Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajono savivaldybėje atstovei K. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. patikslintą ieškinį atsakovui E. N. (išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajono savivaldybėje (toliau – VTAS) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, ją atstovauja advokatas Raimundas Gargasas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad išlaikymo įsiskolinimas – 2000 Eur, yra paskaičiuotas už 20 mėnesių, skaičiuojant ne po 200 Eur kas mėnesį, o po 100 Eur kas mėnesį. Taip pat nurodė, kad ieškovė šiuo metu gyvena užsienyje, į Lietuvą grįžta kas kelis mėnesius, ieškovė siūlė atsakovui sudaryti bendravimo su vaiku grafiką, bet atsakovas atsisakė tai daryti. Paaiškino, kad ieškovė yra pasiruošusi leisti atsakovui bendrauti su vaiku.

Į bylą pateiktoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajono savivaldybėje (toliau – VTAS) 2018 m. spalio 11 d. išvadoje Nr. 4SD-1568 nurodyta, kad D. N., gimusios 2016 m. sausio 30 d., gyvenamoji vieta nustatytina su motina D. M., nes yra nusistovėję glaudūs vaiko ir motinos emociniai ryšiai, leidžiant ieškovei išsivežti vaiką gyventi į užsienį, iš atsakovo turi būti priteistos lėšos vaiko išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimas, VTAS neprieštarauja, kad ieškovė būtų paskirta gaunamų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Išvadoje taip pat nurodyta, kad ieškinyje siūloma atsakovo E. N. bendravimo su dukra D. N. tvarka neatitinka vaiko interesų. Būtina sudaryti tėvui sąlygas nevaržomai bendrauti su dukra telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis, taip pat derinant vaiko ir tėvo atostogų laiką būtina tėvui sudaryti sąlygas su vaiku praleisti pusę atostogų laiko.

Teismo posėdžio metu VTAS atstovė K. B. nurodė, jog tvirtina byloje pateiktą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad D. N., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai yra E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 33). Santuokos šalys nebuvo sudariusios. Ieškovės atstovo paaiškinimais, byloje pateikta pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 58), VTAS išvada Nr. 4SD-1568 (b. l. 20-22) nustatyta, kad nepilnametė D. N. gyvena kartu su ieškove. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad D. M. 2018 m. rugsėjo mėnesį buvo atvykusi pakalbiui į Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Kėdainių rajone ir informavo, kad ji su dukra D. N. šiuo metu gyvena Anglijoje, dirba, jos dukrą tuo metu prižiūri draugas. Išvadoje taip pat nurodyta, kad D. N. kol kas ugdymo įstaigos nelanko, yra sveika, su tėvu bendrauja elektroninėmis ryšio priemonėmis. Mama dukters bendravimo su tėvu neriboja, esant galimybei, visuomet leidžia susitikti. Nurodė, kad dukters tėvas apie 2- 3 mėnesius siuntė po 300 Eur (150 Eur vaiko išlaikymui ir 150 Eur paskolos dengimui), vėliau siuntė tik po 50-70 Eur. Grįžus į Lietuvą, tėvas dukrai nupirko rūbų, avalynės. VTAS išvadoje taip pat nurodyta, kad 2018 m. spalio 10 d. VTAS specialistė telefonu bendravo su E. N., kuris informavo, jog jo dukra su motina D. M. apie metus laiko gyvena Anglijoje, jo sutikimo neprašė, jis pats jokių veiksmų nesiėmė. E. N. taip pat nurodė, jog neprieštarauja, kad mergaitė gyventų su mama, tačiau norėtų, kad dukra gyventų Lietuvoje, ir jis galėtų su dukra dažniau bendrauti, o dėl to, kad jis negali su dukra bendrauti pakankamai dažnai, nemato pagrindo skirti pinigines lėšas dukters išlaikymui.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jeigu tėvai nesutaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.174 straipsnį teismas išsprendžia ginčą vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Šioje konkrečioje byloje mažametė D. N., gimusi (duomenys neskelbtini), nesugeba išreikšti savo nuomonės.

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu yra aiškiai suformuluota ir nuosekli. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006 m. gegužės 10 d. nutartyje (civ. b. Nr. 3K-3-320/2006) nurodė, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi.

Byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės atstovo paaiškinimų, 2018 m. spalio 11 d. VTAS išvados Nr. 4SD-1568 pagrindu darytina išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad D. N. nuo pat gimimo gyvena su ieškove, kuri ja rūpinasi, išlaiko, tenkina jos poreikius, bei į tai, kad tarp ieškovės ir dukters yra susiformavęs stiprus tarpusavio emocinis ryšys, teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir siekdamas užtikrinti vaiko teisę į jo gyvenimo stabilumą, byloje nesant įrodymų dėl ieškovės netinkamo motinos valdžios įgyvendinimo (ieškovės šeima VTAS nėra žinoma), bei į tai, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo dukters auklėjimo, ieškovės teigimu, nuo 2017 m. sausio mėnesio neteikia dukrai materialinio išlaikymo, daro išvadą, kad nepilnametės dukters D. N. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus ir nėra jokio pagrindo keisti vaiko šeimos aplinką, kadangi gyvendama su motina dukra yra saugi, vaiko gyvenamoji vieta dėl to nepasikeis, todėl vaiko D. N., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos motina – ieškove D. M. (Lietuvos Respublikos CK 3.168 straipsnis, 3.169 straipsnis, 3.174 straipsnio 2 dalis). Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti nuolat gyventi į užsienį. Kadangi nurodyto sutikimo davimas išplaukia iš CK įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, tai jo privalomumo įrašymas į teismo sprendimą būtų perteklinis. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Vaikas nuolat gyventi į užsienį gali išvykti tik su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Jei šia teise nori pasinaudoti skyrium gyvenantis tėvas, turi būti atitinkamai pakeistas teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2014 m. spalio 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, ieškovės atstovo paaiškinimus, VTAS išvadą, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas išduoti jai leidimą išsivežti nepilnametę D. N. gyventi į kitą valstybę be atsakovo E. N. sutikimo yra pagrįstas. Vaiko išvežimas gyvenimui į užsienį, kur šiuo metu gyvena ir dirba jo motina, geriausiai atitiks vaiko interesus ir nepažeis skyrium gyvenančio atsakovo teisių. Atsakovas galės bendrauti su dukterimi pagal nustatytą bendravimo tvarką.

Atsakovas yra vaiko D. N., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Išlaikymas apima lėšas, reikalingas vaiką tinkamai aprengti, jo sveikatos priežiūrai, lavinimo, laisvalaikio reikmėms. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-286/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-303/208).

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovė D. M. šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, gauna 220,65 Eur išmoką (b. l. 6-7), asmeninės nuosavybės teise turi dviejų kambarių butą su visais patogumais, esantį (duomenys neskelbtini), (b. l. 9), Valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo duomenimis savo vardu transporto priemonių nėra įregistravusi (b. l. 10). Iš Liteko duomenų nustatyta, kad atsakovas E. N. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 24, 44), savo vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 45), jo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 46). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Išlaikymą teikiančio ar privalančio teikti tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, kadangi vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnis), bet kuriuo atveju išlaikymas privalo užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Darytina išvada, kad atsakovas nevykdė pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukrą D. N., ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas dukters materialiai neberemia nuo 2017 m. sausio mėnesio, dukrą išlaiko ji viena, padedant jos tėvams. Atsakovas jokių argumentų ir duomenų, jog vaiko išlaikymui per mėnesį pakaktų mažesnės sumos, nei prašo priteisti ieškovė, nepateikė. Atsakovas yra darbingo amžiaus (30 metų), byloje nėra duomenų, kad atsakovo galimybės įsidarbinti ir dirbti būtų apribotos dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių. Objektyviai vertinant, jis turi galimybes teikti dukteriai ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Byloje išanalizuotų įrodymų visuma duoda pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys dėl 200,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukters D. N. išlaikymui priteisimo yra pagrįstas (atsižvelgus į vaiko amžių, tokia suma šiuo metu gali patenkinti vaiko poreikius), ir tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nurodyta suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteistina nuo ieškinio padavimo dienos – 2018 rugsėjo 25 d. iki D. N., gimusios 2016 m. sausio 30 d., pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neteikia išlaikymo savo nepilnametei dukrai nuo 2017 m. sausio mėnesio, iš atsakovo priteistinas dukters D. N. išlaikymo įsiskolinimas, jį skaičiuojant už 20 mėnesių po 100,00 Eur – 2000,00 Eur. Ieškovei pavestina uzufrukto teise tvarkyti dukteriai D. N. priteistą išlaikymą (Lietuvos Respublikos CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl lėšų vaikui išlaikyti priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas išaiškina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsniu, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra sumažinimo arba padidinimo.

Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti tokią tėvo E. N. bendravimo su nepilnamete dukra D. N. tvarką: E. N. gali bendrauti su dukterimi D. N. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 17.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje Lietuvoje ir užsienyje, apie ketinimą bendrauti su vaiku E. N. privalo D. M. informuoti prieš vieną dieną.

Atsakovas kitokios bendravimo su dukra tvarkos nepasiūlė.

Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. CK 3.3 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Teismas pritaria VTAS išvadai Nr. 4SD-1568, kurioje nurodyta, kad ieškinyje siūloma atsakovo E. N. bendravimo su dukra D. N. tvarka neatitinka vaiko interesų. Teismas mano, jog nustatytina tokia atsakovo E. N. bendravimo su dukra D. N. tvarka: atsakovas E. N. turi teisę nevaržomai bendrauti su dukra D. N. telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis; atsakovas E. N. gali bendrauti su dukterimi D. N. kas antrą savaitgalį nuo 10.00 val. iki 17.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje Lietuvoje ir užsienyje; ieškovei su dukra grįžus į Lietuvą ir apie tai informavus atsakovą (telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis), atsakovas turi teisę bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį iki 18.00 val. ir parveždamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val., apie vaiko paėmimą savaitgaliui informuodamas ieškovę ne vėliau kaip prieš tris dienas, nurodant bendravimo su dukra vietą; atsakovas turi teisę pusę atostogų laiko praleisti su dukra (nurodydamas atostogų su dukra praleidimo būdą ir vietą), o ieškovė turi netrukdyti atsakovui E. N. pusę atostogų laiko praleisti su dukra.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei – 400,00 Eur advokato pagalbai apmokėti, valstybei – 132,00 Eur žyminio mokesčio (200,00 Eur x 12 mėn. = 2400,00 Eur (išlaikymas periodinėmis išmokomis) + 2000,00 Eur (išlaikymo įsiskolinimas) = 4400,00 Eur x 0,03%), nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista ( Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir 6,14 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) – viso 138,14 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. N., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su teise D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išsivežti gyventi į užsienį be atsakovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Priteisti iš E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai D. N., gimusiai 2016 m. sausio 30 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką, indeksuojamą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2018 m. rugsėjo 25 d. iki D. N. sulauks pilnametystės.

Priteisti iš E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) D. N. išlaikymo įsiskolinimą.

Pavesti lėšas, skirtas vaiko D. N., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui, uzufrukto teise tvarkyti vaiko motinai D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti tokią E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku D. N., gimusia 2016 m. sausio 30 d., tvarką:

1. Atsakovas E. N. turi teisę nevaržomai bendrauti su dukra D. N., gimusia 2016 m. sausio 30 d., telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis.

2. Atsakovas E. N. gali bendrauti su dukterimi D. N. kas antrą savaitgalį nuo 10.00 val. iki 17.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje Lietuvoje ir užsienyje.

3.Ieškovei su dukra grįžus į Lietuvą ir apie tai informavus atsakovą (telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis), atsakovas E. N. turi teisę bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį iki 18.00 val. ir parveždamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val., apie vaiko paėmimą savaitgaliui informuodamas ieškovę ne vėliau kaip prieš tris dienas, nurodant bendravimo su dukra vietą.

4. Atsakovas E. N. turi teisę pusę atostogų laiko praleisti su dukra (nurodydamas atostogų su dukra praleidimo būdą ir vietą), o ieškovė turi netrukdyti atsakovui E. N. pusę atostogų laiko praleisti su dukra D. N..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: ieškovei D. M. - 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei – 137,14 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 14 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.