Vilniaus apygardos teismo nutartis

susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovei V. J. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Seesam Insurance AS.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės V. J. 2850 Eur turtinės žalos atlyginimą; 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad A. Š. (mirties data – (duomenys neskelbtini)) neatlygintinai gyveno ieškovės name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2015 m. gruodžio 24 d. naktį, A. Š., galimai rūkydamas, sukėlė gaisrą, dėl ko žuvo ir buvo apgadintas ieškovės turtas. Trečiasis asmuo draudimo bendrovė Seesam Insurance AS pranešė ieškovei, kad draudimo išmokos, tam nesant teisinio pagrindo, neišmokės. Remiantis 2016 m. sausio 14 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažyma, labiausiai tikėtina įvykio priežastis – neatsargus rūkymas. A. Š. rūkydamas ieškovei priklausančiame bute neatsargiu veikimu padegė butą ir pats žuvo. A. Š. palikimą 2016 m. vasario 19 d. priėmė atsakovė. Esant visoms deliktinės atsakomybės sąlygoms, ieškovės reikalavimas mirusiojo A. Š. palikimą priėmusiam asmeniui dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, kadangi įpėdiniui pereina visos palikėjo turtinės teisės ir pareigos tiek pagal sutartines, tiek – pagal deliktines prievoles. Atsiliepime į ieškinį atsakovė V. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi V. J. mirusio A. Š. palikimą priėmė pagal 2016 m. kovo 29 d. turto apyrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sudarytas praėjus 3 mėnesių terminui nuo palikimo atsiradimo dienos. Per įstatymo nustatytą terminą ieškovė nesikreipė ir nepareiškė savo kreditorinių reikalavimų, tad atsakovė V. J. negali pakeisti mirusio skolininko. Yra didelė tikimybė, kad nuorūka, dėl kurios kilo gaisras ir buvo apgadintas turtas, priklausė kažkam iš kitų nuomininkų, bet ne A. Š. Be to, ieškovė asocialiems asmenims nuomodama butą pati prisiėmė su tuo susijusią riziką. Pažymėjo, kad byloje duomenų apie kambario būklę iki nelaimingo atsitikimo ir apie patirtų nuostolių dydį nėra. Trečiasis asmuo Seesam Insurance AS Lietuvos filialas atsiliepime į ieškinį bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Seesam Insurance AS Lietuvos filialas 2015 m. gruodžio 24 d. įvykį pripažino nedraudžiamuoju, todėl dėl ieškovės reikalaujamos atlyginti žalos dydžio nepasisakė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, atsakovei V. J. iš ieškovės A. Ž. priteisė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė V. J., priėmusi A. Š. palikimą pagal 2016 m. kovo 29 d. turto apyrašą Nr. (duomenys neskelbtini), yra tinkama atsakovė šioje byloje, tačiau neturi pareigos atlyginti tėvo, galimai padarytą žalą, nes ieškovė nesilaikė įstatyme nustatytos tvarkos pareikšti kreditorinį reikalavimą palikėjo kreditoriams, kaip tai yra numatyta CK 5.63 straipsnio 1 dalyje. Teismas konstatavo, kad A. Š. kaltė dėl gaisro kilimo neįrodyta. 2016 m. sausio 16 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymos nepakanka išvadai, kad būtent A. Š., rūkydamas lovoje (kaip nurodo ieškovė) sukėlė gaisrą, kurio metu žuvo bei buvo apgadintas ieškovės turtas. Bylos duomenų pagrindu neįrodyta, kad būtent A. Š. numetė nuorūką, sukėlusią gaisrą, nes ginčo patalpose jis gyveno ne vienas. Ieškovė neįrodė A. Š. kaltų veiksmų dėl kilusio gaisro, apgadinusio jai priklausančias patalpas, todėl atsakovei nekyla pareiga atlyginti žalą. Teismas sutiko su atsakovės teiginiais, kad ieškovė nesilaikė įstatyme nustatytos tvarkos pareikšti kreditorinį reikalavimą palikėjo įpėdiniams, kaip tai yra numatyta CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, todėl neturi teisės reikalauti atlyginti nuostolius teismine tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliantė nurodo, kad pagal bylos faktines aplinkybes A. Š. rūkydamas A. Ž. priklausančiame bute, savo neatsargumu padegė butą ir pats žuvo gaisre. 2016 m. kovo 21 d. ieškovė pateikė prašymą notarui D. A. dėl jos įtraukimo kreditore į A. Š. paveldėjimo bylą. Atsakovė A. Š. palikimą priėmė 2016 m. kovo 29 d. pagal turto apyrašą. V. J. yra tinkama atsakovė, kadangi ji yra asmuo, priėmęs A. Š. palikimą, ir nagrinėjamojoje situacijoje egzistuoja visos deliktinės atsakomybės sąlygos. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepakankamai detaliai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, neįvertino visos bylos medžiagos, todėl pripažinti, jog nagrinėjant bylą buvo tinkamai taikytos įstatyminės įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklės nėra teisinio pagrindo.Ieškovė patalpas buvo perdavusi A. Š., todėl jam kyla atsakomybė dėl minėtų patalpų saugojimo ir žuvimo rizikos. Kiekvienas asmuo, remiantis CK 6.263 straipsniu, turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. A. Š. rūkydamas ieškovei priklausančiame bute elgėsi nerūpestingai ir sukėlė gaisrą, jo didelis nerūpestingumas vertinamas kaip neteisėti veiksmai CK 6.246 straipsnio prasme.Byloje duomenų apie tai, kad ieškovė leido naudotis savo turtu kitiems asmenims, nėra, labiau tikėtina, kad gaisro priežastis buvo A. Š. neatsargus rūkymas ir dėl jo veiksmų kilo gaisras ieškovės priklausančiose patalpose. Būtent dėl A. Š. rūkymo buvo sukeltas gaisras bei buvo padaryta turtinė žala, todėl priežastinis ryšys nagrinėjamu atveju yra nustatytas.Mirusio A. Š. sukelti padariniai buvo sudegęs turtas ieškovės name, ji patyrė 2850 Eur nuostolius, kuriuos ieškovė pagrindė nuotraukomis, 2016 m. sausio 18 d. lokaline sąmata, rangos sutartimi ir 2016 m. kovo 8 d. sąskaita-faktūra.Apeliantės teigimu, atsakovas A. Š. turėjo pareigą atlyginti nuostolius dėl sukelto gaisro, tačiau mirė. Remiantis 2016 m. vasario 19 d. palikimo priėmimo faktu, A. Š. palikimą priėmė V. J. Taigi, šiuo atveju ieškiniu yra siekiama, kad atsakovo palikimą priėmęs asmuo V. J. atlygintų žalos sukeltus padarinius. Atsakovei, kaip įpėdinei, priėmusiai palikimą, perėjo palikėjo civilinės atsakomybės prievolė. Įpėdinis, priėmęs palikimą, nuosavybės teises į paveldėtą turtą įgyja nuo palikimo atsiradimo momento. Atsakovė V. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad apeliantė nenurodė nė vieno iš apeliacinio skundo pagrindų, kurie sudarytų pagrindą abejoti skundžiamo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai taikė bei vadovavosi įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis. Pažymėjo, kad apeliantė, kreipdamasi dėl draudimo išmokos, pati nurodė, jog manoma gaisro priežastis - neatsargus nuomininko rūkymas lovoje. Be to, apeliantė nepateikė nei panaudos, nei nuomos sutarties, sudarytos su A. Š., ir tokiu būdu neįvykdė iš CPK 12 straipsnyje nustatyto rungimosi principo kylančios pareigos įrodyti savo teiginius. Apeliantė, leisdama jai priklausančiame name gyventi asocialų gyvenimo būdą vedantiems asmenims, turėjo ir privalėjo prisiimti visą su tuo susijusia riziką, tačiau to nepadarė, kadangi kambariuose neįrengta priešgaisrinė signalizacija, nuomininkai neįspėti dėl draudimo rūkyti kambariuose. Iš byloje esančių duomenų negalima spręsti, kad A. Š. gyveno vienas. Apeliacinio skundo argumentai dėl A. Š. kaltės nepagrįsti. Atsakovė, pasisakydama dėl prašomo priteisti turtinės žalos dydžio, pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nėra galimybės įvertinti atliktų darbų pagrįstumo, masto ir pan. Apeliantės nesąžiningumą ir nepagrįstą žalos dydį pagrindžia i bylą pateikta 2016 m. sausio 18 d. lokalinė sąmata, iš kurios matyti, kad buvo atlikti darbai, nesusiję su gaisro padarinių likvidavimu, bet buvo skirti viso namo vidaus remonto darymui. Be to, lokalinė sąmata nustato investicijų poreikį statinio remontui, tačiau nepatvirtina paslaugos pirkimo. Duomenų apie kambario būklę iki įvykio nėra, ieškovė taip pat nepagrindė ieškinyje nurodyto patirtų nuostolių dydžio. Iš atsakovės, be kita ko, siekiama prisiteisti gerokai didesnę sumą nei ji po A. Š. mirties yra paveldėjusi pagal turto apyrašą.Trečiasis asmuo Seesam Insurance AS Lietuvos filialas ieškovės apeliacinį skundą prašė tenkinti, kadangi pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įrodymų pakankamumo taisyklės. Pažymėjo, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad gaisras kilo A. Š. apeliantės naudotis perduotose patalpose, o įrodymų, kad gaisrą A. Š. valdytose patalpose galėjo sukelti kitos priežastys nei neatsargus rūkymas, nėra. Vien atsakovės iškeltos abejonės dėl to, kad neatsargiai rūkyti A. Š. naudotose patalpose ir tokiu būdu sukelti gaisrą, galėjo kiti, jos neįvardyti asmenys, negali nusverti įrodymų dėl A. Š. atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.Byloje keliamas ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovei V. J. dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ieškovei priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur ieškovės leidimu gyveno A. Š., 2015 m. gruodžio 24 d. kilo gaisras, per kurį žuvo A. Š. Remiantis Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016 m. sausio 14 d. rašte pateikta informacija, labiausiai tikėtina gaisro priežastis – neatsargus rūkymas. 2016 m. sausio 19 d. trečiasis asmuo Seesam Insurance Lietuvos filialas rašte ieškovei pažymėjo, kad dėl įvykio metu patirtos žalos draudimo išmokos sumokėti ieškovei pagrindo nėra, kadangi rūkymas lovoje priskiriamas dideliam neatsargumui ir šis įvykis nėra draudiminis. 2016 m. vasario 19 d. palikėjo A. Š. palikimą priėmė jo dukra atsakovė V. J. 2016 m. kovo 29 d. antstolis D. B., vykdydamas notaro D. A. išduotą vykdomąjį pavedimą Nr. DA-1367, atsakovės prašymu sudarė A. Š. turto apyrašą, kuriame nurodytas palikėjo turtas ir skolinis įsipareigojimas valstybės ir savivaldybės biudžetams ir pinigų fondams (4,85 Eur).Apeliantės teigimu, V. J. yra tinkama atsakovė, kadangi ji priėmė A. Š. palikimą ir jai kaip įpėdinei, priėmusiai palikimą, perėjo palikėjo civilinės atsakomybės prievolė. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamojoje situacijoje egzistuoja visos deliktinės atsakomybės sąlygos, kadangi A. Š. didelis nerūpestingumas vertinamas kaip neteisėti veiksmai CK 6.246 straipsnio prasme, dėl jų kilo gaisras ir buvo padaryta turtinė žala, tarp jų yra priežastinis ryšys. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnio 1 dalimi, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas palikėjo kreditorių reikalavimams įpėdinei (atsakovei) pareikšti nagrinėjamu atveju atsirado 2015 m. gruodžio 24 d. ir baigėsi 2015 m. kovo 24 d. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nesilaikė CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino ir tvarkos kreditorinio reikalavimo palikėjo kreditoriams pareikšti. Pranešimu apie kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kreditoriaus pavedimu vykdančio išieškojimą, kreipimasis. Tinkamu pranešimu laikomas ir pranešimas notarui, ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). CK 5.63 straipsnis nenumato būdų, kuriais kreditorius turi pranešti apie reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams. Tuo tarpu teismų praktikoje, plėtojančioje CK 5.63 straipsnio taikymą, yra nurodyti alternatyvūs tokio tinkamo pranešimo būdai, tačiau nagrinėjamu atveju byloje duomenų apie tai, kad ieškovė būtų aktyviai siekusi įgyvendinti savo kaip mirusiojo asmens kreditorės teises, nėra. Byloje esantis 2016 m. kovo 29 d. turto apyrašas, sudarytas praėjus trims mėnesiams po palikėjo mirties, suponuoja priešingą išvadą – ieškovė įstatymo nustatytu terminu jokiu būdu nepareiškė savo, kaip mirusio asmens kreditorės, reikalavimo. Į palikėjo A. Š. skolinių įsipareigojimų sąrašą per įstatymo nustatytą terminą toks ieškovės reikalavimas nebuvo įtrauktas, prašymas pratęsti praleistą trijų mėnesių terminą palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti taip pat nebuvo teiktas, todėl ieškovė neįgijo reikalavimo teisės į atsakovę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas tampa nebeaktualus. Nustačius, jog ieškovės reikalavimo teisė A. Š. įpėdinės (atsakovės) atžvilgiu neperėjo, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo vertinti ir apeliacinio skundo bei atsiliepimuose į jį išdėstytų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų civilinės atsakomybės A. Š. taikymo klausimu. Dėl nutartyje išdėstytų argumentų konstatuotina, kad apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus ieškovės A. Ž. apeliacinį skundą, atsakovė V. J. įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, todėl jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

ieškovės A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.