Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Vitalija VaivadienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-718/11Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01009-2010-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.(S)

2011 m. birželio 21 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Procesas dėl P. O. civilinio ieškinio nutrauktas.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir E. P., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nuteistas už tai, kad kartu su E. P. panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: jie, 2010-05-30, apie 13.30 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami grupe, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį P. O., kuris pasireiškė tuo, kad E. P. rankomis pastūmė ir du kartus ranka sudavė nukentėjusiajam į veidą, o P. O. nukritus spyrė vieną kartą nukentėjusiajam į šoną, po ko, V. G. jam du kartus kumščiu sudavė į galvą, tuo padarydami nukentėjusiajam odos nubrozdinimą nosies srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei E. P. iš nukentėjusiojo striukės kišenės, pagrobė P. O. priklausantį 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA", su viduje buvusia 10 Lt vertės Tele-2 Pildyk SIM kortele, bei pavogė ant žemės iškritusią 7 Lt vertės piniginę, su 60 litų, tuo padarydami nukentėjusiajam 177 Lt turtinę žalą, t.y. V. G. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 1 d. padarymą.

Teismo posėdyje nuteistasis V. G. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai juos įvertino ir, jais remdamasis, padarė pagrįstą išvadą dėl V. G. kaltės, jo nusikalstamos veikos juridinis vertinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., teisingas.

Ši teismo išvada pagrįsta byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiojo P. O., liudytojų R. M., R. B., V. S., A. P., iš dalies bendranuteistojo E. P. bei paties apelianto parodymais, specialisto išvada, kita medžiaga, kuriuos teismas pripažino įrodymais ir kurių visetas objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę.

Analizuojant byloje surinktus įrodymus, ir visų pirma nukentėjusiojo P. O. parodymus, matyti, kad įvykio dieną jis su R. M. sėdėjo (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., netoli mokyklos esančioje pievelėje, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Nurodo, kad iki jo atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, apatinėje striukės kairės pusės kišenėje turėjo rudos spalvos piniginę, kurioje buvo viena 50 Lt vertės kupiūra ir 10 Lt monetomis, taip pat nuotrauka bei asmens tapatybės kortelė. Vidinėje striukės kairės pusės kišenėje buvo įsidėjęs mobilaus ryšio telefoną. Prie jų priėjus dviems vaikinams, kurių iki sumušimo nepažinojo, pajuto netikėtą smūgį koja į galvą, nuo kurio nukrito ir užsidengė galvą rankomis. Tačiau vaikinai jį ir toliau spardė. Pajutęs, kaip kažkas pradėjo kraustyti jo kišenes, prarado sąmonę. Atsipeikėjęs, pasigedo piniginės bei telefono. Apie įvykį tą pačią dieną pranešė policijai. Tuo tarpu į medikus dėl patirtų sužalojimų kreipėsi po keletos dienų, nes vis dar skaudėjo krūtinę.

Netikėti šiais nukentėjusiojo P. O. parodymais, kuriuos vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti bylos įrodymai, teismui nebuvo pagrindo.

Iš liudytojos R. M. parodymų analizės matyti, kad pastaroji, nagrinėjamo įvykio dieną, bendravo su P. O. gana ilgą laiką ir matė, jog šis striukės kišenėje turėjo piniginę ir mobilaus ryšio telefoną. Taipogi patvirtino mačiusi, kaip prie mokyklos, prie jų pribėgę V. G. ir E. P., nukentėjusįjį spardė kojomis. Jai pradėjus šaukti, V. G. ją nusivedė į šoną. Vėliau, pasakodama R. B. apie įvykį, V. G. rankose matė P. O. priklausantį telefoną. Telefoną bei nukentėjusiajam priklausančią piniginę, ji matė ir vėliau, V. G., A. P. ir E. P. kompanijoje, kai su R. B. buvo nuėjusi į V. G. kiemą, kur minėti asmenys vartojo alkoholinius gėrimus. Į klausimą ar V. G. paėmė P. O. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, šis atsakė teigiamai, nurodydamas, kad telefonas reikalingas jam.

Kad V. G. kieme matė ant stalo piniginę ir telefoną, patvirtino ir liudytoju apklaustas A. P. Liudytojas V. S. nurodė, jog namo, kuriame gyveno V. G. su šeima, esančioje lauko virtuvėje, krosnyje radęs suplėšytą rudos spalvos piniginę, kaip nereikalingą, sudegino.

Specialisto išvada Nr. G 2442/10(01), patvirtina, jog P. O. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, paveikus kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu padarant odos nubrozdinimą nosies srityje (1 t. b. l. 23-25). Iš reikalaujamųjų daiktų, dokumentų pateikimo, jų apžiūros ir parodyti atpažinti protokolų matyti, kad iš V. G. paimtą mobiliojo ryšio telefoną NOKIA nukentėjusysis P. O. atpažino, kaip iš jo pagrobtą (1 t. b. l. 28, 85, 86-87).

Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pilnai pripažinęs V. G., nurodė, kad kartu su E. P. naudodamas fizinį smurtą P. O. atžvilgiu, matė, kaip E. P. apieškojęs nukentėjusiojo kišenes, ištraukė mobiliojo ryšio telefoną bei šviesiai rudos spalvos piniginę. Paėmę šiuos daiktus, iš įvykio vietos jie pasišalino (1 t. b.l. 83-84, 104-105). Panašiai įvykio aplinkybes aiškino ir E. P., nurodydamas, jog fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo tiek jis, tiek ir kartu buvęs V. G., po ko, paėmę nukentėjusiajam priklausančius daiktus – piniginę ir mobilaus ryšio telefoną, nuėjo link V. G. namų (1 t. b.l. 153-154, 167-168).

Nuteistųjų V. G. ir E. P. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, neva, nukentėjusiojo P. O. atžvilgiu jie smurtavo, neturėdami tikslo pagrobti pastarajam priklausančių daiktų, pagrįstai buvo įvertintini kritiškai, kaip gynybos pozicija, siekiant sušvelninti atsakomybę ir atmesti.

Nagrinėjant bylas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 180 str., teismuose laikomasi nuostatos, jog, neteisėtas turto užvaldymas LR BK 180 str. prasme yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas šio straipsnio dispozicijoje numatytais veiksmais.

Iš byloje nustatytų aplinkybių visumos matyti, jog V. G. kartu su E. P. nukentėjusiojo atžvilgiu naudoję fizinį smurtą, ko neneigia ir patys, neabejotinai suvokė, jog paimdami nukentėjusiajam priklausančius mobilaus ryšio telefoną bei piniginę, jį apiplėšė. Abu bendrininkai veikė vieninga tyčia, turėdami bendrą tikslą: abu jį mušė ir spardė, ir šių veiksmų pasėkoje pagrobė iš jo aukščiau minėtą turtą. Todėl, kuris konkrečiai iš jų pagrobė jiems svetimą turtą, šioje situacijoje, neturi jokios reikšmės. Svarbu tai, kad V. G. savo elgesiu pritarė ir padėjo įgyvendinti bendrininko sumanymą. Ir net jei abu nuteistieji neturėjo išankstinės tyčios iš nukentėjusiojo pagrobti jam priklausantį turtą, smurto panaudojimo metu kilęs tokio pobūdžio sumanymas, sąlygoja V. G. veikos kvalifikavimą pagal LR BK 180 straipsnį, ką pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pastarojo veiksmus kvalifikuodamas pagal LR BK 180 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo vaidmenį darant nusikalstamą veiką, jo asmenybę, įvertino ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei tai, kad V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, atsižvelgė ir į kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. V. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė, atitinka LR BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį bei ribas, be to, savo dydžiu yra artima minimaliai.

Apeliantas skundžiamu teismo nuosprendžiu yra nuteistas už apysunkio nusikaltimo nuosavybei, susijusio su smurtu, padarymą. Be to, pastarasis praeityje jau buvo teistas, tame tarpe ir už labai sunkaus nusikaltimo asmens gyvybei padarymą, teistumas neišnykęs. Naują nusikalstamą veiką, V. G. padarė veikdamas bendrininkų grupe, be to, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, be jokių abejonių, turėjo įtakos jos padarymui. Todėl šios aplinkybės sunkina nuteistojo atsakomybę ir tai, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai įvertino ( LR BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p. ). Visos šios aplinkybės leidžia teigti, jog V. G. linkęs nusikalsti ir yra socialiai pavojingas. Todėl jam, kaip recidyvistui, pirmosios instancijos teismas paskyręs laisvės atėmimo bausmę, LR BK 56 str. įtvirtintos nuostatos, nepažeidė. Tuo tarpu baigiamosiose kalbose prokuroro pasiūlymas dėl apeliantui skirtinos bausmės vykdymo atidėjimo, teismo nesaisto, juolab, kad nėra pagrindo manyti, jog šio nuteistojo atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo: V. G., kaip jau minėta, praeityje tris kartus teistas, tame tarpe ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirba, priklausomas nuo alkoholio.

Dėl pasakyto tenkinti nuteistojo V. G. apeliacinį skundą, jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.