- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- 1A-66-350/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59356-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Danutė Švitinienė
- Nuteistasis
- V. I.
- Civilinis ieškovas
- R. V.
- Civilinis atsakovas
- draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. G. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. I. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo 1 metams bausme, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo sulaikymo dienos.
Civilinio ieškovo R. V. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir priteista jam iš civilinio atsakovo - draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, 1000 Eur.
Taip pat iš V. I. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V. naudai priteista 120 Eur jo patirtoms išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, bei iš nuteistojo V. I. išieškota 39,07 Eur proceso išlaidų į valstybės pajamas.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
1. V. I. nuteistas už tai, kad jis 2018-11-03 B. r. K. k., S. g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas Z. V. individualiai įmonei priklausantį automobilį „Mazda CX-7“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, pažeisdamas KET 101 punkto reikalavimus, nes prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir veidrodėliu kliudė prie automobilio „Mazda CX-7“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį pėsčiąjį R. V., pažeisdamas KET 128 punkto reikalavimus, nes atsiradus kliūčiai ir iškilus eismo saugumui, nesustabdė transporto priemonės, sukėlė pavojų eismo dalyviui - pėsčiajam R. V., važiuodamas atbuline eiga, vairuojamo automobilio „Mazda CX-7“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ratu užvažiuodamas R. V. ant dešinės kojos, dėl to šio eismo įvykio metu sužalojo R. V., padarydamas nukentėjusiajam R. V. dešinės pėdos laivakaulio lūžį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta R. V. sveikata.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis skundžia Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti jį išteisinamąjį nuosprendį.
2.1 Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, nes apylinkės teismas neteisingai vertino įrodymus, išvadas grindė prielaidomis ir spėjimais, nuosprendyje išdėstyti tik apeliantą kaltinantys įrodymai, nenurodyti visi teismo posėdyje ištirti įrodymai, teisinantys įrodymai nutylėti. Tuo tarpu byloje esančių įrodymu visuma nepatvirtina, kad jis padarė veiką, dėl kurios buvo kaltintas, su nukentėjusiuoju jie buvo ne eismo įvykio, o konflikto dalyviai.
2.2 Byloje esantys įrodymai – baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys patvirtina, kad jam inkriminuotos veikos padarymo dieną jis kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl R. V. chuliganiškų veiksmų ir atvykę pareigūnai nustatė, kad R. V. pažeidė viešąją tvarką, nes jis būdamas neblaivus užsipuolė apeliantą, gadino jo turtą. Nors ikiteisminis tyrimas vėliau buvo nutrauktas remiantis liudytojos G. L. parodymais, kuri teigė, kad nukentėjusiojo koja buvo pervažiuota kai jis stovėjo prie automobilio durelių, tačiau byloje apklausti liudytojai T. P., L. M. paliudijo, kad G. L. įvykio vietoje nematė, kas reiškia, jog ji ten nebuvo, todėl jos parodymai melagingi ir apylinkės teismas priimdamas nuosprendį remtis jai negalėjo, o minimas aplinkybes apylinkės teismas iš viso nutylėjo. Tuo tarpu liudytojos I. S. parodymų, kad R. V. šlubuodamas buvo priėjęs prie jos ir jos sutuoktinio, E. S. nepatvirtino, todėl remtis tokiais prieštaringais liudytojų parodymais teismas vėl gi negalėjo, o turėjo juos atmesti, kaip ir nukentėjusiojo parodymus, nes įvykio metu jo atliekami veiksmai buvo aiškiai neteisėti, jis pats puolė apeliantą pykdamas , kad pastarasis praeityje yra pranešęs policijai apie jo (R. V.) padarytus administracinius pažeidimus, už kuriuos pastarasis buvo nubaustas.
2.3 Apylinkės teismas visą įrodinėjimo naštą perkėlė pačiam kaltinamajam, net nuosprendyje užsimindamas, kad jis neįrodė savo nekaltumo, taip parodydamas savo šališkumą. Be kita ko, proceso metu savo nekaltumo įrodinėti teismas net neleido, nes netenkino apelianto prašymų kviesti prašomus liudytojus – R. P., A. S., bei E. S. žentą, teikdamas prioritetą vien tik nukentėjusiojo parodymams, o nuosprendžio turinys patvirtina, kad liudytojų parodymai buvo vertinti atsietai ir negretinant jų su kitais byloje surinktais įrodymais, todėl minimus liudytojus apeliantas prašo iškviesti į apeliacinės instancijos teismą ir juos apklausti.
2.4 Pažymi, kad jau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi jokių veiksmų, siekiant pašalinti esamiems prieštaravimas, nebuvo atliktos akistatos, todėl aukštesnės instancijos teismo apeliantas prašo įvertinti tyrimą atlikusių pareigūnų veiksmus ir šioje byloje priimti teisingą sprendimą, nes nagrinėjamu atveju jo kaltė įrodyta remiantis prieštaringais, nenuosekliais ir melagingais liudytojų parodymais, ką įstatymas draudžia.
2.5 Nors apeliaciniu skundu nuteistasis prašo jį išteisinti, tačiau net ir darant prielaidą, kad jis padarė jam inkriminuotą veiką, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė per griežta ir todėl neteisinga. Pateiktą jį charakterizuojančią medžiagą teismas vertino formaliai, neatsižvelgė į jo socialinius ryšius, asmenybę, šeimynines aplinkybes, į tai, kad jis nemokamai dirba visuomenės naudai, neatlygintinai duoda kraują, rūpinasi vargstančiomis šeimomis, našlaičiais. Paskutiniu nuosprendžiu jis buvo nuteistas laisvės atėmimu ir bauda, laisvės atėmimą atidedant BK 75 straipsnio pagrindu ir skiriant įpareigojimą neišeiti iš namų nakties metu, tačiau dėl tokio apribojimo jis negalėjo rasti darbo, užsidirbti pragyvenimui ir sumokėti baudą. Mano, kad jis nėra toks pavojingas visuomenei, kad jam būtų skirta pati griežčiausia bausmė, dar ir neatidedant jos vykdymo, nes tokia bausmė nepaveiks jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, nes tokią įtaką gali daryti tik darbinės motyvacijos turėjimas, bendravimas su šeima, todėl mano, kad bausmės tikslai būtų įgyvendinti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą, todėl prašo aukštesnės instancijos teismą pavesti Probacijos tarnybai parengti socialinio tyrimo išvadą, kuri padėtų įvertinti jo nurodomas aplinkybes apie bausmės tikslų pasiekimą atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą ( BPK 253¹ straipsnis) .
2.6 Atsižvelgiant ir į tai, kad jis VGTPT sprendimu jis buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kitų bylinėjimosi bei proceso išlaidų, mano, kad teismo sprendimas priteisti iš jo nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, bei proceso išlaidas, yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nuteistojo skundą nukentėjusysis R. V. prašo apeliacinio skundo netenkinti, apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą, nes skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, o nuteistojo skundo argumentai turi būti vertinami kaip pasirinkta gynybos taktika. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad V. I. pažeidė KET, sukėlė eismo įvykį ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį jis pripažintas visiškai pagrįstai. Nuteistojo kaltę patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, tuo tarpu V. I. viso proceso metu kėlė absurdiškas versijas, apie tariamą jo nekaltumą, kurias apylinkės teismas įvertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste ir priėmė teisingą sprendimą juos atmesdamas. Prašydamas iškviesti skunde nurodomus liudytojus, apeliantas sąmoningai vilkina procesą, nes nenurodo, ką jo minimi asmenys gali patvirtinti ar paneigti.
3.1 Skundo argumentai dėl tariamai per griežtos bausmės, taip pat nepagrįsti, nes V. I. teisiamas ketvirtą kartą, anksčiau eilę kartų baustas administracine tvarka, iš ankstesnių jam skirtų bausmių ir nuobaudų jis nepasimokė, todėl bausmės tikslus pasiekti šiuo atveju galima tik vienintele terminuota laisvės atėmimo bausme. V. I. teiginiai, kad jis rūpinasi šeima ir neatlygintinai dirba visuomenėje, taip pat nepagrįsti, nes prieš sutuoktinę jis smurtauja, teismų sprendimais paskirtų baudų nemoka, todėl neaišku, kaip jis gali teikti nemokamą pagalbą našlaičiams ar sunkiai besiverčiančioms šeimoms. Nuteistasis tokiais teiginiais tik bando save pavaizduoti žymiai geresniu, nei yra iš tikrųjų.
3.2 Skundo argumentai dėl priteistų proceso ir bylinėjimosi išlaidų taip pat nepagrįsti, nes vadovaudamasis BPK 106 straipsnio nuostatomis teismas šias išlaidas gali priteisti, nepriteisti ar jas sumažinti. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstas ir motyvuotas, todėl naikinti jo nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos padarymo, nesutinka su įrodymų vertinimu ir paskirta bausme, todėl aukštesnysis teismas pasisako apeliacinio skundo ribose.
7. Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, buvo šališkas, nes visą įrodinėjimo naštą perkėlė jam, netenkino jo prašymų, teikdamas prioritetą vien tik nukentėjusiojo parodymams, tačiau skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad tokie skundo argumentai nepagrįsti.
7.1 Nešališkumo principo pažeidimas visada konstatuojamas tada, kai nustatoma, kad teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 ir 59 straipsniuose nurodytų aplinkybių, tačiau šioje byloje teisėjų kolegija tokių duomenų nenustatė. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo laikomasi rungtyniškumo principo. Apeliantas aktyviai dalyvavo procese, apklausiant proceso dalyvius jis galėjo užduoti ir uždavė jiems klausimus, teismui reiškė prašymus ir pagrįsti prašymai buvo tenkinti, taip pat galėjo reikšti nušalinimus, viso BPK numatytos teisės jam buvo išaiškintos ( 3 T. b.l. 73). Minėtos aplinkybės patvirtina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. I. buvo užtikrintos įstatymo jam garantuojamos procesinės teisės, todėl jo deklarayvūs ir niekuo nepagrįsti teiginiai, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas buvo šališkas. Pažymėtina, kad iš teismo posėdžių protokolų matyti, jog nagrinėjamu atveju teismas tenkino absoliučią daugumą apelianto prašymų ir vien tai, jog nebuvo tenkintas apelianto prašymas liudytojais apklausti asmenis, tiesiogiai nemačiusius įvykio ir negalinčius apie jį duoti reikšmingų parodymų ir motyvuotai šį prašymą atmetė, kai byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetas leido padaryti pagrįstas išvadas dėl įvykio aplinkybių, negali būti priežastimi pripažinti bylą nagrinėjusį teismą šališku.
7.2 Apeliacine tvarka bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė jokių pirmosios instancijos teismo padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ar kitų aplinkybių, kurios leistų abejoti teismo nešališkumu, objektyvumu. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus kitaip, nei to pageidavo nuteistasis V. I., neduoda pagrindo teigti, jog skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.
8. Apeliaciniame skunde nuteistais V. I. ginčija savo kaltę dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo teigdamas, kad apylinkės teismas nepakankamai išanalizavo byloje surinktus įrodymus, priimdamas sprendimą rėmėsi prieštaringais ir melagingais liudytojų parodymais ir nutylėjo jį teisinančius įrodymus, todėl priėmė neteisingą sprendimą.
9. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. turi būti atlikta išdėstytų įrodymų analizė, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.
10. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismo išvada, jog dėl apelianto veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, paremta prielaidomis ir spėjimais, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje surinktų duomenų kontekste ir padaryta pagrįsta išvada, kad V. I. padarė jam inkriminuotą veiką.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apklausiamas apylinkės teisme apeliantas neneigė, kad jam inkriminuotame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp jo ir nukentėjusiojo R. V. kilo konfliktas, nes pastarasis, apelianto teigimu, elgėsi neteisėtai, būdamas neblaivus plūdosi ir rankomis bei kojomis trankė jo automobilį, dėl ko jis, saugodamas savo turtą, pavažiavo atbulomis, o po to sustojęs iškvietė policijos pareigūnus ir neigė užvažiavęs ant nukentėjusiojo pėdos tikindamas, kad koją nukentėjusysis susižalojo pats, t.y. neigė sužalojęs R. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.
12. Tokius V. I. parodymus apylinkės teismas nuosprendyje išsamiai aptarė ir įvertino kitų įrodymų kontekste, nuteistojo teiginius, kad jis važiuodamas atbuline eiga nukentėjusiajam ant kojos neužvažiavo ir sužalojimų jam nepadarė, atmetė kaip jo gynybinę versiją, nes tokius jo parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.
13. Nukentėjusysis R. V. viso proceso metu tvirtino, kad jam priėjus prie sustojusio V. I. automobilio, jis ėmė kalbėtis su jame keleivio vietoje sėdinčia buvusia žmona, vairuotojo vietoje sėdėjęs V. I. kišosi į jų pokalbį ir jį įžeidinėjo, dėl ko jis priėjo prie vairuotojo durelių aiškintis, tuo metu įpykęs V. I. įjungęs atbulinę pavarą ir susukęs vairą į dešinę staiga pavažiavo atbulomis ir sustojo užvažiavęs ant jo dešinės kojos, dėl ko jis ėmė šaukti, po ko V. I. pavažiavęs sustojo toliau ir iškvietė policiją kaltindamas jį automobilio apgadinimais.
14. Tokias nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes visiškai patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, kuriuos skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarė jį priėmęs apylinkės teismas : liudytojų E. S., I. S., G. L., T. P. ir L. M. parodymai, specialisto išvada, iš dalies ir paties nuteistojo V. I. aukščiau paminėti parodymai, rašytinė bylos medžiaga.
15. Liudytojas E. S. patvirtino buvęs su nukentėjusiuoju iki aptariamo konflikto ir matęs, kaip R. V. priėjęs prie sustojusio V. I. automobilio keleivio pusės, po to vairuotojo durelių kalbėjo su automobilyje sėdėjusiais asmenimis, po ko išgirdo jį šaukiant „koja, kur važiuoji per koją“, po ko sakė, kad V. I. pervažiavo jam koją. Neigė matęs, kad R. V. gadina V. I. automobilį. Atvykus policijos pareigūnams jis įvykio vietoje nebebuvo, nes žmona jį parvežė namo, vėliau atgal į įvykio vietą jį nuvežė G. L., kuri teigė, kad tą padarti jai nurodė policijos pareigūnai.
16. Apie tai, kad koją užvažiuodamas automobiliu jam pervažiavo būtent V. I., R. V. nurodė ir I. S., kuri iš pastato, prie kurio įvyko konfliktas, išėjo būtent tuo metu, kai R. V. šaukė, kad jam užvažiavo ant kojos. Liudytoja nurodė, kad išėjusi į lauką matė sutojusį baltos spalvos automobilį, o R. V. prie jos atėjo šlubuodamas, nors prieš tai vaikščiojo įprastai. Apeliantas skunde tikina, kad minimos liudytojos nurodomų aplinkybių apie šlubuojantį R. V. kartu buvęs E. S. nepatvirtino, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad vien tai, jog E. S. nenurodė apie po įvykio šlubuojantį nukentėjusį, nereiškia, kad jų parodymai prieštaringi, nes apie tai E. S. posėdžio metu paklaustas nebuvo. Tuo tarpu kitos šių liudytojų nurodomos aplinkybės apie R. V. sužalojimą visiškai sutampa.
17. Kad R. V. buvo sužalotas būtent konflikto su V. I. metu, patvirtino ir liudytoja G. L., kuri matė nukentėjusį stovintį prie apelianto automobilio keleivio, o vėliau ir vairuotojo durelių, po ko automobilį vairavęs V. I. staiga automobiliu pavažiavo atgal ir tuo metu nukentėjusysis ėmė šaukti, kad jam užvažiavo ant kojos. Ji buvo priėjusi prie automobilio ir reiškė nepasitenkinimą vairuotojo veiksmais, tačiau jame sėdėjusi Ivanauskienė liepė nesikišti, dėl ko ji sėdo į savo automobilį, o atvykus policijos pareigūnams jų nurodymu kartu su į įvykio vietą atvykusiu M. R. atvežė jau į namus išvykusius S..
18. Nors apeliantas skunde tikina, kad šios liudytojos parodymai melagingi, nes ji įvykio vietoje nebuvo, tačiau tokius skundo argumentus visiškai paneigia liudytojų M. R., E. S., I. S., o taip pat ir policijos pareigūnų L. M. ir T. P. parodymai.
18.1 M. R. apklausiamas teisme teigė, kad ieškodamas K. užsibuvusio draugės tėvo R. V. vyko jo ieškoti ir miestelyje prie A. parduotuvės rado jį aiškinantis įvykio aplinkybes su policijos pareigūnais, kur taip pat buvo ir apelianto minima G. L.. Liudytojas taip pat patvirtino matęs, kad tuo metu R. V. vaikščiojo šlubuodamas, ant jo bato matė automobilio padangų protektoriaus žymes ir būtent po šio įvykio jis M. V. parvežė namo iš ligoninės sugipsuota koja.
18.2 Liudytoja I. S. apklausiama taip pat tvirtino, kad G. L. buvo įvykio vietoje aptariamo įvykio metu nes būtent ji R. V. prašymu atvažiavo jo parvežti į namus iš patalpų, kuriose pastarasis su jos vyru E. S. vaišinosi alkoholiu.
18.3 Apklausiamas apylinkės teisme policijos pareigūnas L. M. teigė, kad jam su kolega atvykus į įvykio vietą ten be nukentėjusio, įtariamojo ir jo sutuoktinės buvo ir daugiau asmenų – nukentėjusio draugų, kurių asmenybių jis dėl praėjusio laiko tarpo įvardinti negalėjo. Tuo tarpu kartu su L. M. įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas T. P. teigė, kad įvykio vietoje buvę asmenys jų nurodymu į įvykio vietą atvežė kitus įvykio aplinkybes mačiusius liudytojus, kurie į namus po incidento išvažiavo dar iki jiems atvykstant. Būtent šie parodymai neginčytinai patvirtina kitų liudytojų – E. S., I. S., G. L. ir M. R. parodymus apie jų sąsają su aptariamu įvykiu ir tai, kuriuo metu jie buvo įvykio vietoje apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu. Tokiu būdu aplelianto teiginiai, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį rėmėsi prieštaringais, nenuosekliais ir melagingais liudytojų parodymais visiškai nepagrįsti, todėl atmetami.
19. Apeliantas skunde taip pat neigia nukentėjusiojo sužalojimą faktą nurodydamas, kad jis R. V. nesužalojo, ant kojos jam neužvažiavo, automobilį atbulomis vairavo siekdamas apsaugoti savo turtą nuo agresyvių R. V. veiksmų. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai duoda pagrindą daryti visiškai priešingas išvadas.
19.1 Visų pirma byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kad R. V. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus apelianto ar jo turto atžvilgiu, dėl kurių pastarajam buvo ar galėjo būti sukeltos atitinkamos pasekmės. Nei vienas pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas nepatvirtino matęs R. V. žalojant V. I. turtą - automobilį, iš esmės visi apklausti asmenys girdėjo tik tai, kad tarp R. V. ir V. I. vyko žodinis konfliktas. Nors V. I. prašė atlikti ikiteisminį tyrimą R. V. atžvilgiu dėl pastarodo chuliganiškų veiksmų viešoje vietoje – automobilio gadinimo, tačiau atlikus būtinus proceso veiksmus ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Minimas sprendimas šiuo metu yra įsiteisėjęs, todėl jokių objektyvių duomenų apie apelianto žalotą turtą byloje nėra.
20. Tuo tarpu faktą, kad V. I. vairuodamas automobilį atbuline eiga automobilio ratu užvažiavo ant R. V. dešinės kojos ir ją sužalojo, patvirtina ne tik nukentėjusiojo R. V. ir aukščiau aptartų įvykio vietoje buvusių liudytojų I. S., E. S., G. L. parodymai, bet ir minėti policijos apreigūnų L. M., T. P. parodymai apie tai, kad apie sužalojimo aplinkybes jiems nukentėjusysis nurodė tik atvykus į įvykio vietą.
21. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad R. V. nustatytas dešinės pėdos laivakaulio lūžis, dešinės plaštakos II piršto sumušimas, pasireiškęs raiščių patempimu, kurie padaryti iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigą, o sužalojimai pėdoje padaryti galimai jo nurodomomis aplinkybėmis – užvažiuojant automobilio ratu (1 t., b. l. 36-37). Atsižvelgiant ir į tai, kad su nukentėjusiuoju iki pastarojo konflikto su V. I. bendravę asmenys nepatvirtino, jog R. V. buvo sužalotas, vėliau nurodė matę jį konfliktuojantį su V. I. ir besiskundžiantį užvažiavimu ant kojos, po ko netrukus tiesiai iš įvykio vietos jis buvo pristatytas į gydymo įstaigą, kur jam buvo konstatuoti sužalojimai nurodyti specialisto išvadoje, darytina neginčitina išvada, kad šiuos sužalojimus kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jam padarė būtent V. I., todėl jis kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį pripažintas visiškai pagrįstai.
22. Atsižvelgiant ir į tai, kad byloje esantys duomenys neginčytinai patvirtina, kad jam inkriminuotą veiką V. I. padarė 2017-11-03, o ne 2018-11-03, kaip nurodyta skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, šis netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu ir tikslintinas.
23. Nuteistasis nesutinka ir su jam paskirta bausme. Mano, kad apylinkės teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus teigiamai jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jam paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą galėjo atidėti BK 75 straipsnio pagrindu, nes reali laisvės atėmimo baysmė nepaveiks jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.
24. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jei nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
24.1 Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis padarė vieną neatsargų ir nesunkų nusikaltimą, už kurį jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, daroma išvada, kad apelianto atžvilgiu yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su konkretaus nuteistojo asmenybe ( pvz. LAT nutartis Nr. 2K-303-511/2017 ir joje nurodyta teismų praktika).
24.2 Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visumą aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, taip pat ir į skunde nurodomus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kurie leidžia tvirtinti, kad V. I. nėra pagrindo atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes jis praeityje teistas 3 kartus, jam inkriminuotą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, jis taipogi ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, kas rodo, kad V. I. jokių išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro ir nerodo pastangų keisti netinkamą savo gyvenimo būdą. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą (nusikalstamos veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, jos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, nusikalstamų veikų padarymo priežastis), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog V. I. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl bausmės vykdymo atidėjimo atmetami.
25. Apeliaciniame skunde V. I. nurodo, kad teismas nepagrįstai nukentėjusiajam R. V. priteisė 120 Eur proceso išlaidų, turėtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, bei 39,07 Eur proceso išlaidų į valstybės pajamas, nes jis VGTPT sprendimu buvo atleistas nuo visų bylinėjimosi bei proceso išlaidų.
25.1 Iš tiesų byloje yra VGTPT Panevėžio skyriaus 2018 m. vasario 21 d. sprendimas, kuriuo nagrinėjamoje byloje nuspręsta V. I. teikti antrinę teisinę pagalbą – rengti jam procesinius dokumentus, ginti ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teisme. Minimu sprendimu, vadovaujantis LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, V. I. 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punkte nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo ( 3 T. b.l. 11-12).
25.2 Minimo CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, todėl akivaizdu, kad minimu VGTPT sprendimu apeliantas nuo prievolės atlyginti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti nėra atleistas.
25.3 Byloje yra duomenys apie tai, kad atstovaudama nukentėjusiojo R. V. interesus, advokatės V. L. padėjėja A. U. nagrinėjamoje byloje paruošė civilinį ieškinį dėl R. V. padarytos neturtinės žalos ( 2 t. b.l. 188-192) ir byloje esantis 2018 m. gegužės 7 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nukentėjusysis už civilinio ieškinio paruošimą advokatės padėjėjai sumokėjo 120 Eur.
25.4 BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
25.5 Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas prašymą priteisti 120 eurų sumą, dėl nukentėjusiojo R. V. patirtų išlaidų už jam suteiktą teisinę pagalbą tenkino ir iš nuteistojo priteisė 120 eurų.
25.6 Pažymėtina, kad civilinio ieškinio surašymas ir pateikimas ikiteisminiame tyrime yra viena nukentėjusiojo asmens dalyvavimo ir savo teisių gynimo procese formų. Nukentėjęs savo teises gali ginti pats, arba naudotis savo procesinėmis teisėmis per atstovą, kaip iš šiuo konkrečiu atveju, juo labiau, kad nukentėjęs nėra teisininkas. Nagrinėjamoje byloje R. V. patyrė neturtinę žalą, dėl ko turėjo teisę pareikšti civilinį ieškinį ir jo turėtos išlaidos surašant jį turi būti apmokėtos. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nukentėjusiojo išlaidos advokatui yra pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą, atstovavimą baudžiamajame procese, taip pat suteiktų paslaugų apimtį, daro išvadą, kad priteista atstovavimo išlaidų 120 Eur suma nėra aiškiai per didelė, proporcinga advokatės padėjėjos įdėtam darbui atstovaujant nukentėjusįjį procese. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų šių išlaidų dydį, nėra jokio pagrindo išvadai, kad apeliantas dėl savo turtinės padėties nėra pajėgus tokios sumos atlyginti, todėl ši suma pagrįstai priteista iš nuteistojo ir šioje dalyje apeliacinis skundas atmetamas.
26. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti ir tai, kad apylinkės teismas dėl procesinių dokumentų įteikimo proceso dalyviams patyrė 39,07 Eur išlaidų, kurias pripažino proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir skundžiamu nuosprendžiu šią sumą nusprendė išieškoti iš nuteistojo V. I.. Tačiau minima suma iš nuteistojo negali būti išieškoma, nes jis, kaip jau buvo pasisakyta, VGTPT Panevėžio skyriaus 2018 m. vasario 21 d. sprendimu nuo proceso išlaidų yra atleistas, todėl ši nuosprendžio dalis naikinama ( BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo V. I. išieškota 39,07 Eur proceso išlaidų į valstybės pajamas.
Ištaisyti nuosprendžio nustatomojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą nurodant, kad nusikalstama veika padaryta 2017 m. lapkričio 3 d.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.