- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-05
- Bylos Nr.
- 2-2654/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donatas Šernas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“
- Kategorijos
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties dalies, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2546-343/2013,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Kamesta“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims UAB „Kauno keliai“ ir UAB „Autokasta“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, kuriuo prašė panaikinti atsakovo 2013 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 32-14-699 priimtus sprendimus atmesti UAB „Kamesta“ ir UAB „Autokausta“, veikiančių jungtinės veiklos pagrindu, pasiūlymą supaprastintame atvirajame viešajame konkurse „K. Petrausko g. (nuo Vydūno al. iki Radvilėnų pl.) rekonstravimo darbų pirkimas“ ir sudaryti pasiūlymų eilę, kuria konkurso laimėtoju pripažinta UAB „Kauno keliai“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomo supaprastinto atvirojo viešojo konkurso „K. Petrausko g. (nuo Vydūno al. iki Radvilėnų pl.) rekonstravimo darbų pirkimas“ procedūras, uždrausti atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutartį su šiame viešajame pirkime pripažintu laimėtoju UAB „Kauno keliai“, o esant šiai viešojo pirkimo sutarčiai su laimėtoju sudarytai – sustabdyti jos vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartimi ieškovo UAB „Kamesta“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas.
Kauno apygardos teisme 2013 m. spalio 4 d. gautas atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirasis skundas, kuriuo atsakovas prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, nutartį, kuria panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, leisti vykdyti skubiai; tuo atveju, jei teismas nuspręstų nepanaikinti nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių prašė įpareigoti ieškovą iki 2013 m. spalio 14 d. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 2 135 796,58 Lt sumą, kuri užtikrintų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą arba pateikti tokios pat sumos banko garantiją ar kitą galinčio atsirasti įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimo priemonę šiai sumai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 8 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį, kuria buvo patenkintas ieškovo UAB „Kamesta“ prašymas – atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikino. Šia nutartimi pirmosios instancijos teismas klausimą išsprendė iš esmės – ieškovo UAB „Kamesta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Kauno apygardos teisme 2013 m. spalio 15 d. buvo gautas ieškovo UAB „Kamesta“ atskirasis skundas, kuriuo ieškovas prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį, kuria tenkintas atsakovo prašymas panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį, kuria atsakovui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Kamesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties dalies, kuria buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis.
Teismas nutartyje pažymėjo, kad CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato atvejus, kada galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis atskirai nuo sprendimo: tuomet, kai tai numato civilinio proceso kodeksas ir kai teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai. Teismas sprendė, jog CPK normos nenumato galimybės skųsti nutartį, kuria teismas pasinaikina savo nutartį ir tai neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Kamesta“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
1. CPK 151 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog visas šio skirsnio nustatyta tvarka priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujantys byloje asmenys atskiruoju skundu gali skųsti aukštesnės instancijos teismui, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus. Apelianto teigimu, CPK normose, tame tarpe ir 334 straipsnio 1 dalyje, nėra numatyto draudimo skųsti pirmosios instancijos teismo nutarties, kurią pats teismas, sutikdamas su atskirajame skunde nurodytais motyvais, pasinaikina nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Anot apelianto, be kita ko, civilinėje teisėje galioja principas „leidžiama viskas, kas nedraudžiama“, todėl be jokios abejonės ši teismo nutartis skundžiama atskiruoju skundu.
Šalies argumentai
2. Ieškovas mano, jog tiek situacijos, kai pirmosios instancijos teismas panaikina laikinąsias apsaugos priemones nutartimi šalies, kuriai jos pritaikytos, prašymu ar paties teismo iniciatyva, tiek kai jis pasinaikina nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kai yra sutinkama su atskirojo skundo argumentais, yra analogiškos ir rezultatas yra tas pats – panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės, todėl ir jų apskundimo mechanizmas bei galimybės yra tokios pačios.
3. Apelianto teigimu, CPK yra aiškiai numatyta, jog tokios nutartys yra skundžiamos, kadangi jos susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, o taip pat kodekse nėra numatytų apribojimų jas skųsti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog priešingai, nei teigia ieškovas, CPK (149 str. 2 d.) yra numatyta, kad „teismas savo iniciatyva panaikina laikinąsias apsaugos priemones, kai asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Teismo iniciatyva laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos ir tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nepanaikinus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai“. Atsakovo nuomone, ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas principas „leidžiama viskas, kas nedraudžiama“, nes CPK nėra numatyto draudimo skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pats teismas, sutikdamas su atskirajame skunde nurodytais motyvais, pasinaikina nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Priešingai, nei teigia ieškovas, skundžiama Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją priimant nebuvo pažeisti jokie teisėje galiojantys principai. CPK 149 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas savo iniciatyva panaikina laikinąsias apsaugos priemones, kai asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, per teismo nustatytą laikotarpį nepareiškė ieškinio. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Būtent tai ir nurodyta 2013 m. spalio 8 d. nutarties rezoliucinėje dalyje.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretčiasis asmuo UAB „Kauno keliai“ prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teigia, kad CPK normos nenumato teisės paduoti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, pats pasinaikina anksčiau priimtą nutartį (tame tarpe, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), todėl ieškovo atskirasis skundas nutartimi buvo pagrįstai nepriimtas. Nurodo, jog teismo nustatytos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai, ieškovas neginčija.Trečiojo asmens teigimu, CPK aiškiai numato baigtinį teisės paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atvejų sąrašą, todėl yra uždrausta paduoti atskirąjį skundą dėl nutarčių pasinaikinti anksčiau priimtą nutartį sutikus su atskirojo skundo argumentais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo UAB „Kamesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties dalies, kuria buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartimi buvo patenkintas ieškovo UAB „Kamesta“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (12-14 b. l.); Kauno apygardos teisme 2013 m. spalio 4 d. buvo gautas atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (15-22 b. l.); Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartimi, Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis, kuria, patenkintas ieškovo UAB „Kamesta“ prašymas – atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinta ir šia nutartimi teismas klausimą išsprendė iš esmės – ieškovo UAB „Kamesta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė (25-28 b. l.).
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nustatyta, kad Kauno apygardos teisme 2013 m. spalio 18 d. buvo gautas ieškovo UAB „Kamesta“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašoma sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomo supaprastinto atvirojo viešojo konkurso „K. Petrausko g. (nuo Vydūno al. iki Radvilėnų pl.) rekonstravimo darbų pirkimas“ (Pirkimo Nr. 140966) procedūras, uždrausti Kauno miesto savivaldybės administracijai sudaryti viešojo pirkimo sutartį su šiame viešajame pirkime pripažintu laimėtoju UAB „Kauno keliai“, o esant šiai viešojo pirkimo sutarčiai su laimėtoju sudarytai – sustabdyti jos vykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-2739/2013, 2-6 b. l.). Šios civilinės bylos duomenimis, Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties ieškovas UAB ,,Kamesta“ padavė atskirąjį skundą, kuris yra paskirtas nagrinėti apeliacine tvarka.
Esant šioms faktinėms aplinkybėms, kai ieškovas pasinaudojo savo procesine teise kreiptis į teismą su analogišku prašymu – dėl tapačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo UAB „Kamesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties dalies, kuria buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis taikyti tapačias laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas apeliacine tvarka nebetenka teisinės prasmės, nes šio klausimo išsprendimas byloje dalyvaujantiems asmenims nesukels jokių naujų teisinių pasekmių: tapačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nagrinėjamas, pagal ieškovo UAB ,,Kamesta“ atskirąjį skundą sprendžiant Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Esant tokioms aplinkybėms, Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartis nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu, o apeliacinis procesas tokiu atveju turi būti nutraukiamas (CPK 3 str. 6 d., 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi bei 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal ieškovo UAB „Kamesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarties nutraukti.