- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-01-27
- Bylos Nr.
- 1-171-834/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Nukentėjusysis
- I. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1 3 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams;
2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;
3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi minėta bausmė pakeista į areštą 90 (devyniasdešimt) parų;
4) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams;
5) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (aštuoniems) mėnesiams,
6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. rugpjūčio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 30 (trisdešimt) parų areštu.
7) Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. vasario 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 60 (šešiasdešimt) parų areštu.
8) Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 10 (dešimt) mėnesių terminuotas laisvės atėmimas (bausmė atlikta),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (du epizodai),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. B.
sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, o būtent, jis, 2025 m. spalio 23 d., apie 19.00 val., gyvenamajame kemperyje, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės I. B. atžvilgiu, tai yra tyčia, kartu gulint lovoje, įkando jai į nosį padarydamas nukentėjusiajai I. B. nosies žaizdą, t. y. sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Taip pat, V. B. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, o būtent, jis, 2025 m. spalio 24 d., apie 18.00 val., gyvenamajame kemperyje, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės I. B. atžvilgiu, tai yra tyčia, virtuviniu puodu trenkė jai tris kartus į galvos sritį padarydamas nukentėjusiajai I. B. dvi muštines žaizdas viršugalvyje su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva ir kairės akies vokų kraujosruva, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė fizinį skausmą.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. B. dėl pirmojo epizodo (teismo pastaba – 2025 m. spalio 23 d., 140 straipsnio 2 dalies epizodas) nurodė, kad buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl neprisimena, kas tiksliai įvyko, neatsimena ir kandimo fakto. Paaiškino, jog nukentėjusioji sakė, kad jai buvo įkasta į nosį, ir jis tiki, kad taip galėjo būti, nes ant nosies matėsi kažkokia žymė. Kaltinamasis nurodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, nes buvo nemažai išgėręs, alkoholį vartojo kartu su savo žmona, kiek išgėrė neprisimena, tačiau teigė, kad „daug“, ir neatsimena, kas nutiko tarp jų; taip pat spėjo, kad sugyventinė galėjo šaukti, jog skauda. Kaltinamasis savo elgesį vertino blogai, nurodė besigailintis, aiškino, kad alkoholis „daro viską“, nurodė bandęs gydytis nuo alkoholio, tačiau po gydymosi esą pradėdavo gerti dar daugiau. Kaltinamasis paaiškino, kad buvo „užsikodavęs“, bet vis tiek vartodavo alkoholį, nurodė, kad po įvykio alkoholio nevartoja ir, jo teigimu, nukentėjusioji taip pat nevartoja, taip pat nurodė vis dar nešiojantis apykoję. Dėl antrojo epizodo (teismo pastaba – 2025 m. spalio 24 d., 140 straipsnio 2 dalies epizodas) kaltinamasis paaiškino, kad konfliktas kilo buityje dėl kiaušinių lukštų ir puodo, nurodė, jog lukštus padėjo ne ten, kur, nukentėjusiosios teigimu, reikėjo, t. y. neišmetė į šiukšlinę, o padėjo prie mikrobangų krosnelės, ir pridūrė, kad lukštus galima išmesti ir vėliau. Kaltinamasis nurodė, kad su nukentėjusiąja negali būti kartu, kai vartoja alkoholį, paaiškino, kad visos jam inkriminuojamos veikos prieš nukentėjusiąją buvo padarytos jam esant išgėrus, tačiau teigė, jog vis tiek liks kartu. Nurodė, kad anksčiau konfliktų metu išeidavo iš namų ir porą dienų negrįždavo, tikino, kad daugiau konfliktų nebus ir kad tai nepasikartos. Paaiškino, kad nukentėjusioji sunkiai serga ir jai sunku vienai būti namuose, taip pat nurodė, jog pas nukentėjusiąją atvažiavo, nes mieste nėra darbo. Kaltinamasis nurodė neprisimenantis, kiek kartų trenkė puodu, tačiau neatmetė, kad galėjo būti apie tris kartus, ir patvirtino pripažįstantis tai, kas nurodyta kaltinime, bei kaltę pripažįstantis visiškai. Kaltinamasis nurodė su nukentėjusiąja gyvenantis apie 20 metų, neprisimenantis, kada buvo pirmasis teistumas dėl nukentėjusiosios, nurodė ketinantis ateityje įsidarbinti, teigė nevartojantis alkoholio nuo spalio 24 d., nurodė laiką leidžiantis su anūkais ir vaikais, kur, jo teigimu, niekas nevartoja alkoholio. Kaltinamasis teigė manantis, kad gydytis nuo alkoholizmo yra beprasmiška ir kad su tuo sugebės susitvarkyti be pagalbos, aiškino, jog alkoholį kartu vartodavo su žmona, abu esą būdavo iniciatoriai, nurodė, kad nukentėjusioji gali vartoti alkoholį, o jis nebegers, ir jei kas nutiktų, jis išeis iš namų. Kaltinamasis nurodė atlyginsiantis civilinį ieškinį, paaiškino dirbęs traktoriaus vairuotoju, tačiau pametęs teises, pats traktoriaus neturintis, taip pat patikslino, kad traktoriaus teises pametė labai seniai, naujų dar neišsiėmė, alkoholį perka iš pinigų, gautų už pavienius darbus, gauna pašalpą iš Užimtumo tarnybos, jo pašalpa yra 240 Eur, ir teigė, kad per porą mėnesių galės atlyginti 239 Eur.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji I. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad iki įvykio su kaltinamuoju vartojo alkoholį labai gausiai. Ji nurodė, jog gavę kaupiamuosius pinigus iš banko ėmė intensyviai gerti, ir paaiškino, kad iki įvykio apie savaitę gėrė, todėl įvykio dieną, jos teigimu, nedaug ir išgėrė. Nukentėjusioji nurodė, kad sugyventinis yra nežmoniškai pavydus, tačiau pabrėžė neturinti jam jokių pretenzijų, nes, kaip pati paaiškino, jos charakteris taip pat sudėtingas. Ji nurodė, kad viskas būna gerai, kai nevartojamas alkoholis, tačiau gavus apie 4 000 Eur jų šeimoje prasidėjo alkoholio vartojimas, ir paaiškino, kad spėjo pragerti apie 200 Eur. Nukentėjusioji teigė svarstanti galimybę nebegerti, nes šiuo metu yra remisijoje dėl ligos. Ji nurodė, kad kaltinamasis turėtų būti baudžiamas lygtinai, ir paaiškino, kad jai būtų sunku gyventi atskirai, nes, jos teigimu, niekas jai nepadeda, sūnus nepadeda, o šiuo metu ji gyvena viena. Nukentėjusioji nurodė neturinti ūkio. Ji paaiškino esanti pensininkė ir papildomai dirbanti slaugytoja, slauganti močiutę, taip pat nurodė, kad įvykio metu nieko neprižiūrėjo. Nukentėjusioji patvirtino, kad abu su kaltinamuoju buvo alkoholio vartojimo iniciatoriai, taip pat nurodė, kad jie buvo „užsikodavę“ nuo alkoholio. Ji nurodė, kad dirbdama nevartoja alkoholio, o laisvadieniais išgeria alaus, ir paaiškino mananti, jog sugyventinis galbūt ir nebegeria. Ji nurodė, kad puodo jai nereikia, ir patvirtino ketinanti toliau gyventi su kaltinamuoju, nes, jos teigimu, nežino, ką darytų viena. Nukentėjusioji paaiškino, kad jeigu kaltinamajam būtų skirtas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jos manymu, jiems pavyktų nevartoti alkoholio. Ji nurodė nejaučianti baimės dėl sugyventinio ir pažymėjo, kad per tą laiką kaltinamasis pas ją nebuvo atėjęs. Nukentėjusioji nurodė, kad sugyventinis teigia, jog pats negeria ir negers. Ji paaiškino, kad pati buvo metus laiko negėrusi, ir teigė, jog jie stengsis nevartoti alkoholio. Nukentėjusioji pabrėžė, kad abu su kaltinamuoju nesusitvardo dėl alkoholio vartojimo. Ji nurodė nejaučianti grėsmės, kad sugyventinis galėtų ją labai sužaloti. Ji taip pat nurodė, kad vaikai anksčiau labai pykdavo ant jų dėl alkoholio vartojimo, tačiau mato, jog sugyventinis jai padeda, ir paaiškino, kad ūkyje sugyventinis jai reikalingas kaip vyriškos rankos. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis jai atsiprašė telefonu ir ji jam atleido.
Teisiamojo posėdžio metu V. B., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai:
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. B. nurodė, kad su I. B. yra sugyventiniai ir kartu gyvena apie 20 metų, gyvena jos kemperyje, stovinčiame (duomenys neskelbtini), namo numerio nėra. V. B. paaiškino, kad 2025 m. spalio 24 d. jis kartu su I. B. vartojo alkoholį, gėrė alų ir degtinę, o tikslaus laiko neprisimena, tačiau nurodė, kad tai galėjo būti vakare, apie 19.00 val., kai jis puode išsivirė kiaušinius, juos nusilupo, o lukštus padėjo prie mikrobangų krosnelės. Dėl to, kad lukštų neišmetė, I. B. tai nepatiko, ji pradėjo konfliktuoti ir rėkti, o jis, būdamas stipriai neblaivus, taip pat nesusitvardė, prisidėjo prie konflikto ir galėjo vartoti necenzūrinius žodžius, kurių neprisimena. Įtariamasis nurodė, kad paėmė puodą (į kurią ranką neprisimena) ir trenkė I. B. puodu į galvos sritį, tačiau kuria puodo vieta trenkė ir kur tiksliai pataikė, neprisimena, tik žino, kad smūgis buvo į galvos sritį. Jis taip pat paaiškino, kad neprisimena, ar smūgiavo daugiau nei vieną kartą, nes buvo stipriai neblaivus. V. B. nurodė išsigandęs, kai I. B. pradėjo stipriai bėgti kraujas, todėl jis pašildė vandens, plovė jai galvą ir uždėjo rankšluostį ant galvos, o po šio įvykio jie nebesipyko. Jis paaiškino, kad emocijoms nurimus jie dar kartu vartojo alkoholį, ir jiems abiem neatrodė, jog sužalojimas yra toks rimtas, kad reikėtų kviesti medikus. V. B. nurodė, kad jis išėjo į parduotuvę nupirkti dar alkoholio, o grįžęs I. B. namuose neberado, buvo likęs tik jos telefonas, tačiau po kiek laiko ji grįžo. Pasak įtariamojo, I. B. jam paaiškino, jog jam išėjus į parduotuvę ji nuėjo pas netoliese gyvenantį sūnų, šis iškvietė policiją, atvyko ir greitoji medicinos pagalba, kuri ją išvežė į ligoninę, kur jai galvoje buvo susiūta žaizda. Įtariamasis pabrėžė, kad nuo policijos nebėgo ir nežinojo, jog ji buvo iškviesta, nes jam grįžus namuose nieko nebuvo. Jis taip pat nurodė, kad po įvykio toliau su I. B. vartojo alkoholį, alkoholį jie vartoja kasdien, o po įvykio visą savaitgalį vartojo kartu ir nebesipyksta, jis I. B. nuoširdžiai atsiprašė. Atsakydamas į klausimą dėl galimo smurto prieš I. B. 2025 m. spalio 23 d., V. B. paaiškino, kad tą dieną taip pat vartojo alkoholį, tarp jų kilo konfliktas, jis prisimena, kad I. B. ant jo rėkė, o jis nesusitvardė ir įkando jai į nosį, tačiau jam tuo metu atrodė, kad įkando nestipriai, o tolimesnių aplinkybių neprisimena, nes buvo labai girtas. Jis nurodė, kad kiek prisimena, sugyventinei žaizdos nebuvo, iš karto matėsi tik paraudimas. Įtariamasis pabrėžė, kad dėl visų savo veiksmų labai gailisi, yra atsiprašęs, jie yra susitaikę, o jų santykiai esą tokie jau apie 20 metų: jie kartu vartoja daug alkoholio, susipyksta, nesusitvardo vienas kito atžvilgiu, tačiau išsiblaivę vėl gyvena taikiai. V. B. taip pat nurodė, kad kol vyks ikiteisminis tyrimas jis gyvens pas dukrą K. B., adresu (duomenys neskelbtini), ir daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neturi (1 b. t., b. l. 124–126).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. B. nurodė, kad dėl inkriminuojamų veikų kaltę pripažįsta visiškai. Jis paaiškino, kad Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, psichiškai yra sveikas, parodymus duoti sutinka ir juos duos lietuvių kalba. Įtariamasis prašė vadovautis jo pirminiais parodymais, tačiau juos papildė, nurodydamas, kad pirmosios apklausos metu teigė trenkęs su puodu vieną kartą, visgi dėl konflikto metu buvusio neblaivumo tiksliai neprisimena ir neatmeta galimybės, jog smūgių galėjo būti daugiau, galbūt tiek, kiek nurodyta įtarime. Jis nurodė, kad jam labai gėda dėl tokio poelgio, teigė, jog dėl visko kaltas alkoholis, nes išgėrus jam „vis kažkas nutinka“, o išsiblaivęs dalies įvykių nebeprisimena, ir pakartojo, kad nuoširdžiai gailisi bei prisipažįsta. Atsakydamas į tyrėjos klausimą dėl jam paskirtos kardomosios priemonės nesilaikymo ir lankymosi pas sugyventinę kaime, V. B. paaiškino, kad mieste darbo nėra, o nuvykęs į kaimą gali užsidirbti šiek tiek pinigų padėdamas vietiniams gyventojams ūkiuose ar kaimynui statybose. Jis nurodė, kad vakar po darbų buvo pavargęs ir tingėjo važiuoti pas dukrą, todėl užėjo pas sugyventinę I. B., pripažino suprantantis, jog pasielgė neteisingai ir pažeidė kardomąją priemonę, tačiau aiškino ją mylintis ir teigė, kad jie negali vienas be kito, nors alkoholis daro neigiamą įtaką jų elgesiui. Taip pat V. B. patikslino, kad pirminės apklausos metu nurodė neteisingą dukros adresą, o tikrasis adresas yra (duomenys neskelbtini), dėl ko atsiprašė, aiškindamas, kad Vilniaus gerai nepažįsta ir yra kaimo žmogus (1 b. t., b. l. 132–134).
2025 m. spalio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjas Faustas Leleika tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė, kad 2025 m. spalio 24 d., apie 18.50 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, stacionariame namuke (vagonėlyje), V. B. panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę I. B., t. y. paėmęs virtuvinį puodą nežinomu smūgių skaičiumi sudavė jai į įvairias galvos sritis, dėl ko I. B. pajuto fizinį skausmą (1 b. t., b. l. 1–4).
2025 m. spalio 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Rita Jakeliūnienė tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-37768-25 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies požymius. Pranešime pažymėta, kad 2025 m. spalio 24 d., apie 18.00 val., gyvenamajame kemperyje, esančiame (duomenys neskelbtini)., V. B. konflikto metu panaudojo fizinį smurtą sugyventinės I. B. atžvilgiu, t. y. tyčia virtuviniu puodu tris kartus sudavė jai į galvos sritį, dėl ko nukentėjusioji pajuto fizinį skausmą. Taip pat nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta I. B. parodė, jog V. B. smurtavo prieš ją ir 2025 m. spalio 23 d., apie 19.00 val., tame pačiame gyvenamajame kemperyje, konflikto metu tyčia įkando jai į nosį, dėl ko ji taip pat pajuto fizinį skausmą (1 b. t., b. l. 5–6).
Iš PRĮR išrašo matyti, kad 2025 m. spalio 24 d. 18.59 val. Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas pranešimas, jog pranešėją sumušė vyras ir moteris kraujuoja iš galvos. Pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, pranešime pateikta informacija pasitvirtino. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2025 m. spalio 24 d., apie 18.50 val., (duomenys neskelbtini), stacionariame namuke (vagonėlyje, koordinatės (duomenys neskelbtini)), V. B. panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę I. B., t. y. paėmęs virtuvinį puodą nežinomu smūgių skaičiumi sudavė jai į įvairias galvos sritis, dėl ko nukentėjusioji pajuto fizinį skausmą. Taip pat nurodyta, kad Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje I. B. buvo diagnozuota galvos plaukuotosios dalies žaizda (1 b. t., b. l. 12–15).
2025 m. spalio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjas Faustas Leleika tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodė, kad atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini)gatvėje, netoli pastato Nr. 34, buvo pastebėtas stacionarus namukas (vagonėlis), kurio koordinatės (duomenys neskelbtini). Duris atidarė pranešėja I. B., kuriai nustatytas 2,62 promilės girtumas, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, ant rūbų ir galvos srities matėsi raudonos spalvos dėmės. I. B. nenoriai bendravo ir teigė, kad kvietė greitąją medicinos pagalbą, o ne policijos pareigūnus, nes stipriai kraujuoja iš galvos. Tęsiant bendravimą su neblaivia pranešėja buvo nustatyta, kad apie 18.50 val. ji kartu su sugyventiniu V. B. minėto vagonėlio viduje vartojo alkoholinius gėrimus, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu V. B. ją vadino įžeidžiančiais žodžiais, o vėliau nuo virtuvinių baldų lentynos paėmė sidabrinės spalvos virtuvinį puodą ir nenustatytą kartų skaičių sudavė I. B. į galvos bei veido sritis. I. B. nurodė, kad jam baigus naudoti fizinį smurtą, ji paėmė telefoną ir paskambino 112, po ko V. B. pasišalino nežinoma kryptimi. Pranešėja taip pat paaiškino, kad V. B. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, kad bendrą ūkį jie veda apie 20 metų, tačiau ji jo bijo ir anksčiau nerašė pareiškimų, nes V. B. esą grasino padegti jos stacionarų namuką, jeigu ji kreipsis pagalbos, vis dėlto šiuo atveju ji nurodė norinti pateikti pareiškimą. Kadangi I. B. stipriai kraujavo galvos sritis, jai darėsi bloga ir ji praradinėjo sąmonę, ji greitosios medicinos pagalbos brigados buvo pristatyta apžiūrai į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Tarnybiniame pranešime taip pat pažymėta, kad įvykio vietoje buvo netvarka, išmėtyti buities daiktai ir matėsi girtavimo pėdsakai (1 b. t., b. l. 16–18).
2025 m. spalio 24 d. 19.45 val. I. B. alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKB0201, buvo nustatytas 2,62 promilės girtumas (1 b. t., b. l. 19–20).
2025 m. lapkričio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota įvykio vietos apžiūra (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas objektas – stacionarus namukas, esantis (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)), kurio artimiausias namas yra adresu (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad į stacionarų namuką patenkama pro metalines pilkos spalvos duris, už kurių yra virtuvės patalpa, kur kairėje pusėje matomos medinės pakabinamos ir pastatomos spintelės su įvairiais buities daiktais, taip pat matoma balta skalbimo mašina, ant kurios padėta balta mikrobangų krosnelė. Pro virtuvės patalpą matoma svetainės dalis, kur kairėje pusėje pastatytas pilkos spalvos šaldytuvas „Snaigė“, už jo – sofa su patalais, šalia – medinis stalas su balta staltiese ir dubeniu, už stalo – lova su patalais, dešiniau – medinė komoda su juodos spalvos televizoriumi ir virš jo pakabinta medinė spintelė su stiklu, šalia matomi įvairūs daiktai, įvykiui reikšmės neturintys, taip pat matoma įvairių spalvų sofa su sudėtais drabužiais. Toliau, išeinant iš svetainės patalpos ir einant tiesiai, apžiūrėtas miegamasis kambarys, kuriame kairėje pusėje matoma lova su patalais, o šalia – patiestas kilimas ir sustatyta lauko avalynė. Apžiūros metu iš įvykio vietos paimtas ir supakuotas į pakuotę Nr. 1 virtuvinis puodas su rankena, ant kurio rankenos matomos raudonos spalvos dėmės (tai užfiksuota fotolentelėje). Protokole pažymėta, kad įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta, o daugiau reikšmingų tyrimui objektų nerasta ir nepaimta (1 b. t., b. l. 22–30).
2025 m. spalio 29 d. apklausta kaip liudytoja ir 2025 m. spalio 28 d. nutarimu pripažinta nukentėjusiąja I. B. parodė, kad su V. B. yra sugyventiniai ir kartu gyvena apie 20 metų, o jis gyvena jai priklausančiame vagonėlyje (duomenys neskelbtini), kuris tikslaus adreso neturi. Ji nurodė, kad jiems vartojant alkoholį tarp jų kyla konfliktai, V. B. jos atžvilgiu smurtauja ir yra ne kartą teistas dėl smurto jos atžvilgiu, tačiau kai abu yra blaivūs, jie susitaiko ir nesipyksta. Nukentėjusioji paaiškino, kad 2025 m. spalio 23 d., tikslaus laiko neprisimindama, tačiau vakare, galimai apie 19.00 val., jie abu buvo stipriai neblaivūs, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio priežasties ji neprisimena, ir jiems gulint lovoje miegamajame V. B. pasisukęs šonu įkando jai į nosį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, matėsi kandimo žymė, nors kraujas nebėgo, o nosis buvo paraudusi. Ji nurodė, kad daugiau smurtinių veiksmų tą kartą nebuvo, jie nebesipyko ir užmigo, o kitą rytą ant nosies matėsi mėlynė ir žaizdelė, kuri iki apklausos dar nebuvo visiškai sugijusi. Nukentėjusioji paaiškino, kad nosį skaudėjo kandimo metu, vėliau skausmo nejuto, tačiau liko žaizda, policijos ji nekvietė, nes jai gėda, kad pareigūnai nuolat pas juos važiuoja, o medicininės pagalbos dėl nosies nereikėjo, ir daugiau apie šį įvykį pasakyti negali, nes abu buvo labai girti. Ji taip pat nurodė, kad 2025 m. spalio 24 d. jie visą dieną vartojo alkoholį, o vakare, galimai apie 18.00 val., nusprendė pasigaminti maisto: V. B. išvirė kiaušinius, pradėjo juos lupti ir lukštus padėjo prie mikrobangų krosnelės, jų neišmesdamas, dėl ko ji supyko ir pradėjo jam priekaištauti, o netrukus tarp jų kilo konfliktas virtuvėje, jiems stovint vienas prieš kitą. Nukentėjusioji parodė, kad V. B. paėmė puodą, laikydamas jį už rankenos, ir staiga tris kartus iš eilės trenkė jai puodu į galvos sritį, labiau į dešinę pusę, nuo ko jai iš karto pradėjo stipriai bėgti kraujas, smūgiai buvo stiprūs ir ji pajuto fizinį skausmą. Ji nurodė, kad V. B. išsigando, konfliktas baigėsi, jis pradėjo jai plauti galvą, pilti jodą ir dėti rankšluosčius, o vėliau išėjo į parduotuvę, tuo metu ji išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, nes norėjo, kad ją apžiūrėtų. Nukentėjusioji paaiškino, kad nesulaukus greitosios V. B. grįžo, ji liepė jam išvažiuoti ir pasakė, kad jos sūnus iškvietė pagalbą ir atvyks policija, nors tai buvo netiesa, siekiant išvengti naujo konflikto, ir tuomet V. B. išvažiavo. Vėliau atvykę policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos medikai nusprendė ją išvežti į ligoninę, kur jai buvo susiūta galva ir ji paleista gydytis ambulatoriškai. Nukentėjusioji nurodė, kad grįžus namo po kiek laiko sugrįžo ir V. B., atsiprašinėjo, verkė, sakė jos ieškojęs, ir ji visą savaitgalį dar praleido kartu su juo, tačiau nurodė, kad prieš dieną jis gavo teismo nutartį, draudžiančią gyventi ir bendrauti su ja, todėl nuo tos dienos jis pas ją nebegyvena ir, kiek jai žinoma, išvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę pas dukrą. Ji taip pat pažymėjo, kad iki įvykio puodas nebuvo sulenktas, o po smūgių puodo dugnas įsilenkė. I. B. nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš, asmeniškai V. B. pretenzijų neturi, policijos ji nekvietė, jai reikėjo tik medikų pagalbos, jis nuoširdžiai atsiprašė, ji jam atleido, ir daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neturi (1 b. t., b. l. 34–36, 39–41).
2025 m. spalio 29 d. papildomai apklausta nukentėjusioji I. B. paaiškino, kad jos kairės pusės akyje yra atsiradusi mėlynė ir akis sutinusi, tačiau nurodė, jog niekas jos nemušė ir V. B. daugiau jokių fizinių veiksmų jos atžvilgiu nenaudojo. Ji taip pat pažymėjo, kad patinimas ir raudonumas prasidėjo šį pirmadienį, tikslios priežasties nežino, tačiau neatmetė galimybės, kad tai galėjo būti susiję su sutrenkta galva (1 b. t., b. l. 37–38).
2025 m. spalio 29 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuoti patikslinti nukentėjusiosios I. B. 2025 m. spalio 29 d. parodymai. Protokole nurodyta, kad siekiant patikslinti kūno sužalojimo mechanizmą nukentėjusiajai buvo pasiūlyta patikslinti parodymus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato patalpose, apklausos kambaryje, ant manekeno pademonstruojant, kokius veiksmus ir kaip 2025 m. spalio 23 d. bei 2025 m. spalio 24 d. jos atžvilgiu atliko įtariamasis V. B., o manekenas buvo naudojamas pavaizduoti nukentėjusiosios padėtį. Patikslindama 2025 m. spalio 23 d. įvykio aplinkybes, nukentėjusioji paaiškino ir parodė, kad konflikto metu ji su V. B. buvo miegamajame ir gulėjo lovoje, po to V. B. pasisuko šonu ir įkando jai į nosį, taip pat nurodė ir parodė vietą, kur buvo įkandimas, paaiškindama, kad ant nosies buvo kandimo žymė ir žaizda. Patikslindama 2025 m. spalio 24 d. įvykio aplinkybes, nukentėjusioji paaiškino ir parodė, kad konflikto metu ji su V. B. stovėjo virtuvėje vienas priešais kitą, tuomet V. B. paėmė į ranką virtuvinį puodą (į kurią ranką nukentėjusioji neprisimena), iškėlė jį jai virš galvos ir puodu sudavė jai į galvos sritį tris kartus iš eilės, taip pat parodė, į kurią galvos pusę buvo suduota, paaiškino, kad po smūgių stipriai bėgo kraujas, ir nurodė, kuria puodo vieta V. B. trenkė (1 b. t., b. l. 78–84).
2025 m. spalio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 3829/2025(01) nurodyta, kad, remiantis užduotyje pateiktomis įvykio aplinkybėmis bei I. B. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, I. B. nustatyti šie sužalojimai. Pirma, 2025 m. spalio 24 d. padarytos dvi muštinės žaizdos viršugalvyje su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva ir kairės akies vokų kraujosruva, kurios padarytos kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, ir galimai atitinka užduotyje nurodytas aplinkybes, kai kitam asmeniui suduota į viršugalvio sritį „virtuviniu puodu“. Šie sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o jų padarymas sukėlė fizinį skausmą. Antra, 2025 m. spalio 23 d. padaryta nosies žaizda, kuri atsirado kieto bukabriaunio daikto poveikyje, vienu trauminiu poveikiu, ir galimai atitinka užduotyje nurodytas aplinkybes, kai kitam asmeniui įkandama į nosį; šis sužalojimas taip pat įvertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir jo padarymas sukėlė skausmą. Išvadoje taip pat pažymėta, kad pirmame punkte nurodyti sužalojimai būdingi sužalojimams, padaromiems kitam asmeniui suduodant smūgius, ir nebūdingi sužalojimams, padaromiems sau pačiam, be to, šie sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamajai esant bet kokioje padėtyje, kai sužalotos vietos nebuvo uždengtos (1 b. t., b. l. 44–45).
2025 m. spalio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vieno garso ir vaizdo įrašo, nufilmuoto policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo („kūno“) kameromis 2025 m. spalio 24 d. įvykio vietoje, apžiūra. Nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „export-ccyws“, kurio trukmė 21 min. 49 sek., jis nufilmuotas 2025 m. spalio 24 d., o įrašo pradžios laikas 19.28.16 val. Protokole pažymėta, kad įraše matyti, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, vagonėlio duris pradaro moteris, tyrimo metu nustatyta kaip nukentėjusioji I. B., kuri nurodo, jog policijos nekvietė, o kvietė greitąją medicinos pagalbą. Moteris su pareigūnais nueina į miegamąjį kambarį, atsisėda ant lovos, o ant jos galvos, plaukų, veido ir kaklo srities matyti gausios raudonos spalvos dėmės, plaukai šlapi, marškinėliai taip pat gausiai ištepti raudona spalva, rankose ji laiko raudonos spalvos rankšluostį ir jį dedasi ant galvos, o jos balsas apibūdintas kaip susijaudinęs. Pareigūnui tikslinant įvykio aplinkybes ir klausiant, su kuo buvo suduota, moteris nueina į virtuvę, atidaro spintelę, tačiau puodo neranda ir pasako, kad tai buvo „toks puodas“, po to grįžta į miegamąjį ir vėl atsisėda ant lovos, o pareigūnai liepia jai ilsėtis ir laukti greitosios medicinos pagalbos. Protokole nurodyta, kad pareigūnui paklausus, kas ją sumušė, moteris atsako, jog tai sugyventinis V. B., o paklausus, ar smogta vieną kartą, ji nurodo, kad smogta ne vieną kartą, ir paaiškina, jog konfliktas kilo po to, kai V. B. ją vadino įžeidžiančiais žodžiais. Taip pat pažymėta, kad pareigūnui klausiant, kur sugyventinis pabėgo, moteris tikslios jo buvimo vietos nenurodo ir nurodo melavusi, jog pagalbos numeriu skambino sūnus, o ne ji. Toliau įraše, kaip nurodyta protokole, moteris sėdi ant lovos, pareigūnai apžiūri įvykio vietą ir ieško puodo, o moteris patikslina, kad puodas sidabrinės spalvos, su ilga rankena. Protokole užfiksuota, kad pareigūnė ant fotelio rado puodą, ant kurio rankenos matėsi raudonos spalvos dėmės, parodė jį moteriai, kuri patvirtino, kad tai tas pats puodas, o moteris sutiko būti nufotografuojama ir pareigūnė padarė moters sužalojimų nuotraukas. Taip pat nurodyta, kad moteris įraše papildomai paaiškino, jog prieš dieną jai buvo įkasta į nosį, o tą dieną ji buvo daužoma, ant nosies matėsi tamsios spalvos žymės. Vėliau įraše matoma atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada, medikai apžiūri moterį, tikslina, su kuo buvo suduota, moteris atsako, kad su puodu, o medikai bintuoja jai galvą; tuo metu pareigūnė dar kartą klausia, kiek kartų buvo suduota, ir moteris nurodo, kad tris kartus, taip pat pakartoja, jog prieš dieną jai buvo įkasta į nosį. Protokole pažymėta, kad medikui paklausus, ar dabar skauda sužalotą galvą, moteris neigiamai papurto galvą, jai alkotesteriu nustatytas 2,62 promilės girtumas, o vėliau ji su medikais išvyko į ligoninę, ir daugiau tyrimui reikšmingų duomenų vaizdo įraše nenustatyta (1 b. t., b. l. 94–95).
2025 m. spalio 29 d. daiktų apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad apžiūros objektas yra virtuvinis puodas, kuris 2025 m. spalio 24 d. buvo paimtas įvykio vietos apžiūros metu. Protokole nurodyta, kad virtuvinis puodas buvo įpakuotas į rudos spalvos popierinį voką su užrašu „RPK“, ant kurio taip pat matėsi užklijuotas barkodas Nr. IBPS-V-2896923-25(1). Atidarius voką, jame rastas sidabrinės spalvos puodas su rankena, o puodo rankena įvairiose vietose buvo sutepta raudonos spalvos dėmėmis. Taip pat pažymėta, kad ties puodo kairės pusės šonu (žiūrint tiesiai, kai rankena nukreipta žemyn) matoma metalo deformacija – įlenkimas į puodo vidų. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų ant apžiūros objekto nenustatyta (1 b. t., b. l. 85–89).
2025 m. lapkričio 5 d. kitų objektų apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūra. Nurodyta, kad apžiūrėtas garso įrašas pavadinimu „2025_10_24_18-50-07_(duomenys neskelbtini)“, įrašo data – 2025 m. spalio 24 d., įrašo pradžios laikas – 18.50.07 val., trukmė – 5 min. 13 sek. Protokole pažymėta, kad pokalbio metu BPC operatoriui atsiliepus numeriu 112 pranešėja iš pradžių teiraujasi, ar tai ne policija, ir kelis kartus pabrėžia policija netikinti, prašo greitosios medicinos pagalbos, nurodydama, kad ją sumušė vyras ir iš galvos stipriai bėga kraujas. Pokalbio metu pranešėja, verkiančiu balsu ir būdama susijaudinusi, pateikia buvimo vietą kaip Vilniaus rajoną, Daubarų kaimą, nurodo, kad gyvena vagonėlyje (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo numerio neturi, tačiau šalia esą gyvena dukra adresu (duomenys neskelbtini), taip pat patikslina, kad tai (duomenys neskelbtini) seniūnija, (duomenys neskelbtini) kaimas. Pranešėja nurodo bijanti, kad sugyventinis sudaužė jai galvą, o paklausta, kur vyras yra, atsako nežinanti, kur jis išėjo, ir patvirtina, kad pas ją namo numerio nėra. Pokalbyje pranešėja nurodo, kad jai 65 metai, patvirtina, jog kraujuoja iš galvos, ir paaiškina, kad jai buvo smogta puodu tris kartus. Ji taip pat nurodo savo vardą ir pavardę – I. B., o operatorius patikslina duomenis ir informuoja, kad pagalba informuojama ir ji turi laukti, papildomai paklausdamas, ar yra mažamečių vaikų, į ką pranešėja atsako, kad nėra (1 b. t., b. l. 92–93).
2025 m. lapkričio 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime „Dėl kardomosios priemonės nesilaikymo“ nurodyta, kad 2025 m. lapkričio 13 d. 13.10 val. policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR) buvo užregistruotas pranešimas ROIK 0125000675389, kurį pateikė I. B., kviesdama policiją, nes jos gyvenamuoju adresu atvyko sugyventinis V. B. ir, jos teigimu, nesilaikė jam paskirtos kardomosios priemonės. Į įvykį sureagavę policijos pareigūnai nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) rado V. B., kuriam nustatytas 3,60 promilės girtumo laipsnis, ir I. B., kuriai nustatytas 2,89 promilės girtumo laipsnis. Tarnybiniame pranešime pažymėta, kad I. B. nerišliai aiškino, jog V. B. negali su ja gyventi, nes jam esą skirtas 90 dienų orderis, tačiau tą dieną jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus, o vėliau susipyko, tačiau konflikto priežasties nė viena šalis nurodyti negalėjo. I. B. taip pat nurodė, kad V. B. anksčiau prieš ją smurtavo, tačiau dėl šių aplinkybių Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK jau atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame jam pritaikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas šalims gyventi skyrium. Pranešime pažymėta, kad tą dieną jokio smurto nebuvo. Tyrėjos nurodymu V. B. įteiktas šaukimas, užpildytas SAA orderis, o atsižvelgiant į tai, kad pavojų keliantis asmuo buvo neblaivus ir neturėjo kur vykti, suteikta socialinė pagalba ir V. B. nuvežtas pas dukrą adresu (duomenys neskelbtini). Tarnybiniame pranešime padaryta išvada, kad V. B. nesilaiko jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. B. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų, todėl tikslinga kreiptis į teismą dėl griežtesnės kardomosios priemonės skyrimo (1 b. t., b. l. 143).
Motyvuojamoji dalis
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, 2025 m. spalio 23 d. epizodas
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta įrodyta, kad V. B. 2025 m. spalio 23 d., vakare, apie 19.00 val., gyvenamajame kemperyje (vagonėlyje) (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę I. B. ir įkando jai į nosį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą.
Kaltinamojo V. B. kaltę, be jo paties prisipažinimo, patvirtina nukentėjusiosios I. B. nuoseklūs parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kur nukentėjusioji nurodė, kad su kaltinamuoju kartu gyvena apie 20 metų, o 2025 m. spalio 23 d. abu buvo stipriai neblaivūs, tarp jų kilo žodinis konfliktas, ir jiems gulint lovoje miegamajame V. B. pasisuko šonu bei įkando jai į nosį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, matėsi kandimo žymė, o kitą rytą buvo matoma mėlynė ir žaizdelė. Nukentėjusiosios nurodytas sužalojimo pobūdis ir jo atsiradimo mechanizmas sutampa su Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 3829/2025(01), kurioje konstatuota, kad I. B. nustatyta nosies žaizda galėjo būti padaryta nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kitam asmeniui įkandus į nosį, ir šis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, o jo padarymas sukėlė skausmą. Specialisto išvadoje taip pat pažymėta, kad nustatyti sužalojimai būdingi sužalojimams, padaromiems kito asmens veiksmais, ir nebūdingi susižalojimui pačiai sau. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti nukentėjusiosios parodymai bei specialisto išvada iš esmės sutampa su kaltinamojo duotais paaiškinimais, kur jis pripažino, kad 2025 m. spalio 23 d. vartojo alkoholį, kilo konfliktas, ir jis nesusitvardęs įkando I. B. į nosį. Nors vėliau teigė neprisimenantis detalių ir manęs, kad įkando nestipriai, teisiamajame posėdyje nurodė, kad dėl stipraus apsvaigimo tiksliai neprisimena, tačiau tiki, jog įkandimas galėjo būti, nes matė žymę ant nukentėjusiosios nosies. Papildomai pažymėtina, kad 2025 m. spalio 24 d. policijos pareigūnų kūno kamerų įrašo apžiūros protokole užfiksuota, jog nukentėjusioji pareigūnams nurodė, kad „vakar“ jai buvo įkasta į nosį, o ant nosies matėsi tamsios spalvos žymės, kas vertintina, kaip nukentėjusiosios ankstesnius parodymus patvirtinantys duomenys. Įvertinęs šiuos duomenis bei jų visumą, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios parodymai yra patikimi, nes jie iš esmės nekinta, yra logiški, detalizuoti ir patvirtinami objektyviais medicininiais duomenimis bei paties kaltinamojo paaiškinimais.
Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad V. B. veikė tyčia, nes įkandimas į nosį yra kryptingas fizinis veiksmas, kuriuo neišvengiamai sukeliami skausminiai pojūčiai, o nustatyta nosies žaizda ir dėl jos patirtas skausmas patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Taigi V. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 23 d. epizodas) bei įrodyti byloje esančių įrodymų visuma.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, 2025 m. spalio 24 d. epizodas
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad V. B. 2025 m. spalio 24 d., vakare, apie 18.00–18.50 val., gyvenamajame kemperyje (vagonėlyje) (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę I. B., t. y. virtuviniu puodu sudavė jai į galvos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą.
Kaltinamojo V. B. kaltę, be jo paties prisipažinimo, patvirtina nukentėjusiosios I. B. nuoseklūs parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kur nukentėjusioji nurodė, kad 2025 m. spalio 24 d. jie visą dieną vartojo alkoholį, o vakare, galimai apie 18.00 val., dėl buitinės situacijos virtuvėje tarp jų kilo konfliktas, jiems stovint vienas priešais kitą V. B. paėmė puodą, laikydamas jį už rankenos, ir staiga tris kartus iš eilės trenkė jai puodu į galvos sritį, labiau į dešinę pusę, nuo ko ji pajuto fizinį skausmą ir jai iš karto pradėjo stipriai bėgti kraujas. Nukentėjusiosios nurodytas smurto mechanizmas buvo patikslintas parodymų patikrinimo vietoje metu, kai nukentėjusioji ant manekeno pademonstravo, kad kaltinamasis paėmė virtuvinį puodą, iškėlė jį virš jos galvos ir sudavė į galvos sritį tris kartus iš eilės, taip pat parodė, į kurią galvos pusę buvo smūgiuota ir kuria puodo vieta suduota. Nukentėjusiosios parodymus papildo ir patvirtina 2025 m. spalio 24 d. bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame pranešėja nurodo, kad ją sumušė vyras, iš galvos stipriai bėga kraujas ir kad jai su puodu buvo suduota tris kartus, taip pat pateikia vietą – (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiosios būklė ir įvykio aplinkybės fiksuotos ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įraše – matyti, kad nukentėjusioji kraujuoja, jos galvos, plaukų, veido bei kaklo srityse yra gausios raudonos spalvos dėmės, ji rankose laiko ir ant galvos dedasi krauju suteptą rankšluostį, o pareigūnams nurodo, kad ją sumušė sugyventinis V. B., kad trenkė ne vieną kartą, ir vėliau patikslina, jog trenkė tris kartus. Tame pačiame įraše užfiksuota, kad pareigūnė rado sidabrinės spalvos puodą su ilga rankena, ant kurio rankenos matėsi raudonos spalvos dėmės, nukentėjusioji patvirtino, kad tai tas pats puodas, taip pat buvo fiksuojami nukentėjusiosios sužalojimai ir atvykus greitosios medicinos pagalbos brigadai jai buvo sutvarstyta galva, po ko ji išvyko į gydymo įstaigą. Nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės taip pat sutampa su PRĮR išrašo duomenimis, kad 2025 m. spalio 24 d. 18.59 val. policijai gautas pranešimas, jog pranešėją sumušė vyras ir moteris kraujuoja iš galvos, o nuvykus į vietą informacija pasitvirtino, be to, nurodyta, kad RVUL nukentėjusiajai diagnozuota galvos plaukuotosios dalies žaizda. Įvykio aplinkybės atitinka ir pareigūno tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje duomenis, kuriuose fiksuota nukentėjusiosios neblaivi būsena, matomi kraujo pėdsakai bei jos paaiškinimai, jog konfliktas kilo vartojant alkoholį, po ko kaltinamasis pasiėmė sidabrinės spalvos virtuvinį puodą ir smurtavo jos atžvilgiu, o nukentėjusioji dėl stipraus kraujavimo ir blogėjančios savijautos buvo pristatyta į ligoninę. Nukentėjusiosios neblaivumas patvirtinamas alkotesterio duomenimis – 2025 m. spalio 24 d. 19.45 val. jai nustatytas 2,62 promilės girtumas. Nukentėjusiosios nurodytas sužalojimų pobūdis ir jų atsiradimo mechanizmas sutampa su Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 3829/2025(01), kurioje konstatuota, kad I. B. nustatytos dvi muštinės žaizdos viršugalvyje su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva ir kairės akies vokų kraujosruva, padarytos kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, ir jos galimai atitinka nurodytas aplinkybes, kai kitam asmeniui suduota į viršugalvio sritį virtuviniu puodu 2025 m. spalio 24 d. Šie sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu, o jų padarymas sukėlė fizinį skausmą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje duoti nukentėjusiosios parodymai bei specialisto išvada iš esmės sutampa su kaltinamojo duotais paaiškinimais. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino, kad 2025 m. spalio 24 d. vartojo alkoholį, kilo konfliktas ir jis trenkė nukentėjusiajai puodu į galvos sritį, nors teigė neprisimenantis, kiek kartų smogė, o vėliau papildomai nurodė kaltę pripažįstantis visiškai ir neatmetė, kad smūgių galėjo būti tiek, kiek nurodyta įtarime.
Įvertinęs šiuos duomenis bei jų visumą, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios parodymai yra patikimi, nes jie iš esmės logiški, detalizuoti ir patvirtinami objektyviais duomenimis – garso ir vaizdo įrašais, medicininiais dokumentais bei specialisto išvada, taip pat paties kaltinamojo paaiškinimais. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad V. B. veikė tyčia, nes smūgiavimas kietu daiktu (virtuviniu puodu) į galvos sritį yra kryptingas fizinis veiksmas, kuriuo neišvengiamai sukeliami skausminiai pojūčiai ir sužalojimai, o nustatytos muštinės žaizdos, kraujosruvos ir dėl jų patirtas fizinis skausmas patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Taigi V. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 24 d. epizodas) bei įrodyti byloje esančių įrodymų visuma.
IV. Atsakomybės individualizavimo pagrindai ir motyvai
BK 54 straipsnio dalyje įtvirtintos aplinkybės, į kurias teismas, skirdamas bausmę turi atsižvelgti: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis yra teistas, pažymėtina, kad paskutinį kartą Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Remiantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, minėtas nusikaltimas laikytinas nesunkiu. V. B.nusikalto praėjus mažiau nei trims metams po šio teismo sprendimo. Papildomai pažymėtina, kad iš viso V. B. yra teistas aštuonis kartus, iš kurių visos nusikalstamos veikos buvo susijusios su smurto panaudojimu artimoje aplinkoje. Vadinasi, kaltinamasis yra linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių bei nedaryti išvadų dėl jo daromų veikų nusikalstamumo, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis pripažintinas recidyvistu.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veika kaltinamasis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis padarė dvi 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nusikalstamas veikas (du epizodai), priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis praeityje teistas aštuonis kartus, iš kurių dauguma yra analogiškos šiuo nuosprendžiu nagrinėjamoms veikoms. Kaltinamasis administracine tvarka yra baustas, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą, nėra.
Spręsdamas dėl bausmės rūšies ir dydžio, teismas vadovaujasi BK įtvirtintais bausmės skyrimo pagrindais ir tikslais bei vertina nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamų veikų padarymą ir po jų, taip pat ankstesnį teistumą ir tai, ar ankstesnės bausmės pasiekė savo tikslą. Teismas pažymi, kad V. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, pasireiškusias smurtiniais veiksmais artimoje aplinkoje šeimos nario (sugyventinės) atžvilgiu, todėl tokios veikos yra pavojingos ne tik nukentėjusiajai, bet ir visuomenės interesui užtikrinti asmens neliečiamumą bei saugumą šeimoje, o jų padarymas rodo kaltinamojo polinkį spręsti konfliktus smurtu. Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas nustato, kad V. B. yra daug kartų teistas – iš viso 8 kartus, iš kurių visos padarytos nusikalstamos veikos buvo susijusios su smurto panaudojimu artimoje aplinkoje. Teismas atkreipia dėmesį, kad naujas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. ankstesnis teistumas jo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo ir nepadarė jam reikiamos prevencinės įtakos. Priešingai, kaltinamojo pakartotinis nusikalstamų veikų padarymas, ypač smurtinių, leidžia daryti išvadą, kad jis sistemingai nepaiso teisės normų ir jam taikytos švelnesnės poveikio priemonės bei ankstesnės bausmės nebuvo veiksmingos siekiant pakeisti jo elgesį. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai – nubausti kaltinamąjį, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti prevenciją bei apginti visuomenę ir nukentėjusiąją – šiuo atveju negali būti pasiekti skiriant švelnesnes bausmių rūšis, nes jos akivaizdžiai nebuvo pakankamos anksčiau ir nesudarė prielaidų kaltinamojo elgesiui keistis. Todėl kaltinamajam skirtina bausmė, susijusi su laisvės atėmimu, kaip tinkamiausia ir proporcinga jo padarytų veikų pavojingumui bei jo asmenybei, atsižvelgiant į jo daugkartinį teistumą, neišnykusį teistumą nusikalstamų veikų padarymo metu ir pakartotinį smurtinių nusikalstamų veikų padarymą. Teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausmės rūšis šiuo atveju yra būtina siekiant realiai paveikti kaltinamąjį, užkirsti kelią tolesniam smurtui artimoje aplinkoje. Spręsdamas dėl bausmės termino, teismas atsižvelgia į konkretaus epizodo pavojingumo laipsnį, smurtinio veiksmo intensyvumą, padarinių pobūdį ir apimtį. Tuo pačiu nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina ir į nukentėjusiosios poziciją, kuri posėdžio metu prašė griežtai nebausti, teigė, jog dėl alkoholio vartojimo yra abu kalti. 2025 m. spalio 23 d. epizodas pasireiškė vienkartiniu smurtiniu veiksmu – įkandimu į nosį, dėl kurio nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau sužalojimas buvo lokalus ir nebuvo susijęs su daugkartiniais smūgiais ar padidinta rizika gyvybei ar sveikatai, todėl už šį epizodą teismas laiko pakankamu skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu 2025 m. spalio 24 d. epizode smurtas buvo intensyvesnis ir pavojingesnis – panaudotas kietas bukas daiktas (virtuvinis puodas), suduoti keli smūgiai į galvos sritį, kilo gausus kraujavimas, nustatytos dvi muštinės žaizdos viršugalvyje su kraujosruvomis, o pats poveikis pagal teismo medicinos išvadą buvo ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių, todėl šio epizodo pavojingumas yra didesnis, kas lemia griežtesnį terminą – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Taigi, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo charakterizuojančią medžiagą (ankstesnius teistumus bei bausmės veiksmingumą), nusikalstamos veikos pobūdį, konstatuoja, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2025 m. spalio 23 d. epizodas) skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2025 m. spalio 24 d. epizodas) skirtina 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
BK 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai (BK 63 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. B. padarė du atskirus nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 140 straipsnio 2 dalyje, epizodus, t. y. 2025 m. spalio 23 d. ir 2025 m. spalio 24 d., todėl tai nėra vienkartinis, atsitiktinis smurtinis protrūkis, o pakartotiniai kaltinamojo veiksmai, nukreipti prieš tą pačią nukentėjusiąją – sugyventinę I. B.. Kiekvienas epizodas turi savarankišką pavojingumą ir atskirai didina kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės apimtį, nes pirmuoju atveju panaudotas fizinis smurtas įkandant, o antruoju – smurtas buvo intensyvesnis ir pavojingesnis, panaudojant kietą daiktą ir suduodant smūgius į galvos sritį. Spręsdamas dėl bausmių bendrinimo, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino ir gailėjosi, todėl darytina išvada, jog visiškas bausmių sudėjimas nagrinėjamu atveju nebūtų proporcingas ir lemtų per griežtą galutinę bausmę, kuri nebeatitiktų teisingumo bei individualizavimo principų. Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad bausmės, skirtinos V. B. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2025 m. spalio 23 d. epizodas ir 2025 m. spalio 24 d. epizodas), bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai galėjosi, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė mažintina vienu trečdaliu ir V. B. skirtina 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo V. B. faktinio sulaikymo vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dienos.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas pažymi, kad V. B. charakterizuojantys duomenys ir padarytų veikų visuma nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog jis laikysis teismo nustatytų pareigų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, o bausmės tikslai galėtų būti pasiekti neizoliuojant jo nuo visuomenės. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė dvi smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas artimoje aplinkoje, prieš tą pačią nukentėjusiąją, ir tai rodo ne atsitiktinį, vienkartinį konfliktą, bet pasikartojantį smurtinį elgesio modelį, didinantį riziką nukentėjusiosios saugumui. Teismas taip pat įvertina, kad kaltinamasis yra teistas net 8 kartus, ir turėdamas neišnykusį teistumą vėl padarė dvi nusikalstamas veikas, todėl akivaizdu, kad ankstesnės bausmės ir teisėsaugos taikytos priemonės nesukėlė jam reikiamo prevencinio poveikio ir neskatino laikytis teisės reikalavimų. Be to, kaip matyti iš administracinių nusižengimų išrašo kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka dėl to, kad nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų. Kas rodo, jog kaltinamojo atžvilgiu ne kartą buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Šios visos aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, yra esminės sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, nes jos patvirtina neigiamą prognozę dėl kaltinamojo elgesio ateityje ir rodo, kad vien probacinė kontrolė ar švelnesnės priemonės nėra pakankamos jo elgesiui koreguoti bei užkirsti kelią smurto pasikartojimui. Nors kaltinamasis pripažino kaltę ir nurodė besigailintis, teismas pažymi, kad vien kaltės pripažinimas, esant daugkartiniam teistumui, neišnykusiam teistumui nusikalstamų veikų padarymo metu ir pakartotiniam smurtinių veikų padarymui tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti bausmės vykdymą atidedant. Atsižvelgiant į visa tai, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju bausmės tikslai – teisingumo principo įgyvendinimas ir naujų nusikalstamų veikų prevencija, taip pat nukentėjusiosios apsauga – gali būti pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, todėl bausmės vykdymo atidėjimas V. B. netaikytinas.
VII. Civilinis ieškinys ir kiti klausimai
BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VTLK prie LR SAP) pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodoma, kad dėl kaltinamojo V. B. neteisėtų veiksmų, t. y. smurtiniais veiksmais sukeltų sužalojimų I. B. gydymą patyrė 239,69 Eur turtinę žalą. Taip pat, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, prašo iš civilinio atsakovo priteisti 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo ( b. l. 64 – 71).
Iš pateikto civilinio ieškinio matyti, jog dėl V. B. padarytos nusikalstamos veikos civilinė ieškovė patyrė 239,69 Eur turtinės žalos. Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ( b.l. 68) Kaip nustatyta dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo suteiktos ambulatorinės paslaugos VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Darytina išvada, kad civilinė ieškovė patyrė minėtas išlaidas ir jos yra pagrįstos, nėra neproporcingai didelės, todėl ieškinys tenkintinas visiškai priteisiant šią sumą iš kaltinamojo V. B. (LR Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.279 str. 1 d.)..
Taip pat yra įstatyminis pagrindas priteisti palūkanas, nes CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015, Nr. 2K-11-303/2019). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnis, BPK 115 straipsnis).
Kaltinamajam V. B. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš (duomenys neskelbtini) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios .
2025 m. spalio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. B., nesiartinti prie nukentėjusiosios I. B. arčiau nei 50 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąją I. B., nesilankyti nukentėjusiosios I. B. gyvenamojoje vietoje bei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 14 d.nutartimi intensyvi priežiūra įpareigojant V. B. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei kasdien nuo 20 val. iki 8 val. neišeiti iš namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimu ir dalyvavimu teismo posėdžiuose, sveikatos priežiūra medicinos įstaigose ar darbu, registracija Užimtumo tarnyboje, taip pat įpareigojant įtariamąjį nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. B. , kuri 2026 m. sausio 13 d. nutartimi buvo pratęsta iki 2026 m. vasario 14d. Pagrindai, kuriais buvo skirtos ir pratęsta šios kardomosios priemonės nepasikeitė ir neišnyko, paskelbus nuosprendį išlieka reali rizika, jog kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas nukentėjusiosios atžvilgiu (bendraudamas ar ieškodamas ryšių), o šią riziką sustiprina tai, kad jis anksčiau teistas už analogiškas smurtines veikas prieš tą pačią nukentėjusiąją, be to kaip matyti iš išrašo apie administracinius nusižengimus kartą buvo pažeidęs apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimus, todėl kardomosios priemonės įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir intensyvi priežiūra įpareigojant V. B. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą su paskirtais įpareigojimais – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui – virtuvinis puodas su rankena, supakuotas į rudos spalvos voką Nr. 1, ir perduotas saugoti į VA VPK Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui – skaitmeninė laikmena su BPC skambučio garso įrašu – paliktini saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. B. (V. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2025 m. spalio 23 d.), ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
V. B. (V. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2025 m. spalio 24 d.), ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, V. B. (V. B.) paskirtas bausmes subendrinti sudėjimo būdu paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. B. (V. B.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo V. B. (V. B.) faktinio sulaikymo vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti V. B. (V. B.) recidyvistu.
Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. B. (V. B.) civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasų prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 239,69 (du šimtus trisdešimt devynis eurus ir šešiasdešimt devynis centus) eurus turtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už šią sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT217300010002484333, kodas 73000, įmokos kodas 6610).
Kaltinamajam paskirtas kardomosios priemonės – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei intensyvią priežiūrą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui – virtuvinį puodą su rankena, supakuotą į rudos spalvos voką Nr. 1, ir perduotas saugoti į VA VPK Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui – skaitmeninę laikmeną su BPC skambučio garso įrašu – palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.