Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijaus Stankevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. J. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritoriniam skyriui ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritoriniam skyriui dėl 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. STS-2093 „Dėl V. J. darbingumo lygio“ panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo; trečiasis suinteresuotas asmuo – Neįgalumo ir darbingumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinio skyriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. STS-2093 „Dėl V. J. darbingumo lygio“, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyriaus 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. SS-2767 „Dėl V. J. darbingumo lygio“, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. S-77 „Dėl V. J. darbingumo lygio“ teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Bylos duomenimis, 2020 m. rugpjūčio 4 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos gydytojų kabintas“ siuntimu Nr. 167 (toliau – ir siuntimas) V. J. buvo nukreipta į Tarnybą darbingumo lygio nustatymui (I t., b. l. 193–194). Siuntime nurodyta, kad nuo 2015 m. (remiantis ambulatorinės kortelės duomenimis) (duomenys neskelbtini). Iki šiol išlieka (duomenys neskelbtini). Konsultuota (duomenys neskelbtini). Jaunystėje sirgusi (duomenys neskelbtini), konsultuota (duomenys neskelbtini). Būklės ir gydymo eiga: (duomenys neskelbtini). Taikytas reabilitacinis gydymas, NPV, tepalai. Taikytas ambulatorinis, medikamentinis ir reabilitacinis gydymas.

Siuntime nurodytos pagrindinės diagnozės TLK-10-AM kodai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Kitos diagnozės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) sritis; suaugusiųjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sritis; (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) liga.

Kartu su siuntimu pateikti buvo medicininiai dokumentai: 2016 m. birželio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo vaizdų vertinimo duomenys, 2016 m. rugpjūčio 9 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) konsultacijos išvada, 2016 m. spalio 27 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) konsultacijos išvada, 2017 m. sausio 27 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) konsultacijos išvada, 2019 m. spalio 21 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) konsultacijos išvada, 2019 m. lapkričio 11 d. Lietuvos sveiktos mokslų universitetinės ligoninės VšĮ (duomenys neskelbtini) konsultacijos išvada, 2020 m. sausio 8 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) konsultacijos išvada, 2020 m. birželio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo vertinimo duomenys, 2020 m. liepos 24 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) konsultacijos išvada.

2020 m. rugpjūčio 5 d. V. J. kreipėsi į Šiaulių III teritorinį skyrių, prašydama nustatyti darbingumo lygį (I t., b. l. 195).

2020 m. rugpjūčio 7 d. Šiaulių III teritorinio skyriaus Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-1601 (toliau ir – aktas Nr. DL-1601) nurodyta, kad nuo 2015 m. (remiantis ambulatorinės kortelės duomenimis) skausmas (duomenys neskelbtini). Iki šiol išlieka minėtų (duomenys neskelbtini) skausmas, rytinis sustingimas. Šiaulių III teritorinis skyrius akte Nr. DL-1601 nurodė šias diagnozes (TLK 10-AM kodai): Pagrindinės diagnozės: (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) – Suaugusiųjų (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) sritis; (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) liga (neatitinka Darbingumo lygio vertinimo kriterijų reikalavimų). Gretutinės diagnozės nenurodytos. Funkcijų sutrikimas: kojų, skausmo – lengvas; liemens – vidutinis (I t., b. l. 174–181).

Šiaulių III teritorinis skyrius skundžiamu 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. STS-2093, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau ir – Kriterijų aprašas), jo 1 ir 2 priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau ir – Tvarkos aprašas) bei 2020 m. rugpjūčio 5 d. siuntime Nr. 167 ir kituose į NDNT pateiktuose medicininiuose dokumentuose pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių TLK-10-AM nurodytomis diagnozėmis ir vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 77.2.2. punktu ir XIV dalies 80.1.2. punktu, nustatė V. J. 54 procentų bazinį darbingumą, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balus (23) prilygino koeficientui 1, ir nustatė 55 procentų darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“, galiojantį nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 4 d.

Tarnybos sprendimų kontrolės skyrius 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. SS-2767 „Dėl V. J. darbingumo lygio“ paliko galioti Šiaulių III teritorinio skyriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. priimtą sprendimą Nr. STS-2093, kuriuo V. J. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis. Ginčų komisija 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. S-77 „Dėl V. J. darbingumo lygio“ pareiškėjos skundą atmetė ir paliko galioti 2020 m. gruodžio 18 d. Tarnybos sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą Nr. SS-2767.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau – ir NSIĮ).

Asmens darbingumo lygį nustato Tarnyba (NSIĮ 18 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas ginčą, teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismui nesuteikta kompetencija pačiam nustatyti darbingumo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracini teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1789/2012, 2013 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-756/2013, 2019 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-236-502/2019). Teisėjų kolegija neturi specialių žinių, būtinų įvertinti specialistų pateiktas medicinines išvadas ir spręsti dėl pareiškėjos sveikatos būklės, todėl dėl pareiškėjos argumentų šiuo aspektu nepasisakys.

NSIĮ 20 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtino Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašą bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašą.

Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis NSĮĮ, Kriterijų aprašo, Tvarkos aprašo nuostatomis, akcentuoja, kad ginčo atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjos darbingumo lygis buvo įvertintas laikantis teisės aktų reikalavimų, ar nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinant darbingumo lygį ištyrimą bei sprendimų dėl darbingumo lygio nustatymo priėmimą. Pagal esamą teisinį reguliavimą darbingumo lygio nustatymo procedūrą inicijuoja gydantis gydytojas, kuris nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai atitinkamus dokumentus. Teismas taip pat pabrėžia, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio imperatyvias nuostatas administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi, teismas, pagal jam priskirtą kompetenciją nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, turi spręsti tik teisės klausimus – ar Tarnyba, Tarnybos sprendimų kontrolės skyrius (iš dalies Ginčų komisija vertindama jau priimtus sprendimus) nustatydami darbingumo lygį pareiškėjai, laikėsi teisės aktų reikalavimų. Teismas turi pareigą tik nustatyti, ar buvo tinkamai atliktos teisės aktais Tarnybos, Tarnybos sprendimų kontrolės skyriaus, Ginčų komisijos kompetencijai priskirtos funkcijos, ar priimant sprendimus buvo laikomasi teisės aktais apibrėžtų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ar priimti sprendimai yra pagrįsti nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Tuo tarpu Tarnyba, Tarnybos sprendimų kontrolės skyrius, taikydami dokumentinės analizės metodą, sprendžia dėl darbingumo lygio nustatymo, be kita ko, pasitelkdami specialias žinias, reikalingas kvalifikuotam reiškinių vertinimui medicinine prasme. Minėtas proceso administraciniame teisme pobūdis lemia ir įrodinėjimo proceso ypatumus. Įrodinėjimas administraciniame procese prasideda institucijoje, administracinis teismas vertina, ar institucija surinko pakankamai faktinių duomenų priimti teisėtą sprendimą, todėl įrodinėjimas nagrinėjant bylą administraciniame teisme yra subsidiarinio pobūdžio. Dėl nurodytų motyvų ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo tiriant administraciniame teisme įrodymus neturėtų būti suprantamas kaip teismo pareiga surinkti visus įrodymus, patvirtinančius administracinio sprendimo teisėtumą. Taigi, įrodinėjimas administraciniame teisme yra pagalbinio pobūdžio, kuris nesuponuoja teismo pareigos įvertinti visus viešojo administravimo subjekto surinktus įrodymus iš naujo, nes administracinį sprendimą dėl darbingumo lygio priima viešojo administravimo institucija, o ne teismas (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-140-602/2017).

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas, vadovaudamasis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reglamentavimu, patikrina, ar skundžiamais administraciniais aktais įformintas pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjos skunduose nurodytas aplinkybes, ar sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

NSIĮ 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. NSIĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus.

NSIĮ 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais (NSIĮ 20 straipsnio 6 dalis).

Iš pareiškėjos patikslinto skundo turinio matyti, kad ji iš esmės nesutinka su Šiaulių III teritorinio skyriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. STS-2093, Tarnybos sprendimų kontrolės skyriaus 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. SS-2767 bei Ginčų komisijos 2021 balandžio 1 d. sprendimu Nr. S-77, nes sprendimai priimti netinkamai įvertinus pareiškėjos sveikatos būklę.

Įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su Sveikatos apsaugos ministru. Kaip jau buvo paminėta, 2005 m. kovo 21 d. bendru įsakymu Nr. A1-78/V-179 buvo patvirtinti Kriterijų aprašas ir Tvarkos aprašas su atitinkamais priedais (teismas vadovaujasi paminėtų teisės aktų redakcijomis, galiojusiomis ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu). Tvarkos aprašas reglamentuoja dokumentų, reikalingų darbingumo lygiui nustatyti, pateikimą, darbingumo lygio, termino, atsiradimo laiko, priežasties nustatymą, pakartotinį darbingumo lygio vertinimą (Tvarkos aprašo 1 punktas). Darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) (2 punktas). Darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis Kriterijų aprašu (Tvarkos aprašo 4 punktas). Kriterijų aprašas apibrėžia kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas darbingumo lygis, bei jų taikymą (Kriterijų aprašo 1 punktas). Šiuo Kriterijų aprašu turi vadovautis NDNT, nustatydama asmenų darbingumo lygį, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nukreipdamos asmenis į NDNT darbingumo lygiui nustatyti (Kriterijų aprašo 2 punktas). Kriterijų aprašo 3 punktas numato, kad asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas) ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas). Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę – į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (Kriterijų aprašo 4 punktas). Jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatomis (5 punktas). Pagal Kriterijų aprašo 6 punktą, jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų 6.1 – 6.4 punktuose nustatyta tvarka. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Gauti bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni už 0 ir didesni už 100. Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną. Pagal Kriterijų aprašo 11 punktą, apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas sprendžia išimtinai tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-328/2012, 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-847-602/2019). LVAT 2013 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-22/2013, apygardų administraciniams teismams imperatyviai nurodė, kad specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas, todėl administracinis teismas iš esmės neprivalo pasisakyti, ar medicininių kriterijų vertinimą NDNT ir Ginčų komisija atliko pagal realią pareiškėjos sveikatos būklę. Įvertinant šiuos kriterijus teisės taikymo požiūriu jie gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, kai byloje būtų pateiktos kitos specialistų išvados, neatitinkančios jau nustatytų. Kitokių specialistų pagrįstų medicininių išvadų, nei buvo nustatytos atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens, nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra. Abejoti administracinėje byloje esančiais išrašais iš medicininių dokumentų bei pareiškėjai atliktų ir medikų aprašytų tyrimų duomenimis teismas neturi jokio pagrindo. Taip pat būtina akcentuoti, kad Kriterijų aprašas ir Tvarkos aprašas, reguliuojantys darbingumo lygio nustatymą, įtvirtina tiek NDNT, kuri nustato darbingumo lygį, teises ir pareigas, tačiau ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nukreipiančios asmenis į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, teises ir pareigas. Tvarkos aprašo paminėtos normos aiškiai įtvirtina, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis sveikatos priežiūros įstaigos parengtais dokumentais. Taigi, NDNT, priimanti sprendimą dėl asmens darbingumo lygio nustatymo remiantis sveikatos priežiūros įstaigos parengtais medicininiais dokumentais, neturi kompetencijos ir nesprendžia jokių klausimų susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu (pvz., užtikrinant būtinąją medicinos pagalbą, pildant ir saugant pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles bei teikiant informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka). Iš to seka išvada, kad sprendžiant klausimą dėl asmens darbingumo lygio nustatymo, neturi ir negali turėti esminės reikšmės argumentai dėl asmens sveikatos būklės, jos pasikeitimų, asmeniui suteiktų gydymo paslaugų kiekio ir kokybės, nes darbingumo lygis nustatomas remiantis medicininiuose dokumentuose sveikatos priežiūros įstaigos nurodytais duomenimis, užfiksuotais siuntimo išdavimo metu. NDNT, remdamasi teisės aktais, galiojančiais konkretaus darbingumo lygio nustatymo metu, vertina jai pateiktus asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumentus, kuriuose nurodyta asmens sveikatos būklė (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1068-602/2018).

Įvertinus ginčijamus administracinius aktus ir teismui pateiktų įrodymų visumą, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (TLK-10-AM kodai) konstatuotina, kad pagrįstai buvo vadovaujamasi Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 77.2.2 punktu, taikytinu esant (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini), kai yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) stadija: (duomenys neskelbtini) ir todėl pagrįstai nustatytas 60 procentų bazinis darbingumas. Tai patvirtina 2020 m. rugpjūčio 4 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini) gatvės bendrosios praktikos gydytojų kabinetas“ siuntimo į Tarnybą Nr. 167 pateikti duomenys; 2019 m. lapkričio 11 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikų reumatologo konsultacijos išvada (I t., b. l. 35), 2020 m. sausio 8 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ortopedo-traumatologo konsultacijos išvada ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini)) (I t., b. l. 183). Mažesnė procentinė vertė dėl šių susirgimų nebuvo nustatyta, nes asmens byloje nebuvo jokių duomenų apie (duomenys neskelbtini) pakitimus. Tokio pobūdžio sveikatos funkciniam sutrikimui darbingumo lygis mažesne 55 procentų bazinio darbingumo verte įvertinamas tuomet, kai sutrikimas atitinka Kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 77.2.3 papunktį, kuris taikomas dėl (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini): vidutinis (duomenys neskelbtini). Kadangi tokio sunkumo funkcinis sutrikimas pareiškėjai vertinimo metu nebuvo diagnozuotas, todėl atsakovas pagrįstai nesirėmė Kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 77.2.3 papunkčiu.

Pareiškėja patikslintame skunde nurodo, jog buvo ne visiškai įvertintas 2016 m. birželio 13 d. atlikto magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo išvados. Bylos medžiaga nustatyta, kad kartu su siuntimu buvo pateikti medicininiai dokumentai tarp jų ir 2016 m. birželio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo vaizdų vertinimo duomenys. Teismas neturi pagrindo abejoti, jog Tarnyba nustatydama pareiškėjos darbingumo lygį ne visiškai įvertino esantį išrašą pateiktą iš medicininių dokumentų bei pareiškėjai atliktų ir medikų aprašytų tyrimų duomenimis.

Taip pat dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (TLK-10-AM kodai) konstatuotina, kad pagrįstai buvo vadovaujamasi Kriterijų aprašo 1 priedo XIV dalies 80.1.2. punktu, taikytinu esant (duomenys neskelbtini), ir todėl pagrįstai nustatytas 70 procentų bazinis darbingumas. Tai patvirtina 2020 m. rugpjūčio 4 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini) gatvės bendrosios praktikos gydytojų kabinetas“ siuntimo į Tarnybą Nr. 167 duomenys; 2020 m. lapkričio 9 d. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacija; 2020 m. liepos 24 d. neurologo konsultacija; 2020 m. birželio 21 d. radiologo konsultacija (I t., b. l. 33). Mažesnė procentinė vertė dėl šių susirgimų nebuvo nustatyta, nes asmens byloje nebuvo duomenų apie didelį judesių apribojimą. Esant tokio pobūdžio sveikatos funkciniam sutrikimui darbingumo lygis mažesne 50 procentų bazinio darbingumo verte įvertinamas tuomet, kai sutrikimas atitinka Kriterijų aprašo 1 priedo I skyriaus 80.1.3 papunktį, kuris taikomas dėl (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjai tokio sunkumo funkcinis sutrikimas vertinimo metu nebuvo diagnozuotas, todėl atsakovas pagrįstai nesirėmė Kriterijų aprašo 1 priedo I skyriaus 80.1.3 papunkčiu.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, jog siuntime nurodyta diagnozė (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) liga neatitinka Darbingumo lygio vertinimo kriterijų, todėl pagrįstai nebuvo vertinama. Šios aplinkybės pareiškėja patikslintame skunde neginčija.

Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno tikslas yra kiekvieno vertinamo asmens individualios būklės objektyvus nustatymas, atsižvelgiant į tai, kad atitinkama medicininė diagnozė (sveikatos būklė) gali sukelti skirtingą poveikį vykdomai kasdienei veiklai, savarankiškumui ir asmens socialiniams gebėjimams. Vadovaujantis Kriterijų aprašu asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną. Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankišku. Gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginami koeficientams: 93–101 balas – koeficientas 0,7; 84–92 balai – koeficientas 0,8; 68–83 balai – koeficientas 0,9; 23–67 balai – koeficientas 1; 10–22 balai – koeficientas 1,1; 0–9 balai – koeficientas 1,2.

Nustatyta, kad Tarnybos teritorinio skyriaus užpildyto asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balų suma – 23 balai. Vadovaujantis kriterijų aprašo 10.3 papunkčiu klausimyno balų suma buvo prilyginta koeficientui 1 (kai balų suma nuo 23 iki 67 balų). Taip pat sprendžiant dėl asmens darbingumo lygio buvo naujai užpildytas asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 12.5 papunkčiu asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas užpildytas pokalbio telefonu metu. Naujai užpildžius klausimyną gauta 24 balų suma. Todėl vadovaujantis kriterijų aprašo 10.3 papunkčiu klausimyno balų suma buvo prilyginta koeficientui 1 (kai balų suma nuo 23 iki 67 balų).

Kriterijų aprašo 6.1 punkte nurodyta, kad jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9. Kriterijų aprašo 6.2 punkte nurodyta, kad jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 50–65, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8. Kriterijų aprašo 6.3 punkte nurodyta, kad jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 30–45, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7. Kriterijų aprašo 6.4 punkte nurodyta, kad jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 0–25, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,6.

Atsižvelgiant į tai, jog kita pareiškėjai nustatyto bazinio darbingumo vertė – 70 procentų patenka į 6.1-6.4 punktuose nurodytą intervalą, pagrįstai taikytas koeficientas 0,9 ir nustatytas 54 (60x0,9) procentų bazinis darbingumas.

Kaip jau minėta, V. J. nustatytas 54 procentų bazinis darbingumas, o Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficientas lygus 1. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 9, 10 ir 11 punktais, pareiškėjai pagrįstai nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, netektas darbingumas – 45 procentai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atmestini, kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad jai darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas pažeidžiant Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 4, 5 ir 6 punktus.

Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad Ginčų komisija, nagrinėdama pareiškėjos 2021 m. sausio 23 d. skundą, turėjo galimybę ištaisyti Tarnybos sprendimų kontrolės skyriaus 2020 m. gruodžio 18 d. priimtą sprendimą Nr. SS-2767, Šiaulių III teritorinio skyriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. priimtą sprendimą Nr. STS-2093, bet to nepadarė. Ginčų komisija, Tarnybos sprendimų kontrolės skyriaus ir Šiaulių III teritorinio skyriaus sprendimuose esančių netikslumų ir padarytų galimų pažeidimų, nustatant darbingumo lygį ir jo priežastis, nepašalino, tačiau priėmė sprendimą pareiškėjos skundą atmesti, pareiškėjai nedalyvaujant skundo nagrinėjime, nepranešus apie galimybę dalyvauti skundo nagrinėjime.

Dėl pareiškėjos argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad Ginčų komisija yra išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ir ji darbingume lygio vertinimo neatlieka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnis). Komisija, spręsdama ginčą nustato, ar skundžiamas Tarnybos sprendimas buvo priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, ir priima vieną iš šių sprendimų: 1) skundą (prašymą) atmesti, Tarnybos sprendimą palikti nepakeistą; 2) skundą (prašymą) patenkinti, įpareigoti Tarnybą per Komisijos nustatytą laiką pakeisti sprendimą (NSIĮ 23 straipsnio 13 dalis). Be to, pažymėtina, jog NSIĮ nėra įtvirtinta, kad Ginčų komisija, nagrinėdama skundus dėl darbingumo lygio nustatymo, būtų įpareigojama privalomai kviesti skundą padavusį asmenį. Tvarkos aprašo 38¹ punkte numatyta, kad tuo atveju, kai NDNT teritorinio skyriaus sprendimą skundžia asmuo, galima pakviesti asmenį dalyvauti pakartotinai vertinant jo darbingumo lygį. Ginčo atveju nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių darbingumo lygio pakartotinio vertinimo metu pareiškėjos dalyvavimas būtų buvęs būtinas.

Pareiškėja patikslintame skunde taip pat nurodo, jog galimai pažeistos Tvarkos aprašo 13.1, 13¹ ir 16¹ punktuose įtvirtintos nuostatos.

Pažymėtina, kad Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 13 punktas reglamentuoja, kad Tarnyba, esant reikalui, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje (forma 025/a) esančia medicinine informacija ir (ar) dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, į kitas įstaigas ar institucijas – dėl papildomų dokumentų (informacijos) pateikimo, jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka. Šio aprašo 13¹ punktas numato, kad asmens darbingumo lygio vertinimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, turinčioms reikšmės darbingumo lygiui, Tarnybos teritorinis skyrius turi teisę kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, į kitas įstaigas ar institucijas – dėl papildomų dokumentų (informacijos) pateikimo.

Šio aprašo 16¹ punktas numato, kad nustatydama darbingumo lygį, jo priežastį ir terminą NDNT turi teisę pasitelkti specialistų iš Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-688 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašas), klausimams pagal jų kompetenciją spręsti, kuriems už darbą apmokama iš einamiesiems metams NDNT skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, arba, prireikus, kitų reikalingų ekspertų. Prireikus, NDNT gali kreiptis į tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą dėl papildomo asmens sveikatos ištyrimo. Už tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos suteiktas paslaugas NDNT apmoka iš einamiesiems metams NDNT skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.

Taip pat Tvarkos aprašo 38¹ punkte numatyta, kad pakartotinai vertindama asmens darbingumą, NDNT turi teisę pasitelkti ekspertų iš Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašo, kitų ekspertų, taip pat gauti būtiną informaciją iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, Valstybinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir kitų institucijų.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Tarnybos kontrolės sprendimų kontrolės skyriaus specialistai pakartotinio vertinimo metu kreipėsi į VšĮ „(duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos gydytojų kabinetas“ dėl papildomų duomenų pateikimo. Tarnybos kontrolės sprendimų skyrius atsižvelgiant į 2020 m. rugpjūčio 26 d. V. J. skundą ir tai, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d. siuntime Nr. 167 bei kartu pateiktuose medicininiuose dokumentuose nebuvo nurodytos asmens (duomenys neskelbtini), todėl buvo prašyta jas pateikti. 2020 m. lapkričio 18 d. gauta 2020 m. lapkričio 9 d. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos išvada, kurioje nurodytos (duomenys neskelbtini), turėjusios įtakos darbingumo lygio vertinimui. Pareiškėjos patikslinto skundo argumentas, kad buvo pažeistos Tvarkos aprašo 13.1, 13¹ ir 16¹ punktuose įtvirtintos nuostatos, atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, išnagrinėjus ginčą nebuvo nustatyta aplinkybių, jog ginčo situacijoje buvo būtinas paminėtų ekspertų kvietimas ir dalyvavimas NDNT arba pakartotinai vertinant pareiškėjos darbingumą Tarnybos sprendimų kontrolės skyriuje.

Nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad tiek atsakovas, tiek ir trečiasis suinteresuotas asmuo objektyviai įvertino visas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė NSIĮ, Kriterijų aprašo, Tvarkos aprašo nuostatas, detaliai įvertino kiekvieną diagnozę pagal atitinkamą Kriterijų aprašo punktą. Nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad nebuvo pažeisti NDNT veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Ginčų komisija, ginčą nagrinėdama privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, išsamiai įvertino Tarnybos sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes, nenustatė pagrindo panaikinti ginčijamus administracinius aktus, nes atsakovas priėmė pagrįstą sprendimą dėl pareiškėjos darbingumo lygio nustatymo. Skundžiamais aktais įformintas pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje (Ginčų komisijoje) nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (taip pat ir Viešojo administravimo įstatymui). Ginčijamuose aktuose detaliai nurodyta, kokiais medicininiais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis buvo vadovautasi, kokios teisės aktų nuostatos taikytos nustatant pareiškėjos darbingumo lygį, todėl minėti sprendimai pripažintini motyvuotais ir atitinkančiais esminius Viešojo administravimo įstatyme nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, o medicininių klausimų vertinimas yra už teismo kompetencijos ribų.

Teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus, o netenkinus pareiškėjos patikslinto skundo dalį dėl sprendimų panaikinimo, nėra jokio pagrindo patenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo – įpareigoti atsakovą Šiaulių III teritorinio skyrių nagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo ir priimti naują sprendimą.

Patikslintame skunde pareiškėja iš atsakovo (Lietuvos valstybės) prašo priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu, reglamentuojančiu viešojo administravimo subjektų atsakomybę, numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 6.246 straipsnį, neteisėti veiksmai atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.271 straipsnio 4 dalis taip pat nurodo, kad valstybės ar savivaldybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tik tuo atveju, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Būtent ši norma suponuoja, kad patikrinimas, ar valdžios aktas atitinka viešosios teisės nustatytus teisėtumo standartus, yra būtina žalos atlyginimo sąlyga. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatuota, kad „žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais“, atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Tokių įrodymų teismui nepateikta. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Tarnyba, Tarnybos kontrolės sprendimų skyrius, laikėsi visų teisės aktuose numatytų reikalavimų, tinkamai vadovavosi materialinės teisės normomis, pagrįstai nustatė 55 procentų darbingumo lygį, todėl nėra pagrindo teigti, kad Tarnybos, Tarnybos kontrolės sprendimų skyriaus veiksmai neteisėti, todėl neatsiranda ir pareigos atlyginti žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pagrindiniai reikalavimai dėl aktų panaikinimo yra atmestini, kaip nepagrįsti, taigi nenustačius skundžiamų aktų neteisėtumo, procedūrinių pažeidimų juos priimant, t.y. nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus motyvus ir teisės aktų analizę, darytina išvada, kad pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas atliktas nepažeidžiant darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančių teisės aktų, todėl tenkinti pareiškėjos patikslintą skundą nėra pagrindo, patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas pažymi, jog pasikeitus pareiškėjos sveikatos būklei (kai diagnozuoti nauji funkciniai sutrikimai), ji gali kreiptis į Tarnybą iš naujo dėl darbingumo lygio nustatymo ir kartu su prašymu pristatyti visus darbingumo lygio nustatymui reikalingus dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 8, 9, 10 punktuose (gydančiojo gydytojo užpildytą siuntimą į Tarnybos teritorinį skyrių, medicininių tyrimų išrašus ir kt.).

Likusius pareiškėjos patikslinto skundo argumentus teismas laiko pertekliniais ir detaliau neanalizuoja, be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnį), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-261/2013).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos V. J. patikslintą skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.