Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. G. (V. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. duomenys neskelbtini vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje registruotas, administracine tvarka baustas, teistas:

-1992-04-03 Vilniaus miesto 3-iame apylinkės teisme pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str., 147 str. 2 d.- laisvės atėmimas 2 metams;

-1993-03-17 Vilniaus rajono apylinkės teisme pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d.- laisvės atėmimui 2 m. 6 mėn., remiantis LR BK 42 str. prijungiant bausmę pagal 1992-04-03 nuosprendį. Galutinė bausmė 2 metai 6 mėn. laisvės atėmimo.

-1996-04-11 Vilniaus apygardos teisme pagal Lietuvos Respublikos BK 82 str. 1 d., 105 str. 8 p., 312 str. 1 d., 42 str.-laisvės atėmimas 11 metų su turto konfiskavimu; 2003-10-21 veikas perkvalifikavus į 2000 m. BK 291 str. 1 d., 129 str. 2 d. 9 p., 63 str. 1 d. – 10 metų laisvės atėmimo; 2005-05-27 paleistas atlikus bausmę, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas.

E. P. (E. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. duomenys neskelbtini klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje registruotas, administracine tvarka baustas, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. ir E. P. panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent jie:

2010 m. gegužės 30 d., apie 13.30 val., Vilniaus r., duomenys neskelbtini būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami grupe, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį P. O., kuris pasireiškė tuo, kad E. P. rankomis pastūmė ir du kartus ranka sudavė nukentėjusiajam į veidą, o P. O. nukritus spyrė vieną kartą nukentėjusiajam į šoną, po ko V. G. jam du kartus kumščiu sudavė į galvą, tuo padarydami nukentėjusiajam odos nubrozdinimą nosies srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei E. P. iš nukentėjusiojo striukės kišenės, pagrobė P. O. priklausantį 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA", su viduje buvusia 10 Lt vertės Tele-2 Pildyk SIM kortele, bei pavogė ant žemės iškritusią 7 Lt vertės piniginę, su 60 litų, tuo padarydami nukentėjusiajam 177 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis V. G. padaręs šį nusikaltimą iš esmės prisipažino ir paaiškino, kad įvykio aplinkybes atsimena šiuo metu netiksliai, nes buvo girtas. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus palaiko ir nurodė, kad tada sakė tiesą, nes gerai viską prisiminė. Kaltinime nurodytu laiku jis kartu su E. P. vartojo alkoholį. Buvo ir A. P.. Vėliau šis išvažiavo dar alaus parvežti. Paskambino R. B., kuris paprašė pagalbos aiškinantis santykius su R. M. buvusiu draugu, prašė greitai ateiti ir padėti. Iš karto jis ir E. P., kuris ėjo jam iš paskos, nuėjo prie mokyklos, kur stovėjo R. B.. R. B. pasakė, kad prie R. priekabiauja buvęs sugyventinis, bei pasakė kad jie sėdi parkelyje prie mokyklos. Jis ir E. P. iš karto nuėjo į parkelį, E. P. pribėgo pirmas, paėmęs vyrą už pečių nustūmė, keletą kartų kumščiu sudavė į galvos sritį, nuo ko vyras nukrito. Tuomet pribėgo jis ir sudavė du kartus per galvą. Nepamena, bet gal R. B. ir sakė, kad nukentėjusysis turi pinigų. Kodėl puolė mušti nukentėjusįjį net pats paaiškinti negali. Po to, kai sudavė nukentėjusiajam, priėjo prie R. ir paklausė, ko iš jos vyriškis norėjo. Tuo metu E. P. jam padavė telefoną ir piniginę. Kada jis paėmė jis nematė. Paėmę šiuos daiktus, kuriuos jis pats ir nešė, visi nubėgo link jo namų. Kieme jis pasižiūrėjo telefoną paimtą iš Edgaro, bei iš karto įstatė į telefoną savo Sim kortelę. Svetimą kortelę išmetė ir sudegino krosnyje. Telefonas buvo veikiantis. Kol keitė Sim korteles, ant stalo jau atsirado 50 Lt-vienoje kupiūroje. Tai buvo pinigai iš pagrobtos piniginės, šalia gulėjo ir piniginė. Nepatikrinęs piniginės, numetė ją netoli savo krosnies, kad vėliau galima būtų sudeginti. Dėl padarytų veiksmų gailisi.

Kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs ir keitėsi ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, jis kaltu dėl plėšimo prisipažino visiškai ir nurodė, kad po to, kaip buvo nukentėjusiajam suduoti smūgiai, matė, kaip E. pradėjo kažko ieškoti po striukės kišenes, bei iš kažkokios kišenės išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną NOKIA. Taip pat pamatė, jog E. išėmė ir piniginę, bei padavė piniginę jam (t. 1 b. l. 83-84). Tokius pačius parodymus patvirtintino papildomos apklausos metu (t. 1 b. l. 104-105). Tokius savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. l. 90-94). Tiek apklausų tiek parodymų patikrinimo vietoje protokolai kaltinamojo perskaityti ir pasirašyti, jokių pastabų dėl jų netikslumo ar parodymų gavimo neteisėtais būdais, prašymų ar papildymų ikiteisminio tyrimo metu nepareiškė, susipažinti su visa bylos medžiaga nenorėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais būdais, jie turi įrodomąją galią ir yra vienu iš įrodymų, kuriais teismas vadovaujasi priimdamas nuosprendį (BPK 20 str.). Be to teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad parodymus policijos pareigūnams davė būdamas visiškai blaivus ir suprato, ką sako.

Kaltinamasis E. P. padaręs šį nusikaltimą iš esmės prisipažino ir paaiškino, kad gėrė kartu su V. G.. Pastarajam kažkas paskambino. Jis liepė jam eiti kartu. Sutiko R. B.. Šis pasakė jiems ,,duoti į snukį“ nukentėjusiajam, kuris stovėjo ir kalbėjosi su R. B. drauge. Tada jie abu priėjo. Jis pastūmė nukentėjusįjį, Piniginė tuo metu gulėjo ant žolės, o telefonas iškrito iš vidinės striukės kišenės. V. G. taip pat sudavė du kartus nukentėjusiajam. Kai V. G. kalbėjosi su Rasa, jis paėmė nukentėjusiojo daiktus. Nuėję namo, pinigus pasiėmė.

Kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs ir keitėsi ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, jis kaltu dėl plėšimo prisipažino visiškai ir nurodė, kad po to, kaip buvo nukentėjusiajam suduoti smūgiai ir jis atitraukinėjo V. nuo jo ant žemės, pamatė gulinčią piniginę, kurią paėmė, įsidėjo į kelnių dešinės pusės kišenę. Pas nukentėjusįjį buvo atsegta striukė, matėsi vidinė kišenė, todėl jis įkišo ranką į kairės pusės vidinę striukės kišenę, bei rado mobiliojo ryšio telefoną, kurį paėmė ir padavė V.. Kodėl taip pasielgė atsakyti negali, kai pradėjo muštis, tuo metu pamatė piniginę, o po to dar landžiojo po kišenes tikėdamasis ką nors vertingo rasti. (t. 1 b. l. 153-154, 167-168). Tokius savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. l. 157-161). Tiek apklausų tiek parodymų patikrinimo vietoje protokolai kaltinamojo perskaityti ir pasirašyti, jokių pastabų dėl jų netikslumo ar parodymų gavimo neteisėtais būdais, prašymų ar papildymų ikiteisminio tyrimo metu nepareiškė, susipažinti su visa bylos medžiaga nenorėjo, todėl aiškinimas teisme, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo policijos pareigūnų gąsdinamas, jam buvo daromas spaudimas ir dėl to davė neteisingus parodymus, laikytinas nepagrįstu. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais būdais, jie turi įrodomąją galią ir yra vienu iš įrodymų, kuriais teismas vadovaujasi priimdamas nuosprendį (BPK 20 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltė įrodyta tokiais įrodymais:

-nukentėjusiojo P. O. protokolu-pareiškimu policijai dėl sumušimo ir apiplėšimo (t. 1 b. l. 1), bei parodymais teisme, kad sėdėjo ir išgerdinėjo su R. M. prie netoli prie mokyklos esančių krūmų, apatinėje striukės kairės pusės kišenėje buvo piniginė, kurioje tuo metu buvo 1 kupiūra 50 Lt vertės ir monetomis 10 Lt, nuotrauka ir asmens tapatybės kortelė. Vidinėje striukės kairėje pusėje buvo telefonas. Netrukus priėjo kaltinamieji, kurių iki sumušimo nepažinojo, nuo pirmo suduotų smūgio neteko sąmonės. Prieš tai jis, su R ir R. B. gėrė už jo pinigus. Davė pinigų ir R ir R. B..

Teismui pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 26-27), nurodė, kad juos visiškai palaiko ir patvirtina, kad po suduotų smūgių pajuto, kad kažkas landžioja po jo kišenes, prarado sąmonę. Kai atsipeikėjo pamatė jog guli vienas, bei iš striukės kišenių dingo piniginė ir telefonas. Suprato kad tai padarė kaltinamieji. Pretenzijų kaltinamiesiems neturi, ir neprašo iš jų išieškoti 77 Lt.

-liudytojos R. M. parodymais, kad palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad juos duodama viską prisiminė geriau. Jų metu nurodė, kad pasitiko P. O., su kuriuo vartojo alkoholį. Matė jog striukės kišenėje P. O. turi piniginę ir mobiliojo ryšio telefoną. Jiems bendraujant prie mokyklos, prie P. O. pribėgo V. G. ir E, pradėjo spardyti kojomis, nuo ko P. O. nukrito ant dešinio šono. Kai P. O. nukrito ant žemės, V. G. kojomis sudavė smūgius P. O.. Tai pamačiusi, ji išsigando, pradėjau rėkti, o V. G. pavedė ją toliau bei liepė išeiti, ką ji ir padarė. Apie tai papasakojo R. B.. Netrukus pro ją prabėgo kaltinamieji. V. G. rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną, panašų į tą kuris buvo pas P. O.. Taip pat matė ir piniginę. Kokiomis aplinkybėmis iš P. O. buvo paimta piniginė ir telefonas-ji nežino. Kiek vėliau nuėjo prie V. G. kiemo, kur vaikinai toliau gėrė alkoholinius gėrimus, bei paklausė ar paėmė telefoną iš P. O.. V. G. pasakė, kad taip, bei kad telefonas reikalingas jam. Kai buvo su nukentėjusiuoju, rašė žinutes draugams, taip pat ir R. B., tačiau jokios pagalbos neprašė;

-liudytojo R. B. parodymais, kad gėrė kartu su rasa ir nukentėjusiuoju. Kadangi pastarasis rodė dėmesį jo merginai, supyko ir paskambinęs V. G., paprašė pamokyti nukentėjusįjį, kad šis taip nesielgtų. Galimai sakė jam, kad nukentėjusysis turi pinigų. Kaip mušė nukentėjusįjį-nematė. Kodėl pasakė V. G., kad šis turi pinigus ir telefoną, negali atsakyti. Tačiau po to iš jo paėmė 10 lt, gal būt dėl to, kad žinojo, jog pinigai nukentėjusiojo.

-liudytojo V. S. parodymais, kad palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad tuo metu nurodė, jog rado piniginę krosnyje, kieno ji – nežinojo, kaltinamieji pas jį buvo svečiuose prieš tai, gėrė alkoholį;

-liudytojo A. P. parodymais, kad vartojo alkoholį su kaltinamaisiais, kai nuėjo dar nupirkti, grįžęs jų nerado. Jam pasakė, kad jie prie mokyklos. Jis ten nuėjo. Pakeliui sutiko R. B. ir R. Po to sutiko kaltinamuosius ir visi grįžo namo. Matė nukentėjusįjį, šis sėdėjo ant žemės. Jau kieme ant stalo pamatė piniginę ir telefoną. Kažkas minėjo, kad įvyko konfliktas.

-įvykio vietos apžiūros protokolu ir foto lentelėmis, kuriuose užfiksuota įvykio vieta – teritorija Vilniaus r., prie parko (t. 1 b.l. 6-15);

-specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kuria įrodyta, kad P. O. paveikus kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu buvo padarytas odos nubrozdinimas nosies srityje. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t. b. l. 23-25);

-reikalaujamųjų daiktų, dokumentų pateikimo, jų apžiūros ir parodyti atpažinti protokolais, nuotraukomis, kuriame nurodyta, jog iš įtariamojo V. G. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas NOKIA, kuris 2010-05-30 buvo pagrobtas iš P. O., (1 t. b. l. 85, 86-87), ir kurį nukentėjusysis atpažino (t. 1 b. l. 28)

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą ir atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta kad abu kaltinamieji veikė grupe. Kiekvienas jų atliko nusikalstamai veikai įvykdyti būtinus veiksmus, abu suvokė savo veikos neteisėtumą ir pavojingumą ( V. G. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad R. B. jam minėjo, kad nukentėjusysis turi pinigų, bei prašė jų (kaltinamųjų) pastarąjį pamokyti, tai patvirtino ir liudytojas R. B., E. P. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, kad apieškojo kišenes nukentėjusiojo norėdamas ką nors rasti, V. G. – kad matė, kaip E. P. paima piniginę ir telefoną ir kad dėl to iš karto pabėgo pasiėmę nukentėjusiojo daiktus), bet norėjo taip veikti, todėl pripažintini veikę tiesiogine tyčia.

Atėmimo galimybės nukentėjusiajam priešintis požymio esmė yra ta, kad dėl kaltininko veiksmų nukentėjusysis netenka galimybės pasipriešinti jo turto pagrobimui. Smurto panaudojimas ar grasinimas jį panaudoti, sukėlęs nukentėjusiajam baimę ir dėl to sąlygiškai apribojęs jo galimybę priešintis, nelaikomas atėmimu galimybės priešintis ir pagal šį požymį veikos atskirai nekvalifikuotinos.

Nukentėjusiojo pastūmimą, dėl kurio jis pargriuvo, bei smūgių sudavimą jau gulinčiam, teismas laiko fizinio smurto panaudojimu, ir mano, kad kaltinamiesiems be pagrindo yra inkriminuotas galimybės atėmimas nukentėjusiajam priešintis, nes kaltinamieji atliko tik po vieną veiksmą ir juo neįgyvendino dviejų skirtingų plėšimo nusikaltimo sudėties požymių. Atsižvelgiant į tai iš kaltinimo pašalinamas atėmimas galimybės priešintis.

Aplinkybę, kad iš pargriauto ir mušamo nukentėjusiojo buvo norėta gauti pinigų įrodyta ir nukentėjusiojo parodymais, nes jis patvirtino, kad gavęs pirmą smūgį pajuto, kad yra apieškomas.

Kaltinamųjų versiją, kad jie norėjo su nukentėjusiuoju tik išsiaiškinti dėl neva skriaudžiamos R. B. draugės, teismas laiko tik jų gynybinę funkciją, kuri paneigta tiek pačių kaltinamųjų parodymais teisme, kad jokios grėsmės jai jie nematė, o nubėgo prie nukentėjusiojo tik R. B. pakurstyti, liudytojos R. M. parodymais, kad jokios grėsmės jai iš nukentėjusiojo nebuvo, ji su juo susitiko ir kartu vartojo alkoholį, nes jis jos pažįstamas, pas R. B. pagalbos neprašė.

Kaltinime nurodyta, kad iš nukentėjusiojo buvo atimta su pinigine ir fotonuotrauka, neturinti vertės. Kadangi turtu pagal BK 180 str. laikomi turintys vertę daiktai, todėl kaltinime nurodytas neturinčio vertės daikto pagrobimas yra perteklinis ir iš jo šalintinas (Teismų praktika Nr. 23, l. 316, 327).

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad piniginę E. P. pagrobė iš nukentėjusiojo, kai ši gulėjo šalia, o telefoną išėmė iš striukės kišenės, todėl šios aplinkybės tikslintinos.

Kaltinamieji atiduoti teismui kaltinant taip pat tuo, kad kartu su pinigine pagrobė nukentėjusiojo asmens tapatybės kortelę. Jie nurodė, kad paėmę piniginę nematė, kad joje yra asmens dokumentai ir piniginės įdėmiau netikrino. Nusikaltimas, numatytas BK 302 str. 1 d. gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti savo veikos pavojingumą, numatyti jos padarinius ir jų siekti (BK 15 str. 2 d.).

Todėl nesant neginčytinų įrodymų, kad kaltinamieji tyčia pagrobė nukentėjusiojo dokumentą,-jo pagrobimas iš kaltinimo pašalintinas.

Ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji V. G. ir E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto veikdami grupėje ir būdami apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.).

Skiriant bausmes atsižvelgta į padaryto nusikaltimo padarymo aplinkybes, savanaudišką tikslą, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas apysunkiams (BK 11 str. 4 d.), į kiekvieno kaltinamojo vaidmenį, kaltės formą-tiesioginę tyčią, į pagrobto turto vertę, bei tai, kad nukentėjusiojo atsiprašė ir jis jiems pretenzijų neturi, į jų asmenybes, t. y. kad abu nedirba, registruoti darbo biržoje, bausti administracine tvarka, V. G. teistas tris kartus, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, E. P. neteistas, į abiejų sveikatos būklę, kad nėra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra dvi sunkinančios, todėl jiems skirtinos mažesnės nei vidutinės su laisvės atėmimu susiję bausmės, kurios vykdymas E. P. atidėtinas, esant pagrindui manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

Nukentėjusysis P. O. pareiškė, kad pretenzijų dėl 77 Lt kaltinamiesiems nereiškia, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.

nusprendė:

V. G. ir E. P. pripažinti kaltais, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteisti:

V. G. - laisvės atėmimu 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Pritaikius BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2010-06-02 iki 2010-06-03.

E. P. - laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Pritaikius BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2010-06-03 iki 2010-06-04.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti abiems palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o dokumentų paėmimą V. G. ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje E. P. panaikinti.

Procesą dėl P. O. civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.