- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-05
- Bylos Nr.
- 2-2738/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donatas Šernas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“
- Kategorijos
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ prašymas išaiškinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2546-343/2013,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Kamesta“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims UAB „Kauno keliai“ ir UAB „Autokasta“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, kuriuo prašė panaikinti atsakovo 2013 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 32-14-699 priimtus sprendimus atmesti UAB „Kamesta“ ir UAB „Autokausta“, veikiančių jungtinės veiklos pagrindu, pasiūlymą supaprastintame atvirajame viešajame konkurse „K. Petrausko g. (nuo Vydūno al. iki Radvilėnų pl.) rekonstravimo darbų pirkimas“ ir sudaryti pasiūlymų eilę, kuria konkurso laimėtoju pripažinta UAB „Kauno keliai“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomo supaprastinto atvirojo viešojo konkurso „K. Petrausko g. (nuo Vydūno al. iki Radvilėnų pl.) rekonstravimo darbų pirkimas“ procedūras, uždrausti atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutartį su šiame viešajame pirkime pripažintu laimėtoju UAB „Kauno keliai“, o esant šiai viešojo pirkimo sutarčiai su laimėtoju sudarytai – sustabdyti jos vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartimi ieškovo UAB „Kamesta“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas.
Kauno apygardos teisme 2013 m. spalio 4 d. gautas atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirasis skundas, kuriuo atsakovas prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, nutartį, kuria panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, leisti vykdyti skubiai; tuo atveju, jei teismas nuspręstų nepanaikinti nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių prašė įpareigoti ieškovą iki 2013 m. spalio 14 d. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 2 135 796,58 Lt sumą užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą arba pateikti tokios pat sumos banko garantiją ar kitą galinčio atsirasti įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimo priemonę šiai sumai.
Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartimi, Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis, kuria, patenkintas ieškovo UAB „Kamesta“ prašymas – atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinta. Šia nutartimi teismas klausimą išsprendė iš esmės – ieškovo UAB „Kamesta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Kauno apygardos teisme 2013 m. spalio 15 d. buvo gautas ieškovo UAB „Kamesta“ atskirasis skundas, kuriuo ieškovas prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį, kuria patenkintas atsakovo prašymas panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį, kuria atsakovui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Kamesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties dalies, kuria buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis.
Kauno apygardos teisme 2013 m. spalio 18 d. buvo gautas ieškovo UAB „Kamesta“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomo supaprastinto atvirojo viešojo konkurso „K. Petrausko g. (nuo Vydūno al. iki Radvilėnų pl.) rekonstravimo darbų pirkimas“ (Pirkimo Nr. 140966) procedūras, uždrausti Kauno miesto savivaldybės administracijai sudaryti viešojo pirkimo sutartį su šiame viešajame pirkime pripažintu laimėtoju UAB „Kauno keliai“, o esant šiai viešojo pirkimo sutarčiai su laimėtoju sudarytai – sustabdyti jos vykdymą.
Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Kauno apygardos teisme 2013 m. spalio 22 d. buvo gautas ieškovo UAB „Kamesta“ prašymas dėl 2013 m. spalio 17 d. nutarties išaiškinimo, kuriuo ieškovas prašė išaiškinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarties rezoliucinę dalį, kur atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties dalies, kuria buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis, tačiau nepasisakyta dėl atskirojo skundo priėmimo, kuriuo skundžiama 2013 m. spalio 8 d. nutarties dalis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Prašyme ieškovas nurodė, jog pateikdamas atskirąjį skundą dėl 2013 m. spalio 8 d. nutarties, ją skundė toje dalyje, kurioje buvo atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismas 2013 m. spalio 17 d. priėmė nutartį, kuria atsisakė priimti jo atskirąjį skundą dėl 2013 m. spalio 8 d. nutarties dalies, kuria buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis ir nutarė grąžinti ieškovui 100 Lt žyminio mokesčio. Ieškovo teigimu, ši teismo nutartis jam neaiški, nes teismas nepasisakė dėl atskirojo skundo dalies, kuria buvo apskųstas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetimas. Ieškovui susidarė įspūdis, kad apskritai buvo atsisakyta priimti atskirąjį skundą, nors juo buvo apskųsta nutarties dalis, kurią skųsti nedraudžia įstatymai. Teigia, kad 2013 m. atskirajame skunde nurodė, jog neskundžia tos 2013 m. spalio 8 d. nutarties dalies, kuria teismas savo iniciatyva panaikino 2013 m. spalio 3 d. nutartį, tačiau skundė tą nutarties dalį, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovo prašymą išaiškinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį atmetė.
Teismas pažymėjo, jog CPK 278 straipsnyje įtvirtintas procesinis sprendimo išaiškinimo institutas yra sietinas išimtinai tik su sprendime teismo pasirinktų formuluočių turinio spragomis ar abstraktumu, bet ne su sprendimo turinio supratimu ar vertinimu konkretaus teisinio reglamentavimo kontekste. Teismas, priimdamas prašomą išaiškinti nutartį, atskirąjį skundą vertino pagal jame suformuluotus prašymus apeliacinės instancijos teismui. Teismas nurodė, jog atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismo ieškovas prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį, kuria tenkintas atsakovo prašymas panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d.nutartį, kuria atsakovui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį. Teismas pažymėjo, jog pagal prašymų turinį ir buvo priimta prašoma išaiškinti nutartis. Teismas sprendė, jog nutarties rezoliucinė dalis yra aiški, todėl ją aiškinti atsisakė.
Teismas taip pat pažymėjo, kad prašomą išaiškinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį ieškovas apskundė 2013 m. spalio 21 d. pateikdamas atskirąjį skundą. Teismas sprendė, jog nutartis ieškovui buvo aiški, nes priešingu atveju pirma būtų pateiktas prašymas ją išaiškinti, o tik po to sprendžiamas klausimas dėl jos apskundimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Kamesta“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartį, kuria atmestas ieškovo prašymas išaiškinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį, ir perduoti 2013 m. spalio 17 d. nutarties išaiškinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
1. Ieškovas akcentuoja, jog pateikdamas atskirąjį skundą dėl 2013 m. spalio 8 d. nutarties, prašė panaikinti ją visą, tačiau teismas skundą atsisakyti priimti turėjo teisę tik toje dalyje, kurioje ji yra neskundžiama, o atsisakyti priimti atskirąjį skundą toje dalyje, kurioje ji yra skundžiama (kur teismas atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių), jis tam neturėjo jokio teisinio pagrindo. Ieškovo teigimu, kadangi teismas, atsisakydamas priimti jo 2013 m. spalio 14 d. atskirąjį skundą nurodė ir tai, kad grąžina jam žyminį mokestį, ieškovas suprato, jog yra atsisakoma priimti atskirąjį skundą ir dėl tos dalies, dėl kurios jis gali būti paduotas.
2. Anot ieškovo, teisiškai nėra pagrįstas teismo argumentas, jog ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl 2013 m. spalio 17 d. teismo nutarties ir kartu pateikė prašymą ją išaiškinti, taip neva piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, kadangi toks pagrindas nėra priežastis atsisakyti išaiškinti teismo priimtą nutartį.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė išaiškinti teismo nutartį, kadangi jos rezoliucinė dalis yra aiški ir suprantama. Atsakovo teigimu, joje aiškiai nurodyta: „atsisakyti priimti ieškovo UAB „Kamesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties dalies, kuria buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis. Grąžinti ieškovui 100 Lt žyminio mokesčio <...>“. Taigi, jei ieškovui iš pirmos rezoliucinės dalies pastraipos neaišku, ar visą atskirąjį skundą teismas nusprendė atsisakyti priimti, tai į šį klausimą jam yra pateiktas atsakymas rezoliucinės dalies antroje pastraipoje, kurioje aiškiai nurodyta, kad nutarta ieškovui grąžinti 100 Lt žyminio mokesčio. Anot atsakovo, CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis“ – taigi, visiškai aišku ir suprantama, kad 2013 m. spalio 17 d. nutartimi teismas atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą tik dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties dalies, kuria buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis. Mano, jog ieškovui taip pat buvo aiški rezoliucinė dalis, kadangi atskirąjį skundą dėl tos pačios nutarties, kurios rezoliucinę dalį prašė išaiškinti, teismui pateikė 2013 m. spalio 21 d. – dar iki prašymo išaiškinti pateikimo (prašymas išaiškinti surašytas 2013 m. spalio 22 d.). Atsakovo teigimu, iš to seka, kad jei ieškovui būtų buvę kas neaišku, tai jis nebūtų galėjęs surašyti ir pateikti atskirojo skundo, priešingu atveju reikštų, kad ieškovas 2013 m. spalio 21 d. pateikė atskirąjį skundą, pats nesuprasdamas apie ką, kas, vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalimis, yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (o taip pat ir atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo UAB „Kamesta“ prašymo išaiškinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį.
CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio. Nuostata, kad aiškinant sprendimą, neturi būti keičiamas jo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, inter alia prasminė elementų, sudarančių nutarimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat, kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo.
Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančios Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarties rezoliucinės dalies turinio nustatyta, jog šia nutartimi teismas nutarė: „atsisakyti priimti ieškovo UAB „Kamesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties dalies, kuria buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis, bei grąžinti ieškovui UAB „Kamesta“ 100 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2013 m. spalio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3332“ (13 b. l.).
Taigi, nutarties rezoliucinė dalis yra suformuluota suprantamai ir nedviprasmiškai, abejonėms dėl teismo nutarties rezoliucinės dalies aiškumo pagrindo nėra ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tokios nutarties aiškinti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nustatyta, jog prašomą išaiškinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį ieškovas apskundė 2013 m. spalio 21 d., paduodamas atskirąjį skundą (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-2654/2013), o prašymą išaiškinti 2013 m. spalio 17 d. nutartį apeliantas teismui pateikė 2013 m. spalio 22 d. (16 b. l.). Taigi, negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nutartis ieškovui buvo aiški, nes priešingu atveju pirma būtų pateiktas prašymas ją išaiškinti, o tik po to sprendžiamas klausimas dėl jos apskundimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisingam klausimo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl plačiau dėl jų nepasisako bei vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti, o pirmosios instancijos teismas klausimą dėl sprendimo išaiškinimo išsprendė teisingai.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartį nepakeistą.