- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-04
- Bylos Nr.
- ATP-760-195/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02329-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarimo, kuriuo I. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, nubausta 100 Lt (šimto) litų dydžio bauda, už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, vadovaujantis ATPK 30¹ str., nubausta 3000 (trijų tūkstančių) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str. jai paskirta subendrinta nuobauda – 3000 (trijų tūkstančių) litų dydžio bauda su teisės vairuoto transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (mėnesiams),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. M. pripažinta kalta už tai, kad ji 2014 m. vasario 12 d., apie 17.00 val., Vilniuje, Sakalų gatvėje ties namu Nr.22, vairuodama automobilį „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovinį automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino abu automobilius. Iš įvykio vietos išvažiavo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Tuo pažeidė KET 9, 132, 234 p., ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu I. M. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. jos atžvilgiu nutraukti nesant pažeidimo sudėties. Alternatyviai taip pat prašo jos atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą, t.y. sumažinti paskirtą baudą bei neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Savo skunde nubaustoji teigia, jog yra nepatyrusi vairuotoja, jos vairavimo stažas vos 10 mėnesių, pažymi, kad įvykio metu atbuline eiga jai teko važiuoti siaura, automobiliais apstatyta gatve ganėtinai ilgą atstumą. Apeliantės manymu, byloje nenustatyta, kad ji suvokė sukėlusi eismo įvykį, neįrodyta jos tyčia.
I. M. nurodo, jog apylinkės teismas visiškai nevertino eismo įvykio metu padarytos žalos masto, pažymi, jog tai svarbi aplinkybė sprendžiant ar buvo kaltininko tyčia. Apeliantės teigimu, automobilių kontaktas buvo be smūgio, o slystamo pobūdžio, be to, pažymi, kad kontakto vieta buvo ne vairuotojo matomumo zonoje. Nurodo, kad kontaktas nebuvo stiprus, todėl ji nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis. Apeliantė atkreipia teismo dėmesį, kad jos automobiliui nereikia jokio remonto, kadangi jo techninė būklė nepablogėjo, o padarytas estetinis defektas yra nereikšmingas. Pažymi, kad byloje esančio fotonuotraukos yra blogos kokybės iš kurių negalima susidaryti vaizdo apie jos automobilio apgadinimus. Pažymi, kad įvykyje dalyvavusių automobilių menki apgadinimai rodo, kad automobilių kontaktas buvo nežymus, todėl ji galėjo jo nepajusti.
Apeliantės manymu, apylinkės teismas klaidingai įvertino liudytojų G. N. – Kireilės bei E. N. duotus parodymus apie buvusio garso stiprumą. Pažymi, kad nei viena iš liudininkių neapibūdino garso, tuo labiau neteigė, kad garsas buvo toks, jog aš negalėjau jo neišgirsti. Nubaustosios teigimu, įvykio metu jos automobilyje grojo muzika, veikė variklis,
pažymi, kad jos automobilis yra 14 metų senumo, kadangi buvo žiemos metas ji buvo su kepure, šalia yra judri ir triukšminga Narbuto gatvė, šių aplinkybių teismas taip pat nenagrinėjo.
Šalies argumentai
Apeliantė nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad apie eismo įvykio faktą ji turėjo suvokti suveikus nukentėjusiosios automobilio signalizacijai, nurodo, jog vairuotojas nėra įpareigotas išlipti ir apžiūrėti ar nekliudė jokio objekto suveikus kito automobilio signalizacijai. Nurodo, kad teismas nenagrinėjo kokio gamintojo ir kokio tipo apsaugos sistema buvo įrengta automobilyje „Volkswagen Golf“. Nubaustosios nuomone, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad vien signalizacijos įsijungimas nėra pagrindas teigti, jog smūgis buvo stiprus. Pažymi, kad tai jog liudytoja girdėjo, kad nukentėjusiosios automobilio signalizacija įsijungė dar nereiškia, kad šį faktą neabejotinai turėjo pastebėti ir jinai.
Apeliantė taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nenagrinėjo buvusio kontakto stiprumo. Be to, savo skunde nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog ji išvažiuodama iš eismo įvykio vietos būtų siekusi sukliudyti išsiaiškinti įvykio aplinkybes, taip siekdama išvengti atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą. Priešingai, nurodo atvykusi į kelių policijos valdybą, sutiko kad jos automobilis būtų apžiūrėtas, pažymi, jog nėra duomenų apie tai, kad eismo įvykio metu atsiradusius apgadinimus ji būtų bandžiusi pašalinti. Pažeidėja nurodo, neneigusi savo kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo, bendradarbiavo tiriant eismo įvykio aplinkybes, jos automobilis įvykio metu buvo draustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, buvo atlikta privaloma techninė apžiūra, administracine tvarka ji bausta nebuvo.
Nubaustosios manymu, teismas klaidingai įvertino liudytojų parodymus apie šviesos ir garsų signalizavimą. Nurodo, kad abi liudytojos patvirtino, kad ji jų rodomų signalų nematė ir į juos nereagavo, nesutinka su teismo vertinimu, jog ji turėjo suvokti, kad padarė eismo įvykį. Pažymi, jog teismas nesiaiškino kiek kartų buvo rodomi signalai ir ar ji juos pamatė. Apeliantė nesupranta, kodėl abi liudytojos jos neinformavo apie eismo įvykį ir neužkirto kelio jos pasišalinimui.
Šalies argumentai
Apeliantė savo skunde prašo, teismui nusprendus, jog jos veiksmuose yra ATPK 130 str. 1 d. sudėtis, jos atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, sumažinti jai paskirtos baudos dydį bei neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, jog gailisi padarius administracinį teisės pažeidimą, nukentėjusioji jai pretenzijų neturi, žala nedidelė, veika nepavojinga, avaringa situacija nesukelta, prašo atsižvelgti į tai, kad ji nepatyrusi vairuotoja. Nurodo, kad jai tenka važinėti į įvairias sveikatos gydymo įstaigas savo sveikatos tyrimams, turi sodybą, kuri randasi 15 km nuo Vilniaus, todėl teisė vairuoti automobilį jai reikalinga kokybiškam gyvenimui. Pažymi, jog apylinkės teismo paskirta nuobauda yra aiškiai per griežta.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Asmuo baudžiamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 208 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 234 punkte įtvirtinta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Kaip minėta, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad apeliantė sukėlė eismo įvykį. Pažeidėja savo kaltę neigia, teigdama, kad susidūrimo nepajuto, tačiau tokie nubaustosios teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, o būtent:
1) liudytoja G. N. – Kireilienė bylos tyrimo bei nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad matė kaip automobilio „Nissan Almera“ vairuotoja važiuodama atbuline eiga įvažiavo į dešinėje pusėje stovintį automobilį, nurodė, jog girdėjo automobilių susidūrimo garsą. Nurodė, kad po to pažeidėja pavažiavo į priekį, ištiesino automobilį ir išvažiavo. Liudytoja taip pat nurodė,
jog po susidūrimo „Volkswagen Golf“ automobiliui buvo nulenktas veidrodėlis ir buvo apgadintos durelės. Dėl šio įvykio liudytoja paliko raštelį ant „Volkswagen Golf“ automobilio su pažeidėjos automobilio numeriu. Liudytoja paaiškino, kad ji bandė atkreipti vairuotojos dėmesį automobilio ilgosiomis šviesomis, mojavo rankomis, tačiau ji jos nematė (b.l.20, 54);
2) liudytoja E. N. bylos tyrimo bei nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad matė kaip automobilio „Nissan Almera“ vairuotoja važiuodama atbuline eiga savo automobilio dešinės pusės užpakaline dalimi įvažiavo į raudonos spalvos automobilio „Volkswagen Golf“ vairuotojo dureles, nurodė, kad suveikė automobilio „Volkswagen Golf“ signalizacija. Liudytoja parodė, jog po susidūrimo moteris kiek pavažiavo į priekį, vėliau atbuline eiga išvažiavo iš kiemo ir pasišalino. Parodė, kad po eismo įvykio ant automobilio „Volkswagen Golf“ matėsi apgadintos vairuotojo pusės durelės, užlenktas veidrodis. Liudytoja nurodė palikusi nukentėjusiojo automobilio savininkui raštelį, kuriame nurodė pažeidėjos automobilio valstybinius numerius bei savo kontaktinius duomenis. Liudytoja paaiškino, kad po įvykio ji signalizavo pažeidėjai, mirksėjo ilgosiomis šviesomis, tačiau ar ji tuos jos signalus matė ir girdėjo pasakyti negali. (b.l.22, 55).
3) Fotolentelės, kuriose užfiksuoti automobilių „Nissan Almera“ ir „Volkswagen Golf“ apgadinimai (b.l.24-27).
Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog I. M. inkriminuotu laiku ir vietoje vairuodama automobilį „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos pažeidžiant KET.
Liudytojos G. N. – Kireilienė bei E. N. betarpiškai matė, kad eismo įvykyje dalyvavo būtent ankščiau paminėtos transporto priemonės, jos viso proceso metu nuosekliai nurodė tokį patį eismo įvykio mechanizmą. Nenustatyta jokių pagrindų, dėl kurių liudytojos būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti I. M., jų parodymai nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, atitinka kitus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, todėl laikytini patikimais.
Apylinkės teismo išvadų nepaneigia nubaustosios I. M. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Nubaustosios apeliacinio skundo argumentas, jog ji yra nepatyrusi vairuotoja, o gatvė, kuria ji važiavo buvo apstatyta automobiliais nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti apylinkės teismo nutarimo.
Nors nubaustoji apeliaciniame skunde nurodo, kad ji nesuvokė sukėlusi eismo įvykį, pažymi, jog kontaktas buvo nestiprus ne smūgio, o slystamo pobūdžio ir ji susidūrimo tiesiog nepajuto, tačiau iš byloje esančių įvykį betarpiškai mačiusių liudytojų parodymų nustatyta, kad įvykio metu buvo girdimas susidūrimo garsas, suveikė užkliudyto automobilio „Volkswagen Golf“ signalizacija, šalia buvusios ir betarpiškai įvykį mačiusios liudytojos įvairiais būdais signalizuodamos, mojuodamos rankomis bei įjungdamos ilgąsias automobilių šviesas bandė perspėti vairuotoją, kad ji susidūrė su kita transporto priemone. Abi liudytojos patvirtino tai, kad po susidūrimo pažeidėja pavažiavo į priekį, išlygino automobilio vairą, kas sudaro pagrindą manyti, kad automobilis „Volkswagen Golf“ pastarajai tiesiog kliudė važiuoti ir tuomet išvažiavo. Visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina faktą, jog automobilių kontaktą nubaustoji pajuto, jos skunde nurodyti argumentai vertinami kritiškai kaip galimas siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Tai, kad I. M. negirdėjo veikiančios automobilio signalizacijos, nepajuto, nors ir nestipraus automobilių kontakto, po kurio akivaizdžiai buvo apgadinti (nubraižyti) automobiliai, tai, kad nematė ir negirdėjo liudytojų jai skirtų garsinių bei šviesos perspėjimo signalų, negali būti pateisinami jos vairavimo patirties stoka, o šie apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai kelia abejones dėl nubaustosios sugebėjimo tinkamai vairuoti transporto priemonę.
Atmestinas kaip nepagrįstas nubaustosios apeliacinio skundo teiginys, kad apylinkės teismas nevertino buvusio kontakto tarp automobilių stiprumo. Teismas įrodymus vertina vadovaudamasis ATPK 257 straipsnio nuostatomis, kuriame nurodyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą
galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Taigi nestipraus kontakto tarp automobilių buvimas negali būti vertinamas kaip besąlygiškai pateisinantis nubaustosios veiksmus dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, laikant, kad ji nepajuto smūgio, šios aplinkybės vertinamos visų bylioje esančių įrodymų kontekste.
Nors nubaustoji savo skunde teigia, kad ji išvažiuodama iš eismo įvykio vietos nesiekė sukliudyti išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nurodo pati atvykusi į kelių policijos valdybą, sutiko kad jos automobilis būtų apžiūrėtas, nepašalino įvykio metu atsiradusių apgadinimų, tačiau visi šie I. M. veiksmai buvo atlikti tik po to, kai administraciniai teisės pažeidimai policijos pareigūnų jau buvo nustatyti įvykį mačiusių liudytojų parodymų pagalba ir todėl negali būti vertinami kaip padėjimas policijos pareigūnams išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Tai, kad pažeidėjos automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kad jam buvo atlikta techninė apžiūra nesumažina I. M. atsakomybės dėl pažeidimų numatytų pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. padarymo.
Byloje esanti įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog I. M. suprato, jog kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, tačiau nesilaikydama KET reikalavimų išvažiavo iš įvykio vietos. Akivaizdu, kad I. M. iš įvykio vietos pasišalino tyčia. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai nubaudė I. M. pagal ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d.
Savo skunde nubaustoji alternatyviai prašo jos atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apylinkės teismas atsižvelgęs į tai, kad ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nuo 3 iki 5 metų) akivaizdžiai neproporcinga pažeidimo sunkumui ir juo sukeltai žalai, pažeidėjai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams. Patikrinus byloje esančius duomenis aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., dar labiau švelninti I. M. paskirtą nuobaudą, byloje nėra. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ji neseniai ištekėjo ir jai reikia važinėti į įvairias gydymo įstaigas, kad ji turi sodybą netoli Vilniaus nesudaro pagrindo šventinti paskirtą nuobaudą. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Apylinkės teismo paskirta nuobauda neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams.
Vadovaujantis išdėstytais argumentais bei atsižvelgus į visas nubaustosios atsakomybę apsprendžiančias aplinkybes laikytina, jog pažeidėjai skirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai. Pagrindų tenkinti nubaustosios I. M. apeliacinio skundo motyvais nenustatyta, todėl jis netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.
nutarė:
I. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.