- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-14
- Bylos Nr.
- 1-704-1086/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59356-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Steckys
- Kaltinamasis
- V. I.
- Civilinis ieškovas
- R. V.
- Civilinis atsakovas
- „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“
- Kategorijos
nedalyvaujant civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“ atstovui advokatui J. S.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Biržai, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Papilio sen., Biržų r. sav., gyvenamąją vietą deklaravęs, (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) k., Širvėnos sen., Biržų r. sav., teistas:
1) 2011-05-06 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2011-11-24, 2013-06-14 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiais bei 2012-05-29 ir 2014-01-21 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį 80 MGL (3012,05 Eur) bauda;
2) 2016-02-26 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016-05-26 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 236 straipsnio 1 d., remiantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, subendrinus bausmę su 2011-05-06 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2011-11-24, 2013-06-14 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiais bei 2012-05-29 ir 2014-01-21 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, 10 mėn. laisvės atėmimu su 44 MGL (1657,07 Eur) dydžio bauda; remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu ir 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
3) 2016-07-11 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmes subendrinus tarpusavyje ir su 2016-02-26 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016-05-26 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė su 44 MGL (1657,07 Eur) dydžio bauda; remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu ir 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. I. 2018-11-03 Biržų r. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas Z. V. individualiai įmonei priklausantį automobilį „Mazda CX-7“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, pažeisdamas KET 101 punkto reikalavimus, nes prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir veidrodėliu kliudė prie automobilio „Mazda CX-7“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį pėsčiąjį R. V., pažeisdamas KET 128 punkto reikalavimus, nes atsiradus kliūčiai ir iškilus eismo saugumui, nesustabdė transporto priemonės, sukėlė pavojų eismo dalyviui - pėsčiajam R. V., važiuodamas atbuline eiga, vairuojamo automobilio „Mazda CX-7“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ratu užvažiuodamas R. V. ant dešinės kojos, dėl to šio eismo įvykio metu sužalojo R. V., padarydamas nukentėjusiajam R. V. dešinės pėdos laivakaulio lūžį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta R. V. sveikata.
Įrodymai ir jų vertinimas
Kaltinamasis V. I. savo kaltės nepripažino ir teismo posėdyje parodė, kad 2017-11-03 su sutuoktine Z. I. grįžinėjo namo iš Biržų miesto ir užsuko į parduotuvę „Aibė“, esančią (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės sustojo stovėjimo aikštelėje, tačiau variklio neužgesino. Tuo metu į aikštelę griuvinėdamas ir šlitinėdamas atbėgo R. V., kuris pribėgęs prie lango sušuko: „ko tu čia, (NŽ)pydere, važinėji?“, pradėjo konfliktuoti, teigti, kad dingtų iš čia, nes užmuš. Atidarė langą ir pasakė jam, kad pasitrauktų nuo automobilio ir leistų jiems išlipti. R. V. priėjo prie automobilio, uždėjo ranką ant stiklo – vienas stiklą kėlė aukštyn, kitas - žemyn. Jis pasakė R. V., kad pasitrauktų nuo automobilio, tačiau jis eidamas nuo automobilio trenkė iš rankos į veidrodėlį, atsisukęs sudavė smūgį į lempą, spyrė į buferį. Tuomet jis traukdamas automobilį nuo R. V. smūgių pasakė „pasitrauk“, o jis surėkė „nevažiuok ant kojos“. Jis lėtai patraukė automobilį. R. V. atsistojo prie Z. pusės ir pradėjo rėkti, jog jam koja pervažiuota. Prieš važiuojant jis ėmė telefoną, R. V. girdėjo, kad jis kvietė policiją, nuo automobilio jau buvo pasitraukęs. Kvietė policiją dėl apgadinto automobilio ir neblaivaus asmens. Kol laukė atvykstančios policijos, R. V. priėjo prie automobilio iš keleivio pusės, atplėšė dureles, dėl ko Z. sušuko jam, jog nelaužytų jų, bandė užsidaryti, tačiau jis (R. V.) ir toliau bandė jas atidaryti. Jis (V. I.) pasakė Z., kad tegul laužo, nes jis įrašinėja. Atvykus policijos pareigūnams išlipo iš automobilio ir informavo, jog jis juos iškvietė. Pasakė, kad R. V. elgėsi chuliganiškai, įvykį užfiksavo garso įrašu, kurį perdavė policijos pareigūnui T. P.. Tuo metu R. V. lakstė tiek po kiemą rėkaudamas, kad jam pervažiavo koją, tiek prie automobilio, darinėdamas keleivio puses dureles, tačiau policininkas L. M. jam pasakė, kad jei jam būtų pervažiuota koja, jis nelakstytų ir liepė atsitraukti nuo automobilio, iškvietė greitąją pagalbą. Vėliau uždarė jį į automobilį, nes nebegalėjo susitvarkyti su jo lakstymu. R. V. pasakė, kad turi 2 liudininkus – S. ir jo žentą. Paskambinęs S. pasakė: „E. ar gali paliudyti, E. atvažiuok, būk žmogus paliudyk, kad man pervažiavo koją“, tačiau koją, kuri jam nebuvo pervažiuota, rodė policininkams, kišo po keleivio pusės ratu. Policininkas T. nustatė, jog jis yra blaivus, o R. V. neblaivus (nustatytas virš 1 promilės girtumas). Po to atvažiavo M. R. su G., kurie išvyko atvežti S., kuris atvykęs būdamas neblaivus pasakė, jog nieko nematė. Atvykus greitajai medicinos pagalbai jis (V. I.) pasakė, kad neleistų R. V. namo, nes jis tą koją nusigrauš. Greitoji medicininė pagalba išsivežė R. V., o jis paprašė policijos pareigūnų užfiksuoti automobilio apgadinimus. Rašė pareiškimą, teikė paaiškinimus, tačiau ikiteisminio tyrimo subjektų sprendimais ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. R. V. kojos nepervažiavo, ant jo nerėkė. Turėdamas 28 metų vairavimo patirtį eismo įvykių nėra turėjęs, ar sužalojęs žmones.
Taip pat parodė, kad kai R. V. buvo priėjęs prie jo pusės - atbula eiga jis nevažiavo, nejudėjo, stovėjo vietoje. Prašė R. V. pasitraukti ir leisti jam išlipti iš automobilio. Kai jis pradėjo važiuoti, R. V. spontaniškai sušuko: „nevažiuok ant kojos“. Konflikto pradžioje automobilis buvo sustojęs, variklis buvo neišjungtas, tačiau R. V. pribėgus ir jį iškoliojus, trenkus į veidrodėlį, lempą, spyrus į buferį, jis pradėjo važiuoti. Traukė automobilį atbuline eiga nuo spardymų. Kai jis pradėjo važiuoti, R. V. buvo automobilio priekyje, tačiau pribėgęs prie jo rėkė: „nevažiuok ant kojos“, tačiau jokios kojos ten nebuvo. Automobilis atbuline eiga judėjo ypač lėtai. Jam pavažiavus, R. V. stovėdamas rėkė: „(NŽ)pyderai, ant kojos man užvažiavai, man ant kojos užvažiavo“. Nors R. V. stovėjo šalia automobilio, kuomet jis važiavo atbuline eiga, tačiau jam ant kojos neužvažiavo, nes turėdamas tokią vairavimo patirtį, jaučia kuomet yra užvažiuojama ant kliūties. Be to, faktiškai, mechaniškai užvažiuoti ant R. V. kojos buvo neįmanoma, atmetus versiją, jei koja netyčia įkišama po ratu, kadangi R. V. stovėjo atstumu - jis nebuvo prie automobilio prisišliejęs, prisikabinęs, prisilipdęs. Automobilio ratai einant tiesiai net pagal techninius duomenis negali užvažiuoti ant žmogaus, kuris stovi pusės metro, metro atstumu, ne 20 cm atstumu. Automobilio vairas buvo tiesus. Nė vienas liudytojas nematė jo manevro. Purvo ir protektoriaus pėdsakai ant R. V. batų ir kelnių atsirado (darydamas prielaidą), kai R. V. policininkams kišdamas koją po jo automobilio ratu rodė, kaip jam buvo pervažiuota koja. Šį veiksmą jis kartojo ne kartą - pakišo koją ir sakė: „va taip man pervažiavo“. Jo nuomone, R. V., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, greitosios medicinos pagalbos automobilyje, dirbdamas jam įprastais savigynos metodais, kairės kojos kulnim trenkė į dešinės kojos laivakaulį ir avėdamas darbinius batus, vykdamas į polikliniką, pasidarė tą sužalojimą. Parodė, kad automobilio padanga nėra kietas, bukas daiktas, priešingai, jo nuomone, toks daiktas yra R. V. kairės kojos apavo kulnas. Kaltinamasis V. I. ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė (2 t., b. l. 102-104).
Nukentėjusysis R. V. parodė, kad tvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes tuo metu geriau prisiminė patį įvykį. 2017-11-03 buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo atvykęs pas pažįstamą, išgėrė apie 50 gramų alkoholio. Pasikvietė vairuotoją, kad parvežtų į namus. Su E. S. ir galbūt S. išėjo į lauką, atsisveikino ir laukė kuomet atvažiuos jo parsivežti. Negali pasakyti ar tuo metu G. L. jau buvo atvažiavusi, tačiau mano, jog ji jau galėjo būti. Į kiemą įvažiavo V. I. su Z. I., kuri prasidariusi langą, jį užkalbino, priėjęs arčiau pasikalbėjo, tačiau V. I. pradėjo širsti, pykti, vartoti visokius žodžius: „ką čia kalbi su šituo lopu“, ir Z. nepaklusus, jis pradėjo smarkiau koliotis bei vartoti necenzūrinius žodžius. Priėjo prie jo iš vairuotojo pusės ir pasakė: „ko jūs, pilieti, čia taip širstate. Aš su buvusia žmona kalbu apie vaikus, ne apie meilę“. V. I. dar labiau įsiuto, pradėjo vartoti visokius necenzūrinius žodžius, grasinimus: „aš tave užkasiu, aš tave pasodinsiu“ ir pradėjo vardinti: „aš iš tavęs atėmiau žmoną, atėmiau namus, atimsiu šautuvėlius, atimsiu darbą, kas tu būsi – bomžas“. Jie apsižodžiavo. V. I. visas mėlynas, įpykęs, įtūžęs įjungė atbulinę pavarą ir susukęs vairą, trenkė į jį veidrodėliu (dešinę ranką) ir užvažiavo ant kojos. Automobilis veidrodėliu kliudė petį ar ranką ir jis atlinko, ne dužo, ne skilo. Tuo metu jo dešinė koja buvo po ratu, o kairė laisva. Jis paklausė: „ką tu darai? Tu man koją sulaužysi“. V. I. sakė: „aš tau dar ne taip padarysiu“, tu toks, tu anoks, aš tave užkasiu. Jis pasilenkė traukt koją, dar su ratu užvažiavo ant rankos. Už bato kulno bandė ištraukti iš po rato koją, sakė jam nuvažiuoti nuo kojos, o V. I. sakė: „ką, „(NŽ)pydere?“, ką tau skauda, dar ne taip tau skaudės, dar ne taip tau padarysiu“. Tuo metu, kai traukė koją, jis stovėjo ir plūdosi: „aš tave užkasiu, aš tave pasodinsiu“. Jis plūdosi visokiais žodžiais. Galų gale automobilis nuriedėjo ir jis ištraukė koją, juto didelį skausmą. Patikslino, kad kai V. I. susuko vairą, darydamas manevrą, stūmėsi nuo mašinos ir dešinė koja liko priekyje. Jis kaip ir šoko nuo automobilio ir darė judesį. Automobilis užvažiavo ant kojos pėdos ir sustojo, V. I. tyčia laikė nuspaudęs stabdžius ir plūdosi. Kai jis paleido stabdį, nuvažiavo, jis susiėmė koją už kulno ir užkišęs ranką traukė koją. Jis pabaigė manevrą, pajuto, kad ištino pirštas. Negali sakyti, kad V. I. pervažiavo pirštą, bet kliuvo su ratu per plaštaką, dėl ko pirštas ištino. Ranką kliudė su ratu nuvažiuodamas. Kojos pirštai nebuvo sužaloti, nes buvo su darbiniais batais, kurių priekis su kaučiuku. Įvykio metu klykė visi liudytojai – S., S., L. (buvę netoliese). Jie šaukė: „kaip tu drįsti ant žmogaus važiuot, tu banditas“. Jis sakė, kad jis jam nudaužė veidrodį, jau atvažiavęs ant gatvės vėl pradėjo plūstis. Jis stovėjo atsirėmęs į kitą automobilį, gėlė iš skausmo koją. V. I. pasakė, kad iškvies policiją, o jis tuo tarpu, kad tegul kviečia, nes nereikės kviesti jam dėl sužalotos kojos. Atvažiavo policija, kiekvienas išdėstė savo įvykio versiją. Iškvietė greitąją, su kuria jis išvyko į priimamąjį, kadangi koja buvo ištinusi, mėlyna. Ištinęs pirštas, ilgai negalėjo lankstyti. Kojai uždėjo „langetę“. Chirurgas liepė nešioti ne mažiau mėnesio dėl dešinės kojos laivakaulio lūžio, kuris atsirado dėl užvažiavusio automobilio. Nuėmus gipsą buvo matyti, jog vystosi vystosi potrauminė osteoporozė. Koją skauda, trukdo dirbant fizinį darbą, sunku. Su „langete“ ant rankos vaikščiojo gal savaitę, pradėjo lankstyti, judinti kadangi reikėjo dirbti. Protektoriaus žymės buvo ant batų, o kelnės buvo tik suteptos, buvo purvas. Taip pat parodė, kad palaiko 1 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kurį V. I. su draudimo bendrove „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“ turi atlyginti. Prašo atlyginti už nedarbingumo laikotarpį, sužalotą koją. Neturtinė žala yra moralinė žala, grasinimai ir dėl kojos sužalojimo.
Liudytoja Z. I. teisme atsisakė duoti parodymus prieš savo sutuoktinį V. I., tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-11-03 kartu su V. I. grįžinėjo iš Biržų m., nuvažiavo į parduotuvę Biržų r. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini). Prie mašinos pribėgo rėkdamas R. V., grasino V. I., ranka trenkė į automobilio kairės pusės durelių stiklą. Jos vyras V. I. užvedė automobilio variklį ir paprašė R. V. pasitraukti. R. V. trenkė į vairuotojo pusės veidrodėlį, jį atlaužė, spyrė į automobilio bamperį dešinės pusės, ranka trenkė į dešinės pusės lempą, ji užgeso. Prie automobilio buvo priėjęs E. S., nuo jo sklido alkoholio kvapas. R. V. priėjęs S. už nugaros prašė E. S. paliudyti, kad jam V. I. pervažiavo koją, nes išvažiavus automobiliui atbuline eiga į kelio pusę prie automobilio iš vairuotojo pusės R. V. plūdosi. Vyras automobiliu traukėsi toliau nuo R. V. ir tuomet R. V. pradėjo sakyti kad ,,E. tu man paliudysi, man koją pervažiavo“, o E. sakė, paliudys nors pats stovėjo 20 m nuo automobilio kitoje pusėje (1 t., b. l. 94).
Liudytojas E. S. parodė, kad įvykio dieną krovė malkas, truputį pasivaišino. Pavakary atvažiavo R. V., pakvietė jį pasivaišinti, kartu išgėrė gal po porą stikliukų alkoholio. Po to R. V. paskambino, kad atvažiuotų jo parvežti. Išėjo į lauką palaukti, tačiau ar jau buvo privažiavęs ar tik privažiavo V. I., su kuriuo R. V. nuėjęs susiginčijo, tiksliai neprisiminė. Nenorėjo kištis, nelabai ir klausėsi. Paskui išgirdo triukšmą: „koja koja“. Kažkas pradėjo šaukti: „gyvulį, kur važiuoji ant žmogaus“. R. V. po riksmo nesimatė, tačiau prieš tai matė jį stovintį iš keleivio, po to, iš vairuotojo pusės. Matė automobilį, kai girdėjo riksmą „kur važiuoji“, automobilis nejudėjo. Stovėjo kitoje pusėję, nematė, kas kad būtų užvažiavęs ant kojos. Nepastebėjo ar automobilis buvo užvestas, ar judėjo. Konflikto metu sutuoktinė rakino duris, liepė jam nesikišti. Jie su žmona išvyko. Vėliau jį į įvykio vietą atvežė Genutė policijos pareigūnų prašymu. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio detales geriau prisiminė, ir jei sakė, jog automobilis judėjo, reiškia, taip ir buvo. Ikiteisminio tyrimo metu parodymai buvo teisingesni.
Liudytoja G. L. parodė, kad jai paskambino R. V. ir paprašė parvežti. Atvažiavusi pasistatė automobilį tik įsukusi prie pastato. Tik užėjo ir vyrai kėlėsi išeiti. Išeinant įsuko į kiemą ir sustojo V. I. vairuojamas automobilis. Neužfiksavo, kuris kuriam ir ką pirmas pasakė. R. buvo priėjęs prie automobilio iš keleivio pusės, o paskui iš vairuotojo. Kilo kažkoks ginčas, apsižodžiavimas ir V. I. darė staigų judesį - važiavo atgal. Būnant šioje pusėje pamatė, kad S. rėkia V. I.: „kur važiuoji ant žmogaus“, o R. kažką sako: „nuvažiuok nuo kojos“. Ji pati taip pat šaukė „kur važiuoji ant žmogaus“, ėjo artyn automobilio, sakė, jog reikia kviesti policijos pareigūnus, ką V. I. ir padarė. Ėjo Z. link sakydama, jog negražiai elgiamasi, tačiau ji pasakė, kad nesikištų, kad kas su jais prasidėjo, visi nukentėjo. Tada persistatė automobilį ir laukė policijos. Nežino ar S. galėjo matyti R., nes I. atėjo ir jie išvažiavo, mano, kad užvažiavimo ant kojos metu, jų nebuvo, tačiau konfliktą S. galėjo girdėti. Atvykusi greitoji išsivežė R., su juo kartu lyg ir vyko M. Visų įvykio detalių neužfiksavo, tačiau matė, jog R. V. tikrai nespyrė, nesmūgiavo ir negadino automobilio, praėjo ramiai, bet po to jau šlubavo. Matė, kaip V. I. važiavo atgal ir išgirdo R. V. riksmą. Nematė paties užvažiavimo ant kojos, nes buvo kitoje automobilio pusėje, tačiau suprato, kad užvažiavo, išsigando, pradėjo šaukti.
Liudytoja J. I. parodė, kad įvykio dieną dirbo parduotuvėje. Išėjusi pamatė stovintį automobilį, kuriame sėdėjo V. I. ir Z. I., šalia buvo R. Daugiau nieko nematė.
Liudytojas T. P. parodė, kad įvykio pavakare, dirbant ekipaže su M. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kaime, prie “Aibės“ parduotuvės vyksta konfliktas. Buvo „B“ lygis. Nuvykus į nurodytą vietą, pastebėjo automobilį baltos spalvos „MAZDA“, šalia jo stovėjo R. V., automobilyje sėdėjo Z. I. ir V. I.. Asmenys tarpusavyje konfliktavo. V. I. teigė, kad R. V. apgadino transporto priemonę. Ar spyrė, ar trenkė į veidrodėlį ir sparną – nepamena. Darė nuotraukas. R. V. teigė, kad ant jo V. I. užvažiavo. R. I. pateikė pokalbio su R. V. garso įrašą. Tas garso įrašas buvo klausomas apie 15 min. Sunku buvo nuspręsti kas ten iš tikrųjų įvyko. V. I., R. V. ir liudytojui S. buvo nustatinėjami girtumai. R. V. su S. buvo vartoję alkoholio. Buvo aiškinamos įvykio aplinkybės, ant R. V. kelnių matėsi purvas, ar buvo šiaip išpurvinta, ar matėsi padangos protektorius sunku nurodyti. R. V. sakė, kad priėjo pasikalbėti su buvusia žmona, tada įvyko konfliktas su V. I.. Sakė, kad V. I. specialiai užvažiavo ant kojos. I. tai neigė. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes R. V. sakė, kad ji jam reikalinga. Apart nuotraukų, kitų įkalčių nerinko, darė įvykio vietos ir R. V. nuotraukas. Jokių daiktų nepaėmė.
Liudytoja I. S. parodė, kad iš pastato išėjo šiek tiek vėliau nei R., E. ir G. Rakindama duris išgirdo R. V. šauksmą: „koja, koja, kur važiuoji per koją“. Matė baltą automobilį šalia jo. Ėjo iki savo automobilio, kuomet pamatė atšlubuojant R., kuris sakė, kad jam pervažiavo per koją, ją rodė. Ji su vyru išvažiavo namo. Vėliau atvyko G. ir išsivežė jos vyrą, kad jis galėtų papasakoti įvykio aplinkybes, nes, jos nuomone, jos vyras galėjo ir turėjo matyti įvykio aplinkybes. R. V. jos vyrui neskambino. G. atvažiavo ir pasakė, kad reikia paliudyti policijai, ką jis matė.
Liudytojas M. R. parodė, kad įvykio vakarą buvo namuose, kuomet sugyventinei M. V. paskambino brolis, paprašė atvežti atsarginę padangą. Jis taip ir padarė. Bekeičiant padangą pamatė, kad priartėjo mašina, kuriai nedega 1 dienos šviesos lempa. Mašina iš lėto judėjo jų link. Su M. svarstė ar tik nebus V. I. automobilis. Lėtai pravažiavus, pamatė, jog tai V. I., kuris nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link. Pakeitė padangą, grįžo namo. Vėliau pamatė pravažiuojantį policijos automobilį. M. paskambino R., tačiau jis nekėlė ragelio. Ji pasakė, kad gal kas nors atsitiko, kad jis nuvažiuotų pažiūrėti. Po 15 min. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur matė stovintį policijos automobilį, baltą „MAZDA“. Vėliau pamatė šlubčiojantį R., ant kurio batų buvo bato protektoriaus žymės, purvas ant kelių. Jis jį palydėjo į ligoninę – važiavo paskui greitąją, po to parvežė jį namo. Paties įvykio nematė, bet atvykęs matė Z. I., berods E. S., G.
Liudytojas M. V. parodė, kad įvykio aplinkybės jam yra žinomos. Matė pro jį pravažiuojantį baltą „MAZDA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį, kuriam nedegė šviesos priekyje ir gale. Su tėčiu susitiko po kelių dienų, matė, kad jis šlubuoja, negalėjo paeiti. Jis sakė, kad V. I. jam pervažiavo koją.
Liudytojas L. M. parodė, kad gavo pranešimą, kad Biržų r. (duomenys neskelbtini) kaime asmuo automobiliu užvažiavo ant kito žmogaus kojos. Nuvykę pastebėjo nukentėjusįjį ir įtariamąjį, dar kelis asmenis – gal nukentėjusiojo draugus. Įtariamasis buvo automobilyje kartu su savo žmona, nukentėjusysis vaikščiojo šlubčiodamas, po to jį uždarė į automobilį, nes buvo neblaivus, šaukė. Nukentėjusysis skundėsi, kad jam skauda koją, sakė, kad jam tyčia ant jos užvažiavo, prašėsi medikų, jie juos iškvietė. Atvažiavo medikai, jį apžiūrėjo, vyko į priimamąjį. Įvykio vietoje buvo baltos spalvos „MAZDA“. Nukentėjusiojo batai buvo panašūs į aulinius, į „kerzus“. Nepamena kaip atrodė batai, ar buvo švarūs, ar matėsi purvo, ar buvo mašinos protektoriaus žymų. Negali pasakyti tiksliai ko važiavo, dėl eismo įvykio, ar dėl konflikto. Nepamena, kas buvo įforminama - ar eismo įvykis, ar buvo nubraižyta eismo įvykio schema. Nuvykus į eismo įvykį išimčių nebūna, visada pildo eismo įvykio schemą.
Iš 2017-11-03 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato pranešimo matyti, kad komisariate buvo registruotas V. I. pareiškimas apie tai, kad 2017-11-03 18.30 val. jam kartu su žmona Z. I., atvažiavus su automobiliu „Mazda CX7“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Aibė“, esančios Biržų r., (duomenys neskelbtini) k. prie jų priėjo Z. I. buvęs vyras R. V., kuris pradėjo plūsti V. I. įvairiais necenzūriniais žodžiais, pribėgęs prie durų trenkė į vairuotojo pusės durelių stiklą. Liepus R. V. pasitraukti nuo automobilio, jis nesitraukė, trenkė ranka į karės pusės veidrodėlį ir jį atlaužė. Iškvietus policijos pareigūnus R. V. imitavo, kad V. I. jam su automobiliu pervažiavo koją, bei rankos pirštą. Tą pačią dieną buvo gautas R. V. pareiškimas, apie tai, kad 2017-11-03 18.30 val. tarp jo ir V. I. kilo konfliktas, kurio metu vienas kitą jie išvadino necenzūriniais žodžiais. R. V. paaiškino, kad konflikto metu stovėjo prie automobilio, jis buvo užvestas. Pasak R. V., V. I. tyčia priekiniu ratu užvažiavo jam ant dešinės kojos pėdos ir sustojo. Kai sustojo automobilis, automobilio ratas buvo ant kojos, jis tada bandė su dešine ranka ištraukti koją, tuo metu automobilis, vairuojamas V. I. nuriedėjo nuo kojos, kokiu būdu, ar jis nuvažiavo pats ar nuriedėjo automobilis neprisimena. Kai jis važiavo atbulomis, automobilis atsitrenkė į kūną ir galimai tuo metu nulinko veidrodėlis, jis nenulūžo, tik nulinko. Kaip paaiškino R. V., po šio įvykio, V. I. pradėjo rėkti, kad jis nuspyrė veidrodėlį. Dėl sužalotos kojos R. V. tą pačią dieną kreipėsi į Biržų ligoninės priėmimo skyrių. 2017-11-13 iš VĮ Biržų ligoninės gautas raštas apie tai, kad 2017-11-03 20.15 val. į priėmimo skyrių kreipėsi R. V., kuriam nustatytas dešinės pėdos laivakaulio lūžis. Kairės pėdos antro piršto sumušimas (1 t., b. l.1-3).
Iš 2017-11-03 surašyto įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Biržų r. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra 2 a, pilkos spalvos pastatas. Pastato dešinėje pusėje yra iškaba ,,AIBĖ“. Šalia važiuojamosios kelio dalies, šalikelėje stovi baltos spalvos automobilis „MAZDA CX7“, v/n (duomenys neskelbtini). Automobilio kairės pusės veidrodėlis yra atlenktas (sava eiga, neapgadinant). Automobilio priekinis, dešinės pusės bamperio šonas atsikabinęs (1 t., b. l. 19-21).
Iš VĮ ,,Regitra“ pažymos duomenų matyti, kad automobilio „MAZDA CX7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas Z. V. individuali įmonė (1 t., b. l. 22).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. V. nustatytas dešinės pėdos laivakaulio lūžis, dešinės plaštakos II piršto sumušimas, pasireiškęs raiščių patempimu (klinikiniais duomenimis). Nustatyti sužalojimai padaryti iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigą 2017-11-03, 20:15, galimai įvykio nurodytomis aplinkybėmis. Tikėtina, kad sužalojimai dešinėje pėdoje galėjo būti padaryti užvažiavus automobilio ratui ant pėdos, tam sužalojimo pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja. Negalima atmesti galimybės, kad rankos II piršto sumušimas galėjo būti padarytas atsitrenkiant į mašinos veidrodėlį, ar panašiai. Sužalojimai susiformavo mažiausiai 1 trauminio poveikio pasekoje. Dėl nustatyto dešinės pėdos laivakaulio lūžio R. V. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d., laikotarpiui (1 t., b. l. 36-37).
Iš savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. V. pateikė batus, kuriais avėjo įvykio metu, kai V. I. vairuojamas automobilis pervažiavo jam koją (1 t., b. l. 54-56).
Iš R. V. batų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi batai odiniai, be aulų, sandalų tipo, batai sunkūs, abu sveria daugiau nei 1 kg., iš viršaus užsegami sagtimi, juodos, raudonos spalvų, 42 dydžio. Vyriški, dėvėti (1 t., b. l. 57-61).
Iš nutarimo grąžinti nukentėjusiajam R. V. batus, matyti, kad batai, kurie pateikti 2018-01-13 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. V., nutarimu grąžinti nukentėjusiajam R. V.. (1 t., b. l. 62-66).
Iš byloje esančių fotonuotraukų Nr. 1, Nr. 2, matyti, kad ant nukentėjusiojo R. V. batų ir kelnių yra transporto priemonės padangos protektoriaus purvo pėdsakai (1 t. b. l. 52-53).
Iš 2017-12-06 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad transporto priemonės padangos pėdsakai, pateikti paveikslėliuose Nr. 1, Nr. 2, yra netinkami juos palikusios transporto priemonės padangos identifikavimui (1 t., b. l. 49-50).
Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 1 dalį traukiamas asmuo, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pažymėtina, jog, pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą, ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analizė leidžia daryti neabejotiną išvadą dėl kaltinamojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Jo kaltę įrodo nukentėjusiojo R. V., liudytojų E. S., G. L., I. S., T. P., L. M. parodymai, 2017-11-13 tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2017-11-03 įvykio vietos apžiūros protokolas, 2018-02-02 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas, 2017-12-06 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-01-17 daiktų apžiūros protokolas, R. V. batų ir kelnių fotonuotraukos, 2018-01-13 R. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (1 t., b. l. 84-92), 2017-12-08 E. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (1 t., b. l. 100-105), 2017-12-13 G. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (1 t., b. l. 112-117). Kaltinamojo pozicija viso proceso metu nebuvo nuosekli - kėlė ne tik įvairias versijas dėl nukentėjusiojo kojos sužalojimo (nukentėjusysis pats tyčia pakišo koją po automobilio ratu; pats sau spyrė ar į koją, ar į automobilį; koją susižalojo miške kraudamas malkas), keitė parodymus dėl esminės įvykio aplinkybės - automobilio važiavimo (judėjimo) fakto. Pirminiuose parodymuose posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis priėjęs prie jo vairuojamo automobilio kairės pusės, konfliktavo su juo, po to nukentėjusysis pradėjo trankyti jo automobilį ir jis, saugodamas automobilį nuo nukentėjusiojo, automobiliu pajudėjo lėtai atgal ir tuo metu nukentėjusysis sušuko „kur važiuoji per koją“, „nevažiuok ant kojos“. Vėlesniuose paaiškinimuose jau nurodė, jog su automobiliu jis atbuline eiga nevažiavo, stovėjo vietoje, o nukentėjusysis buvo automobilio priekyje ir pribėgęs prie kaltinamojo (vairuotojo) pusės pasakė, kad pervažiavo jam per koją. Vėliau kaltinamojo parodymuose atsirado kita versija, jog jis traukė lengvai atgal automobilį stovint šalia nukentėjusiajam, tačiau jis kojos pervažiuoti neturėjo techninės galimybės. Taigi, tesimas, atsižvelgdamas tiek į kaltinamojo pateikiamų įvykių variacijas, tiek ir parodymų kintamumą, daro išvadą, jog kaltinamojo parodymų vertinti kaip patikimus nėra jokio pagrindo, todėl jais nesiremia. Konstatuoja, jog kaltinamojo kaltę patvirtina byloje ištirtų ir išanalizuotų įrodymų visuma, todėl kaltinamojo poziciją vertina tik kaip pasirinktą jo gynybos būdą siekiant arba palengvinti savo teisinę padėtį, arba iš viso išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Nukentėjusiojo parodymai dėl įvykio aplinkybių bei paties kojos sužalojimo fakto, buvo nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios: atvažiavus prie parduotuvės automobiliui, kurį vairavo kaltinamasis, ir kuriame šalia vairuotojo sėdėjo keleivė liudytoja Z. I., priėjus prie Z. I. pasikalbėti apie vaikus, nes ji buvusi jo sutuoktinė, tarp kaltinamojo ir jo kilo žodinis konfliktas, nuėjus pro automobilio priekį prie vairuotojo (kaltinamojo) toliau aiškintis ir atsistojus prie vairuotojo durelių, vykstant konfliktui, kaltinamasis susuko automobilio vairą į dešinę pusę, važiavo atbuline eiga, veidrodėliu kliudė nukentėjusiojo ranką, ir užvažiavo ant dešinės kojos pėdos. Užvažiavus automobiliui ant kojos jis lenkėsi žemyn, paėmęs dešine ranka už dešinės kojos kulno traukė prispaustą koją šaukdamas kaltinamajam, jog jis jam užvažiavo ant kojos. Šių nukentėjusiojo parodymų nepaneigia ir liudytojo E. S. parodymai, jog išėjęs į lauką jis matė, kad aikštelėje stovėjo automobilis prie kurio nuėjo nukentėjusysis ir kažką garsiai kalbėjo tiek prie keleivio pusės, vėliau prie vairuotojo pusės ir išgirdo, kad nukentėjusysis sušuko, „kur važiuoji ant kojos“. Be to, nors posėdžio metu liudytojas sakė, kad nematė, jog automobilis važiuotų, bet pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog matė judantį automobilį, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė šią aplinkybę nei posėdžio metu, kadangi įvykis buvo neseniai įvykęs. Sugretinus liudytojų I. S. duotus parodymus posėdžio metu, kuri taip pat nurodė, jog iš pastato išėjo šiek tiek vėliau nei R., E. ir G., rakindama duris išgirdo R. V. šauksmą: „koja, koja, kur važiuoji per koją“ bei matė baltą automobilį šalia jo. Einant iki savo automobilio matė atšlubuojant R., kuris sakė, kad jam pervažiavo per koją, ir ją rodė, bei liudytojos G. L. parodymus teismo posėdžio metu, jog išeinant iš pastato įsuko į kiemą ir sustojo V. I. vairuojamas automobilis, R. priėjo prie automobilio iš keleivio pusės, o paskui iš vairuotojo. Kilus konfliktui V. I. darė staigų judesį - važiavo atgal, R. kažką sakė: „nuvažiuok nuo kojos“. Ji pati taip pat šaukė „kur važiuoji ant žmogaus“, matyti, jog jie taip pat patvirtino būtent nukentėjusiojo, o ne kaltinamojo poziciją. Nors minėti liudytojai duodami parodymus aplinkybes dėl išėjimo iš pastato nurodė skirtingai, tačiau esmines aplinkybes dėl paties įvykio, nurodė nuosekliai, patvirtindami, jog matė kaip nukentėjusiajam priėjus prie kaltinamojo vairuotojo pusės automobiliui pajudėjus atgal nukentėjusysis šaukė, kad kaltinamasis nuvažiuotų nuo kojos. Minėtos skirtingos aplinkybės nurodymą galima paaiškinti tamsiu paros laiku, praėjusio ilgo laiko tarpo nuo įvykio iki posėdžio bei nukentėjusiojo bei liudytojo E. S. neblaivumu. Kita vertus, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai E. S., I. S., G. L. savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu. Taigi, teismas daro išvadą, jog šių liudytojų parodymai iš esmės tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu buvo nuoseklūs, todėl teismui nėra pagrindo jais netikėti ar vertinti nepatikimais, jais nesiremti.
Nukentėjusiojo kojos pervažiavimo faktą patvirtina ir specialisto išvada. Specialisto išvadoje nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė dešinės pėdos laivakaulio lūžį, dešinės plaštakos II piršto sumušimą, pasireiškusį raiščių patempimu, nustatyti sužalojimai padaryti įvykio nurodytomis aplinkybėmis. Tikėtina, kad sužalojimai dešinėje pėdoje galėjo būti padaryti užvažiavus automobilio ratui ant pėdos. Negalima atmesti galimybės, kad rankos II piršto sumušimas galėjo būti padarytas atsitrenkiant į mašinos veidrodėlį, ar panašiai. Įvertinus visus duomenis labiausiai tikėtina, kad šis sužeidimas - dešinės pėdos laivakaulio lūžis buvo padarytas užvažiavus automobiliui ant kojos pėdos, o ne tai, kad pats nukentėjusysis galėjo spirti į automobilį ar tuo labiau į savo kitą koją. Taigi, šią išvadą patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų E. S., I. S., G. L. aukščiau aptarti parodymai. Be to, teismas remiasi ir byloje esančiomis nukentėjusiojo po įvykio paimtų batų ir kelnių fotonuotraukomis, kuriose matyti, kad ant batų ir kelnių yra išlikę purvo antspaudai nuo automobilio protektoriaus, nepaisant to, kad 2017-12-06 specialisto išvada nustatyta, kad transporto priemonės padangos pėdsakai, esantys ant nukentėjusiojo batų yra netinkami identifikuoti, kadangi šis netiesioginis įrodymas sustiprina nukentėjusiojo bei liudytojo parodymus, specialisto išvadą dėl sužalojimo lokalizacijos ir mąsto (1 t., b. l. 49-50). Nors kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiojo kelnės išpurvintos iš išorinės pusės, o ne iš vidinės, nes automobiliui važiuojant atgal ir nukentėjusiajam stovint prie vairuotojo durelių, turėtų išsitepti vidinė pusė, tačiau iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad užvažiavus jam ant kojos, jis lenkėsi ją ištraukti iš po padangos, todėl darytina išvada, kad lenkiantis traukti koją atgal dešinė koja buvo sukama į kairę pusę siekiant ją ištraukti, ko pasekoje ir išsitepė kelnių dešinė (išorinė pusė), o ne vidinė ir kojos sukimas įvykio metu į priešingą pusę techniškai būti neįmanomas ir nelogiškas, todėl ši kaltinamojo versija atmestina kaip nepagrįsta. Tai, jog įvykio metu buvo pervažiuota nukentėjusiojo koja, patvirtina ir liudytojų policijos pareigūnų T. P., L. M., atvykusių į įvykio vietą, parodymai, kuriais abu patvirtino, kad įvykio vietoje nukentėjusysis šlubčiojo, skundėsi kojos skausmu, nurodė, jog ją jam pervažiavo kaltinamasis automobiliu, jie iškvietė greitąją pagalbą. T. P. papildomai nurodė, kad apžiūrėjus vietoje R. V. kojas, buvo matyti purvinos kelnės, dešinės kojos klešnė ties blauzda, ir purvinas batas dešinės kojos, ant kurio buvo matyti automobilio padangos protektoriaus žymės.
Kaltinime nurodyta, jog kaltinamasis kaltinamas tuo, jog pervažiavo ne tik nukentėjusiojo dešinę koją, bet ir R. V. bandant koją iš po rato ištraukti ranka, dešinės rankos plaštaką, dėl ko sužalojo R. V., jam padarydamas nukentėjusiajam ir dešinės plaštakos II piršto sumušimą, pasireiškusį raiščių patempimu. Kaltinamajam V. I. mažintina pareikšto kaltinimo apimtis nustatant, kad V. I. 2018-11-03 Biržų r. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. 11, vairuodamas Z. V. individualiai įmonei priklausantį automobilį „Mazda CX-7“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 9 punkto reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, pažeisdamas KET 101 punkto reikalavimus, nes prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir veidrodėliu kliudė prie automobilio „Mazda CX-7“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį pėsčiąjį R. V., pažeisdamas KET 128 punkto reikalavimus, nes atsiradus kliūčiai ir iškilus eismo saugumui, nesustabdė transporto priemonės, sukėlė pavojų eismo dalyviui - pėsčiajam R. V., važiuodamas atbuline eiga, vairuojamo automobilio „Mazda CX-7“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ratu užvažiuodamas R. V. ant dešinės kojos, dėl to šio eismo įvykio metu sužalojo R. V., padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - dešinės pėdos laivakaulio lūžį. Kaltinamasis neigė, jog pervažiavo nukentėjusiajam per ranką. Nurodė, jog priėjęs prie vairuotojo pusės konflikto metu nukentėjusysis trenkė kumščiu į automobilio veidrodėlį, spardė automobilį ir jį apgadino. To paties įvykio metu buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai pagal BK 281 straipsnio 1 dalį pagal R. V. 2017-11-03 pareiškimą ir BK 284 straipsnį pagal pareiškėjo V. I. 2017-11-03 pareiškimą. Iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 01-1-59915-17 prie nagrinėjamos šios bylos duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2018-01-26 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-59915-17 dėl viešosios tvarkos sutrikdymo, nes nepadaryta veika, turinti BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių. Nutarimas įsiteisėjo 2018-04-26. Pats nukentėjusysis R. V. ikiteisminio tyrimo metu pirminiame pareiškime nurodė, kad kaltinamajam užvažiavus ant dešinės kojos pėdos, dešine ranka pasilenkęs bandė ištraukti prispaustą koją ir kaltinamasis baigdamas atbulinį manevrą pervažiavo dešinės rankos smilių (pirštą). 2018-01-13 parodymų patikrinimo vietoje patvirtino pirminiame pareiškime nurodytas aplinkybes dėl pervažiuoto rankos piršto. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, jog kaltinamajam užvažiavus ant kojos jis bandė ištraukti koją su ranka ir jam pervažiavo rankos plaštaką. Vėliau patikslino, kad dešinę koją su dešine ranka užsiėmęs už kulno bandė ištraukti koją iš po rato ir pajuto, kad ištino pirštas. Vėliau parodė, kad jis negali patvirtinti, kad kaltinamasis pervažiavo jam pirštą, tačiau kliuvo su ratu per plaštaką ir ištino pirštas. Patvirtino, kad ranka į padangą neatsitrenkė. Esant tokiems parodymams, darytina išvada, jog nukentėjusiojo parodymai šioje dalyje nebuvo nuoseklūs, nukentėjusysis negalėjo patvirtinti kokiu būdu jam sužalotas rankos pirštas, bet paneigė, jog jam kaltinamasis pervažiavo per pirštą. Kitų objektyvių duomenų byloje nėra, kad būtent pirštas sužalotas pervažiavus ranką. Priešingai, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog R. V. nustatytas dešinės plaštakos II piršto sumušimas, pasireiškęs raiščių patempimu (klinikiniais duomenimis). Negalima atmesti galimybės, kad rankos II piršto sumušimas galėjo būti padarytas atsitrenkiant į mašinos veidrodėlį ar panašiai. Atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo parodymus bei specialisto išvadą, jog pirštas buvo sumuštas, pasireiškęs raiščių patempimu, daryti pagrįstos išvados, kaip nurodyta kaltinime, jog pirštas buvo pervažiuotas kaltinamojo vairuojamu automobiliu, negalima, nes neatitinka specialisto išvadoje nurodyto sužalojimo būdo pagal nustatytas įvykio aplinkybes, ir jeigu būtų pervažiuota automobilio ratu, pirštas būtų sutraumuotas suspaudimo (didelio svorio prispaudimo) būdu, o ne sumušimo (smūgio). Nesant pagrįstų įrodymų dėl piršto pervažiavimo, teismas laiko, jog kaltinimo dalis dėl rankos plaštakos sužalojimo neįrodyta, todėl kaltinimo šalintina aplinkybė, jog „o R. V. bandant koją iš po rato ištraukti ranka, pervažiavo dešinės rankos plaštaką, dėl to šio eismo įvykio metu sužalojo R. V., padarydamas nukentėjusiajam R. V. dešinės plaštakos II piršto sumušimą, pasireiškusį raiščių patempimu“.
Teisme ištirtų, aukščiau išdėstytų įrodymų visuma, patvirtina, kad tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos (važiavimo automobiliu atbuline eiga, nesilaikant būtinų atsargumo priemonių, neįsitikinus, jog tai daryti yra saugu, atsiradus kliūčiai, ir iškilus eismo saugumui nesustabdžius automobilio, taip sukeliant pavojų nukentėjusiajam) ir padarinių (sužalojimų, lėmusių nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą) egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi jei automobilis nebūtų užvestas, jis nebūtų galėjęs atlikti staigaus veiksmo – važiavimo atbuline eiga, dėl ko nebūtų pervažiavęs nukentėjusiajam kojos. Taigi, kaltinamojo V. I. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo V. I. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. I., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Veika baigta, neatsargi. Kaltinamasis V. I. 3 kartus teistas (2 t., b. l. 9-87), taip pat daug kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 1-8), šiuo metu nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, duomenų apie V. I. psichikos sveikatos sutrikimus ir priklausomybės ligas byloje nėra, V. I. išklausęs mokymus apie bendrą globėjų ir įtėvių rengimo programą, apdovanotas Lietuvos kraujo donorystės žymūno pažymėjimu, VŠĮ „Pagalbos centras“ direktorės ir Pandėlio miesto bendruomenės charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 120-124). Kaip minėta, kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas prieš tai ne kartą teistas, baustas, kas rodo, kad V. I. jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro ir nerodo pastangų gyventi dorai. Taip pat akivaizdu, kad kaltinamasis nusikalsta sistemingai ir tai rodo didesnį šio asmens pavojingumą bei abejingumą visuomeninio gyvenimo taisyklėms. Atsižvelgdamas į išdėstytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei į tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam V. I. siekiant įgyvendinti bausmės tikslus už nusikalstamą veiką tikslinga skirti realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei bausmės vidurkis. V. I. reali laisvės atėmimo bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. V. prieš teisiamąjį posėdį pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai jam 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti iš civilinių atsakovų V. I. ir draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE Lietuvos filialo“. Civilinis atsakovas V. I. prašė civilinio ieškovo ieškinį atmesti, nes nepadarė nusikalstamos veikos. Civilinis atsakovas draudimo bendrovė „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“ atsiliepime į ieškinį prašė sumažinti arba visiškai atmesti. Nustatyta, kad automobilis „Mazda CX-7“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausta draudimo bendrovėje „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“ (2 t., 193 b. l.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. V. ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jam diagnozuotas dešinės pėdos laivakaulio lūžis, 1 mėnesį nešiojo gipso „langetę“, dėl kaltinamojo veiksmų patyrė traumą, buvo sužalotas, dėl to juto fizinį skausmą, besitęsiančius neigiamus dvasinius išgyvenimus – nuolatinį nesaugumo jausmą, nepatogumus dėl riboto bendravimo ir veiklos, nes mėnesį laiko nešiodamas gipso „langetę“ buvo apribotas savo veikloje ir darbuose. Lūžio vietoje jaučia maudimą, keičiantis orams patinsta ir maudžia sužalotą pėdą. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio teismas nekvestionuoja to, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. V. dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, nerimą, nepatogumus, sutriko jo normalus gyvenimo ritmas, o taip pat patyrė kitas neigiamas emocijas. Atsižvelgdamas į tai, vadovaudamasis kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, patirtos turtinės žalos dydį, ją padariusio asmens kaltę bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. V. asmeniškai buvo padaryta 1000 Eur neturtinė žala, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 ir 16 straipsnių, CK aukščiau nurodytų normų pagrindu priteistina iš civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. V. prašė priteisti 120 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo surašymą. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kadangi nukentėjusysis naudojosi advokato padėjėjos pagalba surašant ieškinį neturtinei žalai priteisti ir kaltinamasis pripažintas kaltu, šias išlaidas teismas pripažįsta pagrįstomis ir priteisia jas iš kaltinamojo V. I..
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo V. I. išieškotinos 39,07 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. I. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 105 - 107), naikintina, pradėjus vykdyti šį nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Prijungta baudžiamoji byla Nr. 01-1-59915-17 nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 308 straipsniu,
nusprendžia:
V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. I. sulaikymo dienos.
Civilinio ieškovo R. V. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE Lietuvos filialo“, į. k. 302912288, 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinę žalą civiliniam ieškovui R. V., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš kaltinamojo V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 120 Eur (vieno šimto dvidešimt eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti civiliniam ieškovui R. V., a. k. (duomenys neskelbtini)
Išieškoti iš V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 39,07 Eur (trisdešimt devynių eurų 07 ct) proceso išlaidas į valstybės pajamas.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus vykdyti šį nuosprendį.
Baudžiamąją bylą Nr. 01-1-59915-17 nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.