Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Atveika“ ir T. K. skundą atsakovei Audito, Apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl administracinio sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Atveika“ ir T. K. 2023 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Audito, Apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) 2023 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. V4-111 „Dėl poveikio priemonių nemokumo administratoriams UAB „Atveika“ ir T. K.-K. skyrimo“, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi UAB „Lietuvos cukrus“ (toliau – Bendrovė) iškelta bankroto byla; nemokumo administratore paskirta UAB „Atveika“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi patvirtino galutinę Bendrovės bankroto ataskaitą. Nutartyje teismas išaiškino, kad įstatymas nedraudžia po galutinės ataskaitos patvirtinimo gavus nenumatytas lėšas, jas paskirstyti kreditoriams, jeigu yra visiškai padengtos administravimo išlaidos. Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą dėl Bendrovės pabaigos.

Pažymi, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2023 m. sausio 16 d. grąžino Bendrovei 41 961 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) permoką. Kadangi po galutinės bankroto ataskaitos parengimo nemokumo administratorė patyrė papildomas 21 549,35 Eur dydžio administravimo išlaidas, gavus iš VMI 41 961 Eur dydžio mokesčių permoką, nemokumo administratorė pirmiausia padengė susidariusias 21 549,35 Eur dydžio administravimo išlaidas, o likusią sumą – 20 411,65 Eur paskirstė kreditoriams. AVNT, atlikusi nemokumo administratorės neplaninį veiklos patikrinimą, Išvadoje nurodė, kad nemokumo administratorė pažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 66 straipsnio 1 dalies 3, 12 punktus ir 93 straipsnio 1 dalį, nes nesilaikė reikalavimų tenkinimo tvarkos, t. y., padengus galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas visas bankroto proceso administravimo išlaidas ir po galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo teisme Bendrovei gavus papildomų pajamų, nemokumo administratorė neteisėtai ir nepagrįstai nepaskirstė papildomų bankroto proceso pajamų kreditoriams, o dengė galutinėje bankroto ataskaitoje nenurodytas ir kreditorių nepatvirtintas išlaidas.

Pareiškėjų vertinimu, AVNT, priimdama skundžiamą Įsakymą, nesilaikė įstatymo viršenybės principo, neatsižvelgė į teisinį susiklosčiusios situacijos kontekstą bei į objektyvias aplinkybės, nulėmusias nemokumo administratorės veiksmus, kurie AVNT buvo traktuojami kaip JANĮ nuostatų pažeidimai. Konstatuodama aukščiau paminėtų normų pažeidimus, AVNT nemotyvavo, kaip pasireiškė šie pažeidimai ir aiškiai neįvardijo, kokios konkrečiai JANĮ nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo sąlygos buvo pažeistos. AVNT Išvadoje deklaratyviai nurodoma, kad po galutinės bankroto ataskaitos nemokumo administratorė negalėjo dengti jokių administravimo išlaidų, tačiau AVNT nepateikė aiškaus teisinio pagrindo tokiai išvadai. Bet to, yra akivaizdu, kad šios AVNT išvados yra nesuderinamos su Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties 33 ir 34 punktuose pateiktais išaiškinimams.

Pažymi, kad nemokumo administratorės pažeidimai AVNT buvo konstatuoti vertinant nemokumo administratorės veiksmus netipinėje situacijoje bankroto procese, t. y., skirstant Bendrovės gautas papildomas lėšas po to, kai Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi patvirtino Bendrovės galutinę bankroto ataskaitą. JANĮ detaliai reglamentuoja kreditorių reikalavimų ir administravimo išlaidų dengimo tvarką vykdant bankroto procedūras (JANĮ 99 straipsnio 7 dalis, JANĮ 95 straipsnio 1 dalis), tačiau JANĮ nėra reglamentuojama tokia situacija, kokia tvarka turi būti dengiami kreditoriniai reikalavimai, jeigu bankrutuojanti įmonė gaunama papildomas lėšas po galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo. JANĮ taip pat nėra reglamentuojama situacija, kokia tvarka turi būti dengiamos administravimo išlaidos (neviršijančios kreditorių patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos), susidariusios po galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo, jeigu po galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo gavus papildomas lėšas atsiranda galimybė šias išlaidas padengti. Dėl prieš tai nurodytų procedūrinių klausimų nėra aiškiai pasisakyta ir teismų praktikoje. Sprendžiant galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo klausimą tarp nemokumo administratorės bei VMI būtent ir kilo nesutarimas aukščiau aptartu klausimu. Kauno apygardos teismas aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškino, kaip turi būti išspręstas PVM permokos paskirstymo klausimas, jeigu tokia permoka bus gauta po galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo. Su Kauno apygardos 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties 33, 34 punktuose pateiktais išaiškinimais nesuderinama ir AVNT išvada, kad atsiradus poreikiui dengti papildomas administravimo išlaidas nemokumo administratorė turėjo gauti kreditorių pritarimą. AVNT neįvertino to, kad Bendrovės kreditorių 2021 m. lapkričio 10 d. susirinkime buvo patvirtina administravimo išlaidų sąmata, kurios nemokumo administratorė neviršijo net ir padengdama papildomas administravimo išlaidas, susidariusias po galutinės bankroto ataskaitos parengimo. Nemokumo administratorius turi gauti kreditorių susirinkimo pritarimą kai yra viršijama kreditorių susirikimo patvirtina sąmata (JANĮ 75 straipsnis).

Nurodo, kad AVNT nepagrįstai kelia abejones dėl nemokumo administratorės administravimo išlaidų būtinumo, nes išlaidų būtinumas ir pagrįstumas jau buvo įvertintas 2021 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkime. Nemokumo administratorės, kompensuodama papildomas išlaidas iš grąžintos PVM permokos kreditorių nustatytų išlaidų ribų neviršijo. Be to, tokios išlaidos, kaip ūkio bei biuro išlaidos, taip pat išlaidos susijusios su buhalterine apskaita yra patiriamos visą bankroto laikotarpį iki įmonės išregistravimo. Šiuo atveju, buvo kompensuotos išlaidos už laikotarpį nuo galutinės ataskaitos parengimo iki ataskaitos patvirtinimo teisme. Administravimo išlaidos šiuo laikotarpiu buvo patirtos, nes Bendrovei teko ruošti paaiškinimus ginčui su VMI, o teikiant teismui prašymą dėl galutinės ataskaitos patvirtinimo reikėjo susisteminti ir pateikti didžiulius kiekius buhalterinių duomenų. Po galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo nemokumo administratorė privalėjo atlikti eilę veiksmų. Pvz., skirstant 674 217,24 Eur sumą, į banką reikėjo sukelti ir pervesti pinigines lėšas kreditoriams, kurių iš viso yra 192. Tą patį reikėjo atlikti ir kreditoriams skirstant VMI grąžintą PVM permoką. Be to, pateikus prašymą VMI dėl PVM permokos grąžinimo VMI pareikalavo pateikti papildomus dokumentus – reikėjo pateikti GPM313 (53 darbuotojų), GPM312 (53 darbuotojų) deklaracijas. Šiems veiksmams atlikti reikėjo pagalbos iš Bendrovės samdomų finansininkų. AVNT Išvadoje kelia abejones dėl patirtų teisinių išlaidų tikslingumo, tačiau neatsižvelgia į susiklosčiusią faktinę situaciją, kad teisines išlaidas nulėmė tai, jog baigiamajame bankroto etape nemokumo administratorei nuolat teko gintis nuo nepagrįstų VMI reikalavimų ir (ar) skundų.

Pareiškėjai apibendrindami nurodo, kad nėra pagrindo konstatuoti nemokumo administratorės ir tuo metu vadovo pareigas ėjusio T. K. kaltės dėl padarytų pažeidimų, kadangi pareiškėjai, vykdydami bankroto procedūras, veikė teisėtai.

Pareiškėjų vertinimu, nemokumo administratorės veiksmai, kurie AVNT yra įvardijami kaip pažeidžiantys JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3, 12 punktų ir 93 straipsnio 1 dalies nuostatas, buvo nulemti objektyvių priežasčių, todėl paskirta nuobauda yra neproporcinga ir pareiškėjų teises akivaizdžiai riboja daugiau, negu yra reikalinga nuobaudos tikslams pasiekti. Be to, UAB „Atveika“ nemokumo administratorės veiklą vykdo nuo 2001 m. lapkričio 12 d., T. K. nemokumo administratoriaus veikla užsiima nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. Per visą šį laikotarpį pareiškėjų veikloje niekada nebuvo nustatyta panašių ar kitokių pažeidimų, šis pažeidimas yra pirmasis per visą pareiškėjų profesinę karjerą. Pareiškėjų nuomone, tokia griežta poveikio priemonė šiuo atveju jiems buvo paskirta nepagrįstai. Šiuo konkrečiu atveju pats neplaninis veiklos patikrinimas bei jų veiksmų teisėtumo svarstymas priežiūros tarnyboje pareiškėjams yra pakankama atliktų veiksmų įvertinimo priemonė.

Atsakovė AVNT atsiliepime į pareiškėjų skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Bendrovės galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytos visos bankroto proceso administravimo išlaidos (įskaitant ir bazinį atlygį), tiek kintamasis atlygis buvo padengti, t. y. bankroto proceso pajamų pakako pilnam atsiskaitymui su nemokumo administratore ir kitų bankroto proceso administravimo išlaidų padengimui. Po Įmonės galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo teisme iš Bendrovės lėšų negalėjo būti dengiamos jokios išlaidos, nenurodytos minėtoje ataskaitoje. Mokesčių permoka (41 961 Eur), kurios susigrąžinimas buvo inicijuotas ir kuri buvo grąžinta Bendrovei jau po Bendrovės galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo, turėjo būti proporcingai paskirstyta Bendrovės kreditoriams, tačiau dalį gautos mokesčių permokos (21 514,35 Eur) nemokumo administratorė neteisėtai ir nepagrįstai pervedė, kaip nurodė pati, advokatei, advokato padėjėjui ir sau, taip dengdama, nemokumo administratorės teigimu, po galutinės bankroto ataskaitos parengimo atsiradusias bankroto proceso administravimo išlaidas. Tokios pačios pozicijos dėl nemokumo administratorės veiksmų laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 28 d. nutartyje konstatuodamas, kad nemokumo administratorius negali iš VMI gautos permokos sumos dengti papildomų administravimo išlaidų ir nemokumo administratorius turi atlikti veiksmus, susijusius su gautos mokesčių permokos paskirstymu kreditoriams, proporcingai jų turimiems reikalavimams, iki Bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Pažymi, kad AVNT neturi duomenų, kad iki Bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ar po šio išregistravimo Bendrovės kreditoriams buvo proporcingai paskirstyta visa jiems priklausanti suma.

AVNT vertinimu, nemokumo administratorė pažeidė JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3, 12 punktus ir 93 straipsnio 1 dalį, kadangi nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos, t. y., padengus galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas visas bankroto proceso administravimo išlaidas ir po galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo teisme Bendrovei gavus papildomų pajamų, nemokumo administratorė neteisėtai ir nepagrįstai nepaskirstė papildomų bankroto proceso pajamų kreditoriams, o dengė galutinėje bankroto ataskaitoje nenurodytas ir kreditorių nepatvirtintas išlaidas.

Pažymi, kad JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3, 12 punktų ir 93 straipsnio 1 dalies pažeidimas šiuo atveju laikytinas labai reikšmingu, kadangi yra susijęs su vieno iš esminių bankroto proceso reikalavimų – kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo – nesilaikymu ir nenustatyta, kad šį pažeidimą būtų lėmusios objektyvios, jį bent iš dalies pateisinti galinčios priežastys, be to, pažeidimas, turimais duomenimis, iki šiol nėra ištaisytas net ir po Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų.

Nurodo, kad pagal iki JANĮ galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normas, nemokumo administratorius veiklos ataskaitas turėjo teikti kreditoriams pareikalavus (ĮBĮ 11 straipsnis 5 dalis 25 punktas). Tačiau naujai įsigaliojęs JANĮ nustato privalomą tik vienos galutinės veiklos ataskaitos, kuri siejama su bankroto proceso pabaiga, pateikimą ir tvirtinimą (JANĮ 99 straipsnis). Bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimu yra patvirtinama bankroto proceso administravimo išlaidų riba ir jos patvirtinimas nereiškia, kad visa sąmata ar kuo didesnė jos dalis privalo būti panaudota. Nemokumo administratorius, veikdamas bankrutuojančio (likviduojamo dėl bankroto) juridinio asmens ir jo kreditorių interesais, turi taupiai ir efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį. Bankroto proceso metu patiriamos išlaidos gali būti priskiriamos bankroto proceso administravimo išlaidoms, jeigu: atsirado po bankroto bylos iškėlimo; yra būtinos, tiesiogiai susijusios su bankroto proceso procedūromis. Bankroto proceso metu patiriamos išlaidos gali būti dengiamos iš bankrutuojančio (likviduojamo dėl bankroto) juridinio asmens lėšų, jeigu jos priskiriamos bankroto proceso administravimo išlaidoms ir laikomasi JANĮ nustatytų procedūrų. Nemokumo administratorius negali dengti bankrutuojančiam (likviduojamam dėl bankroto), o ne jam priklausančiomis lėšomis išlaidų, kurios nebuvo nurodytos galutinėje bankroto ataskaitoje. Galutinė bankroto ataskaita yra vienintelė JANĮ nurodyta ataskaita, kurios tvirtinimu kreditorių susirinkimas patvirtina ir nemokumo administratoriaus turėtas bankroto proceso administravimo išlaidas. Po galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo priskaičiuojant naujų išlaidų, nenurodytų šioje ataskaitoje, ir jas apmokant bankrutuojančio (likviduojamo dėl bankroto) lėšomis, iš esmės eliminuojama galimybė kreditoriams spręsti dėl bankroto proceso administravimo išlaidų tvirtinimo ir teikti savo paaiškinimus (prieštaravimus) dėl šių išlaidų bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kadangi šie paaiškinimai (prieštaravimai) teikiami tik galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo šiame teisme metu.

Pažymi, kad nors šiuo atveju po Bendrovės galutinės bankroto ataskaitos teisme patvirtinimo apskritai negalėjo būti apmokamos jokios šioje ataskaitoje nenurodytos išlaidos, atkreipia dėmesį į tai, kad po Bendrovės galutinės bankroto ataskaitos teisme patvirtinimo nemokumo administratorės apmokėtos išlaidos kelia pagrįstų abejonių jų būtinumu ir pagrįstumu. Nemokumo administratorė advokatei ir advokato padėjėjui sumokėjo net 9 600 Eur Bendrovės lėšų, nors po Bendrovės galutinės bankroto ataskaitos parengimo iš esmės visos bankroto procedūros buvo baigtos ir šios išlaidos patirtos ne tiek ginant Bendrovės ir jos kreditorių interesus, kiek nemokumo administratorei ginant savo parengtą Bendrovės galutinę bankroto ataskaitą. Nėra pakankamo pagrindo teigti, kad nemokomo administratorei, kaip savo srities profesionalei, teikiant paaiškinimus dėl savo parengtos ataskaitos turinio buvo būtina pasitelkti išorės subjektus. Atsižvelgiant į tai, kad po Bendrovės galutinės bankroto ataskaitos parengimo iš esmės visos bankroto procedūros buvo baigtos, abejotinas yra ir santykinai didelės Bendrovės lėšų (11 914,35 Eur) sumos sau išsimokėjimas už Bendrovei suteiktas finansinės apskaitos paslaugas, biuro ir organizacinės technikos nuomą už apytiksliai 5 mėn. laikotarpį, tuo labiau, kad, vadovaujantis suformuota teismų praktika, prie administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su paties administratoriaus vykdoma ūkine komercine veikla, pvz., ryšių paslaugos, įskaitant interneto, fakso ir telefoninio ryšio paslaugas, kurios paprastai yra fiksuotos bei laikytinos susijusiomis su bankroto administratoriaus vykdoma ūkine komercine veikla, taip pat administratoriaus biuro technikos (spausdintuvų, kopijavimo aparatų, popieriaus, kompiuterių ir pan.) naudojimo sąnaudos, kuri yra būtina administratoriaus veikloje, kaip ir automobilio draudimas, jo einamasis remontas. Remiantis teismų praktikos išaiškinimais, prie administravimo išlaidų nepriskirtinos iš išlaidos patalpoms (jų nuomai ir kt.), kuriose nemokumo administratorius vykdo savo ūkinę komercinę veiklą. Be to, nemokumo administratorei už bankroto proceso administravimą ir jo rezultatus yra mokamas bazinis ir kintamasis atlygiai, kuriuos nemokumo administratorė yra išsimokėjusi.

Pažymi, kad pareiškėjų nurodomoje Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartyje (33– 34 p.) yra pasisakoma dėl galutinės ataskaitos tvirtinimo, tai yra apskaitytos 7 210 Eur PVM permokos neįtraukimo į galutinę bankroto ataskaitą, ir teismo pateikti bendro pobūdžio paaiškinimai neprieštarauja AVNT išvadoms, o Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartyje pasisakyta būtent dėl jau susigrąžintos 41 961 Eur PVM permokos paskirstymo, kur išaiškinta, kad nemokumo administratorė negalėjo iš šių lėšų dengti kaip papildomų administravimo išlaidų.

Pareiškėjai skunde nurodė, kad apribojimas 6 mėnesius neleisti administruoti naujų juridinių asmenų nemokumo procesų pareiškėjams sukels itin didelius neigiamus padarinius, kadangi tai faktiškai reiškia, kad 6 mėnesius pareiškėjai negalės vykdyti savo pagrindinės veiklos ir iš to uždirbti pajamas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokių teiginių pagrįstumą. Be kita ko, tokie pareiškėjų teiginiai klaidina teismą, nes pareiškėjai ir toliau galės vykdyti veiklą, tai yra užbaiginėti jau pradėtus (turimus) nemokumo procesus. Konstatuotas pažeidimas yra susijęs su vieno iš esminių bankroto proceso reikalavimų – kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo – nesilaikymu, be to, pažeidimas, turimais duomenimis, iki šiol, tai yra iki AVNT įsakymo priėmimo, nėra ištaisytas net ir po Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų. AVNT nuomone, tokiu nemokumo administratorės netinkamu veikimu sukeliama žala teisiškai saugomoms vertybėms, nemokumo administratoriaus profesijos reputacijai, mažinamas pasitikėjimas bankroto procesais. AVNT vertinimu, pareiškėjų teiginiai, kad skirta poveikio priemonė yra neproporcinga ir pareiškėjų teises akivaizdžiai riboja daugiau, negu yra reikalinga nuobaudos tikslams pasiekti, visiškai nepagrįsti.

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl AVNT Įsakymo, kuriuo UAB „Atveika, kaip Bendrovės nemokumo administratorei, ir T. K.-K. (pagal GRT duomenis T. K.), kaip UAB „Atveika“ darbuotojui veikusiam jos vardu, už JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3, 12 punktų ir 93 straipsnio 1 dalių pažeidimus skirtos poveikio priemonės – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 6 mėnesių laikotarpiui, teisėtumo ir pagrįstumo.

VMI 2023 m. birželio 22 d. kreipėsi į AVNT su skundu, kuriuo prašė inicijuoti patikrinimą dėl nemokumo administratorės UAB „Atveika“ (įgaliotas asmuo T. K.) pareigų, nustatytų teisės aktuose, tinkamo vykdymo Bendrovės bankroto byloje. Skunde nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi iškėlė Bendrovei nemokumo (bankroto) bylą; nemokumo administratore paskirta UAB „Atveika“, įgaliotu asmeniu T. K.. Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi patvirtinta nemokumo administratorės parengta 2022 m. spalio 3 d. galutinė Bendrovės bankroto ataskaita. Po galutinės ataskaitos patvirtinimo Bendrovės įgalioti asmenys VMI 2022 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą grąžinti mokesčių permoką (41 961,00 Eur) už 2022 m. sausio, vasario, balandžio, birželio ir lapkričio mėn. VMI 2023 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 331-14909 Bendrovei grąžino 41 961 Eur deklaruotą permoką. Nemokumo administratorė 2023 m vasario 8 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, su prašymu patvirtinti patikslintą Bendrovės kreditorių reikalavimų sąrašą. Prašymo esmė – nurodyta, kad grąžino Bendrovei 41 961 Eur permoką, iš kurios dalies nemokumo administratorė tenkino kreditorių reikalavimus (iš jų VMI kaip finansinio reikalavimo tenkinimas 2023 m. vasario 3 d. papildomai pervesta 149,86 Eur.), o iš kitos – dengė nuo 2022 m. spalio 3 d. patirtas papildomas administravimo išlaidas, neviršydama kreditorių susirinkime patvirtintos sąmatos. Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 20 d. nutartimi netenkino atsakovės nemokumo administratorės UAB „Atveika“ prašymo patikslinti Bendrovės bankroto byloje patvirtintą kreditorių reikalavimų sąrašą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs nemokumo administratorės skundą, 2023 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-327-798/2023, kuri įsiteisėja ir yra vykdytina nuo jos priėmimo dienos, Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Pažymėjo, kad nepaisant to, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-327-798/2023 vykdytina iš karto, nuo 2023 m. kovo 28 d. papildomos įmokos (paskirstant neteisėtai panaudotą grąžintą PVM sumą 21 549,35 Eur priskaičiuotų administravimo išlaidų dengimui) VMI, kaip kreditorės, finansinis reikalavimas nėra pervesta.

AVNT 2023 m. liepos 12 d. informavo nemokumo administratorę ir VMI, kad nusprendė atlikti neplaninį nemokumo administratorės veiklos patikrinimą dėl VMI skunde keliamų klausimų (toliau – Patikrinimas). Taip pat paprašė nemokumo administratorės iki 2023 m. liepos 26 d. pateikti išsamius paaiškinimus į skunde keliamus klausimus ir juos pagrindžiančių dokumentų kopijas ir, nemokumo administratorės nuomone, kitą svarbią informaciją nagrinėjamais klausimais.

AVNT 2023 m. spalio 25 d. Išvadoje Nr. D4-3067 nurodė, kad nemokumo administratorė pažeidė JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3, 12 punktus ir 93 straipsnio 1 dalį, nes nemokumo administratorė nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos, t. y., padengus galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas visas bankroto proceso administravimo išlaidas ir po galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo teisme Bendrovei gavus papildomų pajamų, nemokumo administratorė neteisėtai ir nepagrįstai nepaskirstė papildomų bankroto proceso pajamų kreditoriams, o dengė galutinėje bankroto ataskaitoje nenurodytas ir kreditorių nepatvirtintas išlaidas. Vadovaujantis JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad nustatytas pažeidimas laikytinas labai reikšmingu, kad jis nebuvo ištaisytas po Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų, kad yra viena atsakingų asmenų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau yra ir viena šių asmenų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, siūlė: a) nemokumo administratorei, kaip Bendrovės bankroto administratorei, skirti vidutinio griežtumo poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 6 mėnesių laikotarpiui; b) T. K.-K. (nemokumo administratorės darbuotojas, atsakingas už Bendrovės bankroto proceso administravimą), kaip nemokumo administratoriaus vardu veikusiam ir pažeidimą padariusiam nemokumo administratoriui, skirti vidutinio griežtumo poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 6 mėnesių laikotarpiui.

AVNT kreipėsi į Nemokumo priežiūros komitetą, kuris išnagrinėjęs 2023 m. lapkričio 17 d. posėdyje AVNT kreipimesi nurodytas aplinkybes, parengė Nemokumo priežiūros komiteto posėdžio 2023 m. lapkričio 20 d. protokolą Nr. 7. Į posėdį buvo pakviestas T. K.. Posėdyje nutarta pritarti AVNT siūlymui skirti pareiškėjams JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą poveikio priemonę.

Skundžiamu Įsakymu už patikrinimo metu nustatytą JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3, 12 punktų ir 93 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nemokumo administratoriams UAB „Atveika“ (Nemokumo administratorių sąrašo Nr. N-JA0023), kaip subjektui, atsakingam už Bendrovės bankroto proceso administravimą, ir T. K.-K. (Nemokumo administratorių sąrašo Nr. N-FA0180), kaip UAB „Atveika“ darbuotojui (nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui), veikusiam UAB „Atveika“ vardu ir padariusiam pažeidimą, nuspręsta skirti JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 6 mėnesiams.

Pareiškėjai, nesutikdami su AVNT Įsakymu, kreipėsi į teismą su skundu.

Ginčo teisiniams santykiams taikytinos JANĮ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) nuostatos, susijusios su tinkamu nemokumo administratoriaus pareigų vykdymu, administruojant Bendrovės bankroto (nemokumo) procesą.

Juridinių asmenų nemokumo procesas grindžiamas šiais principai: 1) efektyvumo principas (nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį), 2) kreditorių lygiateisiškumo principas (panašaus pobūdžio reikalavimus turintiems kreditoriams suteikiamos lygios galimybės dalyvauti nemokumo procese, siekiant savo reikalavimų tenkinimo ir ginant kitas savo teises ir teisėtus interesus), 3) skaidrumo principas (informacija apie nemokumo procesą būtų laiku prieinama visiems nemokumo procese dalyvaujantiems asmenims, siekiant užtikrinti šių asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimą, išskyrus atvejus, kai reikia apsaugoti teisės aktais saugomus asmens duomenis ar komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją), 4) teisėjo vadovavimo nemokumo procesui principas (teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą), 5) profesionalumo principas (nemokumo procesus administruojantys asmenys turi vykdyti savo pareigas profesionaliai, užtikrindami aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį ir elgdamiesi taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją)(JANĮ 3 str.).

Pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punktą, paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus, o pagal to paties straipsnio 12 punktą tenkina kreditorių reikalavimus šio įstatymo nustatyta tvarka.

JANĮ 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas. Be to, JANĮ 93 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad juridinio asmens turtą, kuris liko patenkinus kreditorių reikalavimus ir apmokėjus bankroto proceso išlaidas, nemokumo administratorius perduoda juridinio asmens dalyviams vadovaudamasis konkretaus juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančiu įstatymu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl nemokumo administratoriaus atsakomybės yra išaiškinęs, kad nemokumo administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to nemokumo administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei).

Pareiškėjai skunde nurodo, kad AVNT konstatuodama JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 ir 12 punktų ir 93 straipsnio 1 dalies pažeidimus, nemotyvavo kaip pasireiškė šie pažeidimai. Šie pareiškėjų argumentai stokoja pagrįstumo.

Iš AVNT Išvados matyti, kad išvada, jog nemokumo administratorė pažeidė JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 ir 12 punktus bei 93 straipsnio 1 dalį, padaryta nustačius, jog nesilaikyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos, t. y., padengus galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas visas bankroto proceso administravimo išlaidas iš po galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo teisme Bendrovės gautų papildomų pajamų, nemokumo administratorius neteisėtai ir nepagrįstai nepaskirstė papildomų bankroto proceso pajamų kreditoriams, o dengė galutinėje bankroto ataskaitoje nenurodytas ir kreditorių nepatvirtintas išlaidas. Taigi nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjais, kad nemotyvuotas jiems konstatuotų pažeidimų nustatymas.

Be to, pareiškėjai skunde teigia, kad nesutinka su AVNT išvada, kad po galutinės bankroto ataskaitos parengimo iš esmės visos bankroto procedūros buvo baigtos ir jokios išlaidos negalėjo būti patirtos. Nemokumo administratoriai skunde pažymi, kad po galutinės ataskaitos patvirtinimo nemokumo administratorius privalėjo atlikti daug veiksmų: paskirstyti 674 217,24 Eur Bendrovės kreditoriams, kurių iš viso yra 192; bendrovei gavus iš VMI PVM permoką, ši suma taip pat turėjo būti paskirstyta; pateikus VMI prašymą grąžinti Bendrovei PVM permoką, VMI įpareigojo nemokumo administratorių pateikti papildomus dokumentus, o šiems veiksmams atlikti reikėjo finansininkų pagalbos. Pažymėtina, kad pareiškėjų dėstomos aplinkybės ir teikiami argumentai yra įvertinti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų.

Iš byloje pateiktų teismų procesinių dokumentų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-261-413/2022, patvirtino nemokumo administratorės 2022 m. spalio 3 d. parengtą galutinę Bendrovės bankroto ataskaitą, patvirtintą 2022 m. spalio 18 d. kreditorių susirinkime. Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu pripažino Bendrovės pabaigą. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartimi civilinės bylos Nr. 2A-336-567/2023 Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 20 d. nutartimi netenkino atsakovės nemokumo administratorės UAB „Atveika“ prašymo patikslinti Bendrovės bankroto byloje patvirtintą kreditorių reikalavimų sąrašą. Teismas nustatė, kad 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi yra patvirtinta Bendrovės galutinė bankroto ataskaita. Nemokumo administratorė 2022 m. gruodžio 9 d. prašyme dėl Bendrovės pabaigos nepateikė duomenų apie patirtas papildomas administravimo išlaidas. Teismui pateiktame 2023 m. vasario 8 d. prašyme dėl kreditorių reikalavimų patikslinimo nurodyta, jog, po 2022 m. spalio 3 d. galutinės ataskaitos parengimo buvo patirtos papildomos teisinių paslaugų, buhalterinės, biuro, organizacinės technikos nuomos išlaidos, iš viso 21 514,35 Eur. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės nemokumo administratorė nesilaikė turto (pinigų) paskirstymo kreditoriams tvarkos ir jos prašymo netenkino. Pažymėta, kad visais atvejais, jeigu buvo patirtos papildomos administravimo išlaidos, dėl jų pagrįstumo sprendžia ne teismas, o kreditoriai (JANĮ 75 straipsnis). Į bylą nebuvo pateikta duomenų, kad papildomos išlaidos buvo būtinos ir joms pritarė Bendrovės kreditoriai. Pagal teismų praktikos išaiškinimus, jeigu po sprendimo dėl įmonės pabaigos atsiranda turto, jis turi būti paskirstytas proporcingai kreditoriams, tačiau iš tokio turto negali būti dengiamos administravimo išlaidos. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 28 d. nutartimi civilinės bylos Nr. 2-327-798/2023 Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusioje nutartyje nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria patvirtinta nemokumo administratorės parengta 2022 m. spalio 3 d. galutinė bankroto ataskaita, nurodyta, jog Bendrovės bankroto proceso metu buvo patvirtinta administravimo išlaidų suma 207 636 Eur (su PVM), tačiau administravimo išlaidoms išleista 171 600 Eur (su PVM), t. y. 36 036 Eur mažiau nei buvo patvirtinta kreditorių susirinkime. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad teikiant prašymą dėl Bendrovės pabaigos nemokumo administratorė nepateikė jokių duomenų apie patirtas papildomas administravimo išlaidas nei nuo 2022 m. spalio 3 d., kai buvo parengta galutinė bankroto ataskaita, nei nuo 2022 m. lapkričio 29 d., kai teismo nutartimi buvo patvirtinta galutinė bankroto ataskaita. Tuo tarpu teismui 2023 m. vasario 8 d. pateiktame prašyme dėl kreditorių reikalavimų patikslinimo nurodyta, kad po galutinės ataskaitos parengimo, t. y. nuo 2022 m. spalio 3 d. buvo patirtos papildomos išlaidos, kurios siekia 21 514,35 Eur. Pažymėjo, kad jeigu po teismo patvirtintos galutinės bankroto ataskaitos buvo patirtos papildomos administravimo išlaidos, nemokumo administratorė UAB „Atveika“ privalėjo sušaukti Bendrovės kreditorių susirinkimą ir jam pateikti paaiškinimus ir įrodymus dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo (JANĮ 75 straipsnio 5, 6 dalys). Byloje nėra įrodymų, kad Bendrovės kreditorių susirinkimas patvirtino 21 549,35 Eur dydžio papildomą Bendrovės bankroto administravimo išlaidų sumą, todėl nemokumo administratorė UAB „Atveika“ negali iš VMI gautos permokos sumos dengti papildomas administravimo išlaidas. Teismas pažymėjo, kad Bendrovės nemokumo administratorė turi atlikti veiksmus, susijusius su gautos mokesčių permokos (41 961 Eur) paskirstymu kreditoriams, proporcingai jų turimiems reikalavimams, iki atsakovės Bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-490-407/2022).

Įvertinus teismų procesinių sprendimų (nutarčių) išaiškinimus bei nustatytas faktines aplinkybes, nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjais, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartyje, kuria buvo patvirtinta Bendrovės galutinė bankroto ataskaita, teismas išaiškino, kad po galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo papildomai gautos lėšos pirmiausiai paskiriamos administravimo išlaidos padengti, o likutis skirstomas kreditoriams, nes teismui nebuvo pateikti duomenys apie patirtas nemokumo administratorės papildomas administravimo išlaidas. Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartyje nevertino po teismo patvirtintos galutinės bankroto ataskaitos patirtų papildomų administravimo išlaidų. Tuo tarpu tiek įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 20 d. nutartyje, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 28 d. įsiteisėjusioje nutartyje išaiškinta, kad jeigu po teismo patvirtintos galutinės bankroto ataskaitos buvo patirtos papildomos administravimo išlaidos, nemokumo administratorė UAB „Atveika“ privalėjo sušaukti Bendrovės kreditorių susirinkimą ir jam pateikti paaiškinimus ir įrodymus dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo (JANĮ 75 straipsnio 5, 6 dalys). Dėl to darytina išvada, kad nemokumo administratorė negalėjo būti teismo nutartimi suklaidinta dėl šių išlaidų padengimo tvarkos, nes teismas, jau minėta, šio klausimo nesprendė. Aplinkybė, kad Bendrovės bankroto proceso metu buvo patvirtinta administravimo išlaidų suma 207 636 Eur (su PVM), tačiau administravimo išlaidoms išleista 171 600 Eur (su PVM), t. y. 36 036 Eur mažiau nei buvo patvirtinta kreditorių susirinkime, nesudaro pagrindo išvadai, kad nemokumo administratorė galėjo dengti galutinėje bankroto ataskaitoje nenurodytas ir kreditorių susirinkime nepatvirtintas išlaidas.

Tad pareiškėjų skunde pateikiamas teisinio reguliavimo aiškinimas neatitinka esminių nemokumo proceso principų, o būtent teismo vadovavimo nemokumo procesui, nemokumo proceso skaidrumo ir kreditorių lygiateisiškumo principų, laikymosi.

AVNT išaiškinimai, nurodyti Nemokumo priežiūros komiteto posėdžio 2023 m. lapkričio 20 d. protokole Nr. 7 ir Išvadoje, kurie laikytini sudėtinėmis skundžiamo administracinio sprendimo dalimis, atitinka Bendrovės bankroto byloje bendrosios kompetencijos teismų pateiktus išaiškinimus procesiniuose sprendimuose (nutartyse).

Pareiškėjų teiginys, kad po teismo patvirtintos galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo nemokumo administratorė patyrė būtinas administravimo išlaidas teisiškai nėra reikšmingas, nes nemokumo administratorės patirtas papildomas administravimo išlaidas pirmiausia turėjo įvertinti Bendrovės kreditoriai, nemokumo administratorės sušauktame susirinkime, apie jas turėjo būti informuotas teismas vėliausiai teikiant prašymą priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos. Byloje nėra duomenų, kad tai buvo padaryta.

Tad pritartina AVNT, kad JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3, 12 punktų ir 93 straipsnio 1 dalies pažeidimas yra susijęs su vieno iš esminių bankroto proceso reikalavimų – kuo didesnio kreditorių reikalavimo tenkinimo – nesilaikymu.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad nemokumo administratorė po teismo patvirtintos galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo iš papildomai gautų pajamų neteisėtai padengė kreditorių susirinkime nepatvirtintas ir galutinėje bankroto ataskaitoje bei pranešime dėl juridinio asmens pabaigos neaptartas administravimo išlaidas bei šiais savo veiksmais pažeidė tiek Bendrovės, tiek kreditorių interesus, nes nebuvo atsiskaityta su kreditoriais ir, be kita ko, kreditoriai negalėjo įvertinti nemokumo administratorės papildomų išlaidų būtinumo ir pagrįstumo. Teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su pagrįsta AVNT išvada, kad nemokumo administratorė UAB „Atveika“ ir jos vardu veikęs darbuotojas (abu pareiškėjai) pažeidė JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3, 12 punktus ir 93 straipsnio 1 dalį.

Kaip minėta, Įsakymu pareiškėjams buvo skirta poveikio priemonė – teisės būti paskirtiems nemokumo administratoriais administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas 6 mėn.

Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo (JANĮ 136 str. 1 d.). Priežiūros institucija gali skirti JANĮ 136 straipsnio 2 dalyje numatytus nurodymus arba, jeigu nesilaikoma šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, - vieną iš šių poveikio priemonių: 1) įspėjimą; 2) teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų; 3) teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą (JANĮ 136 str. 3 d.).

Be to, priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių juridinių asmenų veiklos priežiūrą ir nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, taip pat gali duoti nurodymus ir (arba) skirti poveikio priemonę nemokumo administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už tikrinamo proceso administravimą (JANĮ 136 str. 4 d.).

Pareiškėjai skunde nurodo, kad apribojimas 6 mėnesius neleisti administruoti naujų juridinių asmenų nemokumo procesų pareiškėjams sukels itin didelius neigiamus padarinius, nes jie 6 mėnesius jie negalės vykdyti savo pagrindinės veiklos.

Skirdama nuobaudą, AVNT vadovavosi JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi.

Pareiškėjų teiginiai, kad jie 6 mėnesius negalės vykdyti savo pagrindinės veiklos yra nepagrįsti, nes pareiškėjai gali tęsti iki poveikio priemonės skyrimo pradėtus nemokumo procesus.

Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgia į šias aplinkybes: 1) nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumą ir trukmę; 2) atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes (JANĮ 137 str. 1 d.).

Pažymėtina tai, kad pareiškėjai – profesionalūs bankroto administratoriai, jiems teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, juos saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai, todėl nemokumo administratoriai (pareiškėjai) turi itin svarbius įgaliojimus, o kartu ir pareigą veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad nemokumo administratoriai privalo laikytis nemokumą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau nagrinėjamuoju atveju šios pareigos nesilaikė, todėl nagrinėjamuoju atveju nemokumo administratoriams paskirta poveikio priemonė yra proporcinga poveikio priemonė vertinant ją visų nustatytų aplinkybių aspektu. Be to, teisės būti paskirtiems nemokumo administratoriais administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus nustatytas minimalus JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintas apribojimas – 6 mėn. Pareiškėjai nepateikė įrodymų dėl netinkamo poveikio priemonės parinkimo, nes neįrodė JANĮ 137 str. 1 d. nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių netinkamo nustatymo ar kvalifikavimo, t. y. kad buvo netinkamai nustatyta reikalavimų pažeidimo reikšmingumas ar trukmė ar atsakomybę sunkinančios arba lengvinančios aplinkybės. Vien pareiškėjų nurodoma aplinkybė, kad šis konstatuotas pažeidimas yra pirmasis pažeidimas per pareiškėjų profesinę karjerą, nesudaro pagrindo, atsižvelgus į aukščiau nustatytas pažeidimo aplinkybes, jo reikšmingumą bei nesant duomenų apie pažeidimo pašalinimą, svarstyti, kad pareiškėjams paskirta neproporcinga poveikio priemonė.

Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Įsakymas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl nėra pagrindo jo naikinti nei pareiškėjų skunde nurodytais, nei kitais argumentais, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti pareiškėjų UAB „Atveika“ ir T. K. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.