- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-26
- Bylos Nr.
- e2YT-23942-819/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18665-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. S., N. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonė, „Turto bankas“, Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Gitana Gudaitė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. S. ir N. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonė „Turto bankas“, atstovaujančios Lietuvos Respublikos interesus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjai N. L. ir I. S. po motinos M. I. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėję jį faktiškai valdyti.
Pareiškime pareiškėjai nurodo, kad pareiškėjai yra M. I. vaikai. M. I. Mirė (duomenys neskelbtini). Po M. I. mirties liko turtas – asmeniniai daiktai, pinigai banko sąskaitoje ir turtinė teisė į nedidesnį kaip 0,1200 ha žemės sklypą Vilniaus mieste individualiai statybai. Mirus M. I., pareiškėjai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo. Po M. I. mirties likusį turtą jie priėmė faktiniu valdymu – po mamos mirties pradėjo valdyti ir naudotis likusiais kilnojamaisiais daiktais, asmeniniais daiktais, likusiomis piniginėmis lėšomis ir turtine teise į žemę, baigdami įforminti atitinkamus dokumentus. Pareiškėjai jų mamai susirgus ir gydantis, taip pat po jos mirties rūpinosi jos turtu. Tik praėjus daugiau nei vieneriems metams po jos mirties ir paketinus įregistruoti nuosavybės teisę į žemę, į kurią nuosavybės teisė buvo atkurta mamai dar esant gyvai, o likę formalumai dėl nuosavybės teisės įforminimo baigti atlikti po jos mirties, paaiškėjo, kad tik turint paveldėjimo teisės liudijimus paveldėtas turtas bus įregistruotas įpėdinių vardu ir tik tada bus galima juo disponuoti.
Pareiškėjai nurodo, kad tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre. Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą. Pabrėžia, kad po mamos mirties pareiškėjai, kaip bendra nuosavybe rūpindamiesi visu likusiu kilnojamuoju turtu, atliko aktyvius veiksmus dėl po mamos mirties likusios turtinės teisės į žemę įregistravimo. Pareiškėjai akivaizdžiais konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią priimti palikimą po mamos mirties savo vardu ir tapti mirusios M. I. turto savininkais. Pridedami dokumentai – M. I. banko kortelės kopija, asmens dokumento kopija, sprendimo dėl nedidesnio kaip 0,1200 ha žemės sklypo individualiai statybai Vilniaus mieste suteikimo patvirtina, kad pareiškėjai perėmė visus po M. I. mirties likusius kilnojamuosius daiktus, nekilnojamųjų daiktų po jos mirties neliko, o turtinę teisę bus galima įregistruoti tik teismine tvarka patvirtinus faktą, kad palikimą priėmė mirusios dukra ir sūnus, faktiškai jį pradėję valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. Valstybinė mokesčių inspekcija valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovauja tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškėjų pareiškimo neginčija.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – VĮ „Turto bankas“) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškina, kad VĮ „Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. I. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Todėl tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jei teismas nustatys pakankamai aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, kad pareiškėjams šis faktas būtų nustatomas. Paaiškino, kad pagal Vilniaus miesto skyriaus archyve saugomoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 1801 esančius dokumentus nustatyta, jog yra vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko A. O. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę. M. I. yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtą žemę. Kartu su pareiškimu pateiktas Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. spalio 15 d. raštas Nr. 49SF-2773-(14.49.104) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ patvirtina, kad M. I. buvo kviečiama rinktis ne didesnį nei 0,1200 ha žemės sklypą ar jo dalį individualiai statybai. Kadangi M. I. mirusi, rinktis naujus žemės sklypus turi teisę jos turtinių teisių paveldėtojai. Iš Testamentų registro matyti, kad M. I. palikimo priėmimo faktų nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja N. L. papildomai nurodė, kad mirus mamai ir ją palaidojus, jie su broliu tarpusavyje apsišnekėjo dėl likusio mamos turto, kas ką nori pasiimti; brolis paėmė nuotraukas, dalį indų, pinigus, pareiškėja paėmė dalį indų, korteles; likusį turtą nutarė atiduoti Caritui, kitiems giminaičiams; dėl žemės nepuolė staigiai tvarkyti, buvo prieš metus mama dar gavusi laišką dėl žemės, tačiau dėl sveikatos negalėjo to klausimo tvarkyti; su broliu po mamos mirties susitarė, kad ji paskambins dėl tos žemės; vasaros gale pasiskambino į Nacionalinę žemės tarnybą, jai buvo nurodyta, kad gaus laišką ir su juo turi kreiptis; kadangi tame bute niekas negyveno, laišką rado vėliau, terminą praleido; pasiskambinus į Nacionalinę žemės tarnybą ir vėl, pasakė, kad reikia pažymos iš notaro dėl paveldėjimo; pasiskambinusi notarui sužinojo, kad praleido terminą paduoti pareiškimą dėl palikimo, paaiškino, kad reikia kreiptis į teismą, dėl pandemijos viskas šiek tiek užtruko; mama gyveno (duomenys neskelbtini); pretenzijų iš kitų asmenų dėl mamos palikimo pareiškėja negavo; mama buvo išsituokusi; ginčų tarp giminų dėl mamos palikimo nėra; po mamos mirties pareiškėja iš sąskaitos išėmė kelis šimtus, o ten sąskaitoje yra iki šiol kažkiek likę; po mamos mirties jokių skolų nebuvo atsiradę. Pareiškėja prašė pareiškimą tenkinti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas I. S. nurodė, kad motina paskutinius metu jau beveik nekalbėjo, todėl su motina jie negalėjo sutvarkyti dokumentų dėl žemės iki galo; po laidotuvių susitarė su pareiškėja, kad pareiškėja užsiims žeme, jis neskubino, nes manė, kad dokumentus reikia sutvarkyti per pusę metų, o paaiškėjo, kad tas terminas 3 mėnesiai; sužinojo, kad reikia kreiptis į teismą; po mamos mirties pasiėmė keletą indų atsiminimui, nuotraukas, senus dokumentus, kurie negalioja; pretenzijų į mamos palikimą jam niekas per šį laiką nereiškė. Prašė pareiškimą tenkinti.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. S. paaiškino, kad I. S. yra jo tėvas, N. L. jo teta, tėvo sesuo, konfliktų su jais liudytojas neturi; močiutė neturėjo daug turto, butas buvo padovanotas sesei (tetai), po laidotuvių tėvas ir teta padalino turtą – nuotraukas, vazas, indus, knygas, tam tikrus daiktus susitarė atiduoti, pas močiutę daug daiktų nebuvo; pinigus močiutė rinko, duodavo anūkams, pinigėlius paėmė tėvas, o dokumentus paėmė teta, nes ji prižiūrėjo močiutę; kivirčų dėl palikimo nebuvo, palikimo iš esmės ir nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. I., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu M. I. buvo išsituokusi, buvo užauginusi du vaikus – pareiškėjus I. S. ir N. L. M. I. (duomenys neskelbtini) mirus, niekas į notarą pagal paskutinę mirusios M. I. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) nesikreipė. Testamentų registre iki šiol registruotų M. I. palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti faktų, duomenų apie tai, kad M. I. paliko testamentą, nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad mirties momentu M. I. nuosavybės teise nevaldė nekilnojamojo turto, jos palikimą sudarė likę asmeniniai, kilnojamieji daiktai, dokumentai, grynieji pinigai ir piniginės lėšos, esančios kortelės sąskaitoje AB „Swedbank“, taip pat turtinė teisė į ne didesnį nei 0,1200 ha žemės sklypą Vilniaus mieste individualiai statybai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po M. I. mirties jos įstatyminiai įpėdiniai – pareiškėjai I. S. ir N. L. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į notarą dėl palikimo priėmimo per nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė. Pareiškėjai teigia, kad nepaisant to, jie savo motinos turtą po jos mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjams turi juridinę reikšmę. Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėjai, būdami įstatyminiai M. I. įpėdiniai, siekia įforminti nuosavybės teisę į jos palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad pareiškėjai priėmė savo motinos palikimą po jos mirties pradėdami jį faktiškai valdyti, pareiškėjams turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).
Iš pareiškėjų paaiškinimų teismo posėdžio metu, liudytoju byloje apklausto M. S. parodymų, kuriais netikėti teismas neturi objektyvaus pagrindo, nustatyta, kad M. I. palikimą sudariusius jos asmeninius daiktus, kilnojamuosius daiktus, dokumentus, grynuosius pinigus ir pinigines lėšas, buvusias jos kortelės sąskaitoje AB „Swedbank“, pareiškėjai pasidalino bendru sutarimu netrukus po jos laidotuvių, dalį daiktų bendru sutarimu atidavė tretiesiems asmenims. Tai liudija, kad pareiškėjai aktyviais veiksmais išreiškė valią dėl jų motinos M. I. palikimo priėmimo, iš karto po jos mirties pradėdami jį valdyti kaip savo. Tokius veiksmus M. I. palikimo atžvilgiu liudija ir pareiškėjų paaiškinimai dėl jų teisių į motinos turėtą turtinę teisę į ne didesnį nei 0,1200 ha žemės sklypą Vilniaus mieste individualiai statybai (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis) įgyvendinimo, pagal kuriuos pareiškėjai po mamos mirties aiškiai išreiškė ketinimą ir šio mamos turto atžvilgiu, domėjosi Nacionalinėje žemės tarnyboje kokių veiksmų būtina imtis, siekiant baigti šios turtinės teisės įforminimą nustatyta tvarka, dėl ko Nacionalinė žemės tarnyba 2020 m. rugsėjo 2 d. raštu siuntė M. I. vardu papildomą kvietimą dėl šios teisės tolesnės įgyvendinimo. Vertindamas šių byloje surinktų įrodymų visumą, nebuvimą byloje jokių duomenų apie kitus asmenis, išreiškusius valią į M. I. palikimą, ir/ar kilusios ginčus dėl jos palikimo priėmimo, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjai atliko aktyvius veiksmus jų motinos M. I. palikimui priimti pradėdami jį faktiškai valdyti nuo pat M. I. mirties momento (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Įvertinus tai, pareiškėjų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjų N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė pareiškėjai N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdami jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimams į turtą, priklausiusį M. I., išduoti pareiškėjams N. L. ir I. S.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.