobilio, neteisingai nurodė ir įvykio aplinkybes.
Policijos pareigūnai A. N. ir O. C. paaiškino teismui, jog sulaikius kaltinamąjį E. V. ir bendraujant su juo būtent iš pastarojo ir sužinojo apie padarytą autoįvykį. Akivaizdu, kad policijos pareigūnai negalėjo sugalvoti tokios istorijos ir įtikinti kaltinamąjį prisipažinti vairavus automobilį. Bendraudami su kaltinamuoju policijos pareigūnai mobilaus ryšio telefono pagalba įrašė pokalbį su juo, kurį vėliau pateikė bylą tyrusiems pareigūnams. Pripažintina, kad toks garso įrašas negali būti laikomas leistinu įrodymu byloje, nes įrašas padarytas pažeidžiant nustatytą tvarką. Perklausius įrašą nenustatyta, kad asmuo, galimai padaręs pažeidimą ar net nusikalstamą veiką, būtų įspėtas , kad tai ką jis kalbės, gali būti įrašyta, naudojant technines priemones ir panaudota nagrinėjant bylą. Tuo buvo pažeistas Policijos patrulių veiklos instrukcijos 113p. (t.1., b.l. 193-195). Šis garso įrašas nors teismo ir nepripažįstamas leistinu įrodymu šioje byloje, visgi teismo pripažįstamas informacijos šaltiniu, leidžiančiu atitinkamai vertinti pačių policijos darbuotojų parodymus, o taip pat apklausiant asmenį, galimai kalbėjusį su E. V. įrašo darymo metu. Šio garso įrašo turinys leidžia teismui policijos pareigūnų parodymus vertinti kaip teisingus, o jų pateiktą informaciją – kaip sužinotą iš paties E. V.. Šioje byloje apklaustas liudytojas A. B. nors ir nurodė, jog neprisimena tokio pokalbio su E. V., tačiau taip pat ir nepaneigė, jog toks pokalbis buvo. Pokalbio buvimo faktą patvirtina ir telefoninių pokalbių išklotinės. (t.1., b.l. 147), iš kurių matyti, kad E. V. skambino ir kalbėjosi su šiuo liudytoju.
Analizuojant tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus teismas juos vertino lygindamas su kitais duomenimis.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo išreikalautos ir byloje yra telefoninių pokalbių išklotinės, kurių analizė leidžia išsiaiškinti kada , kas ir kam skambino, o taip pat yra Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos duomenys su garso įrašo kopijomis, kurios leidžia tiksliai nustatyti kas ir kada skambino bei pranešė apie įvykį.
Bendrojo pagalbos centro pateikti duomenys , jų analizė bei aprašymas protokole teismo laikomas tinkamais duomenimis ir laikomas įrodymu nustatinėjant šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. (t.1. b.l.38-44) Taip šių duomenų pagalba nustatyta, kad pirmas skambutis apie eismo įvykį buvo gautas 2010 11 28 01 val. 10 min. 06 s. Skambino pravažiuojančio automobilio vairuotojas D. T., kuris šią aplinkybę patvirtino ir apklausiamas liudytoju teismo posėdžio metu. Ši aplinkybė įgalina teigti, kad pats eismo įvykis įvyko anksčiau negu buvo pranešta, t.y. iki 01 val. 10 min. Tuo tarpu tariamai vairavęs automobilį D. A. į BPC skambino tik 01 val. 16 min. 40 s., t.y. faktiškai po šešių su puse minutės po pirmo pranešimo. Byloje esančiomis telefoninių pokalbių išklotinėmis (t.1., b.l. 118 bei 123) neginčytinai nustatyta, kad 2010 11 28 01 val. 10 min., t.y. tuoj pat po įvykio yra užfiksuotas išeinantis E. V. skambutis D. A.. Pagal prisijungimo celės adresus E. V. tuo metu buvo arčiau įvykio vietos, o D. A. – arčiau vietos, kur vyko gimtadienio šventė. Šie duomenys paneigia D. A. aiškinimą, kad neva tai jis vairavo, padarė avariją ir apie įvykį pranešė savo žmonai – E. A.. Telefono pokalbių išklotinės akivaizdžiai parodo, kad 2010 11 28 D. A. su savo žmona E. kalbėjo tik 01 val. 18 min. ir tai šiuo atveju skambino ne jis, o jo žmona. (t.1., b.l. 124; 127). Dar daugiau, aukščiau aptarti duomenys liudija tai, kad avarijos vietoje buvo būtent E. V. ir būtent jis paskambino D. A. , pranešė apie avariją ir iškvietė jį į įvykio vietą. Paminėtina ir tai, kad D. A. telefonų (Nr.Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)) skambučių išklotinių (t.1., b.l. 114 bei 123-125) analizė leidžia konstatuoti ir tą faktą, jog jis tuoj po avarijos (išskyrus aukščiau paminėtą skambutį į BPC) iš vis niekam neskambino, nes buvo fiksuoti tik įeinantys skambučiai. Tai dar kartą patvirtina, kad apie avariją galėjo pranešti tik avarijos metu įvykio vietoje buvęs asmuo, t.y. šiuo atveju tai padarė E. V., nes kaip jau buvo paminėta būtent jo išeinantis skambutis ir buvo užfiksuotas. Įvykio vietoje be kaltinamojo E. V. dar be abejonės buvo ir nukentėjusysis , kuris bandė paskambinti E. A. 2010 11 28 01 val. 07 min. (galimai jau įvykus avarijai), tačiau sujungimas neįvyko (t.1., b.l. 132). Pažymėtina ir tai, kad analizuojant E. V. telefono išklotinę (t.1., b.l. 118-119) visi skambučiai (tiek įeinantys, tiek išeinantys), daryti 2010 11 28 nuo 01 val. 10 min. iki 01 val. 25 min. buvo vykdomi jungiantis per celę Nr. 92EB. Šios celės adresas yra R. J. 2/L.Asanavičiūtės g.28, Vilniuje. (t.1., b.l. 121). Analizuojant D. A. telefono skambučių išklotinę (t.1., b.l. 123-125) matome, kad 2010 11 28 nuo 00 val. 13 min. iki 01 val. 11 min. skambučiai buvo vykdomi per celę Nr. A41E, kurios adresas yra Architektų g. 14, Vilniuje, o nuo 2010 11 28 01 val. 13 min. skambučiai jau vykdomi jungiantis per celę A21E, kuri yra adresu R. J. g.1, Vilniuje. Šie duomenys akivaizdžiai parodo, kad D. A. keitė savo buvimo vietą būtent jau įvykus autoįvykiui, kas pilnai patvirtina tiek jo, tiek E. V. pirminius paaiškinimus, jog E. V. padaręs avariją į jos vietą iškvietė D. A. , kad pastarasis prisiimtų atsakomybę esą tai jis vairavo ir padarė avariją ir pastarasis vyko į įvykio vietą. Teismo posėdžio metu apklaustas mobiliojo ryšio veikimo specialistas R. L., nors ir nedavė kategoriškos išvados, bet patvirtino, jog būnant adresu Architektų g. 15, Vilniuje ir darant skambutį labiausiai tikėtina, kad bus jungiamasi per celę, esančią adresu Architektų g. 19, Vilniuje, o ne per kitas celes. Šie duomenys taip pat patvirtina, kad tuo metu, kai įvyko eismo įvykis E. V. negalėjo būti namuose, kur vyko gimtadienio šventė. Šių duomenų visuma leidžia teismui padaryti neginčytiną išvadą, kad įvykio vietoje buvo kaltinamasis E. V. ir būtent jis vairavo automobilį.
Tokių būdu neginčytinai nustatyta, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad E. V., būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę pažeisdamas kelių eismo taisykles. Šio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. E. V. veika kvalifikuotina pagal BK 281 str.2d.
Teismas, skirdamas bausmę E. V. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka. Psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas. Dirba.
E. V. įvykdė neatsargų nusikaltimą. Teismas konstatuoja, jog parenkant bausmės rūšį būtinas maksimalus teisingumo principo įgyvendinimas kartu neiškreipiant bausmės paskirties. Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str.2d. padarymą numatė kelias alternatyvias bausmės rūšis tuo parodydamas, jog skiriama bausmė turi būti individualizuota ir maksimaliai atitikti savo paskirčiai. Konstatuotina, jog bausmės tikslai bus pasiekti, o teisingumo principas bus tinkamai įgyvendintas parenkant E. V. bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Tinkamiausia bausmės rūšis – bauda. Baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, amžių, veikos padarymo aplinkybes ir kaltininko požiūrį į padarytąją veiką. Baudos dydis parenkamas didesnis, nei numatytas sankcijos vidurkyje.
E. V. pažeidė kelių eismo taisykles, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, anksčiau už kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas administracine tvarka, todėl jam taikytina ir baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise.
E. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina ta pati kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 281str.2d. ir nubausti 40 MGL (5200 Lt.) bauda, uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3(trims) metams.
E. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.