- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-17
- Bylos Nr.
- eI2-1149-789/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03579-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- R. Č.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės Valstybės žemės fondo, valstybės įmonei Registrų centrui, VĮ"Registrų centras", „Valstybės žemės fondas“
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Valstybės žemės fondui, valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. Č. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) 2020 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. 1SS-1738-(100.5); 2) panaikinti NŽT 2020 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. 1P-329-(1.3 E.) „Dėl R. Č. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo“.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2020 m. spalio 1 d. registruotu paštu gavo atsakovės NŽT 2020 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. 1SS-1738-(10.5) „Dėl įspėjimo ir įpareigojimo“ (toliau – ir skundžiamas raštas, raštas), jog 2020 m. liepos 16 d. NŽT nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimo turėtojų veiklai įvertinti (toliau – ir Komisija) posėdyje buvo išnagrinėta visa su įtariamu pažeidimu susijusi informacija ir dokumentai. Remiantis Komisijos 2020 m. rugsėjo 8 d. išvadomis ir siūlymais, kuriems rezoliucija pritarė NŽT direktorius, skundžiamu raštu pareiškėjas buvo įspėtas dėl padarytų teisės aktų pažeidimų atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas) kadastrinius matavimus bei įpareigotas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos pašalinti nustatytus pažeidimus ir pateikti Komisijai pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentus. Minėtame rašte buvo išaiškinta, kad pareiškėjas turi atstatyti Žemės sklypo ribas vietovėje vadovaudamasis abriso ir preliminaraus plano sprendiniais. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad jeigu per nurodytą laiką nepateiks dokumentų, įrodančių pažeidimo pašalinimą, bus priimtas sprendimas sustabdyti 3 mėnesiams jo matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą.
Pareiškėjo teigimu, atsakovė nustatė pažeidimus dėl to, kad jis, atlikęs Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatęs, kad Žemės sklypo ribų linijų ilgiai pailgėjo nuo 2,49 m iki 5,86 m, nesikreipė į atsakovės teritorinį skyrių dėl išvados. Pareiškėjas nesutinka, kad jis privalėjo kreiptis į atsakovės teritorinį skyrių dėl išvados. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 ,,Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, (toliau – ir Nuostatai) ir kituose teisės aktuose nėra nustatyta, kad jei atliekant kadastrinius matavimus skiriasi žemės sklypo ribų linijų ilgiai, būtina kreiptis dėl išvados. Teigia, kad į atsakovės teritorinį skyrių būtina kreiptis tik tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Nuostatų 1 priede, arba žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Šiuo atveju Žemės sklypo ploto paklaida neviršijo leidžiamos paklaidos, kadangi sumažėjo 2 kvadratiniais metrais, Žemės sklypo konfigūracija nesiskyrė nuo dokumente, pagal kurį jis buvo suprojektuotas, nurodytos Žemės sklypo konfigūracijos. Pažymi, kad Žemės sklypo kraštinių ilgiai nebuvo suprojektuoti. Skundžiamame rašte minimas abrisas ar preliminarus planas nėra nei teritorijų planavimo dokumentas, nei žemės valdos projektas, todėl jame nurodytų kraštinių ilgių neatitikimas neįpareigoja kreiptis į teritorinį skyrių dėl išvados. Papildomai pažymi, kad pareiškėjo atlikti kadastriniai matavimai patikrinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.
Paaiškina, kad skundžiamame rašte reikalaujama, kad pareiškėjas pakeistų Žemės sklypo ribas taip, kad jos atitiktų abrise ir preliminariame plane nurodytus Žemės sklypo ribų kraštinių ilgius. Pareiškėjo teigimu, įstatymai imperatyviai draudžia keisti žemės sklypo ribas. Nurodo, kad, atlikdamas kadastrinius matavimus, pareiškėjas tik pamatavo natūroje esančių (vietovėje paženklintų) riboženklių koordinates bei senus riboženklius tose pačiose vietose pakeitė naujais. Būtent pagal riboženklių koordinates, kurios buvo nustatytos geodeziniais prietaisais, vėliau buvo apskaičiuoti ir atitinkamų kraštinių ilgiai. Be to, pareiškėjas neturi įgaliojimų pakeisti įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre Žemės sklypo ribas, t. y. jis negali pakeisti Nekilnojamojo turto kadastro duomenų.
Teigia, kad sutartį dėl kadastrinių matavimų su užsakovu (žemės sklypo savininku) buvo sudariusi valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybės žemės fondas. Pareiškėjas kadastrinius matavimus atliko pagal darbo sutartį su būtent šia valstybės įmone. Šiuo metu jis nedirba VĮ Valstybės žemės fonde, taigi neturi jokių sutartinių santykių su užsakovu (žemės sklypo savininku).
Pažymi, kad veiksmai, dėl kurių jis yra įspėtas, atlikti prieš trejus metus. Dėl objektyvių aplinkybių (įregistruotų matavimų) šiuo metu nėra galimybės taisyti tariamų ir (ar) tikrų pažeidimų. Mano, kad sankcijų taikymas už prieš trejus metus atliktus veiksmus prieštarauja teisingumo bei teisinės valstybės principams.
Nurodo, kad 2020 m. lapkričio 18 d. atsakovės direktoriaus įsakymas Nr. 1P-329-(1.3 E.) „Dėl R. Č. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo sustabdytas pareiškėjui išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas 3 mėnesius, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodo, kad Tarnyboje gauti 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. sausio 8 d. A. R. skundai dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, (toliau – ir kadastriniai matavimai) teisingumo. Dėl šių skundų pradėta administracinė procedūra. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas 2001 m. rugsėjo 26 d., o Žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal matininko R. Č. 2017 m. atliktus Žemės sklypo kadastrinius matavimus.
Nagrinėdama pareiškėjo skundus, NŽT nustatė, kad, palyginus abrise ir preliminariame plane nurodytus Žemės sklypo ribų linijų ilgius su parengtame plane nurodytais Žemės sklypo ribų linijų ilgiais, buvo nustatyta, kad, pareiškėjui atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, Žemės sklypo šiaurinė riba pailgėjo 5,31 m (nuo 26 m iki 31,31 m), rytinė riba pailgėjo 2,49 m (nuo 19 m iki 21,49 m), pietinė riba pailgėjo 5,86 m (nuo 30 m iki 35,86 m), vakarinė riba sutrumpėjo 0,02 m (nuo 20 m iki 19,98 m). Žemės sklypo plotas sumažėjo 0,0002 ha (nuo 0,0700 ha iki 0,0698 ha).
NŽT, vadovaudamasi Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1805 „Dėl Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Taisyklės) 14 punktu, 2020 m. vasario 19 d. raštu Nr. 1SS-355-(10.5.) kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti paaiškinimą dėl atliktų Žemės sklypo kadastrinių matavimų. Pareiškėjas pateikė 2020 m. vasario 28 d. paaiškinimą, kad šiuo metu nebedirba toje darbovietėje, kurioje dirbdamas 2017 m. atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus, todėl negali pateikti jokių dokumentų, susijusių su minėtais matavimais, taip pat negali tiksliai atsakyti į rašte keliamus klausimus, todėl prašo vadovautis jo anksčiau NŽT teiktais paaiškinimais dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų. Pareiškėjas nurodė, kad Žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko vadovaudamasis NŽT Kėdainių skyriaus bei VĮ Registrų centro pateiktais dokumentais. Abrise ir preliminariame plane buvo klaidingai nurodyti Žemės sklypo ribų linijų ilgiai ir plotas, nes, atlikus minėto Žemės sklypo kadastrinius matavimus, gauti Žemės sklypo ribų linijų ilgiai (tarp riboženkliais vietovėje įtvirtintų taškų) ir plotas neatitiko abriso ir preliminaraus plano sprendinių. Pareiškėjas į Tarnybos Kėdainių skyrių pagal Nuostatų 21 punktą dėl išvados pateikimo nesikreipė, nes, jo nuomone, Žemės sklypo konfigūracija atitiko abrise ir preliminariame plane nurodytą Žemės sklypo konfigūraciją, o Žemės sklypo plotas neviršijo maksimalios leistinos (ribinės) Žemės sklypo ploto paklaidos.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad NŽT nuolatinė komisija kvalifikacijos pažymėjimo turėtojų veiklai įvertinti 2020 m. liepos 16 d. posėdyje išklausė pareiškėjo atstovo advokato A. G. paaiškinimus. Atstovas pažymėjo, kad, 2017 m. pareiškėjui atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo rasti visi išlikę Žemės sklypo ribas žymintys riboženkliai, o VĮ Registrų centras, atlikdamas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrą, trūkumų nenustatė ir Žemės sklypo kadastro duomenys buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Taip pat nurodė, kad A. R. skundai dėl pareiškėjo atliktų Žemės sklypo kadastrinių matavimų VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus buvo atmesti. A. R. Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT) buvo pateikęs prašymą panaikinti pareiškėjo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 1, kuriuo buvo nuspręsta neatsižvelgti į pateiktas pastabas. Teismas prašymą patenkino ir panaikino minėtą sprendimą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) šį VAAT sprendimą panaikino ir administracinę bylą nutraukė.
Nurodo, kad Komisija nustatė, kad, pareiškėjui 2017 m. atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, Žemės sklypo ribų linijų ilgiai pailgėjo nuo 2,49 m iki 5,86 m, ir pažymėjo, kad tokie Žemės sklypo ribų linijų ilgių skirtumai yra dideli, nes, pagal Žemės sklypo suformavimo dokumentus, Žemės sklypo ribų linijų ilgis yra tik 19 m – 30 m. Komisija konstatavo, kad pareiškėjas, 2017 m. atlikdamas Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatęs, kad vietovėje tarp Žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių gaunami minėto Žemės sklypo ribų linijų ilgiai neatitinka abrise ir preliminariame plane nurodytų Žemės sklypo ribų linijų ilgių, privalėjo vadovautis Nuostatų 21 punktu ir kreiptis į NŽT Kėdainių skyrių dėl išvados pateikimo, o Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbus galėjo tęsti tik gavęs NŽT Kėdainių skyriaus išvadą. Tačiau pareiškėjas nesikreipė į NŽT Kėdainių skyrių dėl išvados pateikimo, taip pažeisdamas Nuostatų 21 punkto reikalavimus, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 24 d.) (toliau – ir Kadastrinių matavimų taisyklės) 11 punkto reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad nustačius, jog kadastriniai matavimai atlikti ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla parengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, matininkas traukiamas atsakomybėn neatsižvelgiant į tai, ar matininko nustatyti ar patikslinti kadastro duomenys buvo ar nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre.
Pažymi, kad, priešingai, nei teigia pareiškėjas, jam nebuvo nustatyta prievolė pakeisti Žemės sklypo ribas. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jis turi atstatyti Žemės sklypo ribas vietovėje vadovaudamasis abriso ir preliminaraus plano sprendiniais. Vykdydamas profesines funkcijas, matininkas saistomas galiojančių teisės aktų reikalavimų. Matininkas, įpareigotas pašalinti pažeidimus, turi pareigą pateikti įrodymus, jog negalėjo pašalinti pažeidimų dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Nepakanka tik deklaratyviai nurodyti, jog žemės sklypo savininkas galimai nesutiks ir neleis iš naujo atlikti kadastrinių matavimų. Be to, net ir nustačius, kad matininkas objektyviai negalėjo ištaisyti pažeidimų, tai nėra pagrindas panaikini poveikio priemonę – įspėjimą, nes tai reikštų pažeidimo paneigimą, t. y. pažeidimo pašalinimo negalimumas negali savaime paneigti pažeidimo padarymo fakto ir eliminuoti matininko atsakomybę.
Teigia, kad nei Kadastro įstatymas, nei kiti galiojantys teisės aktai nenustato, kad matininkas, nustačius nešiurkštų veiklos pažeidimą, negali būti įspėjamas dėl pažeidimo pašalinimo, jeigu nuo pažeidimo padarymo praėjo treji metai.
Aiškina, kad matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas nereiškia, kad kartu matininkui uždraudžiama imtis veiksmų, nukreiptų į padarytų pažeidimų pašalinimą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras (toliau – ir Registrų centras) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškina, kad matininko veiklos kontrolę vykdo Vyriausybės įgaliota institucija, t. y. NŽT. Nurodo, kad Registrų centrui nėra žinomos NŽT skundžiamo sprendimo priėmimo aplinkybės, todėl dėl jų nepasisako. Mano, jog teismo sprendimas neturės įtakos Registrų centro teisėms ir pareigoms.
Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Valstybės žemės fondas atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Teismo posėdyje VĮ Valstybės žemės fondo atstovė prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugsėjo 14 d. rašto Nr. 1SS-1738-(100.5) „Dėl įspėjimo ir įpareigojimo“ ir 2020 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1P-329-(1.3 E.) „Dėl R. Č. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, nustatyta, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. sausio 8 d. gauti A. R. skundai dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, teisingumo.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas 2001 m. rugsėjo 26 d., o Žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos 2017 m. pagal pareiškėjo atliktus Žemės sklypo kadastrinius matavimus.
Įgyvendinant patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą, 2001 m. gegužės 24 d. Žemės sklypo ribas vietovėje paženklino, žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktą užpildė, žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisą bei 2001 m. birželio 11 d. žemės sklypo planą M 1:5000 parengė VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno pirmo žemėtvarkos skyriaus projekto autorė O. S..
Pareiškėjas 2017 m. sausio 19 d. atliko Žemės sklypo kadastrinių matavimų darbus. Pareiškėjas 2017 m. vasario 2 d. raštais išsiuntė 2017 m. sausio 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto Nr. Pr.198-3 kopiją ir 2017 m. sausio 23 d. Žemės sklypo plano M 1:500 fragmento ištrauką Žemės sklypo ženklinime nedalyvavusiam kviestiniam asmeniui ir Tarnybos Kėdainių skyriui. Plane nurodyta, kad Žemės sklypo šiaurinės ribos linijos ilgis yra 31,31 m ir 4,07 m, rytinės ribos linijos ilgis – 21,49 m, pietinės ribos linijos ilgis – 35,86 m, vakarinės ribos linijos ilgis – 11,09 m ir 8,89 m, žemės sklypo plotas – 0,0698 ha. A. R. 2017 m. vasario 20 d. raštu pateikė pareiškėjui pastabas dėl paženklinto Žemės sklypo ribų. Pareiškėjas, išnagrinėjęs pateiktas pastabas, 2017 m. vasario 28 d. parengė Sprendimą Nr. 1, kuriame nusprendė netikslinti Žemės sklypo ribų vietovėje, kadangi kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis Žemės sklypo suformavimo dokumentais. Tarnybos Kėdainių skyrius 2017 m. kovo 6 d. raštu Nr. 9SD-602-(14.9.137 E.) informavo pareiškėją, kad nesutinka su pamatuotomis Žemės sklypo ribomis, nes Žemės sklypo ribos neatitinka abrise bei preliminariame plane nurodytų atstumų tarp Žemės sklypo ribų posūkio taškų, t. y. kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant Žemės sklypo suformavimo dokumentais. Pareiškėjas 2017 m. kovo 14 d. raštu Tarnybos Kėdainių skyriui pateikė Sprendimą Nr. 2, kuriame nusprendė netikslinti Žemės sklypo ribų vietovėje. Palyginus abrise ir preliminariame plane nurodytus Žemės sklypo ribų linijų ilgius su Plane nurodytais Žemės sklypo ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad, pareiškėjui atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, Žemės sklypo šiaurinė riba pailgėjo 5,31 m (nuo 26 m iki 31,31 m), rytinė riba pailgėjo 2,49 m (nuo 19 m iki 21,49 m), pietinė riba pailgėjo 5,86 m (nuo 30 m iki 35,86 m), vakarinė riba sutrumpėjo 0,02 m (nuo 20 m iki 19,98 m), Žemės sklypo plotas sumažėjo 0,0002 ha (nuo 0,0700 ha iki 0,0698 ha).
NŽT, vadovaudamasi Taisyklių 14 punktu, 2020 m. vasario 19 d. raštu Nr. 1SS-355-(10.5.) kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti paaiškinimą dėl atliktų Žemės sklypo kadastrinių matavimų. Pareiškėjas NŽT pateikė 2020 m. vasario 28 d. paaiškinimą, kad šiuo metu nebedirba toje darbovietėje, kurioje dirbdamas 2017 m. atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus, todėl negali pateikti jokių dokumentų, susijusių su minėtais matavimais, taip pat negali tiksliai atsakyti į rašte keliamus klausimus, todėl prašo vadovautis jo anksčiau NŽT teiktais paaiškinimais dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų. Pareiškėjas nurodė, kad Žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko vadovaudamasis NŽT Kėdainių skyriaus bei Registrų centro pateiktais dokumentais, pažymėjo, kad galėjo būti, kad tam tikrus papildomus dokumentus buvo pateikęs ir Žemės sklypo savininkas; prieš atliekant Žemės sklypo ribų ženklinimo darbus vietovėje rado senus Žemės sklypo ribas žyminčius riboženklius, kuriuos Žemės sklypo ženklinimo metu pakeitė naujais riboženkliais; kiti Žemės sklypo ribos posūkio taškai nebuvo vietovėje įtvirtinami riboženkliais, kadangi sutapo su pastate esančio buto kapitaline siena; Žemės sklypo ribų ženklinime dalyvavę asmenys vietovėje parodė natūroje buvusius riboženklius, į Žemės sklypo ribų ženklinimą buvo kviestas ir A. R., nors, pagal tuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, nebuvo prievolės jį kviesti. Pareiškėjas pažymėjo, kad A. R. Žemės sklypo ribų ženklinime nedalyvavo, nors pranešimas jam buvo įteiktas, o, gavus jo skundą pareiškėjo tuometinėje darbovietėje (VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriuje), jo tiesioginis vadovas nuvyko į vietą ir, dalyvaujant A. R., patikrino pareiškėjo atliktus minėto Žemės sklypo kadastrinius matavimus. Patikrinimo metu A. R. kitokių Žemės sklypo ribų nenurodė, tik konstatavo, kad su pareiškėjo Žemės sklypo kadastrinių matavimų metu nustatytomis Žemės sklypo ribomis nesutinka. Paaiškinime taip pat nurodyta, kad, pareiškėjo manymu, abrise ir preliminariame plane buvo klaidingai nurodyti Žemės sklypo ribų linijų ilgiai ir plotas, nes, atlikus minėto Žemės sklypo kadastrinius matavimus, gauti Žemės sklypo ribų linijų ilgiai (tarp riboženkliais vietovėje įtvirtintų taškų) ir plotas neatitiko abriso ir preliminaraus plano sprendinių. Pareiškėjas į Tarnybos Kėdainių skyrių pagal Nuostatų 21 punktą dėl išvados pateikimo nesikreipė, nes, jo nuomone, Žemės sklypo konfigūracija atitiko abrise ir preliminariame plane nurodytą Žemės sklypo konfigūraciją, o Žemės sklypo plotas neviršijo maksimalios leistinos (ribinės) Žemės sklypo ploto paklaidos.
NŽT nuolatinė komisija kvalifikacijos pažymėjimo turėtojų veiklai įvertinti 2020 m. liepos 16 d. posėdyje išklausė pareiškėjo atstovo advokato A. G. paaiškinimus. Atstovas pažymėjo, kad, 2017 m. pareiškėjui atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo rasti visi išlikę Žemės sklypo ribas žymintys riboženkliai, o Registrų centras, atlikdamas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrą, trūkumų nenustatė ir Žemės sklypo kadastro duomenys buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Taip pat nurodė, kad nėra duomenų, kad Žemės sklypo savininkas su patikslintomis ribomis nesutiktų, o A. R. skundai dėl pareiškėjo atliktų Žemės sklypo kadastrinių matavimų Registrų centro Centrinio registratoriaus buvo atmesti.
A. R. VAAT buvo pateikęs skundą panaikinti 2017 m. vasario 28 d. pareiškėjo sprendimą Nr. 1. VAAT skundą patenkino ir panaikino minėtą sprendimą, tačiau LVAT šį VAAT sprendimą panaikino ir administracinę bylą nutraukė. A. R. prie skundo NŽT pateikė UAB ,,Geometra“ 2014 m. spalio 4 d. raštą, kuris buvo adresuotas NŽT Kėdainių skyriui ir kuriuo buvo prašoma, vadovaujantis Nuostatų 21 punktu, pateikti išvadą dėl Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbų tęsimo. UAB „Geometra“ rašte buvo nurodyta, kad Žemės sklypo paženklinimo darbų metu 2014 m. spalio 29 d. nustatyta, kad Žemės sklypo riboženkliai vietovėje neišlikę. Tarnybos Kėdainių skyrius 2014 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 9SD-(14.9.104.)-3600 informavo UAB ,,Geometra“, kad Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbai turi būti tęsiami vadovaujantis abriso ir preliminaraus plano sprendiniais.
Pareiškėjui neįvykdžius ginčijamame rašte nustatytų nurodymų, NŽT 2020 m. lapkričio 18 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-329-(1.3 E.) „Dėl R. Č. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo“.
Pareiškėjas nesutinka, jog turėjo kreiptis į atsakovės teritorinį skyrių dėl išvados. Mano, kad į Tarnybą būtina kreiptis tik tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Nurodo, kad Žemės sklypo ploto paklaida neviršijo leidžiamos paklaidos (sumažėjo 2 kvadratiniais metrais), Žemės sklypo konfigūracija nepakito.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus. Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatyta, kad matininkas privalo savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d.) 21 punktą, tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą. Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.
Taigi, pagal nustatytą teisinį reguliavimą, NŽT teritorinio skyriaus išvada reikalinga, kai žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos).
Nustatyta, kad, pareiškėjui atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, Žemės sklypo šiaurinė riba pailgėjo 5,31 m (nuo 26 m iki 31,31 m), rytinė riba pailgėjo 2,49 m (nuo 19 m iki 21,49 m), pietinė riba pailgėjo 5,86 m (nuo 30 m iki 35,86 m), vakarinė riba sutrumpėjo 0,02 m (nuo 20 m iki 19,98 m), Žemės sklypo plotas sumažėjo 0,0002 ha (nuo 0,0700 ha iki 0,0698 ha). Dėl šių skaičiavimų ginčo byloje nėra.
Įvertinus Nuostatų 1 priede esančią žemės sklypo ploto lentelę dėl maksimalių leistinų (ribinių) paklaidų nustatyta, kad Žemės sklypo plotas neviršijo leistinos maksimalios ploto paklaidos.
Vadovaujantis Nuostatų 100 punktu, į kadastrą draudžiama įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis prieš tai nepatikrinus, ar šio daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje. Pagal Nuostatų 109 punktą, nekilnojamojo daikto ribas kadastro žemėlapyje pažymi kadastro tvarkytojo darbuotojai valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, naudodami geografinių informacinių sistemų (GIS) programines priemones, naujausią kartografinę medžiagą ir Lietuvos Respublikos georeferencinių duomenų pagrindą. Nuostatų 114 punkte nustatyta, kad, prieš pažymėdamas kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas, kadastro tvarkytojas patikrina, ar nėra trukdančių pažymėti nekilnojamojo daikto ribas aplinkybių, nustatytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje. Nuostatų 125 punkte nurodyta, kad jeigu žemės sklypo ribos nesutampa su šių Nuostatų 124 punkte minėtomis ribomis, yra neleistinų ribų nesutapimų, negalima nustatyti, kurios ribos klaidingos, arba jeigu sklypo ploto paklaida neleistina, arba pasikeičia sklypo konfigūracija, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje nežymimos; kadastro tvarkytojas tais atvejais, kai negali žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje, per 5 darbo dienas nuo žemės sklypo plano pateikimo parengia išvadą, nurodydamas tikrinto sklypo plano netikslumus, ir per Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“ pateikia ją žemėtvarkos skyriui, o šis per 10 darbo dienų nuo išvados gavimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis; priėmus sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, surašomas žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo aktas, kurio formą nustato NŽT, ir jo pagrindu pagal šių Nuostatų reikalavimus parengiamas naujas žemės sklypo planas; netikslumus turi ištaisyti žemės sklypo planą parengęs vykdytojas.
LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra tik išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikdama patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr. LVAT 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017). Kadangi registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (žr. LAT 2007 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007).
Taigi pažymėtina, kad, pagal Nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, Registrų centras yra įpareigotas patikrinti, ar daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje.
Nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje bei šio žemės sklypo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre ir registre patikslinti pagal pareiškėjo 2017 m. sausio 23 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
Pažymėtina, kad Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiama, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Remiantis Įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas.
Pažymėtina, kad Registrų centras, gavęs A. R. skundą, jį išnagrinėjo. Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2017 m. birželio 12 d. sprendimu paliko galioti Registrų centro Kauno filialo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą ir 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą, nustačiusi, jog sklypo konfigūracija atitinka 2001 m. birželio 11 d. parengtame Žemės sklypo plane Nr. 198-3 (M1:5000) ir 2001 m. gegužės 24 d. parengtame Žemės sklypo abrise nurodytą konfigūraciją, o sklypo ribų posūkio taškų yra tiek, kiek nurodyta paminėtuose dokumentuose. Taigi, šiais Registrų centro sprendimais yra nuspręsta, kad Žemės sklypo konfigūracija atitinka 2001 m. birželio 11 d. parengtame Žemės sklypo plane Nr. 198-3 (M1:5000) ir 2001 m. gegužės 24 d. parengtame Žemės sklypo abrise nurodytą konfigūraciją.
Atkreiptinas dėmesys, jog Registrų centro Centrinio registratoriaus sprendimas nėra nuginčytas ir yra galiojantis. LVAT 2019 m. spalio 29 d. administracinėje byloje Nr. A-965-492/2019 konstatavo, jog A. R., manydamas, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai sukėlė jam konkrečias materialines pasekmes – Žemės sklypo ribos įregistruotos ir kadastro duomenys nustatyti pažeidžiant jo teisę naudotis teisės aktų nustatyta tvarka greta esančiu sklypu ar jo dalimi, savo pažeistas teises turi ginti ginčydamas duomenų įrašymo Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre teisėtumą.
Teismas pažymi, kad, nenuginčijus minėtų Registrų centro sprendimų, nėra pagrindo teigti, kad šiuose sprendimuose nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados yra nepagrįstos ir neteisėtos. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas privalėjo kreiptis į NŽT teritorinį skyrių dėl to, kad Žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitiko teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos).
Pareiškėjas nesutinka su įpareigojimu pašalinti nustatytą pažeidimą bei matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą 3 mėnesiams.
Įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad, Vyriausybės įgaliotai institucijai (šiuo atveju – NŽT) nustačius nešiurkštų veiklos pažeidimą, matininkas įspėjamas, kad ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos turi pašalinti nustatytą pažeidimą ir pateikti šio pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentus. Nešiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimas, kuris nesukelia pagrindo žalai tretiesiems asmenims atsirasti ir kurį pašalinti gali pats matininkas. Matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas 3 mėnesiams, jeigu iki termino, per kurį turėjo pašalinti pažeidimus, pabaigos matininkas nepateikė pažeidimų pašalinimo įrodymo dokumentų. Matininkui per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą terminą ištaisius nustatytus pažeidimus ir pateikus dokumentus, įrodančius šių pažeidimų pašalinimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų pateikimo dienos kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas (Įstatymo 11 straipsnio 11 dalis).
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog pareiškėjas nepažeidė Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų ar kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teisės aktų, techninių reglamentų, standartų, reglamentuojančių jo darbų atlikimą. Teismas daro išvadą, kad NŽT ginčijamu raštu neteisėtai ir nepagrįstai įspėjo pareiškėją ir įpareigojo pašalinti nustatytą pažeidimą, taip pat Įsakymu neteisėtai ir nepagrįstai sustabdė matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą 3 mėnesiams ir įpareigojo pašalintini nustatytą pažeidimą.
Pareiškėjas, be kita ko, teigia, jog nors teisės aktuose nėra nustatytas terminas, per kurį gali būti skiriama nuobauda matininkui, tačiau asmeniui, galbūt padariusiam drausminį nusižengimą, negali neribotą laiką būti taikoma atsakomybė. Mano, kad nagrinėjamu atveju atsakomybės taikymas už prieš trejus metus atliktus veiksmus prieštarauja teisingumo bei teisinės valstybės principams.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Nagrinėjamu atveju nuobaudos skyrimo terminai nėra reguliuojami Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme ir kituose atsakomybę už matininkų padarytus pažeidimus reguliuojančiuose teisės aktuose. Pažymėtina, kad matininkas atlieka kadastrinius matavimus ir rengia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, o jo veikla yra prižiūrima Vyriausybės įgaliotos institucijos. Taigi matininkas, kaip ir kiekvienas valstybės pareigūnas, tarnautojas ar institucija, privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Matininkui už jo veiklos pažeidimus gali būti taikoma atsakomybė (skiriamos nuobaudos). Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti įstatymo analogiją. Taigi teismas remsis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatomis, kuriose nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai.
Pagal VTĮ 34 straipsnio 1 dalį, nustačius pažeidimą, tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
Kaip savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs LVAT, senaties terminas – tai laikotarpis, per kurį subjektui gali būti paskirtos sankcijos už tam tikrus pažeidimus. Senaties termino esmė yra ta, jog jis turi užtikrinti, kad asmenys galėtų būti patraukti atsakomybėn tik per tam tikrą konkretų iš anksto apibrėžtą laikotarpį. Greitas reagavimas padarius teisės pažeidimą, greitai paskirta poveikio priemonė turi didesnį prevencinį poveikį tiek teisės pažeidėjui, tiek kitiems asmenims (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2136/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 23, p. 295–327; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-492/2014, Administracinė jurisprudencija Nr. 27, p. 273–310).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjo atlikti kadastriniai matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2017 m. balandžio 3 d. Pažymėtina, kad NŽT Kėdainių skyriaus 2017 m. kovo 6 d. raštas patvirtina, jog NŽT informavo pareiškėją, jog nesutinka su jo atliktais kadastriniais matavimais. Pareiškėjas su NŽT pastabomis nesutiko ir kreipėsi į Registrų centro Kauno filialą, pateikdamas registruoti kadastro duomenų bylą. Pažymėtina, kad dėl šių veiksmų nuobauda pareiškėjui paskirta 2020 m. rugsėjo 14 d. Atsižvelgus į VTĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir nustatytas bylos aplinkybes, darytina išvada, jog buvo pažeisti VTĮ nustatyti nuobaudų skyrimo terminai.
Pažymėtina, kad NŽT, žinodama apie, jos manymu, padarytus pareiškėjo pažeidimus, dėl atsakomybės taikymo turėjo spręsti per protingą laiką. Nepagrįstas delsimas vertinamas kaip NŽT pasinaudojimas suteikta diskrecija apskritai nepradėti drausminės atsakomybės taikymo procedūrų. Atsakovė, įgyvendindama teisę išsiaiškinti ir tirti pareiškėjo galimai padarytą pažeidimą, negali pažeisti jo interesų ar jų neproporcingai suvaržyti, pagal kompetenciją priskirtus atlikti veiksmus ji privalo atlikti operatyviai.
NŽT teigia, kad administracinė procedūra pradėta gavus 2020 m. sausio 6 ir 8 d. A. R. skundus. Pažymėtina, kad A. R. pareiškėjui 2017 m. vasario 20 d. raštu pateikė pastabas dėl paženklinto Žemės sklypo ribų. Pareiškėjas, išnagrinėjęs pateiktas pastabas, 2017 m. vasario 28 d. parengė sprendimą, kuriame nusprendė netikslinti Žemės sklypo ribų vietovėje, kadangi kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis Žemės sklypo suformavimo dokumentais. Taigi, darytina išvada, kad NŽT 2017 m. buvo žinomi pareiškėjo atlikti veiksmai, tačiau jokių aktyvių veiksmų ji nesiėmė iki 2020 m. rugsėjo 14 d. rašto priėmimo. Tokie Tarnybos veiksmai, kai imamasi veiksmų praėjus 3 metams po jos pačios nustatytų pareiškėjo padarytų pažeidimų, neatitinka protingumo, operatyvumo, teisingumo bei proporcingumo principų.
Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad senaties terminas atlieka keletą pagrindinių funkcijų: užtikrina teisinį saugumą ir tikrumą, apsaugo asmenį nuo kaltinimo dėl seniai įvykusių įvykių, į kurį gali būti sudėtinga atsikirsti, ir apsaugo nuo galimo neteisingumo, kuris gali kilti tais atvejais, kai teismams reikės priimti sprendimą dėl įvykių, įvykusių tolimoje praeityje, remiantis įrodymais, kurie galėjo tapti nepatikimais arba nepilnais dėl praėjusio laiko (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje S. ir kt. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimų Nr. 22083/93, Nr. 22095/93). Pavyzdžiui, nagrinėdamas bylą, susijusią su drausminės teisėjų atsakomybės taikymu, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, jog tokios situacijos, kai nėra nustatyta apskritai jokių drausminės atsakomybės ribų laike, kelia rimtą grėsmę teisiniam saugumui. Šios aplinkybės buvo pagrindas Europos Žmogaus Teisių Teismui konstatuoti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendimą byloje O. V. prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 21722/11).
Įvertinęs aplinkybę, kad atsakomybė pareiškėjui buvo pritaikyta praėjus daugiau kaip 3 metams po nustatyto pažeidimo, teismas konstatuoja, jog yra pažeisti VTĮ įstatyme nustatyti atsakomybės taikymo terminai, o tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti ginčijamą raštą ir Įsakymą.
Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. prašo priteisti iš atsakovės NŽT 1 500 Eur proceso išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios. Priteisdamas atstovavimo išlaidas, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis.
Pareiškėjas prašo priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už šias jam suteiktas teisines paslaugas: už skundo, patikslinto skundo, įvairių kitų procesinių dokumentų surašymą, įskaitant ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas surašymą, už pasiruošimą ir dalyvavimą teismo posėdyje.
Pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, kad jis 2020 m. spalio 30 d. pasirašė atstovavimo sutartį su advokato A. G. kontora, pagal ją advokatas A. G. įsipareigojo pareiškėjui teikti sutartyje nurodytas teisines paslaugas. Advokato A. G. kontora išrašė pareiškėjui pinigų priėmimo kvitą, kuris patvirtina, kad pareiškėjas 2021 m. kovo 2 d. sumokėjo 1 500 Eur.
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5. 2020 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 889,2 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma yra 2 223 Eur.
Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0,4. 2020 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 889,2 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma yra 355,68 Eur.
Pareiškėjas taip pat prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą teismo posėdyje ir nurodo, jog tam buvo sugaišta 3 val. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2021 m. kovo 3 d. teismo posėdžio pradžia – 10.24 val., pabaiga – 11.16 val., taigi posėdžio trukmė – 56 minutės (posėdžio pažyma). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0,1. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. 2020 metų III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 927,90 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atstovavimo laikas 2021 m. kovo 3 d. posėdyje – 56 minutės, už advokato atstovavimą teismo posėdyje pareiškėjui galėtų būti priteistina 92,79 Eur.
Pareiškėjas prašo teismo priteisti išlaidas už 2021 m. kovo 3 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų surašymą. Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0,4. 2020 metų III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 927,90 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma yra 371,16 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas tenkintinas, jo naudai iš atsakovės priteisiama 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. Č. skundą patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. 1SS-1738-(100.5) „Dėl įspėjimo ir įpareigojimo“.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. 1P-329-(1.3 E.) „Dėl R. Č. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo“.
Priteisti pareiškėjui R. Č. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.