Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Prienuose, Lietuvos Respublikos piliečio, nevedusio, įgijusio pagrindinį išsilavinimą, dirbančio UAB „A." plovėju, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisto, bausto administracine tvarka, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 2 d. ir nuteistas 40 MGL (5200 Lt.) bauda, uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. nuteistas už tai, kad būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Jis, 2010-11-28, apie 01 val. 10 min., Vilniuje, važiuodamas Laisvės prospektu nuo Architektų gatvės link Sausio 13-osios gatvės, netoli „Vaivorykštės“ autobusų stotelės ir vairuodamas automobilį „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 14, 133 punkto reikalavimus, t.y. vairavo automobilį būdamas neblaivus (kraujyje rasta 1,73 promilės etilo alkoholio), važiuodamas Laisvės prospektu nuo Architektų gatvės link Sausio 13-osios gatvės, neprivažiavus „Vaivorykštės“ autobusų stotelės nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė vairuojamojo automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, užvažiavo ant dešinio šaligatvio ir atsitrenkė į ten stovintį gatvės apšvietimo stulpą. Eismo įvykio metu automobilio keleiviui J. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, apgadintas automobilis ir gatvės apšvietimo stulpas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. V. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nurodant, kad jis išteisintas dėl to, kad nustatyta tvarka neįrodyta, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas jo kaltę grindė tik maža dalimi įrodymų, kuri tik leido teismui padaryti tariamai neginčytiną išvadą apie jo buvimą įvykio vietoje, bet ne apie automobilio vairavimą ir apgadinimą. Skunde nurodoma, kad nuteistojo gynėjo daugkartinius prašymus skirti teismo fonoskopinę ekspertizę, atsakant į klausimus, ar teismui pateikti garso įrašai yra nuteistojo, ar įrašai nėra sumontuoti ir pan., apylinkės teismas atmetė, todėl byloje liko nepašalintos dvejonės dėl tikrojo eismo įvykio kaltininko. Skunde pažymima, kad nukentėjusysis automobilio „Fiat Dablo“ keleivis J. M. nurodė, kad paminėtą automobilį vairavo D. A., pretenzijų dėl kojos sužalojimo jis niekam neturi, o E. V. automobilyje su jais nebuvo. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras - atmesti.

Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Nors nuteistasis savo kaltę neigia, jo kaltė padarius veiką, numatytą LR BK 281 str. 2 d., įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Byloje neabejotinai įrodyta, E. V. būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Nuteistojo kaltę patvirtina liudytojo D. J. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, kur jis paaiškino, jog jis su porininku A. D. atvažiavo į įvykio vietą. Įvykio vietoje buvo asmuo, kuris prisistatė kaip automobilio vairuotojas. Nukentėjusįjį išvežė greitoji. Jis nubraižė eismo įvykio schemą, apžiūrėjo automobilį. Paskui nuvažiavo į kelių policijos budėtojų dalį forminti eismo įvykio. Sutvarkius visą dokumentaciją jis buvo pakviestas patrulių į Architektų g. Nuvažiavus ten, patruliai perdavė kaltinamąjį, kurio rankos buvo kruvinos. Patruliai paaiškino, kad jie atvyko dėl šeimyninio konflikto. Konfliktas kilo tada, kai kaltinamasis išėjo, o paskui grįžo visas kruvinas. Kaltinamasis patruliams buvo prisipažinęs, kad vairavo automobilį. Vežant kaltinamąjį į kelių policiją, jis prašė su juo susitarti. Kelių policijoje kaltinamasis parašė paaiškinimą, kad vairavo. Tai jis padarė liudytojo akivaizdoje. Liudytojas nurodė, jog jam nekilę abejonių, kad būtent kaltinamasis ir vairavo. Įvykio metu automobilis buvo labai stipriai apgadintas. Liudytojas, kuris teigė vairavęs, buvo nesužalotas, kai tuo tarpu kaltinamasis buvo visas kruvinas – buvo kraujas ant rankų, viena ranka buvo užvyniota, buvo nubrozdintas veidas. Budėtojas iškvietė ir kitą asmenį, kuris buvo prisistatęs kaip automobilio, padariusio avariją, vairuotojas. Analogiškus parodymus davė ir liudytojas A. D., kuris patvirtino, jog kaltinamasis vežamas į Kelių policiją siūlė neforminti įvykio. Liudytojas taip pat nurodė, kad Kelių policijoje jis girdėjo kaip asmuo, kuris buvo prisistatęs kaip vairavęs automobilį (D. A.) kalbėjo su kaltinamuoju ir sakė pastarajam rašyti tiesą. E. V. kaltę taip pat patvirtina liudytojo N. V. parodymai, kuriais nustatyta, kad kaltinamojo jis asmeniškai nepažįsta. Dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialistu. Jis formino eismo įvykį Laisvės pr. neprivažiavus „Vaivorykštės“ ties apsisukimu. Ten buvo vadinamas „kablukas“ atsitrenkęs į stulpą. Įvykio vietoje buvo patrulių ekipažas ir vairuotojas, kuris teigė, kad vairavo automobilį. Tai buvo D. A.. Įvykio vietoje buvo aišku, kad įvykis įvyko dėl slidžios kelio dangos, nepasirinkto saugaus greičio. Pareigūnai nubraižė schemą, viską išmatavo. D. A. buvo patikrintas girtumas. Jis Kelių policijoje parašė paaiškinimą. Vėliau Kelių policijos pareigūnų ekipažas atvežė kitą vairuotoją ir pasakė, kad tai jis iš tikrųjų vairavo automobilį, kuris pateko į autoįvykį. Pastarasis taip pat buvo nuvežtas į narkologinį, o jis paskambino ir paprašė D. A. grįžti atgal į Kelių policiją. D. A. atvažiavus, jo paklausė, kaip buvo iš tikrųjų. Pastarasis prisipažino, kad vairavo ne jis. Parašė naują paaiškinimą, nurodydamas, kad vairavo žmonos brolis. Jokio spaudimo jis D. A. nedarė, tik nurodė, kad įvykio metu nukentėjo kitas asmuo ir kad jis rašytų kaip buvo. Vėliau iš narkologinio buvo parvežtas kaltinamasis. Jis taip pat parašė paaiškinimą, kuris buvo prisegtas prie bylos. Liudytojas taip pat nurodė, kad jo nuomone automobilį vairavo kaltinamasis, nes jis buvo susižalojęs ranką, taip pat važiuojant normaliu greičiu blaivam, neįmanoma taip atsitrenkti į stulpą, nes posūkis nedidelis, naktį transporto mažai. Liudytojas taip pat nurodė, kad D. A., kai antrą kartą buvo atvažiavęs į Kelių policiją, kalbėdamas telefonu pasakė kažkam rusišką frazę „ti menia podstavil“. Liudytojas A. N., apklaustas teismo posėdyje parodė, kad kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, su juo buvo susidūręs tik darbo reikalais. Dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 6-os kuopos 1-o būrio vyriausiuoju pareigūnu. Prisimena iškvietimą praėjusiais metais į (duomenys neskelbtini) dėl šeimyninio konflikto. Konfliktas vyko tarp sūnaus ir motinos. Buvo iškviesti ir medikai, kurie vėliau išvyko. Ten buvo ir daugiau žmonių, nes vyko vakarėlis. Konfliktas buvo nuramintas. Pretenzijų nebuvo, tačiau kol jis aiškinosi su motina, jaunuolis porininkui O. C. prisipažino, kad dalyvavo eismo įvykyje, kuriame nukentėjo asmuo. Porininkas su jaunuoliu bendravo lauke. Tuomet ir jis paprašė papasakoti kas įvyko, tačiau kaltinamasis jam nieko nepasakojo. Jie buvo policijos automobilyje. Tikėdamasis, kad jaunuolis ką nors pasakos, pasakė, kad daromas garso įrašas. Apie gautą informaciją dėl eismo įvykio pranešė VPK Operatyvaus valdymo skyriui. Buvo iškviestas Kelių policijos patrulis. Vienu metu jie su porininku buvo išlipę iš automobilio, bet čia paliko mobilųjį telefoną, kuriame buvo įjungta garso įrašymo funkcija. Kaltinamasis tuo metu kažkam skambino. Po to, atvyko Eismo priežiūros tarnyba, jiems perdavė kaltinamąjį, paaiškino, kad jis prisipažino vairavęs, padaręs eismo įvykį ir pasišalinęs iš jo. Eismo priežiūros tarnybos pareigūnai pasakė, kad reikės dėl to surašyti pranešimą ir nuvykti pas juos į Giraitės g. 3. Nuvykęs ten, išklausė padarytą garso įrašą. Įraše buvo aiškiai girdėti, kaip jaunuolis skambina kažkokiam pažįstamam ir pasakoja, kad jis vairavo automobilį, padarė avariją, kurios metu nukentėjo žmogus, kad atsakomybę prisiėmė draugas, kuris net nedalyvavo eismo įvykyje. Liudytojo manymu kaltinamasis skambindamas draugui nežinojo, kad viskas toliau įrašinėjama. Įrašas išėjo kokybiškas, viskas puikiai girdisi. Skambino būtent kaltinamasis. Taip pat šis liudytojas nurodė, jog D. A. Kelių policijoje antrą paaiškinimą rašė jo akivaizdoje. Jis nebuvo verčiamas nieko rašyti. Tai darė savo valia gal būt išsigandęs atsakomybės už melagingus parodymus. Nuteistojo kaltė taip pat įrodyta liudytojo O. C. parodymais, kur jis davė analogiškus parodymus dėl susitikimo su kaltinamuoju. Taip pat liudytojas nurodė, kad jam kaltinamasis pasakė, kad buvo eismo įvykis, yra sužeistas žmogus ir kad vairavo kaltinamasis. Liudytojas taip pat nurodė, kad kaltinamojo prisipažinimą jie norėjo įrašyti mobilaus telefono pagalba, tačiau perspėjus, kad bus daromas garso įrašas, kaltinamasis nieko ta tema nekalbėjo. Vienu metu kaltinamasis buvo paliktas policijos automobilyje vienas. Jis tuo metu kažkam skambino ir šis pokalbis buvo įrašytas palikto automobilyje mobilaus ryšio telefono pagalba. Vėliau šis įrašas buvo perkeltas į CD ir pateiktas tyrėjams. Liudytojas A. B., apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog įvykio naktį telefonu su kaltinamuoju E. V. kalbėjo, tačiau pokalbio turinio neprisimena. (Pokalbio liudytojas neprisiminė ir perklausius policijos pareigūnų pateiktą garso įrašą). Kartu liudytojas nurodė, jog vieno pokalbio telefonu su kaltinamuoju metu, kaltinamasis sakė apie nesąmones namuose, tai, kad susipyko su motina, pradėjo viską daužyti. Liudytojas Š. R., apklaustas apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis yra jo žmonos dukros (M. R. – teismo pastaba) vaikinas. Naktį, kai buvo švenčiamas gimtadienis skambino Erdas ir kažką nerišliai pasakojo apie eismo įvykį. Pasakė „padarėm autoįvykį“. Liudytojo mobilaus telefono numeris esąs (duomenys neskelbtini). Tą naktį Erdas skambino kelis kartus. Pirmais skambučiais tarsi kvietė į gimtadienio šventę, o vėliau pasakė apie autoįvykį. Kartu liudytojas nurodė, kad tiesiogiai Erdas neįvardijo jog tai jis vairavo automobilį autoįvykio metu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kiti liudytojai (D. A., L. K. ir M. R.), kaip ir nukentėjusysis J. M. nurodo automobilį vairavus ne E. V., o D. A.. Nukentėjusysis J. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad su kaltinamuoju jau kokie 5 metai yra draugai. Įvykio dieną susirinko švęsti Monikos (E. V. draugės) gimtadienį. Jis daug išgėręs, tad paprašė parvežti namo. Mašiną vairavo vienintelis vakarėlyje negėręs D. A.. Kaip išvažiavo nepamena. Atsibudo tik po smūgio. Pamatė aplinkui rūkstančius dūmus. Darius sakė lipti iš mašinos, bet jis negalėjo, nes koja buvo prispausta. Per avariją jam lūžo šlaunikaulis. Lūžis dar nesugijęs, po dviejų metų reikės daryti operaciją. Žalos atlyginti neprašo. Į draudimą nesikreipė. Kartu nukentėjusysis nurodė, jog mašina jie važiavo dviese (su Dariumi). Kaltinamojo (E. V.) su jais nebuvo. Liudytojas D. A. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kaltinamasis yra jo žmonos brolis. Liudytojas taip pat pažįsta ir nukentėjusįjį. Buvo švenčiamas kaltinamojo E. V. merginos Monikos gimtadienis. Šventės metu ( jau į vakarėlio pabaigą) nukentėjusiajam pasidarė bloga ir jis paprašė nuvežti jį namo, nes liudytojas nevartojo alkoholio. Buvo šalta ir jo (liudytojo) automobilis neužsikūrė, todėl sėdo į Erdo darbinį automobilį ir važiavo iš Lazdynų į Karoliniškes. Raktelius nuo automobilio davė pats E. V.. Važiuojant jis nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į stulpą. Sudaužė automobilį, nukentėjusiajam lūžo koja. Nors automobilis gerokai nukentėjo, jam pačiam nieko rimto neatsitiko. Medikai jo apžiūros nedarė. Jis tik pūtė į alkotesterį, buvo daromas kraujo tyrimas. Kartu liudytojas nurodė, jog tą vakarą jis Kelių policijoje rašė du paaiškinimus. Pirmame paaiškinime parašė, kad automobilį vairavo jis. Po to kai jis išėjo iš policijos, po kokių 10-15 min. jis vėl buvo iškviestas. Jam pareigūnai liepę rašyti kad vairavo Erdas. Sakė, kad taip bus geriau, nes automobilis esąs ne jo, o įmonės. Antrame paaiškinime jis ir parašė, kad vairavo kaltinamasis E. V.. Kartu liudytojas negalėjo paaiškinti koks pareigūnams skirtumas, kas vairavo automobilį. Su pareigūnais pažįstamas nebuvo ir jų pastangos jam padėti jam nėra suprantamos. Jis negali paaiškinti tokio pareigūnų elgesio. Antrą paaiškinimą jam liepė rašyti policijos pareigūnas N. V.. Liudytojo parodymais nustatyta, kad po avarijos jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu „112“ ir žmonai. Kam pirma - neprisimena. Ar po įvykio telefonu kalbėjosi su Erdu neprisimena. Liudytojas taip pat parodė, kad nuo Erdo namų iki avarijos vietos apie 1 km atstumas. Erdo eismo įvykio vietoje nebuvo. Po avarijos Erdą pirmą kartą jis pamatė kai buvo antrą kartą iškviestas į Kelių policiją. Liudytojas taip pat akcentavo, jog tai jis vairavo automobilį ir padarė avariją, o E. V. yra teisiamas nepagrįstai. Liudytoja L. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Įvykio dieną šventė draugės Monikos gimtadienį. Gimtadienį šventė Monikos ir Erdo bute Architektų g., Lazdynuose. Jau po vidurnakčio svečiai pradėjo skirstytis. Nukentėjusysis paprašė, kad jį parvežtų namo. Darius buvo vienintelis, kuris negėrė, todėl ir vežė jį namo. Darius nukentėjusįjį namo vežė Erdo mašina. Erdas su jais kartu nevažiavo, jis liko namuose. Po to iš Eletos, kuri taip pat buvo pasilikusi namuose, sužinojo, kad Darius padarė avariją. Tą jai telefonu pasakė Darius. Erdas tuo metu buvo kartu su jais ir išgirdęs šią žinią labai susinervino. Po to, kai Erdas pradėjo nebesitvardyti, į namus buvo iškviesta policija. Erdas rėkė, daužė langus. Policija buvo išsivežusi Erdą. Liudytoja M. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra kaltinamojo draugė. Įvykio dieną buvo švenčiamas jos gimtadienis. Kartu liudytoja nurodė, jog nukentėjusįjį namo vežė Darius, o Erdas tuo metu buvo namuose, šoko su ja. Apie eismo įvykį pasakė Erdo sesuo. Sužinojęs apie įvykį Erdas ėmė durniuoti, daužyti stiklus. Liudytoja gydytoja S. Š. parodė, kad matė, kad kaltinamasis susižalojęs ranką, tačiau žaizda nebuvo gili, tad jokia medicininė pagalba nebuvo teikiama. Pagalbos atsisakė ir pats kaltinamasis.

E. V. kaltė įrodyta ir rašytine bylos medžiaga.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad eismo įvykis kilo Vilniuje, Laisvės prospekte, netoli „Vaivorykštės“ stotelės 2010 11 28. Kelio danga sausa, asfaltas, vietomis apšerkšnijusi. Kelių eismo įvykio rūšis – atsitrenkimas į kliūtį. Įvykio vietoje nustatyta, kad automobilis FIAT atsitrenkė į stulpą. Fiksuotos dešinio rato vėžės sniege ant žalios vejos. Šio pėdsako ilgis 25,3m. (t.1., b.l. 3-13).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, surašytu 2010 11 28 (t.1., b.l. 10-11) nustatyta, kad automobilis Fiat Doblo (duomenys neskelbtini) stipriai apgadintas. Sugadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, sudaužyti visi priekiniai žibintai, išlaužtos dešinės pusės durys, apgadintos kairės pusės durys, apgadintas priekinis stiklas, įlinkęs stogas, važiuoklė.

Automobilio Fiat Doblo (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu, surašytu 2010 12 01 (t.1., b.l. 16-24) nustatyta, kad automobilyje kraujo žymių nerasta. Paimtas mikrodalelių mėginys nuo vairuotojo sėdynės bei stiklo šukės iš automobilio salono.

Pažyma dėl kelių įvykio (t.1., b.l. 25-26) nustatyta, kad autoįvykis įvyko dėl to, jog „vairuotojas nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stulpą“. Autoįvykio metu nukentėjo keleivis J. M..

Specialisto išvada (t.1., b.l. 86-88) nustatyta, kad J. M. patyrė kairės akies voko nubrozdijimą bei kraujosruvą, muštinę žaizdą lūpų srityje, dešinio šlaunikaulio lūžį. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2010 11 28 eismo įvykio metu, nukentėjusiajam būnant automobilio keleiviu. Sužalojimas visumoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

Pagal LR BK 281 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

Byloje neabejotinai nustatyta, kad E. V., būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę pažeisdamas kelių eismo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis. Šio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus – J. M. sveikata.

Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas jo kaltę grindė tik maža dalimi įrodymų, kuri tik leido teismui padaryti tariamai neginčytiną išvadą apie jo buvimą įvykio vietoje, bet ne apie automobilio vairavimą ir apgadinimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, teisingai ir logiškai paaiškino kodėl remiasi vienų liudytojų parodymais, o kitų vertina kritiškai. Teismas nukentėjusiojo J. M., liudytojų D. A., L. K. ir M. R. parodymus vertino kaip galimai melagingus, duotus turint vienokių ar kitokių paskatų ir siekių. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, visi minėti asmenys yra draugai, siekiantys, kad įvykio teisinės pasekmės būtų kuo švelnesnės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėti liudytojai ir nukentėjusysis siekia veikos kvalifikacijos pagal LR BK 281 str. 1 d., o ne 281 str. 2 d. Taip pat asmenims, kurie siekia nuslėpti tiesą, yra aišku, jog jei dėl autoįvykio bus kaltas neblaivus vairuotojas, draudimo bendrovė gali teikti regresinį ieškinį. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos (t. 1 b.l. 162, 199) E. V. ir liudytojas D. A. savo ranka rašė paaiškinimus Kelių policijoje apie šio įvykio aplinkybes, abu nurodydami, kad automobilį vairavo ir avariją padarė būtent E. V.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pirmo paaiškinimo metu (t.1., b.l. 163) D. A., teigdamas, jog tai jis vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį, nurodė, kad eismo įvykis kilo dėl to, jog jam sutrukdė neblaivus per kelią einantis pilietis dėl ko jis stabdė ir automobilis slysdamas trenkėsi į stulpą - įvykio vietos apžiūros metu nenustatyti jokie stabdymo ar slydimo pėdsakai.

E. V. neblaivumas nustatytas specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad 2010-11-28 3.30 val. paimtame jo kraujyje 1,73 prom. etilo alkoholio.

Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo bendrojo pagalbos centro pateiktus duomenis. Kolegija visiškai sutinka su pagrįstomis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadomis. Taigi pirmas skambutis apie eismo įvykį buvo gautas 2010-11-28 01 val. 10 min. 06 s. Skambino pravažiuojančio automobilio vairuotojas D. T., kuris šią aplinkybę patvirtino ir apklausiamas liudytoju teismo posėdžio metu. Ši aplinkybė rodo, kad pats eismo įvykis įvyko anksčiau negu buvo pranešta, t.y. iki 01 val. 10 min. Tuo tarpu tariamai vairavęs automobilį D. A. į BPC skambino tik 01 val. 16 min. 40 s., t.y. faktiškai po šešių su puse minutės po pirmo pranešimo. Byloje esančiomis telefoninių pokalbių išklotinėmis (t.1., b.l. 118 bei 123) neginčytinai nustatyta, kad 2010-11-28 01 val. 10 min., t.y. tuoj pat po įvykio yra užfiksuotas išeinantis E. V. skambutis D. A.. Pagal prisijungimo celės adresus E. V. tuo metu buvo arčiau įvykio vietos, o D. A. – arčiau vietos, kur vyko gimtadienio šventė. Šie duomenys paneigia D. A. aiškinimą, kad neva tai jis vairavo, padarė avariją ir apie įvykį pranešė savo žmonai – E. A.. Telefono pokalbių išklotinės akivaizdžiai parodo, kad 2010-11-28 D. A. su savo žmona Eleta kalbėjo tik 01 val. 18 min. ir tai šiuo atveju skambino ne jis, o jo žmona. (t.1., b.l. 124; 127). Aukščiau aptarti duomenys liudija tai, kad avarijos vietoje buvo būtent E. V. ir būtent jis paskambino D. A., pranešė apie avariją ir iškvietė jį į įvykio vietą. Paminėtina ir tai, kad D. A. telefonų (Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)) skambučių išklotinių (t.1., b.l. 114 bei 123-125) analizė leidžia konstatuoti ir tą faktą, jog jis tuoj po avarijos (išskyrus aukščiau paminėtą skambutį į BPC) iš vis niekam neskambino, nes buvo fiksuoti tik įeinantys skambučiai. Tai dar kartą patvirtina, kad apie avariją galėjo pranešti tik avarijos metu įvykio vietoje buvęs asmuo, t.y. šiuo atveju tai padarė E. V., nes kaip jau buvo paminėta būtent jo išeinantis skambutis ir buvo užfiksuotas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad analizuojant E. V. telefono išklotinę (t.1., b.l. 118-119) visi skambučiai (tiek įeinantys, tiek išeinantys), daryti 2010-11-28 nuo 01 val. 10 min. iki 01 val. 25 min. buvo vykdomi jungiantis per celę Nr. 92EB. Šios celės adresas yra R. Jankausko 2/L.Asanavičiūtės g.28, Vilniuje. (t.1., b.l. 121). Analizuojant D. A. telefono skambučių išklotinę (t.1., b.l. 123-125) matyti, kad 2010-11-28 nuo 00 val. 13 min. iki 01 val. 11 min. skambučiai buvo vykdomi per celę Nr. A41E, kurios adresas yra Architektų g. 14, Vilniuje, o nuo 2010-11-28 01 val. 13 min. skambučiai jau vykdomi jungiantis per celę A21E, kuri yra adresu R. Jankausko g.1, Vilniuje. Taigi akivaizdu, kad D. A. keitė savo buvimo vietą būtent jau įvykus autoįvykiui, kas pilnai patvirtina tiek jo, tiek E. V. pirminius paaiškinimus, jog E. V. padaręs avariją į jos vietą iškvietė D. A., kad pastarasis prisiimtų atsakomybę esą tai jis vairavo ir padarė avariją ir pastarasis vyko į įvykio vietą.

Skunde nurodoma, nuteistojo gynėjo daugkartinius prašymus skirti teismo fonoskopinę ekspertizę, atsakant į klausimus, ar teismui pateikti garso įrašai yra nuteistojo, ar įrašai nėra sumontuoti ir pan., apylinkės teismas atmetė, todėl byloje liko nepašalintos dvejonės dėl tikrojo eismo įvykio kaltininko. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas aiškiai nuosprendyje nurodė, kad toks garso įrašas negali būti laikomas leistinu įrodymu byloje, nes įrašas padarytas pažeidžiant nustatytą tvarką. Asmuo, galimai padaręs pažeidimą ar net nusikalstamą veiką, nebuvo įspėtas, kad tai ką jis kalbės, gali būti įrašyta, naudojant technines priemones ir panaudota nagrinėjant bylą. Tuo buvo pažeistas Policijos patrulių veiklos instrukcijos 113p. (t.1., b.l. 193-195). Pirmosios instancijos teismas šio garso įrašo nepripažino leistinu įrodymu šioje byloje, visgi teismas pripažino jį informacijos šaltiniu, leidžiančiu atitinkamai vertinti pačių policijos darbuotojų parodymus, o taip pat apklausiant asmenį, galimai kalbėjusį su E. V. įrašo darymo metu. Kolegija dargi pažymi, jog net ir nesant apskritai minėto įrašo, nuteistojo E. V. kaltei pagrįsti įrodymų pakanka.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą bei pagrįstą nuosprendį. Nuteistojo versija apie tai, kad jis automobilio nevairavo vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. V., atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas laikėsi LR BK 54 str. reikalavimų. Teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, į tai, kad jis dirba. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat įvertino tai, kad E. V. padarė neatsargų nusikaltimą. LR BK 281 str. 2 d. sankcija numato tris alternatyvias bausmės rūšis: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė švelniausią iš sankcijoje numatytų bausmės rūšių – baudos bausmę. Baudos dydį nustatė atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, amžių, veikos padarymo aplinkybes ir kaltininko požiūrį į padarytąją veiką. Taip pat teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, jog E. V. pažeidė kelių eismo taisykles, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, anksčiau už kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas administracine tvarka, todėl jam taikė ir baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis specialia teise.

Taigi apeliaciniame skunde nuteistasis nepateikia jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų švelninti jam bausmę.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.