Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-166-822/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-21
Bylos Nr.: A-166-822/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-01253-2021-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas, Beata Martišienė
Pareiškėjas: V. J.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinis skyrius, Lietuvos valstybė, atstovaujama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinio skyriaus
Trečiasis asmuo: Neįgalumo, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

6.1.4Neįgaliųjų sveikatos priežiūra

Administracinė byla Nr. A-166-822/2023Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01253-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 6.1.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinio skyriaus, ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritoriniam skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Neįgalumo ir darbingumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyrius) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja V. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Šiaulių III teritorinio skyriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. STS-2093 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus (toliau – ir Tarnybos sprendimų kontrolės skyrius, NDNT) 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. SS-2767; 3) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. S-77 (Komisijos sprendimas); 4) įpareigoti Tarnybos Šiaulių III teritorinio skyrių nagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo ir priimti naują sprendimą; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos Šiaulių III teritorinio skyriaus, 30 000 Eur neturtinės žalos.

2. Pareiškėja nurodė, kad Ginčų komisija, nagrinėdama jos 2021 m. sausio 23 d. skundą, turėjo galimybę ištaisyti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2020 m. gruodžio 18 d. priimtą sprendimą Nr. SS-2767, Šiaulių III teritorinio skyriaus Sprendimą, bet to nepadarė. Ginčų komisija, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus ir Šiaulių III teritorinio skyriaus sprendimuose esančių netikslumų ir padarytų galimų pažeidimų, nustatant darbingumo lygį ir jo priežastis, nepašalino, tačiau priėmė sprendimą pareiškėjos skundą atmesti, pareiškėjai nedalyvaujant skundo nagrinėjime, nepranešus apie galimybę dalyvauti skundo nagrinėjime. Atmetus skundą buvo palikta dalis neįvertintų medicinos specialistų pateiktų išvadų po atliktų tyrimų, nustatant darbingumo lygį bei neatsižvelgta į dalį jų pateiktų rekomendacijų dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, todėl galbūt buvo padaryti pažeidimai pagal Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 4 punkto, 5 punkto ir 6 punkto nuostatas.

3. Pareiškėjos vertinimu, buvo nesivadovaujama teisės aktais ir netekto darbingumo priežastims nustatyti, procesas užvilkintas, todėl galbūt pažeistos Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 13.1, 13¹ ir 16¹ punktuose įtvirtintos nuostatos. Nebuvo pilnai įvertintos 2016 m. birželio 13 d. atlikto magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo išvados dėl (duomenys neskelbtini) dalies II – III laipsnio (duomenys neskelbtini), kadangi jokie koeficientai dėl III laipsnio nebuvo taikyti, todėl buvo padaryti pažeidimai pagal Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 4, 5, ir 6 punktų nuostatas. Tinkamai neįvertintos Respublikinės Šiaulių ligoninės neurochirurgo rekomendacijos, formuodami išvadas dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kurias neurochirurgas teikė 2020 m. spalio 17 d. medicinos dokumentų išrašuose, pažymėdamas nedirbti sunkaus fizinio darbo, kelti ne daugiau 3 kg, remiantis 2020 m. birželio 21 d. atlikta (duomenys neskelbtini) dalies magnetinio rezonanso tomografija. Pažymėjo ir tai, kad dėl daugybinių (duomenys neskelbtini) dalyje esančių patologijų ir jų lokacijos, pasak mediko, pareiškėja yra neoperuotina.

Šalies argumentai

4. Pareiškėja teigė, kad atsakovas tinkamai nevertino ir neatsižvelgė į kitas nustatytas ligas ir rizikos faktorius, kurie vienas kitą stiprina, todėl galbūt netinkamai suformavo išvadas dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Formuojant išvadas dėl darbo pobūdžio ir sąlygų neatsižvelgta į (duomenys neskelbtini) rizikos veiksnius, nors po atlikto (duomenys neskelbtini) buvo pateikta išvada, kad pareiškėja netoleruoja fizinio krūvio. Nebuvo atsižvelgta į gretutines diagnozes, stiprinančias rizikos veiksnius, todėl, pareiškėjos vertinimu, atsakovas yra įpareigotinas pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo, parengiant ir naują išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kuria būtų užtikrinamos pareiškėjos teisės į saugias darbo sąlygas.

5. Pareiškėja pažymėjo, kad dalis gretutinių diagnozių, darbingumo lygiui nustatyti jau buvo pateiktos 2015 m. spalio 23 d. su siuntimu į NDNT. Dalis naujai nustatytų gretutinių diagnozių, po atliktų tyrimų, buvo pateiktos 2020 m. rugpjūčio 5 d., su siuntimu vertinimui, todėl Ginčų komisijos 2021 m. balandžio 1 d. sprendime Nr. S-77 suformuota išvada, kad gretutinės diagnozės nenurodytos, neatitinka tikrovės, nes dalis diagnozių ir gretutinių ligų liko nevertintos. 2020 ir 2021 metais atliekant vertinimą buvo palikta ir nevertinama dalis medicinos specialistų jau nustatytų diagnozių, nesivadovaujama jų pateiktomis rekomendacijomis formuojant išvadas dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Skirti reikiamus tyrimus buvo delsiama, bet buvo atlikta daug perteklinių ir nepakankamai informatyvių tyrimų, kurie dėl (duomenys neskelbtini) patologijos galbūt netgi buvo kenksmingi.

6. Pareiškėja nurodė, kad dėl viešųjų paslaugų neprieinamumo, viešojo administravimo subjektų nerūpestingai atliktų pareigų, negautos reikiamos ir savalaikės paslaugos, negautos pajamos ir patirta neturtinė žala. Patirtą neturtinę žalą pareiškėja vertina 30 000 Eur suma, kadangi buvo daroma neigiama įtaka sveikatai dėl patiriamo streso ir jo neigiamos įtakos uždegiminiams procesams, streso sukeliamų neigiamų padarinių kraujotakos sistemai ((duomenys neskelbtini)), dėl patiriamo streso buvo skatinami ir stiprinami kiti negalavimai, patirtas stiprus nesaugumo jausmas, pareiškėjos atžvilgiu nepagrįstai buvo išsakytos replikos viešojo administravimo institucijose bei patirti kitokie nepatogumai. Be to, pareiškėja patyrė išlaidų, susijusių su procesu, buvo atimtas laikas, kurį galėjo skirti savo ir savo artimųjų reikmėms.

Atsiliepimas

7. Atsakovas Šiaulių III teritorinis skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Nurodė, kad pareiškėjos darbingumo lygiui esminę įtaką daro (duomenys neskelbtini) patologijos: (duomenys neskelbtini). Šiuo ginčo atveju buvo pritaikytas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.1.2 papunktis, kuris taikomas dėl (duomenys neskelbtini) funkcijos sutrikimo esant vidutiniam judesių apribojimui. Kriterijus įvertintas 70 procentų bazinio darbingumo lygio verte ir buvo taikytas, nes dėl (duomenys neskelbtini) pakitimų, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dalies judesių amplitudė neutralaus nulio metodu: tiesimas / lenkimas 35°/0/25°, sukimas į dešinę / į kairę 4070/25°, pasilenkimas į dešinę / į kairę 3070/25°. (duomenys neskelbtini) dalies judesių amplitudė neutralaus nulio metodu: lenkimas 36 cm, sukimas į dešinę / į kairę 4070/30°, pasilenkimas į dešinę / į kairę 3570/25°. Sveikatos funkcijos sutrikdymas yra patvirtintas 2020 m. liepos 24 d. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. birželio 21 d. (duomenys neskelbtini) konsultacijų, papildomai gautos 2020 m. lapkričio 9 d. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos ir 2020 m. rugpjūčio 4 d. siuntime Nr. 167 pateiktais duomenimis. Dėl šio sveikatos funkcinio sutrikdymo nustatytas bazinis darbingumo lygis prilygintas koeficientui 0,9. Taip pat buvo pritaikytas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 77.2.2 papunktis, kuris taikomas dėl dviejų ir daugiau (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip (duomenys neskelbtini) (darbingumo lygio procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos. Radiologiniai pakitimai turi būti įvertinti gydytojo radiologo konsultacijos išvadoje). Šiuo atveju nustatyta II funkcinio nepakankamumo klasė ir II rentgenologinė stadija (aiškūs (duomenys neskelbtini)). Kriterijus vertinamas 60 procentų bazinio darbingumo lygio verte ir taikytas, nes pareiškėjai diagnozuota abiejų (duomenys neskelbtini) II rentgenologinės stadijos ir II funkcinės klasės (duomenys neskelbtini). Funkcijos sutrikdymas yra patvirtintas 2020 m. sausio 8 d. (duomenys neskelbtini) konsultacijos ir 2020 m. rugpjūčio 4 d. siuntimo Nr. 167 duomenimis. Asmens bazinis darbingumas prilygintas 54 procentams (60 proc. x 0,9). Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno balų suma (24 balai) prilyginta koeficientui 1 (nes patenka į intervalą nuo 23 iki 67 balų). Suapvalinus pareiškėjai nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (54 proc. x 1).

9. Pareiškėjos argumentai, kad jai darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas pažeidžiant Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 4, 5 ir 6 punktus, yra nepagrįstas. Atlikdami darbingumo lygio vertinimą, tarnybos specialistai išanalizavo visus Tarnybai pateiktus medicininius dokumentus. Atkreipė dėmesį, kad siekdami priimti objektyvų ir išsamų sprendimą, Tarnybos sprendimų kontrolės skyriaus specialistai pakartotinio vertinimo metu kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomų duomenų pateikimo.

10. Paaiškino, kad atsižvelgiant į 2020 m. rugpjūčio 26 d. V. J. skundą ir į tai, jog 2020 m. rugpjūčio 4 d. siuntime Nr. 167 bei kartu pateiktuose medicininiuose dokumentuose nebuvo nurodytos asmens (duomenys neskelbtini) judesių amplitudės, buvo prašoma jas pateikti. 2020 m. lapkričio 18 d. gauta 2020 m. lapkričio 9 d. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos išvada, kurioje nurodytos judesių amplitudės, turėjusios įtakos darbingumo lygio vertinimui. Pareiškėjos skundo argumentas, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas, atmestinas kaip nepagrįstas. Vertinant asmens darbingumo lygį, įvertintos visos siuntime į Tarnybą nurodytos diagnozės, šiuo atveju gautame 2020 m. rugpjūčio 4 d. siuntime Nr. 167 nebuvo įrašyta diagnozė pagal TLK-10-AM kodą (duomenys neskelbtini), kuri aprašyta minėtame MRT tyrime. MRT tyrime užfiksuotas funkcinis sutrikimas neturėjo įtakos nustatant bazinį darbingumo lygį, kadangi sutrikimas neatitiko Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraše nurodytų kriterijų.

11. Pažymėjo, kad Tarnyba nėra sveikatos priežiūros įstaiga ir neatlieka asmenų medicininės apžiūros ir netiria sveikatos būklės. Darbingumo lygis nustatomas remiantis sveikatos priežiūros įstaigos medicininiuose dokumentuose nurodytais duomenimis, užfiksuotais siuntimo išdavimo metu. Darbingumo lygio pažymose nurodomos tos diagnozės, kurios nurodytos siuntime, gautame iš sveikatos priežiūros įstaigos. Pažymėjo, kad įrašomos tik tos diagnozės, kurios turėjo įtakos nustatant asmens darbingumo lygį, t. y. kurios atitiko darbingumo lygio vertinimo kriterijus ir buvo įvertintos 0-80 proc. bazinio darbingumo lygio verte. Šiuo atveju pareiškėjai išduota darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 1689 su nurodytomis diagnozėmis, kurios turėjo įtaką darbingumo lygiui ir kurios įrašytos pagal 2020 m. rugpjūčio 4 d. siuntimo Nr. 167 į Tarnybą duomenis.

12. Dėl pareiškėjos argumentų, kad abejotina, ar jai buvo suteiktos adekvačios reabilitacijos paslaugos ir buvo delsiama atlikti tyrimus, pažymėjo, jog Tarnyba yra ne sveikatos priežiūros ir ne reabilitacijos paslaugas teikianti, o viešojo administravimo įstaiga, taigi ligų diagnozavimas ar gydymas nėra jos kompetencija. Kadangi sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir kiti su tuo susiję klausimai nėra Tarnybos kompetencija, priimdama sprendimą dėl darbingumo lygio ji remiasi sveikatos priežiūros įstaigos parengtais medicininiais dokumentais.

13. Nurodė, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, pirmiausia reikia nustatyti, ar buvo atlikti neteisėti veiksmai viešojo administravimo srityje, t. y. valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį atsiranda tada, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Pareiškėjos argumentai, kad ji patyrė neturtinę žalą dėl patirto streso ir nepatogumų, negali būti laikomi pagrįstais. Pareiškėja savo reikalavimą grindžia išimtinai tik subjektyviu vertinimu, jokių įrodymų nepateikia.

II.

14. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ)„Tilžės gatvės bendrosios praktikos gydytojų kabinetas“ 2020 m. rugpjūčio 4 d. siuntimu Nr. 167 (toliau – ir siuntimas) V. J. buvo nukreipta į Tarnybą darbingumo lygio nustatymui. Siuntime nurodyta, kad nuo 2015 m. (remiantis ambulatorinės kortelės duomenimis) skausmas (duomenys neskelbtini) srityse, dešinėje (duomenys neskelbtini). Iki šiol išlieka minėtų (duomenys neskelbtini) skausmas, rytinis sustingimas. Konsultuota reumatologo, neurologo, traumatologo. Jaunystėje sirgusi (duomenys neskelbtini), konsultuota infektologo. Būklės ir gydymo eiga: (duomenys neskelbtini) skausmas, tinimas, skausmas (duomenys neskelbtini) srityse, riboti judesiai, rytinis (duomenys neskelbtini) sustingimas. Taikytas reabilitacinis gydymas, (duomenys neskelbtini), tepalai. Taikytas ambulatorinis, medikamentinis ir reabilitacinis gydymas. Siuntime nurodytos pagrindinės diagnozės pagal TLK-10-AM kodus: (duomenys neskelbtini). Su siuntimu pateikti medicininiai dokumentai: uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Affidea Lietuva“ 2016 m. birželio 13 d. magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo vaizdų vertinimo duomenys, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės neurologo 2016 m. rugpjūčio 9 d. konsultacijos išvada, VšĮ Šiaulių reabilitacijos centro reabilitologo 2016 m. spalio 27 d. konsultacijos išvada, VšĮ Šiaulių reabilitacijos centro reabilitologo 2017 m. sausio 27 d. konsultacijos išvada, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės infektologo 2019 m. spalio 21 d. konsultacijos išvada, Lietuvos sveiktos mokslų universitetinės ligoninės VšĮ Kauno klinikų reumatologo 2019 m. lapkričio 11 d. konsultacijos išvada, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės ortopedo-traumatologo 2020 m. sausio 8 d. konsultacijos išvada, UAB „Affidea Lietuva“ 2020 m. birželio 21 d. radiologinio tyrimo vertinimo duomenys, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės neurologo 2020 m. liepos 24 d. konsultacijos išvada.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į Šiaulių III teritorinį skyrių, prašydama nustatyti jai darbingumo lygį. Šiaulių III teritorinio skyriaus Darbingumo lygio vertinimo 2020 m. rugpjūčio 7 d. akte Nr. DL-1601 (toliau – ir aktas Nr. DL-1601) nurodyta, kad nuo 2015 m. (remiantis ambulatorinės kortelės duomenimis) skausmas (duomenys neskelbtini) srityse, dešinėje (duomenys neskelbtini). Iki šiol išlieka minėtų (duomenys neskelbtini) skausmas, rytinis sustingimas. Šiaulių III teritorinis skyrius akte Nr. DL-1601 nurodė šias diagnozes pagal TLK 10-AM kodus: pagrindinės diagnozės: (duomenys neskelbtini) (neatitinka Darbingumo lygio vertinimo kriterijų reikalavimų). Gretutinės diagnozės nenurodytos. Funkcijų sutrikimas: (duomenys neskelbtini).

17. Šiaulių III teritorinis skyrius taip pat suformulavo išvadą „Dėl darbo pobūdžio ir sąlygų“, pagal kurią V. J. „negali dirbti veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg (moterims), dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais; veikiant fiziniams rizikos veiksniams: darbai aukštyje virš 1,3 m, virš 5 m, požeminiai darbai, dirbti su mechaniniais įrenginiais, kai naudojama rankinė pastūma.

Žemesnės instancijos teismas

18. Šiaulių III teritorinis skyrius skundžiamu Sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – ir Kriterijų aprašas), jo 1 ir 2 priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas) bei 2020 m. rugpjūčio 5 d. siuntime Nr. 167 ir kituose Tarnybai pateiktuose medicininiuose dokumentuose pagal TLK-10-AM nurodytomis diagnozėmis ir vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 77.2.2. punktu ir XIV dalies 80.1.2. punktu, nustatė V. J. 54 procentų bazinį darbingumą, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balus (23) prilygino koeficientui 1, ir nustatė 55 procentų darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“, galiojantį nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 4 d.

19. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. SS-2767 „Dėl V. J. darbingumo lygio“ paliko galioti Šiaulių III teritorinio skyriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. priimtą sprendimą Nr. STS-2093, kuriuo V. J. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis. Ginčų komisija 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. S-77 „Dėl V. J. darbingumo lygio“ pareiškėjos skundą atmetė ir paliko galioti 2020 m. gruodžio 18 d. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą Nr. SS-2767.

20. Teismas aptarė ginčui aktualių Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir NSIĮ), Kriterijų aprašo, Tvarkos aprašo nuostatas.

21. Nurodė, kad ginčo atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjos darbingumo lygis buvo įvertintas laikantis teisės aktų reikalavimų, ar nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinant darbingumo lygį ištyrimą bei sprendimų dėl darbingumo lygio nustatymo priėmimą. Pagal esamą teisinį reguliavimą darbingumo lygio nustatymo procedūrą inicijuoja gydantis gydytojas, kuris nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai atitinkamus dokumentus.

22. Teismas nurodė, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su Šiaulių III teritorinio skyriaus Sprendimu, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. SS-2767 bei Ginčų komisijos 2021 balandžio 1 d. sprendimu Nr. S-77, nes sprendimai priimti netinkamai įvertinus pareiškėjos sveikatos būklę.

23. Įvertinęs ginčijamus administracinius aktus ir teismui pateiktų įrodymų visumą dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų (duomenys neskelbtini) (TLK-10-AM kodai) teismas konstatavo, kad pagrįstai buvo vadovaujamasi Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 77.2.2 punktu, taikytinu esant dviejų ir daugiau (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip dviejų (duomenys neskelbtini), kai yra II funkcinio nepakankamumo klasės II rentgenologinė stadija: aiškūs (duomenys neskelbtini), nedidelis (duomenys neskelbtini) ir todėl pagrįstai nustatytas 60 procentų bazinis darbingumas. Tai patvirtina VšĮ „Tilžės gatvės bendrosios praktikos gydytojų kabinetas“ 2020 m. rugpjūčio 4 d. siuntimo į Tarnybą Nr. 167 pateikti duomenys; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų reumatologo 2019 m. lapkričio 11 d. konsultacijos išvada, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės ortopedo-traumatologo 2020 m. sausio 8 d. konsultacijos išvada ((duomenys neskelbtini)). Mažesnė procentinė vertė dėl šių susirgimų nebuvo nustatyta, nes asmens byloje nebuvo jokių duomenų apie II funkcinio nepakankamumo klasės III rentgenologinės stadijos pakitimus. Tokio pobūdžio sveikatos funkciniam sutrikimui darbingumo lygis mažesne 55 procentų bazinio darbingumo verte įvertinamas tuomet, kai sutrikimas atitinka Kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 77.2.3 papunktį, kuris taikomas dėl dviejų ir daugiau (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip dviejų (duomenys neskelbtini) kai nustatyta III rentgenologinė stadija: vidutinis (duomenys neskelbtini). Kadangi tokio sunkumo funkcinis sutrikimas pareiškėjai vertinimo metu nebuvo diagnozuotas, todėl atsakovas pagrįstai nesirėmė Kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 77.2.3 papunkčiu.

24. Teismas dėl pareiškėjos argumentų, kad buvo ne visiškai įvertintos 2016 m. birželio 13 d. atlikto magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo išvados, nurodė, jog kartu su siuntimu buvo pateikti medicininiai dokumentai, taip pat ir 2016 m. birželio 13 d. UAB „Affidea Lietuva“ magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo vaizdų vertinimo duomenys. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti, jog Tarnyba, nustatydama pareiškėjos darbingumo lygį, ne visiškai įvertino esantį išrašą, pateiktą iš medicininių dokumentų, bei pareiškėjai atliktų ir medikų aprašytų tyrimų duomenis.

25. Teismas dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų pagal kodus (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad pagrįstai buvo vadovaujamasi Kriterijų aprašo 1 priedo XIV dalies 80.1.2. punktu, taikytinu esant (duomenys neskelbtini) susijusioms funkcijoms, kai (duomenys neskelbtini) funkcinis sutrikimas – vidutinis judesių apribojimas, ir todėl pagrįstai nustatytas 70 procentų bazinis darbingumas. Tai patvirtina 2020 m. rugpjūčio 4 d. VšĮ „Tilžės gatvės bendrosios praktikos gydytojų kabinetas“ siuntimo į Tarnybą Nr. 167 duomenys; 2020 m. lapkričio 9 d. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacija; 2020 m. liepos 24 d. neurologo konsultacija; 2020 m. birželio 21 d. radiologo konsultacija. Mažesnė procentinė vertė dėl šių susirgimų nebuvo nustatyta, nes asmens byloje nebuvo duomenų apie didelį judesių apribojimą. Esant tokio pobūdžio sveikatos funkciniam sutrikimui darbingumo lygis mažesne 50 procentų bazinio darbingumo verte įvertinamas tuomet, kai sutrikimas atitinka Kriterijų aprašo 1 priedo I skyriaus 80.1.3 papunktį, kuris taikomas dėl (duomenys neskelbtini) funkcijos sutrikimo esant dideliam judesių apribojimui. Kadangi pareiškėjai tokio sunkumo funkcinis sutrikimas vertinimo metu nebuvo diagnozuotas, todėl atsakovas pagrįstai nesirėmė Kriterijų aprašo 1 priedo I skyriaus 80.1.3 papunkčiu.

26. Teismas sutiko su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, kad siuntime nurodyta diagnozė (duomenys neskelbtini) liga neatitinka Darbingumo lygio vertinimo kriterijų, todėl pagrįstai nebuvo vertinama. Šios aplinkybės pareiškėja neginčija.

27. Teismas nustatė, kad Tarnybos teritorinio skyriaus užpildyto asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balų suma yra 23 balai. Pagal Kriterijų aprašo 10.3 papunktį, klausimyno balų suma buvo prilyginta koeficientui 1 (kai balų suma nuo 23 iki 67 balų). Taip pat sprendžiant dėl asmens darbingumo lygio buvo naujai užpildytas asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 12.5 papunkčiu, asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas užpildytas pokalbio telefonu metu. Naujai užpildžius klausimyną gauta 24 balų suma. Todėl vadovaujantis Kriterijų aprašo 10.3 papunkčiu, klausimyno balų suma buvo prilyginta koeficientui 1 (kai balų suma nuo 23 iki 67 balų).

28. Atsižvelgiant į tai, kad kita pareiškėjai nustatyto bazinio darbingumo vertė – 70 procentų – patenka į 6.1–6.4 punktuose nurodytą intervalą, pagrįstai taikytas koeficientas 0,9 ir nustatytas 54 (60x0,9) procentų bazinis darbingumas.

29. Teismas nurodė, kad V. J. nustatytas 54 procentų bazinis darbingumas, o Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficientas lygus 1. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 9, 10 ir 11 punktais, pareiškėjai pagrįstai nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, netektas darbingumas – 45 procentai.

30. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad jai darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas pažeidžiant Kriterijų aprašo 4, 5 ir 6 punktus.

31. Vertindamas pareiškėjos argumentus, kad Ginčų komisija, nagrinėdama jos 2021 m. sausio 23 d. skundą, turėjo galimybę ištaisyti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. SS-2767, Šiaulių III teritorinio skyriaus Sprendimą Nr. STS-2093, bet to nepadarė, Ginčų komisija, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus ir Šiaulių III teritorinio skyriaus sprendimuose esančių netikslumų ir padarytų galimų pažeidimų, nustatant darbingumo lygį ir jo priežastis, nepašalino, tačiau priėmė sprendimą pareiškėjos skundą atmesti, pareiškėjai nedalyvaujant skundo nagrinėjime, nepranešus apie galimybę dalyvauti skundo nagrinėjime, nurodė, jog Ginčų komisija yra išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ir ji darbingumo lygio vertinimo neatlieka. Ginčų komisija, spręsdama ginčą nustato, ar skundžiamas Tarnybos sprendimas buvo priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, ir priima vieną iš šių sprendimų: 1) skundą (prašymą) atmesti, Tarnybos sprendimą palikti nepakeistą; 2) skundą (prašymą) patenkinti, įpareigoti Tarnybą per Komisijos nustatytą laiką pakeisti sprendimą (NSIĮ 23 straipsnio 13 dalis). Be to, NSIĮ nėra įtvirtinta, kad Ginčų komisija, nagrinėdama skundus dėl darbingumo lygio nustatymo, būtų įpareigojama privalomai kviesti skundą padavusį asmenį. Tvarkos aprašo 38¹ punkte numatyta, kad tuo atveju, kai NDNT teritorinio skyriaus sprendimą skundžia asmuo, galima pakviesti asmenį dalyvauti pakartotinai vertinant jo darbingumo lygį. Ginčo atveju nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių darbingumo lygio pakartotinio vertinimo metu pareiškėjos dalyvavimas būtų buvęs būtinas.

32. Teismas dėl pareiškėjos argumentų, kad galbūt pažeistos Tvarkos aprašo 13.1, 13¹ ir 16¹ punktuose įtvirtintos nuostatos, nurodė, jog Tarnybos kontrolės sprendimų kontrolės skyriaus specialistai pakartotinio vertinimo metu kreipėsi į VšĮ „Tilžės gatvės bendrosios praktikos gydytojų kabinetas“ dėl papildomų duomenų pateikimo. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 26 d. skundą ir į tai, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d. siuntime Nr. 167 bei kartu pateiktuose medicininiuose dokumentuose nebuvo nurodytos asmens (duomenys neskelbtini) judesių amplitudės, paprašė jas pateikti. 2020 m. lapkričio 18 d. gauta 2020 m. lapkričio 9 d. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos išvada, kurioje nurodytos judesių amplitudės, turėjusios įtakos darbingumo lygio vertinimui. Teismas pareiškėjos skundo argumentą, kad buvo pažeistos Tvarkos aprašo 13.1, 13¹ ir 16¹ punktuose įtvirtintos nuostatos, atmetė kaip nepagrįstą. Be to, išnagrinėjus ginčą, nebuvo nustatyta aplinkybių, jog ginčo situacijoje buvo būtinas paminėtų ekspertų kvietimas ir dalyvavimas Tarnyboje arba pakartotinai vertinant pareiškėjos darbingumą Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriuje.

Žemesnės instancijos teismas

33. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, sprendė, kad tiek atsakovas, tiek ir trečiasis suinteresuotas asmuo objektyviai įvertino visas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė NSIĮ, Kriterijų aprašo, Tvarkos aprašo nuostatas, detaliai įvertino kiekvieną diagnozę pagal atitinkamą Kriterijų aprašo punktą. Nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad nebuvo pažeisti Tarnybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Ginčų komisija, ginčą nagrinėdama privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, išsamiai įvertino Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes, nenustatė pagrindo panaikinti ginčijamus administracinius aktus, nes atsakovas priėmė pagrįstą sprendimą dėl pareiškėjos darbingumo lygio nustatymo. Skundžiamais aktais įformintas pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje (Ginčų komisijoje) nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (taip pat ir Viešojo administravimo įstatymui). Ginčijamuose aktuose detaliai nurodyta, kokiais medicininiais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis buvo vadovautasi, kokios teisės aktų nuostatos taikytos nustatant pareiškėjos darbingumo lygį, todėl minėti sprendimai pripažintini motyvuotais ir atitinkančiais esminius Viešojo administravimo įstatyme nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, o medicininių klausimų vertinimas yra už teismo kompetencijos ribų.

34. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus, o netenkinus pareiškėjos reikalavimo dėl sprendimų panaikinimo, nėra jokio pagrindo patenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo – įpareigoti atsakovą Tarnybos Šiaulių III teritorinį skyrių nagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo ir priimti naują sprendimą.

35. Teismas dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti neturtinę žalą nurodė, kad pagal CK 6.246 straipsnį, neteisėti veiksmai atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.271 straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tik tuo atveju, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Būtent ši norma suponuoja, kad patikrinimas, ar valdžios aktas atitinka viešosios teisės nustatytus teisėtumo standartus, yra būtina žalos atlyginimo sąlyga. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo atlyginti pareiškėjai neturtinę žalą.

36. Teismas pažymėjo, kad pasikeitus pareiškėjos sveikatos būklei (kai diagnozuoti nauji funkciniai sutrikimai), ji gali kreiptis į Tarnybą iš naujo dėl darbingumo lygio nustatymo ir kartu su prašymu pristatyti visus darbingumo lygio nustatymui reikalingus dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 8, 9, 10 punktuose (gydančiojo gydytojo užpildytą siuntimą į Tarnybos teritorinį skyrių, medicininių tyrimų išrašus ir kt.).

III.

37. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą išnagrinėti iš esmės bei skundą tenkinti.

38. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, nepagrįstas, priimtas šališko ir nesąžiningo teismo, be argumentų ir motyvų. Nors įrodymai teismui teikti ne vieną kartą, neatsakyta į vieną iš pagrindinių skundo klausimų dėl netekto darbingumo iš dalies ir dėl kito asmens veiksmų, visapusiškai ir objektyviai netirtos bylos aplinkybės, o atsakovo sprendimai nepanaikinti. Sprendimas be išvadų dėl netekto darbingumo atsiradimo laiko ir priežasčių, be argumentų ir motyvų, kodėl palikta skundžiamų institucijų rekomendacija dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, prieštaraujanti medicinos specialistų teiktoms rekomendacijoms, kuriose aiškiai nurodyti leistini kelti svoriai ir pateiktos rekomendacijos dėl darbo pobūdžio. Netekto darbingumo nustatymo klausimas atgaline data teisme objektyviai neištirtas. Todėl, pareiškėjos vertinimu, teismo sprendimas naikintinas.

39. Pareiškėja teigia, kad teismas neatliko objektyvaus aplinkybių įvertinimo, turėjusio užtikrinti sprendimo pagrįstumą dėl netekto darbingumo priežasčių. Skundžiamų institucijų galbūt padaryti pažeidimai pirmosios instancijos teisme objektyviai nenagrinėti, nes niekas dėl netekto darbingumo iš dalies ir dėl kito asmens veiksmų nesikreipė į atitinkamas įstaigas ar ekspertus, kadangi ignoruojamos galimo smurto pasekmės sveikatai. Netekto darbingumo priežastys nebuvo nustatinėjamos skundžiamose institucijose ir nenagrinėtos teisme. Kadangi pirmosios instancijos teismas neatskleidė skundo esmės ir vieno iš pagrindinių skundo reikalavimų, todėl esant galbūt padarytiems pažeidimams, sprendimas naikintinas.

40. Pareiškėja pažymi, kad atsakovas savo sprendimuose, nagrinėtuose ne teismo tvarka, niekada nenustatinėjo netekto darbingumo priežasčių ir laiko, nėra pasisakęs dėl jos atžvilgiu patirto smurto ar jų padarinių sveikatai, nors prašymuose, teiktuose Tarnybai, yra padaryti įrašai, jog buvo atlikta teismo medicinos ekspertizė, buvo nurodytas baudžiamosios bylos numeris, tačiau šie faktai tiesiog ignoruoti, dėl to netgi buvo pateiktas skundas Ginčų komisijai. Dėl to, pareiškėjos teigimu, ji negavo reikiamo gydymo ir tinkamų reabilitacijos paslaugų, nes jai reikalingas kompleksinis - ligos ir smurto pasekmių gydymas ir reabilitacija. Netekto darbingumo priežastys ir netekto darbingumo atsiradimo laikas pirmosios instancijos teisme nebuvo išnagrinėti, smurtinio nusikaltimo padariniai sveikatai teisme nenustatyti, o skundžiamų institucijų sprendimai nepanaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

41. Pirmosios instancijos teismui nenagrinėjus netekto darbingumo atsiradimo priežasčių ir laiko, liko neišnagrinėtas ir netekto darbingumo nustatymo klausimas atgaline data. Netektas darbingumas atgaline data nebuvo nustatinėjamas ne tik dėl smurto padarinių, kurie jau buvo 2015 m. kreipiantis į Tarnybą, bet ir dėl COVID-19 situacijos, perkeltų į vėlesnį laiką tyrimo datų, dėl ko netektas darbingumas nustatytas vėliau, netekto darbingumo išmokos pradėtos mokėti vėliau nei priklausė. Netektas darbingumas atgaline data nenustatinėjamas ir dėl ligos, įgytos privalomos gamybinės praktikos metu, taip kaip numatyta Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše.

42. Pirmosios instancijos teismui nepanaikinus skundžiamų institucijų sprendimų, lieka nepakeistos ir atsakovo teiktos rekomendacijos dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kurios neatitinka medicinos specialistų teiktų rekomendacijų, su aiškiai nurodytu keltinu svoriu ir darbo pobūdžiu. Šiaulių III teritorinis skyrius nurodė keltiną svorį 10 kg, o neurochirurgas po atliktų tyrimų nurodė keltiną svorį 3 kg. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skundą kaip nepagrįstą, priėmė neteisėtą, šališką ir nesąžiningą sprendimą. Teismas neįvertino Respublikinės Šiaulių ligoninės neurochirurgo išvados, todėl sprendimas naikintinas.

Šalies argumentai

43. Pareiškėjos teigimu, skundžiamas sprendimas yra naikintinas ir atsakovui grąžintinas dėl netekto darbingumo nustatymo atgaline data, kadangi 2015 m. Tarnybos ji buvo pripažinta darbinga, nes darbingumo lygio nustatymui iš medicininės įstaigos buvo pateikti vertinimo kriterijų neatitinkantys dokumentai dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patologijų, o kiti, atitinkantys kriterijų aprašą, nepateikti iki šiol ( (duomenys neskelbtini) - įgytas, atliekant privalomą darbinę praktiką studijų metu, (duomenys neskelbtini) krašte). Atkreipia dėmesį, kad skiriant netekto darbingumo pensiją, studijų metai į stažą neįskaityti, o privalomos darbinės praktikos metu persirgtos ligos pasekmės nevertintos, nors atitinka Kriterijų aprašo 27.5 punktą, pagal kurį nustatomos darbingumo lygio priežastys - liga ( suluošinimas ) įgyta tarnybos ar mokymų metu.

44. Pareiškėja nurodo, kad netekto darbingumo lygio atgaline data nustatymas turi būti sprendžiamas teisme ir dėl COVID-19 situacijos, kadangi paskirtų tyrimų laikui atėjus (atlikti (duomenys neskelbtini) dalies magnetinio rezonanso tyrimą ), šis tyrimas buvo atidėtas dėl karantino ir atliktas žymiai vėliau. Apie nukeliamą tyrimo datą pranešė UAB „Affidea Lietuva“. Po vėliau nei priklausė atlikto tyrimo buvo parengti dokumentai Tarnybai. Akivaizdu, kad tyrimo neatidėjus, netektas darbingumas būtų nustatytas anksčiau. 2015 m., kai buvo nustatinėjamas darbingumo lygis, palikti nevertintus (duomenys neskelbtini) skausmus buvo aplaidumas. Kriterijų aprašo neatitinkantys dokumentai nebuvo nukreipti tikslinimui ir tyrimų atlikimui, esant skausmams, pareiškėja buvo pripažinta darbinga. Mano, kad skundžiamų institucijų sprendimai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintini, o atsakovas įpareigotinas netekto darbingumo priežastis ir laiką vertinti iš naujo.

45. Pareiškėja teigia, kad dėl tinkamų viešųjų paslaugų neprieinamumo, institucijų nerūpestingai atliktų pareigų ir vilkinimo, dėl 2015 m. objektyviai nenustatyto darbingumo lygio ir dėl to negautų netekto darbingumo išmokų ji patyrė turtinę žalą, kurią vertina 30 000 Eur. Streso sukelti neigiami padariniai pasireiškė kraujospūdžio svyravimais, širdies permušimais, patiriamas stresas skatino ir stiprino kitus negalavimus. Patirtas stiprus nesaugumo jausmas dėl tinkamų paslaugų neprieinamumo, patirti nepatogumai dėl neefektyvios reabilitacijos, kuri buvo taikyta neatlikus išsamių tyrimų, todėl turėjo priešingą efektą, o po reabilitacijos buvo skirta kita reabilitacija, buvusios reabilitacijos padariniams šalinti. Patirti nepatogumai ir kitose institucijose (užimtumo tarnyboje) dėl to, kad pareiškėja 2015 m. buvo pripažinta darbinga tik dėl to, jog nebuvo atlikti reikiami tyrimai, todėl negalėjo gauti jos sveikatos būklę atitinkančių darbo pasiūlymų, nuolat buvo patiriamas stresas ir įtampa, kad gali netekti ir teisės į gydymo paslaugas ir dar likti skolinga valstybei.

Atsiliepimas

46. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašo jį atmesti.

47. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

48. Teigia, kad apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl tos priežasties, kad jis yra nemotyvuotas, nes nebuvo atsakyta į visus pareiškėjos pareikštus pagrindinius reikalavimus, nepagrįstas. Tarnybos nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, įvertino visus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kurios aplinkybės turi bylai esminės reikšmės. NSIĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad Tarnyba, be kitų sprendimų, priima sprendimus dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino ir netekto darbingumo procentų. Darbingumo lygio vertinimo tvarka yra reglamentuota Kriterijų ir Tvarkos aprašuose. Tvarkos aprašo 8 punktas numato baigtinį dokumentų sąrašą, kurie yra reikalingi darbingumo lygiui įvertinti ir kuriuos turi parengti asmenį gydantis gydytojas. Pažymi, kad pareiškėjos minima teismo medicinos specialisto išvada nėra tas dokumentas, kuriuo privalo vadovautis Tarnyba, vertindama asmens darbingumo lygį. Priešingai nei teigia pareiškėja, tiek Tarnyba administraciniame sprendime, tiek ir pirmosios instancijos teismas tyrė šią aplinkybę ir pareiškėjai išsamiai paaiškino, kad vertinami tik tie medicininiai dokumentai, kurie yra įvardinti Tvarkos aprašo 8 punkte. Esant tokiai reglamentuotai darbingumo lygio vertinimo tvarkai, pareiškėjos argumentai apie tai, kad atsakovas nepagrįstai netyrė smurtinio nusikaltimo padarinių ir nesprendė dėl netekto darbingumo lygio atsiradimo laiko ir priežasties vertintini kritiškai, nes Tarnybai nėra suteikta tokia kompetencija.

49. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2018 m. spalio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1068-602/2018 imperatyviai konstatavo, kad Tarnyba, priimanti sprendimą dėl asmens darbingumo lygio nustatymo, remiasi sveikatos priežiūros įstaigos parengtais medicininiais dokumentais, neturi kompetencijos ir nesprendžia jokių klausimų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu (pvz., užtikrinant būtinąją medicinos pagalbą, pildant ir saugant pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles ir teikiant informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka). Todėl sprendžiant klausimą dėl asmens darbingumo lygio nustatymo neturi ir negali turėti esminės reikšmės argumentai dėl asmens sveikatos būklės, jos pasikeitimų, asmeniui suteiktų gydymo paslaugų, nes darbingumo lygis nustatomas remiantis medicininiuose dokumentuose sveikatos priežiūros įstaigos nurodytais duomenimis, užfiksuotais siuntimo išdavimo metu. Tarnyba, remdamasi teisės aktais, galiojančiais konkretaus darbingumo lygio nustatymo metu, vertina jai pateiktus asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumentus, kuriuose nurodyta asmens sveikatos būklė.

Šalies argumentai

50. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė ir skunde pirmosios instancijos teismui, naujų įrodymų nepateikia, naujų reikalavimų nekelia, atsakovas mano, kad nėra tikslinga kartoti kitų nesutikimo su skundu motyvų, išsamiai išdėstytų atsiliepime į skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

51. Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Šiaulių III teritorinio skyriaus, Tarnybos ir Ginčų komisijos Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo.

52. Šiaulių III teritorinis skyrius ginčijamu 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. STS-2093, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (Kriterijų aprašas), jo 1 ir 2 priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (Tvarkos aprašas) bei 2020 m. rugpjūčio 5 d. siuntime Nr. 167 ir kituose į NDNT pateiktuose medicininiuose dokumentuose pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių TLK-10-AM nurodytomis diagnozėmis ir vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 77.2.2. punktu ir XIV dalies 80.1.2. punktu, nustatė V. J. 54 procentų bazinį darbingumą, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balus (23) prilygino koeficientui 1, ir nustatė 55 procentų darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“, galiojantį nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. Tarnybos sprendimų kontrolės skyrius 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. SS-2767 „Dėl V. J. darbingumo lygio“ paliko galioti Šiaulių III teritorinio skyriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. priimtą sprendimą Nr. STS-2093, kuriuo V. J. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis. Ginčų komisija 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. S-77 „Dėl V. J. darbingumo lygio“ pareiškėjos skundą atmetė ir paliko galioti 2020 m. gruodžio 18 d. Tarnybos sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą Nr. SS-2767. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

53. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, nepagrįstas, priimtas šališko ir nesąžiningo teismo, be argumentų ir motyvų. Nors įrodymai teismui teikti ne vieną kartą, neatsakyta į vieną iš pagrindinių skundo klausimų dėl netekto darbingumo iš dalies ir dėl kito asmens veiksmų, visapusiškai ir objektyviai netirtos bylos aplinkybės, o atsakovo sprendimai nepanaikinti.

54. Remiantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau - NSIĮ) 18 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu asmens darbingumo lygį nustato Tarnyba. NSIĮ 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. NSIĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus.

55. NSIĮ 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais (NSIĮ 20 straipsnio 6 dalis).

56. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad administraciniam teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-328/2012, 2013 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-22/2013, 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-847-602/2019). Taigi teismas, vadovaudamasis NSIĮ, Kriterijų sąraše ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reguliavimu, šiuo atveju turėjo įvertinti ar skundžiamais aktais įformintas pareiškėjos netekto darbingumo klausimas buvo atliktas ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

57. Pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų argumentų, patikrino pareiškėjo apskųstus aktus teismui suteiktos kompetencijos ribose. Pareiškėja nesutiko su Šiaulių III teritorinio skyriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. STS-2093, Tarnybos sprendimų kontrolės skyriaus 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. SS-2767 bei Ginčų komisijos 2021 balandžio 1 d. sprendimu Nr. S-77, nes sprendimai priimti netinkamai įvertinus pareiškėjos sveikatos būklę.

58. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad tiek Šiaulių III teritorinio skyrius, tiek Tarnybos sprendimų kontrolės skyrius, tiek Ginčų komisija pareiškėjos darbingumo lygį nustatė įvertinusios medicininių dokumentų apie pareiškėjos sveikatos būklę ir organizmo funkcinius sutrikimus visumą. Atliekant medicininių kriterijų vertinimą, t. y. nustatant asmens bazinį darbingumą, buvo analizuojamos visos pareiškėjai nustatytos ligos, atsižvelgiant į Kriterijų apraše nurodytus kriterijus.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamų sprendimų teisėtumą, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjos darbingumo lygio nustatymo procedūrą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, neperžengė administracinio teismo kompetencijos ribų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjos darbingumo lygis nustatytas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja jokių naujų argumentų dėl jai nustatyto darbingumo lygio nenurodo, apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

60. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Tarnybos kontrolės sprendimų kontrolės skyriaus specialistai pakartotinio vertinimo metu kreipėsi į VšĮ „Tilžės gatvės bendrosios praktikos gydytojų kabinetas“ dėl papildomų duomenų pateikimo. Tarnybos kontrolės sprendimų skyrius atsižvelgiant į 2020 m. rugpjūčio 26 d. V. J. skundą ir tai, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d. siuntime Nr. 167 bei kartu pateiktuose medicininiuose dokumentuose nebuvo nurodytos asmens (duomenys neskelbtini) judesių amplitudės, todėl buvo prašyta jas pateikti. 2020 m. lapkričio 18 d. gauta 2020 m. lapkričio 9 d. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos išvada, kurioje nurodytos judesių amplitudės, turėjusios įtakos darbingumo lygio vertinimui. Taigi, pareiškėjos argumentai, kad buvo pažeistos Tvarkos aprašo 13.1, 131 ir 161 punktuose įtvirtintos nuostatos, nėra pagrįsti.

61. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens darbingumo lygio nustatymo neturi ir negali turėti esminės reikšmės argumentai dėl asmens sveikatos būklės, jos pasikeitimų, asmeniui suteiktų gydymo paslaugų, nes darbingumo lygis nustatomas remiantis medicininiuose dokumentuose sveikatos priežiūros įstaigos nurodytais duomenimis, užfiksuotais siuntimo išdavimo metu, nes darbingumo lygio nustatymo metu vertinami pateiktus asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumentai, kuriuose nurodyta asmens sveikatos būklė.

62. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasBeata MartišienėSkirgailė Žalimienė