Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Daliai Viskontienei, atsakovo Lietuvos profesinės sąjungos "Sandrauga" atstovams D.B., Lietuvos profesinės sąjungos "Sandrauga" atstovas K.J., trečiajam suinteresuotam asmeniui A.K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą atsakovui Lietuvos profesinei sąjungai "Sandrauga" dėl sprendimo neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikima skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą pareigūnui, profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, A.K. (trečiajam suinteresuotam asmeniui) teisėtumo.

Bylos medžiaga patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas dėl trečiojo suinteresuoto asmens A.K., vykdžiusio Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK VPS Šilainių PN tyrėjo pareigas, veiksmų buvo pradėtas 2014-02-10 (b.l. 66). Tarnybinis tyrimas dėl A.K. tarnybinės veiklos buvo inicijuotas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2014-02-06 nutarimo iškelti A.K. drausmės bylą pagrindu (b.l. 62-65). Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2014-02-06 nutarime buvo konstatuota, kad pareigūnas A.K. (dirbęs Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK VPS Šilainių PN tyrėju), aplaidžiai vykdydamas savo pareigas, galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 2 str., 166 str. 1 d. 1 p., 179 str. 1 d. ir 2 d., 180 str., 183 str., 185 str., 205-207 str., Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08- 11 įsakymu Nr. 1-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 2.1, 45-54, 60, 61 punktų reikalavimus. Nutarime nurodyta, kad tyrėjas A. K., atlikdamas ikiteisminio tyrimo veiksmus bei jų neatlikdamas, nors privalėjo atlikti, galėjo aplaidžiai atlikti savo pareigas, tuo padarydamas didelę žalą valstybei ir nukentėjusiesiems, tokiu būdu padėjo Ž.V. išvengti baudžiamosios atsakomybės ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00111-13. Minėtame nutarime buvo teigiama, kad A.K. veiksmuose galima įžvelgti BK 229 str. apibrėžtos nusikalstamos veikos požymių. Nutarime pažymėta, kad tyrėjo A.K. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu dėl specialisto dalyvavimo įvykio vietos apžiūroje gali būti melagingi, todėl A.K. veiksmuose gali būti BK 235 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis. A.K. veika, jam prisipažinus, kad jis 2013-02-17 įformino įvykio vietos apžiūros protokolą komisariato patalpose ir protokole nurodė, kad yra (duomenys nskelbtini), Kaune, bei pripažinimas, kad įvykio vietos apžiūroje nedalyvavo protokole nurodytas T.S., kuris atvyko tik į komisariato patalpas, gali būti vertinama kaip dokumento klastojimas, numatytas BK 300 str. 1 d. Taip pat paaiškėjus, kad tyrėjo A. K. pateiktas kastetu vadinamas daiktas yra nešaunamasis ginklas, jo veikoje, kuomet jis minėtą daiktą įgijo ir nešiojo su savimi, gali būti LR BK 258 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių. Nutarime nurodyta, kad šioms aplinkybėms patvirtinti arba paneigti būtinas išsamus tyrėjo A.K. tarnybinės veiklos patikrinimas, siekiant išsiaiškinti jo veikimo ir neveikimo aptariamo įvykio kontekste teisėtumą. Pradėtas 2014-02-10 tarnybinis patikrinimas dėl A.K. tarnybinės veiklos 2014-03-04 buvo sustabdytas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduota Kauno apskr. VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkui spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A.K. atžvilgiu dėl prokuroro nutarime nurodytų galimai A.K. padarytų nusikalstamų veikų (b.l. 67-72). Kauno apskr. VPK Vidaus tyrimų skyriuje 2014-11-13 buvo gauta prokuratūros 2014-11-06 nutarimas nutraukti A.K. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00180-14 (b.l.74-92). Tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2015-01-28 (b.l.61). Tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta ir patvirtinat 2015-01-14 (b.l.11-24). Pareiškėjas 2015-01-15 raštu Nr. 20-S-9539 kreipėsi į Lietuvos profesinę sąjungą „Sandrauga"' su prašymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą, pareigūnui A.K.. Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga" 2015-01-28 raštu Nr. L-(D)-011 atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (griežtą papeikimą) pareigūnui A. K. (b.l. 25).

Vidaus tarnybos statuto (toliau tekste - Statutas) 43 str. 1 d. numatyta, kad vidaus reikalų įstaigų pareigūnams yra suteikta teisė steigti profesines sąjungas ar stoti į jas savo interesams ginti. Šio Statuto IX skirsnyje (43 - 45 str.) yra reglamentuoti profesinių sąjungų veiklos ypatumai vidaus reikalų įstaigose. Statuto 43 str. 4 d. numatyta, kad profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kai pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos išrinkus jį į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus, jei su juo ši profesinė sąjunga sudaro darbo sutartį) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba jų veiklos profesinėse sąjungose. Todėl įstatymu nustatyta būtinybė gauti išankstinį profesinės sąjungos sutikimą dėl darbdavio taikomos tarnybinės atsakomybės tuo pačiu yra ir garantija profesinės sąjungos nariams, jog būtų išvengta galimybės diskriminuoti pareigūnus dėl jų veiklos profesinėse sąjungose ir, kad su jais nebūtų susidorota už tokią veiklą, taip pat užtikrinant lygias su kitais pareigūnais teises. Pažymėtina, kad tarnyba vidaus reikalų įstaigose grindžiama statutiniais (pavaldumo) santykiais. Statuto 44 str. 2 d. nustatyta, kad profesinės sąjungos neturi teisės paveikti vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimo. Taigi statutinių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, o jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigūnams ir didesnius reikalavimus. Tinkamas drausmės užtikrinimas – tai vidaus reikalų įstaigos veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl šių aplinkybių vidaus reikalų įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip pat sukelti pavojų viešajam interesui. Minėtos teisės normos nustato profesinėms sąjungoms pareigą savo teisėmis naudotis sąžiningai, protingai, jomis nepiktnaudžiauti ir be pakankamo pagrindo neriboti darbdavio teisių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl profesinės sąjungos renkamo organo atsisakymo duoti sutikimą patraukti tarnybinėn atsakomybėn profesinės sąjungos narį nuosekliai laikomasi pozicijos, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs vidaus tarnybos įstaigos vadovo, priėmusio sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kreipimąsi sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo) turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą - patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, t.y. neturi teisinio pagrindo (įstatymas nesuteikė kompetencijos) analizuoti ir vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės. Profesinė sąjunga, svarstydama, ar duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymų nesusijusių priežasčių, t.y. dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (Statuto 43 straipsnio 4 dalis). Teisę spręsti tarnybinės (drausminės) atsakomybės klausimus, tarp jų – ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, ar yra dėl to kaltas, kokia konkreti nuobauda turi būti skiriama ir pan., įstatymų leidėjas suteikė darbdaviui (pagal Statuto 26 straipsnio 8 dalį tarnybines nuobaudas pareigūnams skiria vadovai, turintys teisę skirti į pareigas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A5-791/2007, 2008 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A438-1751/2008, 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-900/2009 ir kt.).

Pažymėtina, kad tuo atveju, jei profesinės sąjungos renkamasis organas nustato, jog vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovas nori skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės profesinėse sąjungoje, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, šią nustatytą aplinkybę turi pagrįsti nutarime dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą konkrečiais įrodymais bei turimais įrodymais pagrįstais motyvais, o ne prielaidomis ar įtarimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-01-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009).

Taigi, profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas skiriant nuobaudą vidaus reikalų tarnybos pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, išskyrus nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, reikalingas visais atvejais. Nesant profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo tarnybinei nuobaudai skirti pareigūnui - profesinės sąjungos nariui arba atsisakymą duoti sutikimą panaikinančio teismo sprendimo, paskirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta.

Profesinė sąjunga neduodama sutikimo tarnybinei nuobaudai skirti skundžiamame akte nenurodė jokių pagrįstų motyvų bei įrodymų pagrįsti išvadai, jog nuobauda galimai gali būti skiriama dėl A.K. narystės profesinėje sąjungoje (b.l.56-58). Atsakovas atsisakymą duoti sutikimą skirti A.K. tarnybinę nuobaudą grindė Lietuvos profesinę sąjungą „Sandrauga" Kauno apskrities policijos pareigūnų ir darbuotojų profesinės sąjungos Renkamojo organo – komiteto 2015-01-28 susirinkimo – posėdžio protokole nurodytais susirinkimo dalyvių argumentais. Iš minėto protokolo turinyje nurodytų susirinkimo dalyvių nuomonės, taip pat iš atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų ir iš atsakovo atstovų paaiškinimų galima spręsti, jog atsisakoma duoti sutikimą skirti A.K. griežtą papeikimą, nes jo atžvilgiu buvo inicijuotos trys tarnybinės nuobaudos. Pareiškėjo paskirtos dvi tarnybinės nuobaudos po teisminio proceso buvo panaikintos. Todėl prašant sutikimo skirti A.K. trečiąją tarnybinę nuobaudą dėl neva neteisingai A.K. atliktų procesinių veiksmų ikiteisminio tyrimo metu, atsakovas įžvelgiama šio pareigūno persekiojimo požymių.

Pažymėtina, jog Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-407-423/2010 buvo ginčijamas A.K. 2010-01-05 paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos teisėtumas. Nuobauda A.K. buvo paskirta už dviejų ikiteisminių tyrimo medžiagų nesavalaikį tyrimą, ikiteisminio tyrimo veiksmų neatlikimą. Šioje administracinėje byloje Nr. I-407-423/2010 teismo 2010-04-29 sprendimu paskirtą nuobaudą buvo panaikinta. Teismas 2010-04-29 sprendime nurodė, jog tarnybinis kaltinimas A.K. dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, grindžiama tik faktinių aplinkybių, susijusių su ikiteisminio tyrimo eiga baudžiamosiose bylose Nr. 63-1-00770-08 ir Nr. 24-1-00186-09, konstatavimu, visiškai nevertinant pareigūno A.K. kaltės, neveikimo metu buvusių faktinių aplinkybių, objektyviai sąlygojusių neveikimą ar galėjimą veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo vertinami pareiškėjo procesiniai veiksmai dviejose ikiteisminio tyrimo bylose, neatsižvelgiant ir nevertinant pareiškėjo darbo apimties ir pobūdžio kitose bylose. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2011-04-05 išnagrinėjęs Kauno apskr. VPK apeliacinį skundą paliko galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2010-04-29 sprendimą, konstatuodamas, kad atsakovo pateikti argumentai ir įrodymai turi prielaidų pobūdį ir nepaneigia pareiškėjo duotų paaiškinimų dėl jo kaltės nebuvimo. Kitoje Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-697-414/2012 buvo ginčijamas A.K. 2012-02-03 paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos teisėtumas. Nuobauda A.K. buvo paskirta už ikiteisminiuose tyrimuose laiku neįvykdytų prokuroro duotų nurodymų, neatliktų procesinių veiksmų, ikiteisminio tyrimo medžiagų nepateikimo tikrinti prokurorui. Teismas 2012-04-10 sprendime konstatavo, jog nagrinėjamojoje byloje ginčas iš esmės buvo kilęs dėl profesinės sąjungos išreikštos valios pobūdžio, t.y. atsakovui - Kauno apskr. VPK klaidingai suprantant profesinės sąjungos išreikšta valią neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Teismas sprendė, jog profesinė sąjunga nedavė sutikimo skirti tarnybinę nuobauda A.K., todėl buvo nepagrįstai paskirta nuobauda nesant profesinės sąjungos sutikimo. Administracinėje byloje Nr. 1-697-414/2012 skundžiamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui A.K. buvo panaikintas. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, paliko nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2012-04-10 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-697-414/2012. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog paskirtos A.K. tarnybinės nuobaudos buvo panaikintos iš esmės dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrinių pažeidimų, t.y. dėl nepakankamų A.K. kaltės įrodymų pagrindimo ir dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo be profesinės sąjungos sutikimo, Kauno apskr. VPK klaidingai suprantant profesinės sąjungos atsisakymą skirti A.K. konkrečią tarnybinę nuobaudą. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtų tarnybinių nusižengimų tyrimas A.K. atžvilgiu 2010 m. ir 2014 m. buvo pradėtas Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro iniciatyva. Tarnybinio nusižengimo tyrimas 2012 m. A.K. buvo pradėtas Kauno apskr. VPK viršininko pavaduotojo tarnybiniu pranešimu. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad A.K. buvo persekiojamas Kauno apskr. VPK dėl savo narystės profesinėje sąjungoje.

Statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (toliau – Tvarka). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Statuto 26 str., Tvarkos 23 p.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą (Tvarkos 23 p.). Taigi tarnybinio nusižengimo tyrimo dalyką sudaro įrodymų vertinimas nustatant tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės elementus – pareigūno neveikimą, dėl pažeidimo kilusias pasekmes, pareigūno kaltę, bei jų reikšmę tarnybinės atsakomybės taikymui.

Nagrinėjamu atveju, nurodyto tarnybinio nusižengimo duomenys ir nustatytos aplinkybės bei įrodymai lėmė tarnybinį tyrimą atliekančių pareigūnų įsitikinimą, kad A.K. padarė tarnybinį nusižengimą už kurį buvo siūloma skirti tarnybinę nuobaudą. Teismų sprendimuose administracinėse bylose Nr. I-407-423/2010 ir Nr. I-697-414/2012 nebuvo nustatyta, kad Kauno apskr. VPK atliekant A.K. tarnybinių nusižengimų tyrimą ir skiriant jam tarnybines nuobaudas buvo koks nors A.K. darbdavio - Kauno apskr. VPK šališkumas, tendencingumas, piktnaudžiavimas įgaliojimais ar kiti akivaizdūs esminiai tarnybinių nusižengimų tyrimo proceso, jį reglamentuojančių imperatyvių teisės normų pažeidimai dėl kurių paskirtos tarnybinės nuobaudos buvo pripažintos neteisėtomis. Be to pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi taisyklės, jog valstybės institucijų (valstybės) neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į situacijų sudėtingumą, tekstų taikymo ar aiškinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumą, įrodymų aiškumą ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-07-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011, p. 275–287). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pareiškėjo - Kauno apskr. VPK veiksmai dėl panaikintų tarnybinių nuobaudų skyrimo buvo susiję su įrodymų vertinimu, profesinės sąjungos išreikštos valios dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą neaiškumo. Įrodymų nepakankamumas A.K. tarnybinei kaltei pagrįsti ir klaidingas profesinės sąjungos valios teisinis vertinimas buvo nustatytas tik teisminių nagrinėjimu metu minėtose Kauno apygardos administracinio teismo bylose Nr. I-407-423/2010 ir Nr. I-697-414/2012. Nurodytos aplinkybės įgalina teigti, jog pareiškėjo veiksmai, susiję su tarnybinių nusižengimų konstatavimu A.K. atžvilgiu ir jų teisinis vertinimas, nebuvo Kauno apskr. VPK kompetencijos ribų ir imperatyvių teisės normų pažeidimas. Nesant nustatyta kitų pagrįstų duomenų, vien tik tarnybinių nuobaudų panaikintas teisminių procesų metu, negali būti vertinamas kaip A.K. persekiojamas dėl jo narystės profesinėje sąjungoje.

Profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pagrįstumą ir teisėtumą. Profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma pareigūnui dėl jo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui A.K. yra nepagrįstas ir neteisėtas ir tai sudaro pagrindą jį panaikinti, kadangi byloje nėra nustatyta jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių manyti, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas trečiajam suinteresuotam asmeniui A.K. yra susijęs su šio pareigūno naryste profesinėje sąjungoje.

Spręsdamas šį ginčą teismas nevertina numatomos skirti pareigūnui A.K. tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat šio pareigūno kaltės dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, kaip nesusijusių su šios bylos ginčo dalyku. Tokia administracinių teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose formuoja Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A4-1240/2003, Nr. A11-37/2004, Nr. A3-170/2004).

Išdėstytų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 88 straipsniais, teisėja

nusprendžia:

Prašymą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga" 2015-01-28 rašte Nr. L-(D)-011 priimtą sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą A.K..

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.