- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-05
- Bylos Nr.
- 2-2739/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Donatas Šernas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“
- Trečiasis asmuo
- „Autokausta" "Kauno keliai" "Kamesta" Kauno miesto savivaldybės admnistracija
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2546-343/2013,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Kamesta“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims UAB „Kauno keliai“ ir UAB „Autokasta“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, kuriuo prašė panaikinti atsakovo 2013 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 32-14-699 priimtus sprendimus atmesti UAB „Kamesta“ ir UAB „Autokausta“, veikiančių jungtinės veiklos pagrindu, pasiūlymą supaprastintame atvirajame viešajame konkurse „K. Petrausko g. (nuo Vydūno al. iki Radvilėnų pl.) rekonstravimo darbų pirkimas“ ir sudaryti pasiūlymų eilę, kuria konkurso laimėtoju pripažinta UAB „Kauno keliai“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomo supaprastinto atvirojo viešojo konkurso „K. Petrausko g. (nuo Vydūno al. iki Radvilėnų pl.) rekonstravimo darbų pirkimas“ procedūras, uždrausti atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutartį su šiame viešajame pirkime pripažintu laimėtoju UAB „Kauno keliai“, o esant šiai viešojo pirkimo sutarčiai su laimėtoju sudarytai – sustabdyti jos vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartimi ieškovo UAB „Kamesta“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas.
Kauno apygardos teisme 2013 m. spalio 4 d. gautas atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirasis skundas, kuriuo atsakovas prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, nutartį,kuria panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, leisti vykdyti skubiai; tuo atveju, jei teismas nuspręstų nepanaikinti nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, prašė įpareigoti ieškovą iki 2013 m. spalio 14 d. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 2 135 796,58 Lt sumą užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą arba pateikti tokios pat sumos banko garantiją ar kitą galinčio atsirasti įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimo priemonę šiai sumai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartimi, Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis, kuria, buvo patenkintas ieškovo UAB „Kamesta“ prašymas – atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinta. Šia nutartimi teismas klausimą išsprendė iš esmės – ieškovo UAB „Kamesta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Kauno apygardos teisme 2013 m. spalio 15 d. buvo gautas ieškovo UAB „Kamesta“ atskirasis skundas, kuriuo ieškovas prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį, kuria tenkintas atsakovo prašymas panaikinti 2013 m. spalio 3 d. Kauno apygardos teismo nutartį, kuria atsakovui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Kamesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties dalies, kuria buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis.
Kauno apygardos teisme 2013 m. spalio 18 d. buvo gautas ieškovo UAB „Kamesta“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo ieškovas prašė sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomo supaprastinto atvirojo viešojo konkurso „K. Petrausko g. (nuo Vydūno al. iki Radvilėnų pl.) rekonstravimo darbų pirkimas“ (Pirkimo Nr. 140966) procedūras, uždrausti Kauno miesto savivaldybės administracijai sudaryti viešojo pirkimo sutartį su šiame viešajame pirkime pripažintu laimėtoju UAB „Kauno keliai“, o esant šiai viešojo pirkimo sutarčiai su laimėtoju sudarytai – sustabdyti jos vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad analogišką prašymą ieškovas buvo pateikęs su ieškiniu ir šiame 2013 m. spalio 18 d. pateiktame prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės nurodo tuos pačius argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 8 d. nutartimi panaikino 2013m. spalio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino, ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė - ieškovas neskundė nutarties dalies, kuria buvo atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o pateikė analogišką prašymą, kuris teismo netenkintinas.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvertinęs tai, kad yra vykdomas projektas, kuris yra finansuojamas iš Europos Sąjungos (toliau – ES) lėšų, sprendė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas, laikinųjų apsaugos priemonių teikiama nauda neviršytų neigiamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmių, nepagrįstai būtų apribota atsakovo galimybė įgyvendinti šį projektą, kadangi laiku nepateikus paraiškos, atsakovas netektų galimybės pasinaudoti ES struktūrinės paramos lėšomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Kamesta“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir perduoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
1. Apelianto teigimu, skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta - negalima sutikti su teismo motyvu, jog viešojo pirkimo objektas yra finansuojamas iš ES lėšų, paraišką pateikti Transporto investicijų direkcijai atsakovas privalėjo iki 2013 m. spalio 15 d., todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neva būtų neproporcingas siekiamam tikslui – atsakovas netektų finansavimo. Anot apelianto, teismas neįvertino tos aplinkybės, jog jau pateikus paraišką gauti ES lėšas, rizika viešojo intereso pažeidimui (negauti ES finansavimo) išnyko.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neskundė 2013 m. spalio 8 d. nutarties toje dalyje, kurioje teismas atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Priešingai, ieškovas, nesutikdamas su teismo nuomone, apskundė šią teismo nutartį toje dalyje, tačiau 2013 m. spalio 17 d. nutartimi atskirąjį skundą buvo atsisakyta priimti, todėl ieškovas, matydamas, kad neišnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai, pakartotinai pateikė prašymą dėl jų taikymo.
3. Anot apelianto, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus aiškiai pažeisti apelianto interesai, nes teismo sprendimo priėmimas neteks savo reikšmės, kadangi darbai jau bus pradėti trečiojo asmens, su kuriuo neteisėtai pasirašyta sutartis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas siekiamam tikslui. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartyje aiškiai nurodyta jos apskundimo tvarka – „nutartis dalyje, kurioje teismas, sutikdamas su atskirojo skundo argumentais, pasinaikino 2013 m. spalio 3 d. Kauno apygardos teismo nutartį, neskundžiama. Likusioje dalyje nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą“. Atkreipia dėmesį, jog dėl „likusios dalies“ joks ieškovo skundas nebuvo pateiktas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Kauno keliai“ prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teigia, jog pagrindo tenkinti pakartotinio analogiško ieškovo prašymo, grindžiamo tais pačiais argumentais, nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Anot trečiojo asmens, ieškovo prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra apsaugomas viešasis interesas, tačiau sudaromos prielaidos išimtinai komercinio pobūdžio ieškovo turtinių interesų tariamai gynybai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (o taip pat ir atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 423⁷ straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. Pagal minėto straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas priima nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, iš pradžių yra nustatoma, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas.
Viešieji pirkimai liečia platų asmenų ratą. Visų pirma galima kalbėti apie konkretaus pirkimo tiekėjų ir jį organizuojančios perkančiosios organizacijos interesus: pačia bendriausia prasme tiekėjai yra suinteresuoti laimėti pirkimą, o perkančioji organizacija – įsigyti reikalingą pirkimo objektą. Tačiau greta šių interesų egzistuoja ir viešasis interesas. Visais atvejais visuomenė yra suinteresuota, kad pirkimas būtų vykdomas racionaliai naudojant jam skirtas lėšas, pirkimo procedūros būtų vykdomos laikantis viešųjų pirkimų principų, būtų užtikrinta tiekėjų konkurencija ir pan. Pirkimo objektas visuomet yra susijęs su visos visuomenės ar jos dalies poreikių tenkinimu, o viešasis interesas taip pat yra nukreiptas į tai, kad perkančioji organizacija, įsigydama pirkimo objektą, operatyviai ir tinkamai patenkintų visuomenės poreikius. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą viešųjų pirkimų bylose, privalo surasti protingą šių interesų santykį. Teismas gali nuspręsti netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių byloje, kurioje ginčijami atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomo supaprastinto atviro viešojo konkurso „K. Petrausko g. (nuo Vydūno al. iki Radvilėnų pl.) rekonstravimo darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 140966) procedūrų vykdymo metu priimti atsakovo sprendimai, taikymo.
Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįsto atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005 ir kt.). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, kaip šiuo atveju – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus, atsirastų didesnė žala. Jeigu iš ieškovo pateiktų duomenų preliminaraus įvertinimo negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl viešojo pirkimo esminių principų pažeidimo, o pirkimo dalykas susijęs su poreikiu užtikrinti visuomenei ar jos pažeidžiamai grupei būtinų prekių/darbų/paslaugų įsigijimą kuo skubiau, kad nebūtų padaryta nepataisoma žala šiems asmenims ir konstitucinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala, kas reiškia, jog tokiu atveju turi būti toliau vykdomos pirkimo procedūros (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2012 ir kt.), įskaitant ir pirkimo sutarties pasirašymą su pirkimo laimėtoju bei vykdymą.
Šioje byloje ieškovas ginčija perkančiosios organizacijos sprendimus, priimtus vykdant viešąjį pirkimą „K. Petrausko g. (nuo Vydūno al. iki Radvilėnų pl.) rekonstravimo darbų pirkimas“.
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvertinęs tai, kad yra vykdomas projektas, kuris yra finansuojamas iš ES lėšų, sprendė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju būtų neproporcingas, laikinųjų apsaugos priemonių teikiama nauda neviršytų neigiamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmių, nepagrįstai būtų apribota atsakovo galimybė įgyvendinti šį projektą, kadangi laiku nepateikus paraiškos, atsakovas netektų galimybės pasinaudoti ES struktūrinės paramos lėšomis.
Tuo tarpu apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog jau pateikus paraišką gauti ES lėšas, rizika viešojo intereso pažeidimui (negauti ES finansavimo) išnyko.
Visiškai sutikti su minėtu apelianto teiginiu negalima.
Iš ES Struktūrinės paramos tinklapyje (http://www.esparama.lt) viešai skelbiamų duomenų matyti, kad projektas „K. Petrausko g. (nuo Vydūno al. iki Radvilėnų pl.) rekonstravimas“ vykdomas įgyvendinant veiksmų programos prioriteto Savivaldos transporto infrastruktūros modernizavimas ir plėtra priemonę (kvietimo Nr. VP2-4.4-SM-02-R). Šiam projektui skirtas finansavimas 2 039 996,58 Lt, iš jo ES dalis: 1 815 703,52 Lt.
Pažymėtina, kad nagrinėjamas ginčas liečia ne tik pirkimo tiekėjus ir perkančiąją organizaciją, bet kur kas platesnį asmenų ratą – įgyvendinant projektą, yra nustatytos atsakomybės ir funkcijų paskirstymas tarp institucijų ir šiuo atveju prioritetas teiktinas ne vien tik siekiui gauti ES finansavimą, bet siekiui laiku įsisavinti Europos Sąjungos lėšas, nes būtent pastarosioms įsisavinti paprastai numatomi griežti terminai. Jeigu sustabdžius užtrukusias pirkimo procedūras nebus įsisavintos tam skirtos lėšos, atsiras ir tarpinstitucinė atsakomybė bei užsitęsęs projekto įgyvendinimas dėl lėšų trūkumo vargu ar būtų įmanomas apskritai. Pažymėtina, jog ES lėšų įsisavinimas vyksta etapais, taigi negalima sutikti su teiginiu, jog jei pateikta paraiška gauti ES lėšas, rizika viešojo intereso pažeidimui išnyko. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ir ES lėšų tinkamas ir savalaikis įsisavinimas apima viešąjį interesą.
Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad oficialios Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų pagrindu nustatyta, jog Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, įvertinęs ieškovo reikalavimus, 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškovo UAB „Kamesta“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys UAB „Kauno keliai“, UAB „Autokausta“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, atmetė.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisingam klausimo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl plačiau dėl jų nepasisako.
Apibendrinęs šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai pagrindo ją naikinti nesudaro (CPK 329 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį nepakeistą.