Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-07-17 · Civilinė byla Nr. e2S-607-856/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-17
Bylos Nr.
e2S-607-856/2017
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-01065-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas
E. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-607-856/2017Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01065-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.14.8.2; 3.3.2.4.
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. V. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1732-187/2017, kuria atsisakyta priimti ieškinį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. V. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti išlaikymo dydį, nustatytą Telšių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-399-671/2006, ir priteisti iš atsakovo P. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos po 190 Eur kas mėnesį dukrai R. S. iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ją lėšų tvarkytoja; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės E. V. ieškinį, išaiškino, jog ieškovė turi teisę kreiptis į Didžiosios Britanijos atitinkamą teismą.

Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje atsakovo gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo faktinę gyvenamąją vietą (mieste), nepateikė. Gyventojų registro duomenimis atsakovas viešai nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, tačiau yra deklaravęs išvykimą į Rusiją.

Teismas nustatė, kad ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, ji su dukra gyvena Anglijoje, dukra ten lanko mokyklą. Ieškovė yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku nuolat gyvena Didžiojoje Britanijoje, kuri ir laikoma ieškovės ir vaiko gyvenamoji vieta. Kadangi įprastinė vaiko (kreditoriaus) gyvenamoji vieta yra Didžiojoje Britanijoje, todėl Didžiosios Britanijos teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 3 straipsnio tiek b, tiek d punktų pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė E. V. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Ieškovei yra žinoma, kad atsakovas P. M. nuolat gyvena Lietuvoje ir jo faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad jis deklaravo išvykimą į Rusiją, kai jis pats yra Lietuvos Respublikos pilietis ir nuolat gyvena Lietuvoje, nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškinį.

Atsakovas išlaikymą teikia siųsdamas piniginę perlaidą per AB DNB bankas, ką patvirtina 2017-05-04 darytas pavedimas ieškovei 57,92 Eur sumai. Ieškovei žinoma, kad atsakovas gyvena su savo tėvais adresu (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

5.3.Vadovaujantis CPK 30 str. 12 p., teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovei. Ieškovė pageidauja, kad jos ir vaiko R. S., kaip Lietuvos Respublikos piliečių, ginčas su atsakovu, kaip Lietuvos Respublikos piliečiu, būtų nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teisme, t. y. pagal atsakovo faktinę gyvenamąją vietą, kuri yra (mieste).

5.4. Nepriėmus ieškinio ir jo neišsiuntus atsakovui, nėra galimybės patikrinti, ar atsakovas tikrai gyvena ieškinyje nurodytu adresu. Be to, procesinius dokumentus įteikus šeimos nariams, jie apie dokumentų gavimą privalės informuoti atsakovą, kur jis bebūtų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile (nuolatinė gyvenamoji vieta) principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis).

Remiantis CPK 784 ir 785 straipsniais, šeimos bylos, jei nors viena ginčo šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Nagrinėjamoje byloje ginčo tarptautinis (užsienio) elementas yra susijęs su Europos Sąjungos valstybe nare – Jungtine Karalyste, todėl reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 „Dėl jurisdikcijos taikytinos teisės, teismo sprendimų, pripažinimo bei vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje“ nuostatomis.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinio reikalavimo dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo teismingumo klausimas spręstinas vadovaujantis aukščiau minėtame reglamente įtvirtintomis teismingumo taisyklėmis. Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe.

Ieškovė, teikdama ieškinį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, ieškinyje nurodė savo gyvenamosios vietos adresą Jungtinėje Karalystėje, o atsakovo – Lietuvoje (mieste), taigi, ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo E. V. reiškė pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio teismingumo klausimą, sprendė, kad ieškovė ir nepilnametis vaikas gyvena D. B., todėl jurisdikciją nagrinėti šią bylą turi D. B. teismas, t. y. teismingumo klausimą išsprendė pagal ieškovės ir jos dukters nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas nutartyje konstatavo, kad gyventojų registro duomenimis atsakovas P. M. nėra viešai deklaravęs gyvenamosios vietos, tačiau yra deklaravęs išvykimą į Rusiją, todėl sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo faktinė gyvenamoji vieta yra (mieste). Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, aplinkybių, susijusių su atsakovo įprastinės gyvenamosios vietos nustatymu, netyrė ir jų nesiaiškino, apsiribodamas aplinkybe, jog atsakovas Lietuvoje nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. Kaip jau minėta, Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 3 straipsnio a punkto norma reglamentuoja jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas pagal atsakovo įprastinę gyvenamąją vietą, o ne pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Taigi, teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nenagrinėjo galimybės ieškinio reikalavimų teismingumo klausimą spręsti pagal atsakovo įprastinę gyvenamąją vietą, remiantis Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a punktu, o jurisdikcijos klausimą nepagrįstai išsprendė pagal kreditorės (ieškovės) įprastinę gyvenamąją vietą (3 str. b punktas.). Pagal CPK 30 straipsnio 4 dalį, ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Palengvinant kreipimosi į teismą tvarką, siekiama užtikrinti mažiau socialiai apsaugotų asmenų, atstovaujančių ir ginančių nepilnamečių asmenų interesus, teises. Ši taisyklė taikoma ir dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, dydžio padidinimo ir priteisimo iš atsakovo. Tokį ieškinio reikalavimą yra pagrindas vertinti kaip pareiškimą, paduotą ginant silpnesnės šalies - nepilnamečio vaiko - teises ir turtinius interesus. Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui (CPK 30 straipsnio 12 dalis). Todėl darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai pasinaudojo CPK 30 straipsnio 4 dalyje nustatyta alternatyvaus teismingumo taisykle. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016 konstatavo, kad tais atvejais, kai pareikštas ieškinys yra susijęs su tarptautiniu elementu, jo priėmimo klausimą sprendžiantis teismas, nustatęs, kad iš ieškinio ir kartu su juo pateiktų įrodymų nėra pakankamo pagrindo spręsti dėl pareikštų reikalavimų teismingumo, turi taikyti trūkumų šalinimo institutą, t. y. nurodyti ieškovui pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos teismui sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų teismingumo.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylos jurisdikcijos klausimą, nepagrįstai vadovavosi Tarybos reglamento (EB) 4/2009 3 straipsnio b ir d punktų nuostatomis, nes ieškovė ieškinį reiškė pagal atsakovo gyvenamąją vietą (mieste), remdamasi Tarybos reglamento (EB) 4/2009 3 straipsnio a punktu (pagal atsakovo įprastinę gyvenamąją vietą). Teismas turėjo vertinti įrodymus, susijusius su įprastine atsakovo gyvenamąja vieta (Reglamento 3 str. a punktas), o ne su deklaruota gyvenamąja vieta, tačiau šių aplinkybių nesiaiškino ir jų nevertino. Iš naujo nagrinėjant ieškinio priėmimo klausimą, taikytinas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, įpareigojant ieškovę pateikti įrodymus, patvirtinančius atsakovo įprastinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, (mieste), tačiau pastebėtina, jog teismas net nesiuntė byloje procesinių dokumentų atsakovui ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (mieste), todėl neaišku, kuo remiantis padarė išvadas, jog atsakovas nurodytu adresu negyvena.

15. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė aukščiau nurodyto reglamento nuostatas, todėl neteisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą. Skundžiama nutartis naikinama ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė