Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-525-2697-11

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-10-17
Bylos Nr.: A-525-2697-11
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-503-2009-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas: Ž. D.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Autranspa ir partneriai“

Kategorijos

15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
15.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A525-2697/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-503-2009-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2; 15.2.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjai Ž. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Autranspa ir partneriai“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja Ž. D. prašymu (b.l. 2–9) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo:

1) 5 612,35 Lt dydžio turtinę žalą, padarytą neteisėtu transporto priemonės Porsche Boxster, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutempimu pagal pateiktas transporto priemonės detalių ir remonto darbų sąmatas;

2) 400 Lt išlaidas (nuostolius), susijusius su atsakovo civilinės atsakomybės įvertinimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 str. 4 d. 2 p.);

3) 7 000 Lt dydžio neturtinę žalą, padarytą neteisėtu transporto priemonės Porsche Boxster, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Transporto priemonė), nutempimu.

Nurodė, kad turtinė ir neturtinė žala padaryta dėl neteisėto nuosavybės teise priklausančios Transporto priemonės priverstinio nuvežimo. Neteisėtai nuvežant transporto priemonę 2009 m. vasario 7 d. buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, kuris buvo panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. nutarimu. Teismas šiame nutarime konstatavo, kad policijos pareigūnai neturėjo teisės priverstinai nuvežti transporto priemonės, netrukdžiusios pėsčiųjų ir transporto eismui. Tokiu nutarimu buvo konstatuotas Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato vyr. patrulio veiksmų priešingumas teisei, priverstinai nuvežant transporto priemonę, todėl tokios aplinkybės iš naujo neįrodinėtinos. Pažymėjo, jog atvykus į UAB „Autranspa ir partneriai“ atsiimti priverstinai nuvežtos Transporto priemonės, paaiškėjo, kad Transporto priemonė buvo apgadinta, t. y. nuplėštas priekinio bamperio tvirtinimo elementas, apgadinti priekinis ir galinis bamperiai, iškritusios priekinio bamperio centrinės grotelės, dingęs priekinio tempimo kablio dangtelis, ant priekinių sparnų pastebėti įlenkimai, gilūs įbrėžimai, pažeista galinės pakabos traukė. Teigė, jog apgadinimai buvo padaryti, transporto priemonę užtempiant ant ją priverstinai nuvežusio vilkiko. Taip pat buvo dingę transporto priemonės valytuvų dangteliai bei ratlankių logotipai, sugadinta vairuotojo durelių spynelė. Transporto priemonė iki jos priverstinio nuvežimo buvo techniškai tvarkinga, nes jai buvo neseniai atlikta techninė apžiūra. Padarytiems sugadinimams fiksuoti buvo pasitelktas antstolis, kuriam už faktinių aplinkybių konstatavimą ir protokolo surašymą buvo sumokėta 400 Lt. Nurodytos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės įvertinimu ir, remiantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktu, įskaičiuotinos į nuostolius. Transporto priemonės sugadinimų šalinimo (remonto darbų) išlaidos pagal pateiktą remonto darbų sąmatą sudaro 3 149,35 Lt. Transporto priemonės naujų dalių, sulaužytoms ir dingusioms pakeisti, įsigijimo išlaidos sudaro 2 463 Lt. Bendra turtinė žala – 5 612,35 Lt. Nurodyta žala yra neteisėtus veiksmus atlikusių pareigūnų veiksmų pasekmė. Taip pat neteisėtais pareigūnų veiksmais, priverstinai nuvežant transporto priemonę, buvo padaryta ir 7 000 Lt neturtinė žala, apribojant galimybę naudotis Transporto priemone, suvaržant judėjimo laisvę, galimybę planuoti laisvalaikį, patiriant nepatogumus keliaujant darbo reikalais. Emocinius, psichologinius, dvasinius nepatogumus ir laiko sąnaudas sukėlė pažeistų teisių teisminė gynyba, dalyvavimas teismo procesuose, įrodymų rinkimas, procesinių dokumentų rengimas, todėl patirti nepatogumai ir išgyvenimai turi būti teisingai kompensuoti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, atsiliepimu į prašymą (b.l. 44–45) prašė prašymą atmesti.

Pažymėjo, kad policijos pareigūnai 2009 m. vasario 7 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte nurodė, kad Transporto priemonė apibraižyta, aplankstyti ratlankiai, pažeisti bamperiai. Todėl pareiškėjos automobilis buvo apgadintas anksčiau, iki priverstinio nuvežimo. Be to, pareiškėjai galimai padarytą žalą dėl jos automobilio apgadinimo, priverstinai jį nuvežant, turėtų atlyginti UAB „Autranspa ir partneriai“. Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Autranspa ir partneriai“ 2008 m. sausio 30 d. pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje nurodyta, kad UAB „Autranspa ir partneriai“ atsakingas už pristatytų transporto priemonių ir jose esančių daiktų apsaugą, atlygina transporto priemonių valdytojams nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių bei jose esančių daiktų praradimo ar sugadinimo. Pabrėžė, jog policijos pareigūnų priimtas neteisėtas sprendimas dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo neturi priežastinio ryšio tarp galimai atsiradusios žalos, susijusios su automobilio apgadinimo jį priverstinai nuvežant ir saugant UAB „Autranspa ir partneriai“ aikštelėje, ir atsiradusiuos žalos. Tuo tarpu už policijos pareigūnų priverstiniam transportavimui perduotą automobilį atsakingas UAB „Autranspa ir partneriai“. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Nurodė, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, o pareiškėja nenurodė įstatymo, pagal kurį galimas neturtinės žalos atlyginimas.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 20 d. sprendimu (b.l. 108–114) prašymą patenkino iš dalies ir pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, priteisė 300 Lt neturtinę žalą, padarytą neteisėtu Transporto priemonės nutempimu, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Atsižvelgdamas į CK 6.271, 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsnius, pažymėjo, jog tam, kad atsirastų civilinė atsakomybė (turtinei ir neturtinei žalai atlyginti) įstatymai numato būtinų sąlygų visumą, būdingą tik viešajai atsakomybei: neteisėtą pareigūnų veiką, t. y. netinkamą pareigų atlikimą ar jų visišką neatlikimą, žalą (dėl neteisėtos pareigūnų veikos atsiradusias pasekmes), priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Nesant bent vieno iš nurodytų elementų civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Nustatė, jog pareiškėjos automobilis Porsche Boxster, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. vasario 7 d. buvo priverstinai nuvežtas policijos pareigūnams surašius transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, bei 2009 m. liepos 10 d. grąžintas S. S. (S. S.), kuriam pareiškėja buvo perdavusi jai priklausantį automobilį naudotis. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009 m. vasario 18 d. nutarimu S. S., kuris naudojosi pareiškėjos automobiliu, buvo paskirta administracinė nuobauda – 75 Lt bauda, už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytų teisės pažeidimų padarymą. Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutarimu, administracinėje byloje Nr. II-285-554/2009 panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Kelių policijos valdybos 2009 m. vasario 18 d. nutarimo dalį, kuria S. S. buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį, ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukė. Teismas nutarime nurodė, kad ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių palikimą kitose vietose (išskyrus vietose, išvardintose ATPK 124¹ str. 1 – 3 d.), kur tai trukdo transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, tačiau bylos įrodymai nepatvirtino, kad S. S. palikta transporto priemonė trukdė automobilių ar pėsčiųjų eismui. Teismas konstatavo, kad buvo pagrindas S. S. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 5 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A-1515-240/2009 panaikino pareiškėjos transporto priemonės 2009 m. vasario 7 d. priverstinio nuvežimo aktą. Kauno miesto apylinkės teismas pripažino, kad policijos pareigūnai neturėjo teisės priverstinai nuvežti pareiškėjai priklausančios Transporto priemonės, netrukdžiusios pėsčiųjų ir transporto eismui. Teismas savo išvadą grindė tuo, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostatos suteikia teisę policijos pareigūnams priverstinai nuvežti transporto priemones nustačius ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, jeigu automobilio stovėjimas trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui ar kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, tačiau tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Tokiais procesiniais teismų sprendimais buvo konstatuota, kad policijos pareigūnai neturėjo teisės taikyti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos užtikrinimo priemonės – priverstinio transporto priemonės nuvežimo, ir priverstinis pareiškėjos automobilio nuvežimas buvo pripažintas neteisėtu. Teismas pripažino, kad pareiškėjos automobilio stovėjimas degalinės teritorijoje netrukdė transporto ar pėsčiųjų eismui, kitaip nepažeidė kitų asmenų teisių. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalies nuostatas, minėtais teismų procesiniais sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės iš naujo neįrodinėtinos bei konstatuotina, kad pareigūnų veiksmai, taikant administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos užtikrinimo priemonę – priverstinį pareiškėjos automobilio nuvežimą, buvo neteisėti ir yra pagrindas konstatuoti CK 6.272 straipsnio 1 dalyje numatytus neteisėtus veiksmus, lemiančius valstybės civilinės atsakomybės atsiradimą.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodė, jog byloje nenustatyta objektyvių įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad nurodyta žala – Transporto priemonės apgadinimai, buvo padaryti Transporto priemonę užtempiant ant ją priverstai nuvežusio vilkiko ir laikant UAB „Autranspa ir partneriai“ aikštelėje. Antstolio V. K. 2009 m. liepos 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyti automobilio apgadinimai, taip pat aplinkybės, kad automobilis iki priverstinio nuvežimo buvo techniškai tvarkingas, 2008 m. gruodžio 10 d. buvo atlikta jo techninė apžiūra, tai, kad 2008 m. rugsėjo 21 d. buvo visiškai perdažytas, nepatvirtina, kad pareiškėjos nurodyti automobilio sugadinimai buvo padaryti būtent 2009 m. vasario 7 d. priverstinio nuvežimo metu, užkeliant automobilį ant vilkiko platformos ir laikant jį UAB „Autranspa ir partneriai“ aikštelėje laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 7 d. iki 2009 m. liepos 10 d. Konstatavo, jog jokių pagrįstų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad automobilio sugadinimai buvo padaryti automobilio užkėlimo ant vilkiko platformos metu ir automobilio laikymo aikštelėje laikotarpiu, nenustatyta. Pažymėjo, kad pagrįstas abejones pareiškėjos argumentais dėl automobilio apgadinimo, jį priverstinai nuvežant ir laikant aikštelėje, sukėlė 2009 m. vasario 7 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte (toliau – ir Aktas) nurodyti duomenys apie automobilio apgadinimus. Akte nurodyta, kad automobilis apibraižytas, aplankstyti ratlankiai, pažeisti bamperiai. Akte nurodytas aplinkybes, kad automobilis išoriškai buvo apgadintas, patvirtino liudytojų: D. M., I. T. ir T. D. parodymai. Nurodė, kad netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo. Liudytojų parodymai patvirtino Akte nurodytus automobilio apgadinimus ir išsamiai papildė priverstinio nuvežimo aplinkybes. Liudytojas D. D. taip pat nurodė, kad pareiškėjos automobilis buvo apgadintas, be to, jis nurodė, kad į aikštelės teritoriją ne kartą buvo atvykęs apžiūrėti automobilio asmuo, kuris buvo atsivedęs raktininką dėl automobilio atrakinimo. Tokie parodymai patvirtino, kad automobilio spynelės sugadinimai buvo susiję su kitomis priežastimis, nei nurodė pareiškėja. Nors liudytojas S. S. neigė buvęs aikštelėje apžiūrėti automobilio, taip pat tvirtino, kad iki priverstinio automobilio nuvežimo automobilis nebuvo apgadintas, vertinant jo parodymus teigtina, kad jie nėra objektyvūs ir pakankami paneigti nurodytus nuoseklius ir neprieštaringus įrodymus. Be to, S. S. yra pareiškėjos pažįstamas. Pareiškėja buvo perdavusi S. S. teisę naudotis jai priklausančiu automobiliu. Liudytojas S. S. paliko stovėti pareiškėjos automobilį padidintos rizikos teritorijoje – degalinėje. Administracinio teisės pažeidimo bylos procesas buvo pradėtas dėl S. S. neteisėtų veiksmų, nesilaikant Kelių eismo taisyklių reikalavimų, t. y. pareiškėjos transporto priemonės nuvežimą iš esmės sąlygojo liudytojo S. S. veiksmų priešingumas teisės reikalavimas. Tokios priežastys nulėmė pagrįstas abejones liudytojo S. S. parodymų objektyvumu, todėl jais nesivadovauta. Nurodė, jog trečiojo suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimai dėl galimo pareiškėjos automobilio stumdymo aikštelėje iš vietos, kurioje jis buvo pastatytas, nepatvirtino kokių nors galimų dėl to automobiliui padarytų sugadinimų. Taip pat nenustatyta pakankamų įrodymų spręsti, kad laikant automobilį UAB „Autranspa ir partneriai“ aikštelėje dingo automobilio valytuvų dangteliai ir ratlankių logotipai. Konstatavo, jog pareiškėjos argumentai dėl automobilio sugadinimo nepagrįsti jokiais objektyviais ir neginčytinas įrodymais, todėl negali būti vertinami kaip neabejotinas pagrindas konstatuoti turtinės žalos padarymo faktą. Nenustačius nors vienos iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, šiuo atvejų padarytos turtinės žalos fakto, valstybės civilinė atsakomybė negalima, todėl pareiškėjos skundas dalyje dėl turtinės žalos ir išlaidų (nuostolių), susijusių su atsakovo civilinės atsakomybės įvertinimu pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą, nepatenkintas.

Remdamasis CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A4-689/2003, A442-330/2008), nepagrįstais pripažino atsakovo atstovės argumentus, kad nėra įstatymo, kurio pagrindu galimas neturtinės žalos priteisimas pareiškėjai. Nurodė, jog reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinimui nepakanka vien teigimo, kad patirta žala, būtina konstatuoti faktines aplinkybes, įgalinančias nustatyti įprastų išgyvenimų ribų peržengimą, vertintiną pinigais. Byloje būtina įvertinti, ar pareiškėjai dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų kilo neturtinė žala, ar tarp minėtų veiksmų bei kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, koks žalos pobūdis, dydis. Vertino, jog nėra pagrindo netikėti, kad pareiškėja patyrė nurodytus negatyvius išgyvenimus, neturėdama galimybės disponuoti savo automobiliu, kaip nuosavybės objektu. Kadangi nuosavybės teisės gali būti ribojamos tik įstatymo nustatyta tvarka, pareiškėjai padaryta neturtinė žala, nepagrįstai ribojant jos nuosavybės teisę naudotis jai priklausančiu automobiliu, ir tarp pareiškėjos patirtų neigiamų išgyvenimų ir policijos neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pabrėžė, jog nėra abejonių, kad neteisėtas Transporto priemonės nuvežimas sukėlė pareiškėjai nepatogumus, pareiškėja tam tikrą laikotarpį negalėjo naudotis savo automobiliu, kaip susisiekimo priemone, dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie taip pat atsirado ir dėl kreipimosi į teismus, ginant pažeistas teises, emocinės įtampos. Tačiau patirti emociniai išgyvenimai dėl kreipimosi į teismus yra kompensuoti palankiais teismų procesiniais sprendimais ir tai laikytina tinkama satisfakcija. Patirti kiti nepatogumai dėl teisės naudotis transporto priemone ir judėjimo laisvės ribojimo turėtų būti kompensuojami materialia išraiška – pinigais. Vertino, jog pareiškėjos nurodyta 7 000 Lt suma pernelyg didelė kompensuoti patirtus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus. Šiuo atveju turi būti įvertinta tai, kad pareiškėjos automobilis buvo paliktas degalinės teritorijoje, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Nors transporto priemonė buvo palikta ir teisės pažeidimas padarytas trečiojo asmens S. S. veiksmais, pareiškėjai, perduodavusiai asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį trečiajam asmeniui S. S., tenka rizikos našta patirti tam tikras neigiamas pasekmes dėl trečiojo asmens S. S. veiksmų. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į tai, kad kiekvienas asmuo turi bendrą pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai. Pažymėjo, jog teigti, kad tik dėl tokių pareigūnų veiksmų, neteisėtai nuvežus pareiškėjos automobilį, pareiškėjai atsirado neigiamos pasekmės, nėra pagrindo. Pareiškėjos teisė naudotis transporto priemone faktiškai buvo ribojama apie mėnesį, t. y. nuo 2009 m. vasario 7 d. priverstinio automobilio nuvežimo iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimo priėmimo dienos. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimas suteikė teisę asmenims susigrąžinti priverstinai nuvežtą transporto priemonę be jokių apribojimų, numatytų ATPK 269 straipsnio 7 dalyje, susijusių su priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimu iki paskirtos administracinės nuobaudos įvykdymo, t. y. baudos sumokėjimo, administracinio arešto atlikimo. Taigi pareiškėja nedelsdama, po šio nutarimo priėmimo, turėjo teisę susigrąžinti automobilį, tačiau automobilis buvo susigrąžintas tik 2009 m. liepos 10 d. Teismas nenustatė ir pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad patyrė nepatogumus, keliaujant darbo reikalais. Taip pat nenustatyta duomenų, patvirtinančių patirtų nepatogumų mastą, išgyvenimų pobūdį. Konstatavo, kad pareiškėjai priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis (300 Lt) yra pakankamas jos patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

III.

Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (b.l. 123–135), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo:

1) 5 612,35 Lt turtinę žalą, padarytą neteisėtu Transporto priemonės nutempimu, pagal pateiktas transporto priemonės detalių ir remonto darbų sąmatas;

2) 400 Lt išlaidų, sumokėtų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą byloje (išlaidos, susijusios su atsakovo civilinės atsakomybės įvertinimu pagal CK 6.249 str. 4 d. 2 p.);

3) 400 Lt išlaidų, sumokėtų UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūra“ už transporto priemonės apžiūrą ir apgadinimų įvertinimą (išlaidos, susijusios su atsakovo civilinės atsakomybės įvertinimu pagal CK 6.249 str. 4 d. 2 p.), kurias patvirtinantys dokumentai prie bylos buvo prijungti proceso eigoje;

4) 7 000 Lt dydžio neturtinę žalą, padarytą neteisėtu Transporto priemonės nutempimu.

Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Teigia, jog buvo netinkamai nustatytas ginčo materialinio teisinio santykio turinys. Pažymi, jog tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas ginčas tarp valstybės ir individo, viešasis interesas reikalauja materialinės ir procesinės teisės normas aiškinti taip, kad būtų užtikrinta viešojo intereso apsauga, nebūtų palikta jokių abejonių dėl aplinkybių, už kurias atsako valstybės pareigūnai, nukentėjęs asmuo būtų laikomas silpnesniąja proceso šalimi, kurios naudai turi būti aiškinami visi neaiškumai ir abejonės, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą. Kadangi neteisėti veiksmai, dėl kurių kyla žala, atliekami viešosios teisės srityje, valstybės pareigūnams taikytini aukštesni veiklos standartai, o ir pačios valstybės, kaip atsakovo, atsakomybės laipsnis yra didesnis nei tuo atveju, kai abi proceso šalys yra lygiavertės savo statusu ir patirtimi. Pažymi, jog Transporto priemonės nuvežimo metu įvykio vietoje nebuvo, todėl reikalavimai jai, kaip tuose įvykiuose nedalyvavusiam asmeniui, įrodyti aplinkybes, patvirtinančias kuriuo metu, kokiu būdu, kieno ir kokiais veiksmais transporto priemonei buvo padaryta žala, peržengia objektyvias jos galimybių įrodinėti ribas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas turėjo remtis taisykle, jog „įrodinėja tas, kuriam lengviau tai padaryti“, todėl būtent atsakovas privalėjo pateikti objektyvius ir neginčytinus įrodymus, kad Transporto priemonės apgadinimai, nustatyti atsiimant Transporto priemonę, negalėjo atsirasti Transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo metu.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pažymi, jog jos pateikti įrodymai – Transporto priemonės perdažymo paslaugų sąskaita, techninės apžiūros talonas, Kelių policijos valdybos pažyma apie eismo įvykių nebuvimą – nėra tiesioginiai įrodymai, kad Transporto priemonės apgadinimai atsirado Transporto priemonės priverstinio nuvežimo metu. Tačiau teismas, vertindamas netiesioginius įrodymus, privalėjo remtis įrodymų tikimybių pusiausvyros principu. Šie pareiškėjos pateikti įrodymai nebuvo įtikinamai paneigti, jie atmesti tik remiantis prielaidomis. Tuo tarpu viešasis interesas, kylantis iš valstybės konstitucinio teisinio statuso bei žalos atsiradimo pagrindo specifikos, reikalauja, kad visos procese kilusios abejonės, kurių valstybė negali paneigti ir įrodyti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, būtų aiškinamos nuo valstybės prievartos akto nukentėjusio asmens naudai.

3. Kadangi atsiimant Transporto priemonę nustatyta daug apgadinimų, teismas privalėjo juos visus atskirai įvertinti, nustatyti, kurie iš byloje pateiktų įrodymų susiję su konkrečiu apgadinimu.

4. Teismo išvada, kad liudytojų D. M., I. T. ir T. D. parodymai patvirtino, jog Transporto priemonė buvo išoriškai apgadinta, visiškai neatitinka liudytojų duotų parodymų turinio.

5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pateikto Transporto priemonės apžiūros talono, iš kurio matyti, jog 2008 m. gruodžio 10 d. buvo atlikta Transporto priemonės techninė apžiūra. Pabrėžia, jog transporto priemonė su lūžusia galinės pakabos trauke ir nuplėštu priekinio bamperio tvirtinimo elementu nebūtų atitikusi techninių reikalavimų ir tokiai transporto priemonei nebūtų išduotas techninės apžiūros talonas. Laikas nuo Transporto priemonės techninės apžiūros atlikimo iki Transporto priemonės nuvežimo buvo pakankamai trumpas, kad per tokį laikotarpį Transporto priemonės būklė galėtų iš esmės pasikeisti.

6. Teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojo S. S. parodymais vien tik tuo pagrindu, jog jis yra pareiškėjos pažįstamas, kadangi jo parodymai yra nuoseklūs (dėl Transporto priemonės apgadinimų) ir tik ne iš esmės papildė tas aplinkybes, kurios jau buvo užfiksuotos kitais rašytiniais įrodymais.

7. Akte aprašyti Transporto priemonės apgadinimai yra nekonkretūs, neinformatyvūs, nes neaiškus nei pažeidimų mastas, nei pobūdis, kurioje automobilio dalyje yra minimi apibraižymai, aplankstymai, kokiu būdu pažeisti automobilio ratlankiai ir bamperiai. Toks procesinio dokumento abstraktumas suteikia galimybę žalą sukėlusiems asmenims ginčo aplinkybes interpretuoti jiems palankia linkme. Juolab, kad UAB „Autranspa ir partneriai“ darbuotojas T. D. bei pareigūnas I. T. negalėjo tiksliai nurodyti, kuris iš jų surašė Aktą, kas sudaro pagrindą abejoti, ar Aktas tikrai surašytas pareigūno, o ne materialiai suinteresuoto trečiojo suinteresuoto asmens atstovo.

8. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog Akte nebuvo užfiksuota, kad nuvežant Transporto priemonę buvo neteisinga jos ratų padėtis, trūko ratų logotipų, bamperio grotelių, bamperio dangtelio, valytuvų detalių. Pareigūnai, kuriems keliami aukštesni rūpestingumo standartai, privalėjo pastebėti tokius apgadinimus ir, jeigu jie iš tikrųjų buvo, juos užfiksuoti Akte.

9. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu visą dėmesį skyrė, aiškinantis, kokiu būdu ir kaip Transporto priemonė buvo užkeliama ant vilkiko. Tačiau apgadinimai galėjo atsirasti ir nukeliant Transporto priemonę arba ją saugant aikštelėje. Tokioms išvados pagrindo davė ir teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens S. D. nurodytos aplinkybės, pagal kurias Transporto priemonė ne kartą buvo perstatoma jau jai esant aikštelėje. Nurodo, jog tam, kad būtų galima perstumti transporto priemonę iš vienos vietos į kitą, būtina reguliuoti jos judėjimo kryptį, o automobilio stumdyti laisva pavara, neturint jo raktelių, neįmanoma.

10. Teigia, jog nagrinėjamu atveju egzistavo eilė aplinkybių, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas turėjo kritiškai vertinti atsakovo pusėje liudijusių asmenų parodymus.

11. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Pažymi, jog pareigūnų veiksmai, kuriais padaryta žala, buvo šiurkštūs, jais pasikėsinta į privačią nuosavybę, suvaržant jos naudojimo ir disponavimo ja galimybes.

12. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ji turėjo galimybę nedelsdama kreiptis dėl Transporto priemonės grąžinimo, Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2009 m. balandžio 10 d priėmus nutarimą. Pabrėžia, jog priėmus šį nutarimą, Kauno miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama administracinė byla, kurioje ji buvo pareiškusi reikalavimą pripažinti neteisėtu Aktą ir įpareigoti Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą grąžinti jai priklausančią Transporto priemonę neatlygintinai. Todėl jeigu ji būti kreipusis dėl Transporto priemonės grąžinimo iki išnagrinėta nurodyta byla, ji būtų patyrusi papildomų išlaidų dėl Transporto priemonės nutempimo ir saugojimo bei būtų turėjusi atsisakyti Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėtoje byloje pareikštų reikalavimų.

13. Teismas nepagrįstai teigė, jog jai tenka rizikos našta patirti neigiamas pasekmes dėl S. S. veiksmų. CK 6.248 straipsnio 4 dalis nenumato, kad mišri atsakomybė gali atsirasti, esant trečiojo asmens kaltei. Be to, nėra pagrindo teigti, jog ji, perduodama laikinai naudotis Transporto priemonę S. S., pažeidė rūpestingumo ir apdairumo reikalavimus. Netiesioginė civilinė atsakomybė galima tik įstatymuose aiškiai įvardintais atvejais, o šiuo atveju tokių teisės normų nėra. Taip pat nurodo, kad pripažinus, jog atsakovo padaryta neturtinė žala mažintina, tokia dalis jai visiškai nebūtų atlyginta, kadangi ji tokios reikalavimo dalies negalėtų nukreipti S. S., nes atsakomybė kildinama ne iš pastarojo, o iš valstybės vardu veikusių pareigūnų neteisėtų veiksmų.

14. Pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra adekvatus patirtiems nepatogumams atlyginti. Pažymi, jog ji dėl valstybės pareigūnų kaltės negalėjo naudotis Transporto priemone daugiau nei 5 mėnesius.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 139) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į prašymą pirmosios instancijos teisme.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Autranspa ir partneriai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 140–141) su apeliaciniu skundu nesutinka.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teisme liudytojai patvirtino, kad Transporto priemonės apgadinimai – sulankstyti automobilio sparnai, nuplėštas priekinis bamperis, galinis bamperis, nulaužtas kampas, sulaužytos galinės pakabos traukės – jau buvo prieš nuvežant automobilį. Be to, transportuojant automobilį tokie pažeidimai negalėjo būtų padaryti. Pareiškėjos kaltinimai dėl automobilio sugadinimo nepagrįsti jokiais objektyviais ir neginčytinais įrodymais, todėl negali būti vertinami kaip neabejotinas pagrindas pripažinti turtinės žalos padarymo faktą. Nurodo, jog antstolis V. K. nedalyvavo automobilį atsiimant iš aikštelės, nesilankė aikštelėje ir automobilio saugojimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėja turtinę žalą siejo su dėl neteisėto jos Transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo padarytais Transporto priemonės apgadinimais, o neturtinę žalą – su išgyvenimais ir nepatogumais, patirtais negalinti naudotis jai nuosavybės teise priklausančia Transporto priemone. Kadangi pareiškėja prašo jai priteisti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą, tikslinga dėl kiekvieno iš šių apsektų pasisakyti atskirai.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Bendrai valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 5 d. nutarimu pripažino Transporto priemonės nuvežimą bei šio nuvežimo aktą neteisėtais, konstatuodamas, kad policijos pareigūnai neturėjo teisės priverstinai nuvežti Transporto priemonę. Atsižvelgiant į šį nutarimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog neteisėti veiksmai, kaip viešosios atsakomybės sąlyga, nustatyti įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu, todėl papildomai šiuo aspektu nepasisakytina.

Kaip jau minėta, pareiškėja turtinės žalos jai atsiradimą sieja su Transporto priemonės apgadinimais, padarytais, kaip ji nurodo, transportuojant automobilį į saugojimo vietą ir jį saugant. Pareiškėja, pagrįsdama jai padarytą turtinę žalą, nurodė eilę Transporto priemonės apgadinimų – nuplėštas priekinio bamperio tvirtinimo elementas, apgadinti priekinis ir galinis bamperiai, iškritusios priekinio bamperio centrinės grotelės, dingęs priekinio tempimo kablio dangtelis, ant priekinių sparnų pastebėti įlenkimai, gilūs įbrėžimai, pažeista galinės pakabos traukė (apgadinimai, padaryti Transporto priemonę užtempiant ant ją priverstinai nuvežusio vilkiko), dingę valytuvų dangteliai bei ratlankių logotipai, sugadinta vairuotojo durelių spynelė. Tokių aplinkybių patvirtinimui pareiškėja pateikė antstolio V. K. 2009 m. liepos 10 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 72/09/09 (b.l. 11).

Pabrėžtina, jog tam, kad atsirastų valstybės pareiga atlyginti asmens patirtą turtinę žalą, turi būti nustatyta, ne tik padarytas žala, bet ir kad yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų valstybės institucijos ar jos pareigūnų veiksmų ir asmens patirtos žalos. Teismui turi būti pateikti konkretūs įrodymai, kurie sudarytų aiškų pagrindą tokio ryšio konstatavimui.

Kaip matyti iš byloje pateikto 2009 m. vasario 7 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto Nr. 54 (b.l. 67), jame nurodyti Transporto priemonės nuvežimo metu užfiksuoti Transporto priemonės apgadinimai – automobilis apraižytas, aplankstytas, pažeisti ratlankiai ir bamperiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Akte nurodytos aplinkybės patvirtina, jog Transporto priemonė nebuvo, kaip teigia pareiškėja, visiškai geros būklės, pastebėti automobilio apgadinimai jau prieš jį transportuojant. Teisėjų kolegija šiuo atveju neturi pagrindo abejoti, kad Aktas buvo surašytas tinkamo subjekto, jis surašytas prieš nuvežant Transporto priemonę. Be to, Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. posėdžio metu liudytojas S. D. parodė, kad automobilio bamperio grotelių nebuvo niekada, o automobilis nebuvo kabinamas už traukės (b.l. 87), liudytojas D. M. parodė, kad buvo apibraižyta priekinio bamperio apačia (b.l. 88), liudytojas T. D. nurodė, kad abu automobilio bamperiai buvo apibraižyti, automobilį nuvežant sparnai nebuvo liečiami, o jau automobilį saugant aikštelėje, jį apžiūrėjus, automobilis buvo tokios pačios būklės, kaip ir prieš vežant į aikštelę (b.l. 91). Pastebėtina, jog Akte fiksuojami išoriniai transporto priemonės apgadinimai, tuo tarpu pareiškėjos nurodomas pakabos apgadinimas išoriškai apžiūrėjus negalėjo būti užfiksuotas. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytuosius ir kitus pirmosios instancijos teisme pateiktus liudytojų parodymus, bylos medžiagą, sprendžia, jog Akte nurodyti automobilio apgadinimai, nepaisant to, kad ne visai tiksliai užfiksuoti, iš esmės atitinka Transporto priemonės apgadinimus, užfiksuotus atsiimant automobilį iš aikštelės. Byloje nėra pateikta konkrečių įrodymų, kurie paneigtų tokią išvadą.

Pareiškėja, teigdama, jog iki Transporto priemonės priverstinio nuvežimo pastaroji buvo geros būklės, rėmėsi techninės apžiūros talonu Nr. 02-1488304, jos nuomone, patvirtinančiu, kad 2010 m. gruodžio 10 d. Transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, o per tokį trumpą laiką jos būklė negalėjo iš esmės pasikeisti. Pažymėtina, jog šis techninės apžiūros talonas iš esmės patvirtina tik tą aplinkybę, kad Transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga techninės apžiūros metu, tačiau negali būti pagrindu pripažinti, jog ji tokios pačios būklės buvo ir prieš ją priverstinai nuvežant į aikštelę. Minėto pareiškėjos teiginio dėl Transporto priemonės būklės negali patvirtinti ir ta aplinkybė, kad iki priverstinio automobilio nuvežimo nebuvo fiksuota eismo įvykių. Šiuo atžvilgiu sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog teisės aktai ne visais atvejais reikalauja pranešti apie eismo įvykį, todėl pažyma, patvirtinanti eismo įvykių nebuvimą, pati savaime negali patvirtinti, jog automobiliu nebuvo padarytas eismo įvykis, o juo labiau negali patvirtinti Transporto priemonės būklės. Be to, pabrėžtina ir tai, jog byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad pareiškėja perduodavo Transporto priemonę S. S., kuris ir padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio Transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta. Kitaip tariant, pareiškėja ne visada Transporto priemone naudojosi pati, todėl visai tiksliai Transporto priemonės būklės prieš ją priverstinai nuvežant negali apibūdinti. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pati pripažino, jog jos pažįstamas S. S. galėjo apgadinti automobilį, o jai lieka pasikliauti S. S. teisme duotais parodymais. Pastebėtina ir tai, jog S. S. Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 15 d. posėdžio metu nurodė, kad Transporto priemonę degalinėje pastatė pora dienų prieš įvykį (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-285-554/09, b.l. 24). Tuo tarpu šioje degalinėje dirbantis A. D. nurodė, kad iki priverstinio Transporto priemonės nuvežimo pastaroji degalinėje stovėjo 4 dienas (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-285-554/09, b.l. 25), t. y. matyti, jog Transporto priemonė dar iki jos priverstinio nuvežimo buvo kurį laiką palikta degalinėje. Nurodytos aplinkybės sudaro papildomą pagrindą teigti, kad byloje nėra vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio tarp neteisėto Transporto priemonės nuvežimo ir patirtos turtinės žalos egzistavimą.

Taip pat papildomai pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus, vertino S. S. parodymus kritiškai. Apeliacinės instancijos teismo kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu šio liudytojo parodymų vertinimu, toks vertinimas atitinka byloje susiklosčiusią situaciją ir kitas byloje nustatytas aplinkybes.

Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, bylos medžiagą, aplinkybes, jog Transporto priemone pareiškėja naudojosi ne pati, o Transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta praėjus kuriam laikui nuo jos palikimo degalinėje, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog byloje neįrodyta, kad pareiškėjos nurodomi Transporto priemonės apgadinimai buvo padaryti ją priverstinai nuvežant arba saugant aikštelėje. Kitaip tariant, byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir pareiškėjos nurodytos turtinės žalos, todėl nenustatytos visos privalomos viešosios atsakomybės sąlygos, o pareiškėjos prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo negali būti tenkinamas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kaip ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo atveju būtina nustatyti privalomų viešosios atsakomybės sąlygų egzistavimą, t. y. turi būti nustatyti neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, neturtinė žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir jų pagrindu atsiradusios neturtinės žalos. Kartu pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs (pavyzdžiui, bylos Nr. A556-526/2009, A146-320/2011), kad neturtinės žalos atlyginimas nebūtinai sietinas su turtinės žalos nustatymu, t. y. nebūtinai turi būti konstatuojamas turtinės žalos padarymo faktas, suteikiantis teisinę galimybę ir reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėja šiuo atveju prašo priteisti jai iš atsakovo 7 000 Lt dydžio neturtinę žalą, padarytą neteisėtu Transporto priemonės nutempimu, dėl kurio buvo apribota jos galimybė naudotis Transporto priemone, suvaržant judėjimo laisvę, apribota galimybė planuoti laisvalaikį, patirti nepatogumai keliaujant darbo reikalais, emociniai, psichologiniai, dvasiniai nepatogumai ir laiko sąnaudos ginant pažeistas teises teisme, dalyvaujant teismo procesuose, renkant įrodymus, rengiant procesinius dokumentus.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta neturtinė žala gali būti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas. Panašios praktikos, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus ir tiesiogiai taikydami Lietuvos Respublikos Konstituciją, laikosi ir bendrosios kompetencijos teismai (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K–3–26/2007).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. A17- 1001/2007), neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl neteisėtais pripažintų atsakovo veiksmų būtų kilę konkrečių kitų padarinių, kuriuos teismas galėtų įvertinti pinigais. Tačiau pažymėtina, jog, kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. A14-653/2007), ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu pripažinta, kad Transporto priemonės nuvežimas ir Aktas yra neteisėti, atsižvelgusi į tai, jog pareiškėja dėl tokių neteisėtų veiksmų, kuriais buvo apribota jos teisė naudotis Transporto priemone, akivaizdžiai patyrė nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų, sprendžia, jog pareiškėja turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat spręstina, jog pirmosios instancijos teismo priteista suma neturtinės žalos atlyginimui – 300 Lt – iš esmės atitinka pareiškėjos patirtų nepatogumų laipsnį ir pobūdį, todėl paliktina nepakeista. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog tokia suma, atsižvelgiant į kitas byloje nustatytas aplinkybes, vertintina kaip pakankama patirtiems nepatogumams kompensuoti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė ir įvertino bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjos Ž. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas