Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 str. 1 d., 284 str. 1 d., ir nuteistas:

- pagal BK 135 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrintos apimant, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausme, jas sudedant iš dalies, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, atliktas pagal 2010 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį.

Priteista iš M. M. nukentėjusiojo K. B. naudai neturtinei žalai atlyginti 2000 (du tūkstančius) eurų.

Priteista iš M. M. Valstybinės Ligonių Kasos naudai 1110,36 eurų K. B. gydymo išlaidoms padengti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. M., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. už tai, kad jis 2009 m. rugpjūčio mėn. 5 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), teritorijoje, konflikto metu, tyčia sudavė, t. y. spyrė koja nepilnamečiui K. B. į pilvo sritį, po ko, K. B. dėl didelio skausmo pilvo srityje susilenkus, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė K. B. metaliniu strypu ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį ir ne mažiau kaip 1 smūgį į nugaros sritį, po ko, K. B. praradus sąmonę ir pargriuvus ant žemės, sudavė kojomis į galvą, pilvą ir kitas kūno vietas ne mažiau kaip 10 smūgių, tuo sukeldamas nepilnamečiui nukentėjusiajam K. B. fizinį skausmą ir padarydamas blužnies plyšimą, dėl kurio blužnis chirurginiu būdu gydymo įstaigoje buvo pašalinta, t. y. padarė nukentėjusiajam K. B. sužalojimą, kuris vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad jis 2009 m. rugpjūčio mėn. 5 d., apie 20 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), teritorijoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, - tyčia suduodamas, t. y. spirdamas koja nepilnamečiui K. B. į pilvo sritį, po ko, K. B. dėl didelio skausmo pilvo srityje susilenkus, suduodamas K. B. metaliniu strypu ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį ir ne mažiau kaip 1 smūgį į nugaros sritį, po ko, K. B. praradus sąmonę ir pargriuvus ant žemės, suduodamas kojomis į galvą, pilvą ir kitas kūno vietas ne mažiau kaip 10 smūgių, tuo nukentėjusiajam K. B. padarydamas blužnies plyšimą, dėl kurio blužnis chirurginiu būdu gydymo įstaigoje buvo pašalinta, t. y. padarydamas nukentėjusiajam K. B. sužalojimą, kuris vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Apeliaciniame skunde nuteistasis prašė, panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nuosprendį ir priimti M. M. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.Skunde nurodė, jog apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamoje byloje teismas nukrypo nuo Europos Žmogaus Teismo praktikos, kadangi ne tik kad abejonių neaiškino teisiamojo naudai, tačiau skundžiamame nuosprendyje neaptarė atsakomybę šalinančių įrodymų.Taip pat, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir BPK 305 str. 1 d. 1 ir 2 punktą, kadangi teismo nuosprendyje nenurodė, kokie įrodymai įrodo nuteistojo M. M. kaltę. Teismas nuosprendyje tik aprašė įrodymus, tačiau nemotyvavo kokie įrodymai patvirtina, kad M. M. padarė jam inkriminuojamą veiką. Nuosprendis surašytas nesilaikant minėtų įstatymų reikalavimų t.y. padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas tik išdėstė surinktus įrodymus, tačiau visiškai neatliko jų analizės.Nuteistojo teigimu, teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d., kadangi nevertino byloje esančių įrodymų, o vadovavosi prieštaringais nukentėjusio K. B. ir liudytojos A. B. parodymais, nevertino ir ignoravo Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto PEKG19 (139) /2016(01) išvadas, kad blužnies plyšimas, atsižvelgiant į turimus blužnies histologinio tyrimo rezultatus, įvyko ne ilgesniame kaip 5 parų laikotarpyje iki blužnies pašalinimo operacijos (2009-09-01). Teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos ekspertė dr. J. G. –D. teismo posėdžio metu patvirtino savo kategorišką išvadą kad blužnies plyšimas įvyko ne ilgesniame kaip 5 parų laikotarpyje iki pašalinimo. Teismas darydamas išvadą kad sužalojimą padarė nuteistasis nevertino kategoriškos ekspertizės išvados, kuri patvirtina, kad remiantis moksliniais duomenimis nuteistasis K. B. nurodyto sunkaus kūno sužalojimo padaryti negalėjo. Teismas darydamas išvadą, kad tarp kaltinime nurodytų A. M. veiksmų ir K. B. patirto sužalojimo yra priežastinis, nevertino įrodymų, kurie patvirtina, kad K. B. sužalojimas buvo padarytas pastarajam nukritus nuo riedlentės. Teismo išvada yra, kad A. M. padarė nukentėjusiam K. B. sunkų kūno sužalojimą yra nepagrįsta.Skunde taip pat teigiama, jog teismas skundžiamame nuosprendyje nevertino įrodymų, nenurodė, kodėl nesivadovauja kategoriška teismo ekspertizės akte PEKG19 (139) /2016(01), kad sužalojimas padarytas ne ilgesniame laikotarpyje kaip 5 paros iki blužnies pašalinimo, liudytojo M. K. parodymais, kad nukentėjusio nuteistasis nemušė, nes nebuvo pasiėmęs iš automobilio metalinio strypo. Nuosprendyje nebuvo paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Gynybos argumentai ir kaltinamojo atsakomybę šalinantys įrodymai nuosprendyje neaptarti. Pirmosios instancijos teismas, surašęs nuosprendį, nesilaikydamas minėtų įstatymų reikalavimų, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą nes nuosprendyje pirmosios instancijos teismas tik išdėstė surinktus įrodymus, tačiau visiškai neatliko jų analizės. A. M. nuomone, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi tik K. B. ir liudytojos A. B. parodymais, nevertindamas, kad minėti parodymai yra prieštaringi, kad K. B. duodama parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu skirtingai nurodė, tiek sužalojimo laiką tiek sužalojimo pobūdį bei, kad A. B. parodymai prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nurodydamas nuosprendyje, kad A. M. tyčia sudavė, t. y. spyrė koja nepilnamečiui K. B. į pilvo sritį, po ko, K. B. dėl didelio skausmo pilvo srityje susilenkus, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė K. B. metaliniu strypu ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį ir ne mažiau kaip 1 smūgį į nugaros sritį, po ko, K. B. praradus sąmonę ir pargriuvus ant žemės, sudavė kojomis į galvą pilvą ir kitas kūno vietas ne mažiau kaip 10 smūgių, nevertino, kad nurodytų kaltinime M. M. veiksmų nepatvirtina byloje esantys įrodymai, kad nukentėjusiojo K. B. parodymai dėl jo atžvilgiu naudoto smurto yra prieštaringi. Teismas nevertino, kad kitų asmenų, kurie buvo apklausti byloje liudytojais, parodymai tarpusavyje yra prieštaringi, o taip pat yra prieštaringi su nukentėjusiojo parodymais. Byloje apklausti liudytojai skirtingai aiškino tariamo K. B. sumušimo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad liudytojo K. P. 2010-01-05 apklausos protokolas ir liudytojo D. M. 2010-02-01 bei M. Z. parodymai yra žodis žodin identiški, kas rodo kad arba minėti asmenys buvo susimokę ir atmintinai išmokę vienodai kalbėti arba ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos baudžiamojo proceso normos reglamentuojančios liudytojo apklausą BPK 183 straipsnį. Liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu davė iš esmės skirtingus parodymus dėl įvykio aplinkybių kiekvienos apklausos metu nurodo visiškai skirtingas aplinkybes. Teismas ignoravo šiuos prieštaravimus. Manau, kad visi esantys prieštaravimai liudytojų, nukentėjusio parodymai patvirtina, kad jie sakė netiesą. Nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį, jog teismas jo duotų nuoseklių parodymų netyrė, o nepagrįstai vertino jo parodymus kritiškai kaip gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Toks teismo procesas pažeidė konstitucinių lygybės prieš teismą teismų nešališkumo ir nekaltumo prezumpcijos principus (BPK 6 str.,7 str., 44 str.).Prieštaravimų nevertinimas, atsisakymas atnaujinti įrodymų tyrimą, beatodairiškas tikėjimas prieštaringais nukentėjusiųjų parodymais, faktinių aplinkybių nenaudingų nukentėjusiesiems nevertinimas, nuteistojo įsitikinimu rodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir pažeidė lygiateisiškumo principą. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, jog apylinkės teismo motyvai dėl veikos kvalifikavimo yra neišsamūs, neargumentuoti, kadangi teismas kvalifikuodamas veiką tik nurodė, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veiksmai atitinka BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius. Tačiau teismas nenurodė jokių įrodymų, kurie patvirtintų šią išvadą, priešingai byloje esantis ekspertizės aktas paneigia šią teismo išvadą. Teismas nenurodė ar yra visi BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties elementai. Apelianto teigimu, priimant nuosprendį buvo pažeistas BPK 305 str. 1 d. 3 p. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtas nuosprendis yra tada, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės normų reikalavimų. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas. Teismas taip pat nepagrįstai tenkino ieškinius, kadangi M. M. nepadarė nusikalstamos veikos, tarp K. B. sunkaus kūno sužalojimo ir M. M. veiksmų nėra priežastinio ryšio. Todėl ieškiniai turi būti palikti nenagrinėtais.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti. Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas tenkinamas.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.). Asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima reikalauti įstatymo atitinkančio elgesio (BK 2 str. 3 d.) ir, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (BPK 44 str. 6 d.), todėl teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Taigi ir nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl M. M. kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, turi būti įvertinta ar buvo padarytos nusikalstamos veikos, ar jo veiksmai atitinka jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 1 d., 284 str. 1 d., už tai, kad padarė nukentėjusiajam K. B. sužalojimą, kuris vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apylinkės teismas rėmėsi nukentėjusiojo K. B. parodymais, teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų išdėstytomis nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis bei kita rašytine bylos medžiaga, kurios visumoje konstatavo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų pakanka M. M. kaltei, padarius BK 135 str. 1 d., 284 str. 1 d. įtvirtintus nusikaltimus, pagrįsti. Tokiu būdu, siekiant patikrinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma aptartini ir iš naujo vertinami įrodymai, kuriais apylinkės teismas grindė savo išvadas dėl nuteistojo M. M. kaltės padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus. Analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad M. M., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės jam inkriminuojamų nusikaltimų nepripažino ir parodė, kad neatsimena kelintais metais, nes tai buvo seniai, savo automobiliu BMW, v.n. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į aikštelę esančią prie namų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kartu atvažiavo su žmona, vaiku ir draugu M. K.. Į aikštelę atvažiavo todėl, kad buvo sumuštas jo sūnus. Aikštelėje buvo B., Z., P. ir M. Jie vartojo alkoholinius gėrimus ir visi buvo neblaivūs. Jis norėjo pasikalbėti, tačiau ten buvo „kosmosas“ ir nebuvo su kuo kalbėti. B. jis nieko nesakė ir neklausė, nes jis buvo „kosmose“. Kai jis ėjo atgal į mašiną, į jį kažkas metė butelį, mesti galėjo B. ar Z., tiksliai neatsimena. Jis neturėjo jokio strypo, K. B. nespardė, rankomis nemušė, į aikštelę atvyko tikslu pasikalbėti. Tik pastūmė K. B. ir jis nuo girtumo nukrito ant žolės.Vadovaujantis BPK 276 str. buvo pagarsinti M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 5 d. apie 20 val., tiksliai laiko nurodyti negali, nes neprisimena, buvo atvykęs prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės automobiliu BMW, v.n. (duomenys neskelbtini) su juo dar buvo jo žmona V., ir du pažįstami, M. K. pravarde „kuprius“ ir M. M.. Jam sėdint automobilyje BMW už automobilio vairo, paskambino sūnus M., ir pasakė, kad jį prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, krepšinio aikštelėje sumušė K. B., sūnus dar pasakė, kad su K. B. buvo J. P., Z., M., tačiau jie jo nemušė, tik stebėjo. M. neprašė, kad jis atvažiuotų ir atkeršytų, sumuštų K. B.. Jis sūnui pats pasakė, kad tuoj atvažiuos, jis važiavo tik tam, kad išsiaiškintų įvykusį incidentą, nieko mušti, o juo labiau prieš kažką tai smurtauti, jis neketino ir nesiruošė. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur prie prekybos kioskelių pasiėmė savo sūnų M. ir nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) mokyklos krepšinio aikštelės. Jis sustojo nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje esančioje (duomenys neskelbtini) mokyklos teritorijoje, visai arti prie krepšinio aikštelės. Iš automobilio salono išlipo visi, išskyrus jo sūnų M. Prie automobilio liko stovėti žmona, M. K. ir M. M. Iš karto nuėjo į (duomenys neskelbtini) mokyklos krepšinio aikštelę, kurioje girtavo ir jau buvo apsvaigę nuo alkoholio K. B., Z., M. ir J. P.. Jis į krepšinio aikštelę ėjo nieko rankose neturėdamas, iš automobilio bagažo skyriaus ar kitos vietos nebuvo pasiėmęs jokio metalinio strypo, nes tokio daikto automobilyje paprasčiausiai nebuvo. Jis tik ketino pasikalbėti su K. B., dėl ko jis sumušė sūnų. Su K. B. nieko išsiaiškinti nepavyko, nes K. laikydamas rankoje litrinį degtinės, „Auksinė degtinė“, butelį, šlitinėjo būdamas girtas po aikštelę, vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Supratęs iš K. B. elgesio, kad su juo bendrauti nepavyks, jis apsisuko ir norėjo nueiti, tada K. jam į nugarą metė rankoje turėtą degtinės butelį, tačiau nepataikė ir butelis atsitrenkdamas į asfaltą sudužo. Tuomet jis apsisuko, priėjo prie K. B., mažiau ar daugiau kaip pusę metro atstumu, kažką pasakė, tiksliai ką neprisimena, ir pastūmė K. ranka į petį, tačiau nei kuria savo ranka nei į kurį K. B. petį neprisimena. K. B. po jo pastūmimo krito ant sėdmenų ant žolės, prie tvoros esančios gale krepšinio aikštelės miško pusės link. Tuomet jis nuėjo link savo automobilio, dar spėjo pastebėti, kaip kiti, kartu su K. B. buvę Z., P. ir M. pasišalino iš aikštelės, o jis ir su juo atvykę asmenys išvažiavo. Kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl K. B. sužalojimo sužinojo iš K. B. motinos. A. B. ir K. B. pažysta seniai, nuo tada, kai dar buvo gyvas B. vyras. Šiuo metu tarp jų nėra jokių tarpusavio santykių. Tarp jų nebuvo jokių nesutarimų. Jis nei atvirai nei užmaskuotai negrasino K. B. panaudoti fizinį smurtą ar psichinę prievartą. Jis nepažįsta M. Z., o J. P. ir D. M. pažįsta tik iš matymo. Jis jokių smūgių K. B. nesudavė, K. B. tik pastūmė ranka petį, po jo pastūmimo K. krito ant sėdmenų ant žolės, prie tvoros esančios gale krepšinio aikštelės, miško pusės link. K. B. jokio fizinio skausmo, dėl šio pastūmimo nejautė, jis nedejavo nešaukė, o be to, jis nukrito ant sėdmenų, ant minkštos žolės, todėl susižaloti ne negalėjo. K. B. nekrito ir pilvo sritimi neatsitrenkė į jokius kietus bukus daiktus. K. B. buvo nesužalotas, o tik girtas miegojo ant žolės prie krepšinio aikštelės. Jo žmona mobiliuoju telefonu paskambino A. B. ir ją informavo, kad pasiimtų sūnų, prieš tai nurodžiusi jo buvimo vietą. Jis visas problemas bando išspręsti taikiu būdu, yra ramaus charakterio. Mano, kad ikiteisminis tyrimas yra A. B., K. B., Z., P., M. melas jo atžvilgiu. Patikslino, kad prie K. B. buvo priėjęs mažiau ar daugiau kaip pusę metro atstumu, kažką jam pasakė, ir kiek prisimena jis nenaudodamas jokios fizinės jėgos, lengvai uždėjo ranką ant K. B. peties, po ko K. B. pats praradęs pusiausvyrą dėl girtumo ir pagrindo ant kurio stovėjo nelygumo, griuvo ant žemės, prie tvoros esančios gale krepšinio aikštelės miško pusės link (t. 2, b. l. 4-6, 8).Nukentėjusiuoju pirmosios instancijos teisme apklaustas K. B., paaiškino kad tą dieną, vakarop susitiko su draugais P., Z. ir M. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ ir ėjo link (duomenys neskelbtini) mokyklos, į krepšinio aikštelę. Tuo metu krepšinio aikštelėje žaidė M. sūnus M. su draugais. Buvo du suoliukai, jis ant vieno sėdėjo su draugais, M. su draugais ant kito. Jis atsisuko ir pasakė „ko žiūri, asile“, iš niekur nieko. Pradėjo žvengti, šaipytis, todėl susistumdė ir M. nuėjo tėvo pasikviesti. Alkoholį vartojo tik jo draugai, jis pats alkoholio nevartojo. Vėliau atvažiavo M. M. tėvas ir jį sumušė. Išlipo, atėjo su strypu ir sumušė. Automobilyje dar buvo kitų asmenų, kas tokie nežino. Automobilis sustojo apie 10-20 metrų atstumu nuo jo. Automobilis buvo šviesios spalvos, markės nežino, neatsimena. Kiek dar asmenų buvo mašinoje neatsimena, žino, kad dar tikrai buvo pora asmenų. Kaip mušė neatsimena, spardė, su tuo strypu kažką darė. Ar ką nors sakė eidamas link jo, neatsimena. Jis suprato, ką jis ruošiasi daryti, kam tas strypas. Iš pradžių negalvojo, kad muš, galvojo taip pasišnekės dėl vaiko, nes ten nieko neįvyko. Pirmas smūgis buvo koja. Kažkur buvo suduotas smūgis iš kojos, vėliau pora smūgių strypu, vėliau nebeatsimena. Po kurio smūgio jis nukrito nepamena. Po šio įvykio jam buvo išoperuota blužnis, jo mama buvo pareiškusi ieškinį, nes jis tuo metu buvo nepilnametis, ieškinį palaiko. Tokį ieškinį reiškia, nes kainavo gydymas, motina mokėjo pinigus. Išlaidas sudaro važinėjimai į reanimacinį, maisto vežimas į chirurginį, jis gulėjo ligoninėje Alytuje, o ne Druskininkuose. Motina nedirbanti, iš pašalpų gyvenanti. Ligoninėje jis pagulėjo gerą savaitę, vėliau siūles išėmė, gydymas vyko mėnesį laiko ir dar daugiau. Kiek buvo smūgių negali nurodyti. Nuo to laiko kai buvo sumuštas iki kol atgavo sąmonę praėjo gal 10-20 minučių. Neatsimena, kas buvo aplinkui, kai atgavo sąmonę. Į ligoninę jį nuvežė po mėnesio, nes galvojo išsigydys namuose, bet trūko blužnis, užpūliavo ir neišsigydė. Iš karto į ligoninę nesikreipė, į ekspertizę nesikreipė, ekspertai sužalojimų nenustatinėjo. Buvo su trūkusia blužnimi visą mėnesį. Po panaudoto jo atžvilgiu smurto jautė skausmus pilve, šonuose. Galvojo praeis, visą mėnesį pravaikščiojo, nepraėjo. Turėjo vykti į ligoninę, nes trūko ir užpūliavo blužnis. Jam išoperavo blužnį, pašalino kažkokį organą. Dabar gyvena be vieno organo. Jam atrodo, kad po įvykio kaltinamasis nebandė su juo susisiekti, atsiprašyti ar atlyginti žalą. Prašo remtis 2012 m. kovo 22 d. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, juos tvirtina. Papildomai paaiškino, kad jis M. M. nebuvo padaręs jokių sužalojimų, jam už tai buvo iškelta baudžiamoji byla, jis buvo nuteistas. Jis nežino, dėl kokios priežasties kaltinamasis prieš jį smurtavo. Paaiškino, kad į medikus nesikreipė, nes tikėjosi, kad mama jį išgydys, nes ji pirko vaistus, kokius nepamena. Alytaus ligoninėje melavo, kad važinėjo riedlente, nes nerašė pareiškimo. Kai atsigulė į ligoninę, jį išoperavo, atvažiavo draugai, pasakė, kad ant jo parašytas pareiškimas. Laikotarpiu nuo rugpjūčio 5 d. iki rugpjūčio 31 d. kažkuriuo laiku važinėjosi dviračiu. Su riedlente iš viso nevažinėja. Nukentėjusiojo atstovė, liudytoja A. B. apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis K. B. yra jos sūnus. Įvykio dieną, pavakarę jai paskambino V. M.. Jos ilgus metus palaikė ryšius, bendravo šeimomis. V. pasakė „mano vyras M. paauklėjo biškį K., žaidimų aikštelėje. Jis ten guli, eik pasiimk. Bijo, kad nebūtų perlenkęs lazdos“. Ji sūnų iš (duomenys neskelbtini) mokyklos aikštelės parnešė namo, nes rado jį gulintį palei tvorą. Ten dar buvo vaikinų, jie gal ir išsilakstė, bet paskui atėjo. Jeigu neklysta M. sėdėjo ant jų bendrabučio laiptų, kai nešė sūnų ir jis paliudijo, kad sūnų sumušė M. M. su geležiniu strypu. Paaiškino, kad jie susipyko su M., išsivadino „lochais, gaidžiais“ ir kitais žodžiais. T. M. nuėjo, pakvietė tėtį. Tėtis atvažiavo su draugais ir su V., mašina. M. M. išlipo ir su kažkokiu geležiniu daiktu, jos sūnų sumušė. Ant pilvo buvo tokia, kaip dešros žymė. Galvoje buvo du guzai, koja buvo mėlyna, kraujosruvos nugaroje. Greitosios nekvietė, į ligoninę nevežė, dėjo šaltį. Ji negalvojo, kad galėjo trūkti blužnis ar vidaus organai. Sūnus atsigavo, sakė nereikia, praeis. K. aiškino, kad jis išvadino „gaidžiu“, susipyko su M. Tas pasakė, kad pakvies tėtį, K. pasakė kad „tavo tėtis gaidys“. Į policiją kreipėsi, kai sūnus gulėjo reanimacijoje, kai M. pradėjo grasinti. Jis ne kartą grasino, kad juos išveš, sutryps ir visa kita. Atvažiuodavo su draugais į namus, į bendrabutį. Gatvėje yra sutikęs ją einant, pagrasinęs, kad išveš į užsienį dirbti prostitute ar kaip, jeigu ji ką pasakys. Sūnus atsidūrė reanimacijoje. Jis blogai jautėsi, lygtai jam pilvą skaudėjo, pykino, po to jis nualpo. Jį išvežė. Ji pati bijojo sakyti, nežinojo ką daryti, sakė, kad jis pats užsigavo su riedlente. Niekas tuo nepatikėjo. Gydytoja sakė, kad jis yra sumuštas, kadangi jau prasėdėjo perforavimas, blužnis trūko ir kraujas pradėjo gesti. Gydytoja sakė, kad ji turi pasakyti tiesą, nebijoti, sakyti, čia yra kriminalinis reikalas. Tada ji pasiryžo nueiti ir parašyti policijai, nors sūnus prašė „nerašyk, bus blogai, gyventi reikia“. Kadangi jis buvo nepilnametis, ji nuėjo į policija ir parašė. Sūnus buvo nuvežtas pas ekspertus Alytuje. Pas ekspertus važiavo, nes juos siuntė. Kai sūnus atsidūrė ligoninėje, kaltinamasis nebandė susisiekti. Apie įvykį jai pranešė kaltinamojo žmona V. Ji paskambino ir pasakė, „mano M. jį paauklėjo, bijau, kad nebūtų perlenkęs lazdos“. M. sakė „tu gi žinai, jis nesuvaldomas kartais būna“. Atėjus prie sūnaus, toje aikštelėje jis gulėjo prie geležinės pintos tvoros, lyg ranka įsikabinęs, kelius sulenkęs. Kai jie priėjo prie jo, jis atmerkė akis, bet nieko nesakė. Ji suprato, kad jis yra sąmoningas. Reikėjo K. parnešti. Kai ji priėjo prie jo ir jis atgavo sąmonę, jis nepasakė, kas jam tai padarė. Kai jie jau jį nešė, kažkur prie laiptų, prie bendrabučio, jis sakė „mane sudaužė tas“, pasakė vėl tą žodį. Jis pasakė „mane sudaužė montiruote tas pydaras m.“. Tas „m.“ yra M. M., jo tokia pravardė. Po patirto smurto jis iki išvežimo į ligoninę jautėsi blogai, niekur neišėjo, gulėjo. Jis nieko nevalgė, jam lygtai skaudėjo pilvą, lygtai pūtė. Jis sakė, kad jam negerai. Ji išėjo į darbą. Sūnus paskambino ir sako, mama pareik, man skausmas, aš tikriausiai mirštu. Parlėkusi namo jį rado nualpusį tualete. Jis buvo baltas, išvis be gyvybės ženklų. Tada nuvežė į Druskininkų ligoninės priėmimą. Druskininkuose gydytojas pamatęs, pasakė reikia vežti kuo greičiau į Alytų į vaikų reanimaciją operacijai, nes čia gero nebus. Kraujo tyrimą padarė, buvo didelė leukocitozė, buvo uždegimas. Ligoninėje buvo nustatyta, kad nuo smūgių trūkusi blužnis. Sakė arba nuo aukšto turėjo nukristi, arba nuo didelio smūgio į pilvą. Taip ir ekspertas parašė. Blužnis buvo pašalinta, nustatytas peritonitas. Jam skaudėjo, sumušta blužnis trūko, išsiliejo. Dėl blužnies pašalinimo atsirado didelės pasekmės, tai yra geležies trūkumas, trūksta krešamumo, jis turi visą laiką gerti geležies papildus, kad nebūtų anemijos, kad atstatytų visą balansą. Ieškinį 20000 Lt palaiko, prašo priteisti. Jos nepilnametis sūnus patyrė žalą. Jai anksčiau bendraujant, buvo tekę matyti smurto protrūkių iš kaltinamojo pusės kitų asmenų atžvilgiu, pykčio protrūkių sūnaus M. atžvilgiu. Tiesiog supyko ant sūnaus ir stūmė į lovos kampą. Negali pasakyti, kada tai buvo, gal prieš dešimt metų. Tiesiog kaltinamasis pastūmė į lovos kampą savo sūnų. Nuo laiko, kai sūnų parsinešė iki greitosios iškvietimo praėjo gal dvi savaitės, gal savaitė ir dvi dienos. Tiksliai negali pasakyti. Ji negali teigti, kad jos sūnus buvo girtas, bet gal buvo išgėręs alaus. Prieš tai sūnus, būdamas nepilnametis, buvo baustas už alkoholio vartojimą administracinėmis baudomis, ir už tai, kad nešėsi alų, būdamas nepilnametis paauglys, buvo pagautas rūkant. Sūnui ant pilvo buvo ne mėlynė, o raumens pakitimas. Jis pasireiškia paraudimu, iškilimu. Tas paraudimas ir iškilimas buvo ilgai. Pareiškimas policijoje atsirado tik lapkričio mėnesį. Ji nežino, kada kreipėsi M. į policiją. Ji negalėjo nustatyti kiek jis sužalotas. Ji galvojo, kad koja irgi sulaužyta, bet apžiūrėjo, įvertino - nebuvo lūžusi. A. B. patvirtino, kad ligoninėje ji pasakė, kad sūnus nukrito nuo riedlentės. Kad jis buvo sumuštas gydytojai pasakė tik, po operacijos, kai gydytoja liepė pasakyti teisybę.Vadovaujantis BPK 276 str. buvo pagarsinti nukentėjusiojo atstovės liudytojos A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji gyvena kartu su sūnumi K. B.. Ji taip pat yra 2009 m. rugsėjo 21 d. parašiusi pareiškimą dėl M. M. nusikalstamų veiksmų jos ir jos sūnaus K. atžvilgiu. Ji nurodo, kad 2009 m. rugpjūčio 15-16 d., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, aikštelėje, apie 19-20 val., buvo žiauriai sumuštas jos sūnus K. B.. Taip pat ji nurodo, kad K. sumušė M. M.. Ji asmeniškai nematė kas, kaip ir kur sumušė K. B., taip pat nebuvo ir įvykio vietoje, todėl jokių reikšmės šiai bylai dėl jos sūnaus sužalojimo išspręsti turinčių aplinkybių nežino. Apie sūnaus sužalojimą ji sužinojo tik iš jo paties pasakojimo ir iš V. M. skambučio į jos mobilųjį telefoną 2009 m. rugpjūčio 5 d. apie 21 val. Šio skambučio metu, V. M. jai pasakė „pasiimk savo sūnų, nes mano M. jį truputį paauklėjo, jis guli prie (duomenys neskelbtini) mokyklos aikštelėje“. V. M. jai skambino iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris yra (duomenys neskelbtini) į jos mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Po šio skambučio ji nubėgo į aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, ir rado savo sūnų gulintį prie tvoros kruvina galva. Tačiau į medikus pagalbos nesikreipė, pati gydė sūnų namuose. Į medikus, o tiksliau į Druskininkų ligoninę ji kreipėsi tik po trijų savaičių nuo sūnaus sužalojimo pablogėjus jo sveikatos būklei. Jos sūnus buvo nuvežtas į Alytaus ligoninę ir ten operuotas. Po šio įvykio M. M. jai ne vieną kartą yra grasinęs, kad išveš ją į užsienį dirbti prostitute, kad susidoros ir nužudys jos sūnų K. B., tačiau jokių realių veiksmų šiems grasinimams įvykdyti, M. M. nesiėmė, ji mano, kad šie grasinimai neturi realaus pagrindo, tai yra tik žodžiai. Ankščiau tarp jos ir M. šeimos bei M. M. nebuvo jokių nesutarimų ar pykčių, jie buvo geri draugai, švęsdavo visas šventes kartu. Nesutarimai prasidėjo po to, kai susistumdžius aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) mokyklos jos sūnui ir M. sūnui M., į jų tarpusavio konfliktą įsikišo M. M. ir jos sūnų sumušė. Po šio jos sūnaus sužalojimo nei M. M. nei kas nors iš jo šeimos narių nebandė jos ir sūnaus atsiprašyti už šį įvykį, taip pat neatlygino dėl sūnaus sužalojimo padarytos žalos. Ji sūnų rado (duomenys neskelbtini) mokyklos teritorijoje, prie ten esančios tvoros, prie krepšinio aikštelės, gulintį, tačiau neprisimena ir negaliu pasakyti, kokia poza ir kaip jis gulėjo. Ji pastebėjo dvi kirstines žaizdas sūnaus galvoje, viršugalvyje, ant abiejų sūnaus kojų šlaunų iš priekio pastebėjo dvi kraujosruvas, taip pat ant sūnaus rankos, tačiau, ant kurios neprisimena. Pastebėjo, nuo plaštakos iki žastikaulio srities, kad yra kraujosruva, taip pat pastebėjo, kad ant ausies, tačiau kurios neprisimena, yra kraujosruva, buvo nubrozdintas ir skruostikaulis, tačiau, kurios sūnaus kūno pusės neprisimena, ant sūnaus pilvo, kairėje pusėje, ji pastebėjo raudoną žymę, kuri kaip mano, galėjo susidaryti po smūgio kokiu nors daiktu. Sūnus pasakė, kad „M. mane daužė su metaliniu lomu“, kur buvo suduoti smūgiai, sūnus konkrečiai nenurodė, o „M.“, kaip suprato, tai buvo M. M.. Jis tuo metu, po sužalojimo, apie tai kas matė konfliktą nieko nesakė. Sūnus sakė, kad jautė skausmą visame kūne. Po įvykio sūnų pykino, sūnus beveik nieko nevalgė, pūtė pilvą, norėdavo dažnai tuštintis, skaudėjo pilvą. Sūnus pasijuto blogai, nukrito namuose, tualete ant grindų, apalpo. Druskininkų ligoninėje medicinos darbuotojams, nei ji nei jos sūnus, nepasakojo, kad buvo sumuštas ir jam blogai dėl sužalojimo. Ką sakė sūnus Alytaus ligoninėje medikams, ji nežino, bet ji papasakojo, kad sūnus buvo sumuštas. Iki vykimo į gydymo įstaigą dar kartą jos sūnus sužalotas nebuvo (t. 1 b. l. 62-63, 64-65, 66).Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. M. parodė, kad prie jo akių niekas nesimušė, kada įvykis buvo nepamena. Ankščiau davė kitokius parodymus, nes ten blogai surašyti parodymai. Jis pasirašė neskaitęs, jam davė jau surašytus parodymus, jis nežino kas ten prirašyta. Parodymų, jam niekas neperskaitė. Pažįsta nukentėjusįjį ir kaltinamąjį. Prie aikštelės sėdėjo jis, J. P., „B.“, buvo Z. ir dar daug kitų vaikų prie aikštelės. Alų gėrė jis ir J. P.. Buvo jau gražiai apgirtę. Jis pažįsta kaltinamojo sūnų, jo vardas M. Kaltinamojo sūnus tą dieną buvo atėjęs prie aikštelės. Jis ten žaidė krepšinį. Negali nurodyti, kiek laiko M. ten buvo. Gerai nepamena, su kuo B. tą dieną bendravo aikštelėje. Negali pasakyti, ar B. bendravo su M. Kol jis ten buvo, jokių konfliktų ten nebuvo. Konflikto tarp K. B. ir M. M. nebuvo. Nežino dėl ko M. išėjo iš aikštelės. Ten visi pabūna, pažaidžia ir eina namo. Kaltinamasis M. M. prie jo tikrai nebuvo atvykęs. Jis tą dieną nematė kaltinamojo M. M.. Jo parodymai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir nuo asmens parodymo atpažinti, todėl, kad jis neskaitė ką pasirašė, o jį apklausė girtą. Neigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas atpažinimas, jam buvo rodytos nuotraukos. Pripažįsta, kad įrašą ranka „protokolą perskaičiau, surašyta teisingai“ jis pasirašė, bet neskaitė. Jis nematė kaip į aikštelę buvo atėjusi K. B. mama. Prie jo nebuvo K. B. mamos. Nematė, kaip jį nešė į namus. Liudytojas M. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad yra su kaltinamuoju draugai. Dienos neatsimena. Buvo jis, M. M., V. M. ir M. M.. Jie nuvažiavo šalia namų prie kioskų, paėmė M. sūnų, kuris pasakė, kad jį sumušė prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Jie nuvažiavo į tą aikštelę pažiūrėti, kas jį sumušė. Ten buvo keturi asmenys. M. nuėjo pasišnekėti su jais, dėl ko jie nuskriaudė sūnų. Jie ten šlaistėsi, matėsi, kad buvo neblaivūs. Vienas iš jų mojavo buteliu. Vienas iš jų bandė suduoti M. su buteliu. Stumtelėjo jį ranka. Jis atsisėdo ant žolės, paskui vėl atsistojo. Mašina nuo M. ir tų asmenų stovėjo už 30 metrų. Jis visą laiką sėdėjo mašinoje. Nežino, kokį vaiką pastūmė M., jis jų nepažįsta. M. M. įvykio vietoje pastūmė tą asmenį, kuris buvo užsimojęs. Jis pavardžių neatsimena. Pastumtas vaikinas atsisėdo ant užpakalio ant žolės, paskui vėl atsistojo. Paskui vėl šūkavo. Nuo pastūmimo jis atgal atsisėdo, nukrito. Jie visą laiką sėdėjo mašinoje. Automobilyje liko jis, M. ir M. Nuėjo tik M. Jie ten kalbėjo. Jis viską matė, ką veikė M. M. aikštelėje. Kaltinamojo sūnus buvo su jais mašinoje. M. M. pastūmė K. B., norėdamas išvengti smūgio buteliu. M. M. išlipdamas iš mašinos nieko su savimi nepasiėmė. Asmuo, kuris buvo su buteliu šūkavo, lakstė. Galbūt buvo išgėręs. Jis buvo užsimojęs buteliu, norėjo M. suduoti. Kai įlipo į mašiną M. M. sūnus buvo paraudusiu veidu, verkė. Jis negirdėjo, ką M. M. sakė asmeniui su buteliu. B. jis nepažinojo. Ko gero tas asmuo su buteliu ir buvo B., kurį pažįsta iš proceso.Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo tėtis. Vasarą, atrodo rugpjūčio mėnesį, prieš 5-6 metus jis buvo prie krepšinio aikštelės, žaidė krepšinį. Buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Matė iš toli ateinančius keturis asmenis. Buvo B., Z., P. ir M. Jie buvo girti, rėkavo, lingavo, griuvinėjo, nešėsi butelius. Atėję prie krepšinio aikštelės, atsisėdo šalia gretimo suoliuko. K. B. atsistojo prisijungti prie žaidžiančių krepšinį, numetė marškinėlius ir liepė jam pakelti. Jis atsisakė pakelti, tada B. jį sumušė. Po to įvykio jis verkdamas nuėjo namo. Paskambino tėvams, kuriam iš tėvų – nepamena. Atvažiavo, jį paėmė ir nuvažiavo prie krepšinio aikštelės aiškintis. Jis sėdėjo mašinoje gale, verkė, skaudėjo galvą, buvo išsigandęs. Nematė, kas toliau buvo. B. jį mušė rankomis, kumščiais, keliais. Mušė į veidą. B. vėliau buvo nuteistas. Automobilyje buvo mama, K. ir dar vienas tėčio draugas, nežino jo vardo ir pavardės. Jis nematė, ar B. dar buvo aikštelėje, kai jie atvažiavo. Iš automobilio buvo išlipęs tėtis ir gal tėčio draugas šalia mašinos stovėjo. Nežino, kokiu tikslu tėtis išlipo, gal pasikalbėti, dėl ko jį sumušė. Jis ruošėsi kalbėtis su K. B.. Negali tiksliai pasakyti, kiek laiko praėjo nuo išlipimo iki tėtis sugrįžo, viskas vyko trumpai. Kiek girdėjo K. B. ten labai rėkavo. Tėtis turbūt net nesiaiškino. Nepamena, ką veikė kiti asmenys, likę automobilyje, kol buvo išlipęs tėtis. Jis negirdėjo, ką jie kalbėjo, kai tėtis grįžo į automobilį. Vėliau jį nuvežė į namus. Po kurio laiko išgirdo, kad K. B. kažkaip nukrito nuo riedlentės. Kažką tokio girdėjo, kad susižalojo. M. buvo girtas, nes atsisėdęs ant suoliuko visas lingavo. Jie visi buvo girti. Ankščiau jo mama bendravo su K. motina. Agresijos priepuolis B. įvyko dėl to, kad jis atsisakė pakelti marškinėlius. K. B. jį mušė, visi vaikai pabėgo, išsigando. Įvykio metu jam buvo 12-13 metų. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. R. parodė, kad tą dieną, jie ėjo prie krepšinio aikštelės pažaisti krepšinio. Jis ėjo su M. M., T. M. ir daugiau vaikų buvo iš kiemo. Žaidė prie (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) gatvėje. Žaidė krepšinį ir pamatė, kad ateina M. Z., K. B., M. ir P. Jie buvo išgėrę, nešėsi butelį degtinės. Jie prisėdo ant suoliukų, o jie toliau žaidė krepšinį. Z. nusiėmė marškinėlius. B. tuo pačiu metu nusiėmė marškinėlius, numetė juos ant žemės ir M. liepė juos pakelti. M. atsisakė. Tada jis agresyviai pradėjo ant jo rėkti ir vis artėjo link jo. Pradėjo jį mušti. Jie buvo maži vaikai, tada jie pabėgo, kadangi išsigando. Matė, kaip mušė M. Toliau nežino, kas ten įvyko. Girdėjo kaip jie rėkė. Jam tuo metu buvo 13-14 metų. Kas atsitiko toliau, jis nematė, pabėgo į namus. Tą vakarą M. M. tėčio įvykio vietoje jis nematė, nes visi nuėjo namo, išsigando. B. atrodė girtas.Vadovaujantis BPK 276 str. buvo pagarsinti liudytojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2009 m. rugpjūčio mėnesį, dienos neprisimena, vakare, K. B., M. Z. ir J. P. buvo nuėję į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios (duomenys neskelbtini) mokyklos, kur sėdėjo ant suoliuko prie krepšinio aikštelės. Krepšinio aikštelėje kiek prisimena buvo ir į mėtė kamuolį į krepšį M. M.. Jie keturiese sėdėjo ant suoliuko ir kalbėjosi. M. M. baigęs mėtyti kamuolį nuėjo ir atsisėdo ant gretimo suoliuko ir pradėjo klausytis jų pokalbio, staiga kažką tai pasakojant K. B., ką jis tiksliai pasakojo neprisimena, M. M. pradėjo juoktis. K. B. jo paklausė „ko juokiesi“. Tada M. M. pasakė „pydare“ ant K. B. ir tarp jų įvyko susistumdymas, tačiau kas pirmas pradėjo stumdytis, jis nepamena. Jis į šį susistumdymą nesikišo. M. M. prieš nueidamas pasakė K. B., kad tuoj tėvas atvažiuos. Po 15 minučių, visiems keturiems būnant toje pačioje vietoje, atvyko M. M. tėvas M., tačiau su kokiu automobiliu atvyko ir kas dar su juo buvo atvažiavęs, jis nematė ir nežino. Jis matė, kaip M. M. laikydamas rankoje kažkokį metalinį strypą, tačiau kurioje rankoje ir kaip atrodė strypas neprisimena, priėjo prie K. B., jį pargriovė, ir pradėjo jį mušti strypu į įvairias kūno vietas. Kiek smūgių sudavė K. B. M. M. jis neprisimena, taip pat nematė, kad K. B. būtų mušamas rankomis ir kojomis. M. M. mušė K. B. nieko jam nesakydamas, mušė apie pusę minutės. Sumušęs ir palikęs ant žemės gulintį K. B., M. M. nuėjo. Po 10 ar tai 15 minučių į vietą, kur gulėjo sumuštas K., atėjo K. mama ir kas ten vyko toliau jis nežino, nes išėjo namo. Šio įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. prieš šį įvykį buvo išgėręs keturis butelius 0,5 1 talpos šviesaus alaus, todėl nurodyti, kiek ir į kokias K. B. kūno vietas, įtariamasis M. M. sudavė K. B. smūgius, 2009 m. rugpjūčio mėn. 5 d. apie 20 val., viešoje vietoje, prie krepšiniui žaisti pritaikytos aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) mokyklos teritorijoje, (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, negali, nes neprisimena, taip pat negali nurodyti visų suduotų smūgių iš eilės K. B., nes neprisimena. Jis tik prisimena, kad M. M. šio įvykio metu, rankoje, tačiau kurioje neprisimena, laikė daiktą, panašų į metalinį strypą. K. B. po panaudoto smurto, gulėjo ant žemės ant šono, buvo užsimerkęs, į aplinką nereagavo. Jis nežino ir kaip K. B. gydėsi po šio sužalojimo ir į kur ir kada. Po šio įvykio K. B. nebuvo nei sumuštas, nei sužalotas (t. 1, b. l. 115, 116, 117). Liudytoja apklausta M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Alytaus apskrities S. K. ligoninėje vyresniąja vaikų chirurge. K. B. operacijos metu, kadangi buvo kraujosruva po seroziniu dangalu, buvo krešuliai, galima buvo manyti, kad dvifazis plyšimas. Jeigu kraujo krešėjimas geras, tai kraujo krešuliai susidaro greitai. Prieš kiek laiko buvo plyšimas, sunku pasakyti. Tai turėtų atsakyti teismo patologas, kuris tyrė blužnį, ar ten buvo kokie pakitimai, ar nebuvo. Plyšimas dvifazis. Kadangi po seroziniu dangalu buvo kraujo išsiliejimas, galima manyti, kad kurį tai laiką kraujavimo nebuvo, o kada praplyšo serozinis dangalas, kraujas išsiliejo į pilvą. Jeigu iš karto plyšta blužnis, išsilieja kraujas, o jeigu vadinamas dvifazis, tai kurį laiką nekraujuoja, o kai praplyšta serozinis dangalas, kraujuoja į pilvą. Kadangi K. B. trauma nesiskundė, ligos istorijoje taip parašyta ir iš Druskininkų ligoninės atsiųstas jis nesiskundė, kad buvusi trauma. Dėl to buvo įtarta, kad ten yra koks kitas susirgimas – žarnų nepraeinamumas. O jeigu po traumos plyšo ir kurį laiką kraujas neišsiliejo į pilvą, tai galėjo duoti tokią kliniką: pilvo skausmus, pykinimą, vėmimą, viduriavimą. O kada praplyšta, pasireiškia kaip vidinis kraujavimas. Sunku pasakyti, per kiek laiko gali susidaryti hematoma. Gali būti para, gali būti kelios paros. Pagal anamnezę, pagal traumą, kada buvo ta trauma. Hematoma negalėtų būtų virš trijų savaičių ir neišnyktų. Turėtų išryškėti supūliavimas ar kažkas, bet medicinoje visko būna, atmesti sunku. Jeigu yra sužalota blužnis aseptinis nepūlingas uždegimas būna. Kadangi yra dirginimas. Organizme vykstančius uždegiminius procesus kraujo tyrimai gali rodyti, gali ir nerodyti. Dažniausiai rodo, bet jei nerodo, tai nereiškia, kad jo nėra. Esant vidiniam kraujavimui uždegimas yra aseptinis, todėl kraujo tyrimas jo gali ir nerodyti. Kad organizme yra uždegimas rodo baltieji kraujo kūneliai, eritrocitų nusėdimo greitis. Esant tokiam vidiniam kraujavimui, hemoglobinas mažėja, tada, kada nukraujuoja. Pradžioje gali nemažėti ir būti visai normalus. Kažkiek organizmas kompensuoja, kol skysčių gauna, jis kompensuoja. O kai nukraujuoja, mažėja. K. B. į Alytaus ligoninę atvyko su žemesniu hemoglobinu negu priklauso, ligos istorijoje hemoglobinas, atvykus yra 100, o toliau jis nukritęs - 81. Hemoglobinas 133 buvo Druskininkuose. Todėl gydytojai ir neįtarė, kad gali būti vidinis kraujavimas, kadangi hemoglobinas buvo aukštas. Tačiau jeigu jis jau sirgo, kraujas buvo sutirštėjęs, gali taip būti. Negali 100 procentų pasiremti tyrimais, reikia pirmiausia žiūrėti ligonį ir sudėti viską į krūvą, tyrimus, būklę ir anamnezę. Toks kiekis kraujo gali pritekėti iš lėto, gali labai greitai, žiūrint kas yra sužalota. Jeigu yra sužalota didelė kraujagyslė, 1,2 litro gali nukraujuoti labai greitai, o jeigu kraujavo po truputį, gali ir per tris savaites. Jeigu kraujavo po truputį ir krešulys darėsi, o po to pratrūko. Gali būti taip, gali būti anaip. Medicinoje negali būti kategoriškas. Blužnis būna fiksuota ir tada nuo traumos plyšta greičiau, kadangi nepaslanki. Jeigu normaliai, ji yra paslanki, nuo traumos ji plyšta rečiau. Šiuo atveju ji buvo suaugusi. Tokiu atveju plyšta greičiau. Hemoglobinas 133 tai yra norma. hemoglobinas 100, tai yra per mažai. Norma yra svyruojanti. 100 yra per mažai. Turi būti iki 120, 180 yra per daug. Mažiausia norma nustatoma pagal amžių. Naujagimiui 110 hemoglobinas bus per mažai, suaugusiam 110 gali ir pakakti. Nukentėjusysis K. B. po 2009 m. rugpjūčio 5 d. patirto sužalojimo, galėjo nejausti jokio diskomforto, žiūrint koks tas plyšimas ir koks kraujavimas. Jei yra nedidelis plyšimas, blužnis gali sugyti ir taip. Jeigu plyšta ir kraujas pasipila į pilvą, ir kraujo yra daug, tai vargu. Pas K. B. kraujosruvos buvo ties blužnimi pilvo sienelėje. Jam galėjo pasireikšti simptomai tokie, kaip aprašyta ligos istorijoje. Pirmiausia pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, dirginimas. Gali būti taip, gali būti kitaip. Jeigu nedidelis plyšimas gali ir nieko nepasireikšti. K. B. traumos neakcentavo. Jis buvo stacionarizuotas dėl pilvo skausmo, įtariant kitą susirgimą. Tiktai atlikus echoskopiją, kada pilvo ertmėje yra skystis, vėlgi negali pasakyti, kad ten yra tiksliai kraujas. Tačiau matėsi, kad jį reikia operuoti. Operacijos metu matėsi, kad ten kraujas. Blužnis plyšta dažniausiai dėl traumos, taip sau neplyšta, tai ne skrandis. Gali plyšti dėl sumušimo, kadangi tai trauma. Jeigu būna nedideli blužnies plyšimai, juos gydo be operacijos, vis tiek ligonis stacionare praleidžia apie 10 dienų. Žiūri, ar jis nepradės kraujuoti. Paprastai po to jis jau neturėtų kraujuoti, jei yra nedidelis plyšimas. Jei plyšimas didelis, jis gali ir vėliau pradėti kraujuoti. Jei žaizda didelė, kraujuoja daugiau.Liudytoju apklaustas T. M. parodė, kad vieną vasaros dieną vaikystėje jis su draugais buvo krepšinio aikštelėje. Iš toli pamatė atsvyruojančius keturis jaunuolius. Jie nešėsi alkoholio, griuvinėjo. Vienas iš jų sumušė jo draugą. Asmenys tai Z., B., „R.“, dar vieno neprisimena. B. sumušė M. M.. Toliau jie išskirstė namo. Konfliktas tarp B. ir M. buvo vienpusis, mušė M. B.. Toliau jie išsigando ir išėjo namo. B. M. sudavė į galvą. Girdėjo, kad buvo išdaužyti M. šeimos automobilio stiklai. Apie tai, kad M. tėtis sumušė B., negirdėjo, tik girdėjo, kad B. nukrito nuo riedlentės.Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta teismo medicinos ekspertė dr. J. G.-Dorošenko parodė, kad operuojant K. B. bendrinėje nejautroje pilvo ertmėje rastas kraujas, daugumoje senas, krešuliai apie blužnį. Kraujas su krešuliais apie 1,2 litro. Blužnis didelė, suaugusi. Yra didelė hematoma po seroza, prakiurusi dorsaliniame paviršiuje. Toliau yra operavusios gydytojos įrašas „manau plyšimas dvifazis“ ir lateralinėje pilvo sienelėje, tai yra šoninėje pilvo sienelėje, iš serozos yra kraujosruvų. Tokia informacija yra įrašyta į operacijos protokolą. Gydytojos nuomone, buvo užrašyta, kad jinai mano kad plyšimas buvo dvifazis, kitaip tariant dvimomentinis. Šoninėje pilvo sienoje iš serozos buvo užfiksuota kraujosruvos, jos protokole yra užfiksuotos. Tikimybiškai galėjo būti dvimomentinis dvifazis plyšimas, nes po kapsule buvo aptikta didelė hemetoma. Višiškai kategoriškai atmesti dvimomentinio plyšimo galimybės negalima. Tikimybiškai galima pasakyti, kad tai galėjo būti ir dvimomentinis blužnies plyšimas. Operavusi gydytoja chirurgė aptiko hematomą po kapsule, tai yra aprašyta užfiksuota jos operaciniame protokole. Kategoriškai neatmetama to blužnies dvimomentinio plyšimo galimybės. Chirurgė, kuri sako, kad „aš manau“, tai ne kategoriškas pasisakymas, tai yra tikimybiškai. Neatmetama dvimomentinio blužnies plyšimo galimybės šiuo atveju. Operavusi gydytoja rado operacijos metu kraujosruvų pilvo sienos vidiniame (iš serozos pusės lateraliniame) šoniniame paviršiuje Tas jos radimas yra pagrįstas jos fiksavimu operacijos protokole, užrašymu, kad jinai mato tas kraujosruvas pilvo sienos vidiniame paviršiuje, šoninėje, tai yra lateralinėje pusėje. Vidiniame paviršiuje, tai yra pilvo sienos serozinis dangalas. Išoriškai kraujosruvų nebuvo, neaptikta, nekonstatuota, todėl laikoma, kad nėra. Tos kraujosruvos be abejo rodo, kad jų atsiradimo kilmė yra mechaninė, tai yra trauminė kilmė, nes kitų kažkokiu liguistinių susirgimų nekonstatuojama. Gali prireikti didesnės apimties kraujosruvų rezorbcijai, išnykimui gali mėnesį ir daugiau, priklausomai nuo tų kraujosruvų dydžio. Viskas priklauso nuo kraujosruvos dydžio, kiek jinai išsiplėtusi, kokio storio ir gylio ta kraujosruva. Gali užtrukti mėnesį ir ilgiau. Tačiau čia yra tik bendro pobūdžio atsakymas. Kraujosruvų vieta rodo būtent trauminio poveikio vietą, tai yra traumavimą toje vietoje. Jos lokalizacija atitiktų pagal rasto blužnyje sužalojimo vietą, tai yra blužnies plyšimą užpakaliniame paviršiuje, atitiktų tą mechanizmą, kad būtent nuo traumavimo pilvo šoninėje sienelėje, arba juosmens šoniniame arba nugariniame paviršiuje įvyktų blužnies plyšimas būtent tokios lokalizacijos, kuri buvo aptikta operacijos metu. Atitiktų blužnies sužalojimo padarymo mechanizmą, bet iš kitos pusės negali pasakyti, kad tai būtent tas buvo traumavimas, kurio pasėkoje atsirado kraujosruvos ir plyšo blužnis. Nes atsakyti, kada jos buvo padarytos nėra galimybės dėl medicininių duomenų trūkumo. Be abejo kraujosruvos rodo traumavimo poveikio vietą. Jos ir atitiktų, jeigu sugretintų. Laikytina, kad jos padarytos būtent to blužnies plyšimo padarymo metu. Jos atitiktų tą mechanizmą, jos kaip ir suvienytų, bet iš kitos pusės, negali tiksliai pasakyti, ar tos kraujosruvos būtent tuo laiku padarytos, nes nėra duomenų laiko nustatymui konkretizuoti. Literatūros duomenimis buvo daryti tyrimai, jie aprašyti. Praktiškai tie autoriai, kurie darė tuos tyrimus, kurie nagrinėjo, rašo, kad reikėtų išlaukti, vienų nuomone 48 val., tai yra dvi paros, kitų nuomone, kad iki trijų parų, kad suplyštų kapsulė ir įvyktų dvimomentinis plyšimas. Jeigu tai yra pokapsulinės hematomos susidarymas, pirminės traumos metu. Reikia kažkur dviejų trijų parų laikotarpio, kad įvyktų plyšimas. Esant dvimomentiniam plyšimui kapsulė suplyšta nuo 30 iki 48 vai. Tai yra literatūros duomenimis. Yra autoriniai moksliniai tyrimai aprašyti, ten yra nurodyta. Iš ten ir yra paimta, literatūra yra cituojama išvados tiriamojoje dalyje. Ilgiausias plyšimo terminas buvo aprašytas po 28 dienų. Tai, kas buvo aptikta tų autorių praktikoje. Tiriamosios dalies išvadoje yra aprašyta, tai rusų autoriai, rusų literatūra Sapožnikovas „Morfologija zakrytoj travmy grudi ir života“, Maskva „Medicina“ 1988 m. Jeigu kalbant apie šį konkretų tyrimą, objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįsti apie kažkokius traumavimo požymius, sietinus su 2009 m. rugpjūčio 5 d. neturi. Nenustatyta, todėl dabar kalbėti ir atsakyti į tariamosios nuosakos klausimą nėra prasmės, nes praktiškai tyrė ralius faktus, realius duomenis, o kas būtų jeigu būtų jie tikrai nespėliojo ir neatsakinėjo. Bet koks smūgis į pilvo sritį, stiprus smūgis gali sukelti blužnies plyšimą. Praktiškai literatūroje dažniausiai nurodoma, kad daugiau negu 50 % aprašomų atvejų, kai būtent ir įvyksta pokapsuliniai plyšimai, jeigu buvo smūgiuojama į pilvą, jeigu buvo smūgiuojama į asmens šoną, ar į nugarą būtent kairės pusės, ten kur lokalizuojasi blužnis, tai be abejonės, blužnies sužalojimo tikimybė yra. Bet ar jinai iš tikrųjų galėjo taip atsirasti, atsakyti negali. Žmogui gali po pokapsulinio blužnies plyšimo, blužnies kapsulė plyšti po maždaug trijų savaičių po pokapsulinio blužnies plyšimo, tokie atvejai buvo stebėti ir aprašyti. Iki 28 dienų buvo stebėta, kad galėjo plyšti pokapsulinė hematoma, blužnies kapsulė galėjo plyšti po trijų savaičių. Sveikatos sutrikdymo mastas tas pats, nesikeičia, kaip ir išvadoje. 3, 7 ir 9 klausimai buvo neatsakyti, kadangi objektyvių medicininių duomenų, patvirtinančių, kad būtų plyšusi būtent 2009, rugpjūčio 5 d. nėra, todėl nebuvo pagrindo apie tai kalbėti ir sieti su ta data. Ar plyšimas būtų dvimomentinis, ar vienmomentinis, vis tiek blužnies plyšimas, rastas operacijos metu, tos sveikatos sutrikdymas visada yra vertinamas sunkiu, tiek pagal sužalojimą, tiek pagal pasekmes. Operacijos metu tą blužnis yra šalinama, organas neišsaugojamas. Po pašalinimo yra suteikiamas paprasto darbingumo praradimas 30 %. Tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad K. B. padarytas blužnies plyšimas, be abejonės tai tvirtina. Kad sužalojimas padarytas kieto buvo daikto poveikyje, taip, mechanizmas yra mechaninės kilmės kieto buko daikto poveikyje padaromas. Kad tai galėjo būti padaryta vieno trauminio poveikio, tai tvirtina. Kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas smūgiavimo būdu, tvirtina, galėjo būti padaryta taip. Kad tai galėjo būti padaryta tiek suduodant smūgius kumščiais, tiek spardant, tiek suduodant metaliniu strypu ar krentant ir pilvo sritimi atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, tvirtina. Kad gali būti tiesioginis priežastinis ryšys tarp užduotyje nurodytu laiku bei nurodytu sužalojimų būdu padarytų sužalojimų B. dėl sveikatos sutrikdymo masto ir jam skirto gydymo, netvirtina, tai nepagrįsta. Tai kad po pokapsulinio blužnies plyšimo nukentėjusysis K. B. galėjo nejausti jokio diskomforto iki tol, kol plyšus blužnies kapsulei atsirado kraujavimas į pilvo ertmę, tvirtina. Tai, kad tas periodas galėjo būti užduotyje minimas trijų savaičių laikotarpyje, netvirtina, tokių duomenų nėra. Kad blužnies plyšimas įvertinamas sunkiu sveikatos sutrikimu, šią dalį tvirtina. Jeigu kalbant apie konkretų atvejį, histoliginio tyrimo preparatai nerodo 28 dienų termino. Jie rodo ūmų blužnies plyšimą, padarymo laiką, ne lėtinį. Tie histologiniai tyrimai buvo atlikti tiek patalogo anatomo ligoninėje buvo peržiūrėti tie histologiniai preparatai. Taip pat buvo papildomai išsireikalauta šitų stiklelių, tai yra mikropreparatų, histologinių preparatų iš pačios ligoninės. Tyrimus atliko histologijos skyriuje, specialistai kurie būtent žiūri tuos mikropreparatus ir aprašo. Konkrečiu atveju tai yra specialistė Viščiulytė, histologijos laboratorijos vedėja. Taip pat buvo pateikti blužnies gabaliukai parafininiame lydinyje. Iš jų dar papildomai buvo padaryti histologiniai preparatai ir taip pat žiūrėti. Būtent pagal tuos histologinius preparatus, jų tyrimą ir nustatinėjamas blužnies plyšimo laikas. Tai yra objektyvūs duomenis, pagal kuriuos galima remtis, kada gi įvyko blužnies plyšimas. Po pokapsulinio blužnies plyšimo žmogus labai ryškaus diskomforto gali ir nejausti. Gali jausti pamaudimą ir tiek. Dėl kapsulės plyšimo papildomas traumavimas nebūtinas. Kraujuoja, prikraujuoja tokį kiekį, kad bet koks menkiausias pilvo raumenų įsitempimas gali sukelti antrinį plyšimą, tai yra blužnies kapsulės plyšimą. Nebūtinai turi būti papildomas traumavimas. Gali plyšti gulint, stojantis, kosint ar panašiai. Kosint, vemiant, net pasiverčiant lovoje, stanginantis tuštinimosi metu. Visi tokie, kas įtempia pilvo raumenis, tai yra presą, gali sukelti antrinį blužnies plyšimą, būtent kapsulės plyšimą. Kraujuojant, esat pokapsuliniam blužnies plyšimui, vykstant kraujavimui, kraujas kaupiasi parenchimoje, aistromoje. Kokią įtaką besikaupiantis kraujas daro pačiai kapsulei priklauso nuo kraujo kiekio. Kuo daugiau kaupiasi, jinai tempiasi. Tempimosi metu galima jausti skausmą. Bet blužnis yra tas organas, kuris yra kraujo taupykla, jinai turi funkciją kaupti kraują. Todėl kažkoks tai kraujo išsiliejimas didelės įtakos organizmui neturi. Kažkokių ypatingų klinikinių simptomų galima ir neaptikti. Jinai tiesiog kaupia ir laiko kraują, nes jinai tą funkciją turinti. Kaupiantis kraujui, kol kapsulė neplyšta, nėra vidinio kraujavimo, kuris jau keltų peritonitą, tai yra pilvaplėvės uždegimą, be abejo nuo tos kapsulės įsitempimo jausti maudimą, skausmą pilvo kairėje šoninėje dalyje. Tai yra paaiškinama logiškai, nes kapsulė įsitempia, nervines galūnėles spaudžia, skauda. Šiaip iš gyvenimiškos patirties, būna, kad sportininkai pabėga ir laikosi už kairio šono, nes persiskirsto kraujo kiekis, deponuojasi dalis kraujo, todėl nuo kraujo ta kapsulė įsitempia ir skauda kurį laiką, kol vėl grįžta tas kraujas į bendrą kraujo apytakos ratą ir vėl viskas atsistato. Blužnis tokią funkciją turi. Kai kapsulė trūksta ir kraujas pradeda tekėti, įvyksta vidinis kraujavimas, tada jau atsiranda aštresnis skausmas. Iš pradžių lokalizuojasi kairėje pilvo pusėje. Po to, kuo daugiau plūstant kraujui į pilvo ertmę, atsiranda peritonito požymiai, skausmas išplinta po visą pilvą. Be abejonės krenta spaudimas ir visi kiti klinikiniai požymiai, kurie yra nurodyti išvadoje. Kada vyksta vidinis kraujavimas, aišku priklauso nuo blužnies plyšimo dydžio, gylio, nes nuo to priklauso ir besiveržiantis kraujas, tai yra kraujo tėkmės greitis, kaupimasis, ar greitai ten kaupiasi. Jeigu literatūros duomenimis autoriai aptikdavo jau po 6 vai. nuo plyšimo, jeigu tai plyšdavo tas vadinamas pokapsulinis dvimomentinis plyšimas. Jeigu plyšimas yra blužnies vartų srityje, jau maždaug po 6 valandų aptikdavo nuo 600 iki 1000 ml kraujo pilvo ertmėje, o po 12 valandų net iki 2000 ml, tai yra 2 litrai. Jeigu suaugęs žmogus turi apie 5 litrus, tai jau kažkur 3-4 litrų netekimas be abejonės grėstų letarginei išeigai, todėl praktiškai viskas priklauso nuo plyšimo lokalizacijos dydžio ir gylio. Konkrečiai pasakyti negali. Kiek laiko konkrečiai šiuo atveju, prieš kiek laiko iki operacijos ta kapsulė plyšo nuo kiekio prikraujuoto pilvo ertmėje, teismo medikai nenustatinėja. Plyšus vidaus organui pajaučiamas nemenkas skausmas, kai kurie gali net nualpti. Toliau priklausomai nuo pilvo ertmėje kraujo kaupimosi greičio. Tada be abejo ritinitio reiškiniai stiprėja, progresuoja ir ryškėja visi klinikiniai požymiai. Priklausomai nuo kraujo pritekėjimo kiekio, greičio, kaupimosi, terminai gali būti skaičiuojama valandomis, bet gali ir po paros atsirasti. Histologiniai tyrimai objektyviausiai parodo, kada galėjo plyšti blužnis, prieš kiek laiko. Jeigu tai būtų vienmomentinis, arba jeigu mes kalbėtume apie dvimomentinį, tai yra antrą momentą, tai didžiausias terminas, ką galėjo nustatyti iš histologinių preparatų tyrimo rezultatų, tai yra iki 5 parų, o jeigu vienmomentinis tai irgi labai sunku pasakyti, gali būti gal iki 2 parų. Objektyvių, pagrindžiančių tyrimų, kad tai būtų dvimomentinis plyšimas nėra, nes iš histologinių preparatų neaptiko dviejų skirtingų laikų, nustatytų blužnies plyšimų, morfologiniu požiūriu. Bet tai, kad operacijos metu buvo nustatyta pokapsulinė hematoma, tai neatmeta galimybės dvimomentinio plyšimo ir jo galima neaptikti histologinių preparatų tyrimo metu, jeigu plyšimas įvyko iki 5 parų. Vėliau fibroblastai, makrofagai, jie nebuvo rasti, jie buvo dažyti įvairiais būdais būtent jų aptikimui, bet jų nebuvo aptikta. Kas rodytų ilgesnį laiko tarpą. Jų nebuvo aptikta, todėl laikoma, kad didžiausias, nes į penktą para fibroblastai, makrofagai, ciderofagai jau turėtų matytis uždegiminiame procese, tame lauke.Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas kaltę padarius M. M. inkriminuojamus nusikaltimus, rėmėsi ne tik nukentėjusiojo bei aukščiau aptartų liudytojų, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų visuma, bet ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga, todėl vertinant skundžiamo teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, aptartini ir joje užfiksuoti duomenys, galintys turėti reikšmės teisingam analizuojamos baudžiamosios bylos išnagrinėjimui.Kaip matyti iš Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK KPS 2010 m. kovo 22 d. pažymos Nr. 52-70- S-2002, pasirašytos viršininko G. G., operatyvinių priemonių pagalba buvo nustatyta, jog po M. M. fizinio smurto K. B. atžvilgiu panaudojimo K. B. kitų asmenų sužalotas nebuvo (t. 1, b. 1. 47).Iš 2015 m. birželio 3 d. teisiamajame posėdyje eksperto Leono Urbanavičiaus parodymų (t. 5, b.l. 70) matyti, kad negalima nustatyti, kada buvo padarytas blužnies sužalojimas. Ekspertas negali konkrečiai pasakyti, kad būtent nuo riedlentės atsirado sužalojimas, bet sužalojimas galėjo atsirasti tiek smūgiavimo būdu, tiek atsitrenkiant pilvo sritimi į kietus bukus daiktus. Per kiek laiko rezorbuojasi kraujosruvos pilvo sienelėje, blužnyje, poodinės kraujosruvos pasakyti negali, tai priklauso nuo individualių organizmo savybių, nėra tiksliai konkrečiai, kad kiekvieno kraujosruvos būtų vienodos. Vieno gali būti anksčiau, kito vėliau, konkrečiai negali atsakyti laiko. Nukentėjusįjį apžiūrėjo 2009 m. gruodžio 10 d. 9 vai. Apžiūros metu jokių išorinių sužalojimo žymių nebuvo konstatuota. Buvo konstatuotas pjūvis po viršutinės laparatomijos. Jam buvo pateikta medicininė dokumentacija, ligos istorija iš Alytaus Kudirkos ligoninės. Joje yra atžymėta, kad buvo stebimos kraujosruvos iš serozos pusės. Kitų sužalojimų, išorinėje pilvo sienoje čia nebuvo užfiksuota. Kraujosruvos iš serozos pusės, tai yra kraujosruva ne išorinėje pilvo sienelėje, bet ją galima pamatyti, tik kai yra jau atliekama operacija. Paprastai tariant, tai yra iš pilvo vidinės pusės sienelės. Pagal specialisto išvadas nukentėjusiajam K. B. yra padarytas blužnies plyšimas, vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Tas sužalojimas galėjo būti padarytas, remiantis nukentėjusiuoju, dėl suduoto 2009 m. rugpjūčio 5 d. apie 20 vai. spyrio koja j pilvo sritį ir kitas vietas. Patirta blužnies trauma galėjo išsilaikyti iki operacijos, kadangi šiuo konkrečiu atveju buvo dvimomentinis blužnies plyšimas, iki plyšimo jis galėjo nejausti jokio diskomforto. Šiuo konkrečiu atveju, jei yra sužalota pati blužnis, yra kraujavimas į blužnies apvalkalą, taip vadinamą serozą. Tada nukentėjęs konkretaus diskomforto gali nejausti. Nėra žinoma kiek vyko tas kraujavimas, kokio dydžio ir ar ten galėjo uždegiminis procesas prasidėti. Konkrečiu atveju galėjo to uždegiminio proceso ir nebūti. Tačiau, kai susikaupė skysčio, tai yra kraujo daugiau, plyšta seroza ir kraujas išsilieja į pilvo ertmę. Tada prasideda uždegiminis procesas labai greitai. Konkrečiai kiek valandų trunka priklauso nuo kraujavimo greičio ir nuo pažeidimo dydžio. Iškart trūkus blužniai, jei kraujas neprateka į pilvo ertmę, jis kaupiasi po kapsule ir iš karto gali nejausti jokio diskomforto, priklausomai nuo to, kiek kraujo ten kaupiasi. Būna, kad užkrešėja, kraujavimas net ir sustoja. Būna, kad ilgai pravaikščioja su tuo kraujavimu. Priklauso nuo kraujavimo intensyvumo ir eigos. Šiuo konkrečiu atveju nebent gali patikslinti tas chirurgas, kuris operavo, nes jis matė. Pagal aprašymus, čia galima įvairiai traktuoti. Jei jisai būtų nesikreipęs į medikus, tai būtų pavojus gyvybei, kadangi vystosi peritonitas, prasideda įvairios rimtos komplikacijos. Tai yra pavojus gyvybei, todėl šis sužalojimas vertinamas kaip sunkus. Jei iš karto plyšta blužnis ir iš karto būna pažeista ir seroza, apvalkalas, kraujas patenka tiesiai į pilvo ertmę, tai yra vienmomentis plyšimas. Dvimomentinis plyšimas reiškia, kad kraujas kaupiasi, kokio dydžio ten plyšimas negali pasakyti, jeigu plyšimas nedidelis, kraujas kaupiasi tik tarp blužnies ir blužnies apvalkalo serozos. Tik po to, kai plyšta pati seroza kraujas patenka į pilvaplėvę. Tada jau prasideda visa uždegiminė reakcija, prasideda visos gyvybei pavojingos komplikacijos. Kartais būna, kad blužnis pati savaime gali sugyti. Būna, kad nereikalinga operacija. Operacijos metu yra šalinama pati blužnis.Iš Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto PEKG19 (139) /2016(01) išvada (t. 5, b.l. 176-183) patvirtina: Nukentėjusiajam K. B. VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninėje 2009 m. rugsėjo 1 d. operacijos metu pilvo ertmėje nustatyta: poserozinės kraujosruvos pilvo sienos šoniniame paviršiuje, trauminis blužnies plyšimas užpakaliniame jos paviršiuje, lydimas kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę (1200 ml skysto kraujo ir kraujo krešulių).Blužnies plyšimas, atsižvelgiant į turimus blužnies histologinio tyrimo rezultatus, įvyko ne ilgesniame kaip 5 parų laikotarpyje iki blužnies pašalinimo operacijos (2009-09-01) (žr. pagrindimas Tiriamosios dalies apibendrinime).Poserozinės kraujosruvos pilvo sienos kairiame šoniniame paviršiuje, pagal savo lokalizaciją atitiktų trauminiam blužnies plyšimo mechanizmui, tačiau nustatyti konkrečiai jų padarymo laiko, dėl medicininių duomenų trūkumo, nėra galimybės. Paprastai nedidelės minėtos lokalizacijos kraujosruvos sugyja per 1-2 savaites, didesnės apimties kraujosruvų išnykimas gali užtrukti ir ilgiau.Nukentėjusiojo Karolio B. A. apskrities S. K. ligoninėje 2009 m. rugsėjo 1 d. operacijos metu pašalintos blužnies sužalojimo laikas nurodytas išvados I-ame punkte. Trauminis blužnies plyšimas padarytas paveikus kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, kurio konkretizuoti nėra galimybės (traumavusio daikto individualios savybės liko neužsifiksavusios) į juosmens kairę pusę (šoninį, šoninį - užpakalinį jos paviršių) tiek sudavus smūgį, tiek ir nugriuvus bei minėta kūno sritimi atsitrenkus į kietą buką ribotą atsikišusį paviršių.Kadangi objektyvių medicininių duomenų, kad subkapsulinis blužnies plyšimas nukentėjusiajam K. B. galėjo įvykti 2009 m. rugpjūčio 5 d., nėra, nėra ir objektyvaus pagrindo toliau spręsti su minėta data susijusius klausimus.Objektyvių medicininių duomenų, patvirtinančių apie savaiminį (patologinį) blužnies plyšimą, nėra, todėl tikėtina, kad blužnies plyšimas yra trauminės kilmės, ką liudytų ir operacijos metu nustatytos poserozinės pilvo šoninio paviršiaus sienos kraujosruvos. Blužnies plyšimo laikas nurodytas išvados I-ame punkte.Esant dvimomentiniam blužnies plyšimui, jos kapsulės plyšimui nebūtinas papildomas traumavimas: blužnies kapsulė gali plyšti menkiausio pilvo sienos raumenų įsitempimo metu (pvz., verčiantis patale, kosint, vemiant, stanginantis tuštinimosi metu ir pan.).Po blužnies kartu su kapsule plyšimo, lydimo kraujavimo į pilvaplėvės ertmę, apart skausmo kairiame pošonkaulyje, turėjo pasireikšti klinikiniai vidinio kraujavimo požymiai: odos ir gleivinių blyškumas, silpnumas, galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, dažnas paviršutinis kvėpavimas, dažnas silpno prisipildymo pulsas, kraujospūdžio kritimas.Nesant objektyvių nukentėjusiojo K. B. kūno traumavimo požymių, sietinų su 2009 m. rugpjūčio 5 d. apie 20 vai. bylos aplinkybėse nagrinėjamu įvykiu, užduotas klausimas nėra spręstinas.. Nesant objektyvių nukentėjusiojo K. B. kūno traumavimo požymių, sietinų su 2009 m. rugpjūčio 5 d. apie 20 vai. bylos aplinkybėse nagrinėjamu įvykiu, priežastinio ryšio tarp 2009 m. rugpjūčio 5 d. apie 20 vai. nepilnamečio nukentėjusiojo K. B. patirto smurto ir 2009 m. rugsėjo 1 d. Alytaus apskrities S. K. ligoninėje taikyto gydymo, operacijos metu nustatytų sužalojimų (blužnies plyšimo) bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadomis nustatyto K. B. sveikatos sutrikdymo masto, nėra.. K. B. objektyvių traumavimo požymių, sietinų su 2009 m. rugpjūčio 5 d. bylos aplinkybėse nagrinėjamu įvykiu, nekonstatuota, todėl nėra objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą.. Teisėsaugos institucijoms patvirtinus K. B. 2009 m. rugpjūčio 5 d. apie 20 vai. buvusių smūgių (pvz., koja, ranka, metaliniu strypu) sudavimų faktą, neatmetama, kad jis dėl šių smūgių galėjo jausti fizinį skausmą.. Atsižvelgiant į K. B. po operacijos pašalintos blužnies pateiktų mikropreparatų bei blužnies gabaliukų histologinio tyrimo duomenis, blužnies sužalojimas galėjo būti padarytas iki 5 parų laikotarpyje iki blužnies pašalinimo operacijos.. K. B. VšĮ Druskininkų ligoninėje 2009 m. rugpjūčio 21 d. medicininė pagalba nebuvo teikta. VšĮ Druskininkų ligoninėje 2009 m. rugsėjo 1 d. (00:02 vai.) atliktų kraujo tyrimų rezultatai (leukocitozė: WBC - 25,40x1071 prie normalaus C-reaktyvaus baltymo koncentracijos (CRB) -1,1 mg/1) rodo, kad prasidėjusi ūmi uždegimo reakcija turėtų būti skaičiuojama valandomis. Greičiausiai į uždegimą reaguoja CRB rodiklis kraujyje. Šio rodiklio pokyčiai atsiranda praėjus maždaug 5-10 valandoms nuo infekcijos (audinių griuvimo) pradžios.. 1200 ml kraujo krešulių kiekis buvo aptiktas pilvo ertmėje, bet ne po blužnies kapsule. Literatūros duomenimis, toks kiekis gali būti aptinkamas jau maždaug po pusės paros po blužnies plyšimo. Greitą ir gausų tokio kraujo kiekio susikaupimą pilvaplėvės ertmėje įtakoja blužnies plyšimo lokalizacija (vartų sritis) ir blužnies plyšimo pobūdis (dvimomentinis plyšimas).. Kategoriškos išvados, kad blužnies plyšimas buvo dvimomentinis daryti negalima, nes atlikti pateiktų K. B. blužnies mikropreparatų bei blužnies gabaliukų histologiniai tyrimai neaptiko dviejų, aiškiai išskiriamų, skirtingu laiku įvykusių blužnies plyšimų morfologinių požymių.. Sužalojimo padarymo laikas nėra nustatinėjamas pagal nukentėjusiojo kraujo tyrimo rezultatus bei rasto pilvo ertmėje skysto kraujo ir kraujo krešulių kiekį.. Kraujo tyrimai, atlikti 2009 m. rugsėjo 1 d., nukentėjusį K. B. pristačius į Druskininkų ligoninę, rodo vykstantį uždegimą keleto valandų laikotarpyje, tačiau nustatant blužnies sužalojimo laiką, kraujo tyrimo rezultatais nesiremiama.. Teiginys - „senas" kraujas - atitikmens bei paaiškinimo teismo medicinoje neturi. Tai K. B. operavusios gydytojos chirurgės sava interpretacija. Purūs krešuliai pradeda formuotis maždaug po valandos po kraujavimo į ertmę (išskyrus galvos ertmes), standžių krešulių susiformavimui reikalingas maždaug 1-2 parų laikotarpis.. Nedidelės kraujosruvos pilvo sienoje gali išnykti per 1-2 savaites. Didesnės apimties kraujosruvų išnykimas gali užtrukti ir ilgiau.. Pagrindiniai, prie nurodyto sužalojimo, vidinio kraujavimo į pilvaplėvės ertmę klinikiniai požymiai yra šie: odos ir gleivinių blyškumas, silpnumas, galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, dažnas paviršutinis kvėpavimas, dažnas silpno prisipildymo pulsas bei kraujospūdžio kritimas, kraujyje padidėja leukocitų skaičius, mažėja eritrocitų skaičius, hemoglobino rodiklis, didėja CRB rodiklis, pilvo organų echoskopijos metu aptinkamas laisvas skystis pilvo ertmėje.. K. B. nustatytas blužnies plyšimas galėjo įvykti ir jam nukritus nuo riedlentės, jei po nukritimo juosmens kaire puse (šoniniu ar šoniniu-užpakaliniu paviršiumi) buvo atsitrenkta į kietą buką ribotą paviršių.

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užkirsti kelią neteisėtų ir nepagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimų įsiteisėjimui, turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus, remiantis jų visuma padaryti kitokias išvadas. Teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, jog nagrinėdamas baudžiamąją bylą, aukštesnės instancijos teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, ar jų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas ir pan. (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006 ir kt.).Įvertinusi visumą aukščiau paminėtų įrodymų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje ištyrė ir nuosprendyje išvardino byloje surinktus įrodymus, tačiau remdamasis ištirtais įrodymais padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, dėl M. M. kaltės, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 str. 1 d., 284 str. 1 d. padaryme, dėl ko nepagrįstai pripažino jį kaltu ir skyrė jam bausmę. Analizuojamu atveju nustačius, kad pirmosios instancijos teismo atliktas aukščiau išdėstytų įrodymų vertinimas neatitinka BPK reikalavimų, sprendžiant, kad apylinkės teismo išvados padarytos neatsižvelgus ir tinkamai neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui, skundžiamas Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendis naikintinas priimant naują išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad M. M. padarė BK 135 str. 1 d., 284 str. 1 d. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 329 str. 1 p., 303 str. 5 d. 2 p.).Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas iš naujo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad M. M. pareikšti kaltinimai neįrodyti, ir jis išteisinamas iš šių kaltinimų: M. M. kaltinamas tuo, kad jis 2009 m. rugpjūčio mėn. 5 d., apie 20 val., Druskininkų (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, teritorijoje, konflikto metu, tyčia sudavė, t. y. spyrė koja nepilnamečiui K. B. į pilvo sritį, po ko, K. B. dėl didelio skausmo pilvo srityje susilenkus, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė K. B. metaliniu strypu ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį ir ne mažiau kaip 1 smūgį į nugaros sritį, po ko, K. B. praradus sąmonę ir pargriuvus ant žemės, sudavė kojomis į galvą, pilvą ir kitas kūno vietas ne mažiau kaip 10 smūgių, tuo sukeldamas nepilnamečiui nukentėjusiajam K. B. fizinį skausmą ir padarydamas blužnies plyšimą, dėl kurio blužnis chirurginiu būdu gydymo įstaigoje buvo pašalinta, t. y. padarė nukentėjusiajam K. B. sužalojimą, kuris vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Tai yra, jis išteisinamas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d.Be to, M. M. kaltinamas tuo, kad jis 2009 m. rugpjūčio mėn. 5 d., apie 20 val., viešoje vietoje, Druskininkų (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, teritorijoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, - tyčia suduodamas, t. y. spirdamas koja nepilnamečiui K. B. į pilvo sritį, po ko, K. B. dėl didelio skausmo pilvo srityje susilenkus, suduodamas K. B. metaliniu strypu ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį ir ne mažiau kaip 1 smūgį į nugaros sritį, po ko, K. B. praradus sąmonę ir pargriuvus ant žemės, suduodamas kojomis į galvą, pilvą ir kitas kūno vietas ne mažiau kaip 10 smūgių, tuo nukentėjusiajam K. B. padarydamas blužnies plyšimą, dėl kurio blužnis chirurginiu būdu gydymo įstaigoje buvo pašalinta, t. y. padarydamas nukentėjusiajam K. B. sužalojimą, kuris vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tai yra, jis išteisinamas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Pirmos instancijos teismas M. M. kaltę iš esmės grindė nukentėjusiojo K. B., liudytojų A. B., D. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2010-12-22 nuosprendžiu, padarant išvadą, kad M. M. yra nuteistas už analogišką nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas nevertino įrodymų viseto, visiškai nevertino teismo medicinos ekspertų komisijos ekspertizės išvadų. Pažymėtina tai, kad apylinkės teismo padaryta išvada,- kad jei teistas už analogišką nusikaltimą, tai M. M. yra padaręs iš šį, - yra negalima. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, iš naujo apklausė ekspertus. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta teismo medicinos ekspertė J. G.-Dorošenko parodė, jog rugpjūčio 5 d. blužnies sužalojimas B. negalėjo būti padarytas. Tokia yra išvada, kad sužalojimas padarytas ne daugiau kaip 5 paros iki operacijos. Atsižvelgiant į visą medžiagą, kuri liečia sužalojimo laiko nustatymą, pats objektyviausias tyrimas yra histologinis tyrimas, kuris buvo padarytas. Buvo pareikalauti tie patys preparatai kur patologoanatomas buvo atlikęs patologinos centre, pasireikalautas buvo blužnies gabaliukus, iš jų buvo paimta ir peržiūrėta pakartotinai ir buvo nustatyta, kad tie morfologiniai požymiai, kurie buvo aptikti papildomuose preparatuose, jie rodo ūmų procesą, ūmų uždegimą, ne didesnį kaip iki 5 parų laikotarpyje. Jie nepaneigia tos versijos, kad tai galėjo būti dvimomentinis blužnies plyšimas. Tuose preparatuose, kurie buvo žiūrėti nebuvo aiškių morfologinių požymių išskiriančių dvimomentinį blužnies plyšimą, bet pats dvimomentinis blužnies plyšimas, literatūros duomenimis, ankščiausiai gali įvykti po 2-3 parų. Plyšimas prieš 26 dienas negalėjo būti, tai negalimas atvejis, pagal turimus duomenis. Histologiniai tyrimai, kurie yra labiausiai objektyvūs, nustatant sužalojimo padarymo laiką, remiantis tų tyrimų pagrindu, ekspertė teigia, kad sužalojimai padaryti ne daugiau 5 parų laikotarpyje. Mikropreparatuose tai yra ūmus uždegimas, visos ląstelės, kurios buvo aptiktos, būdingos ūmiam uždegimui, nebuvo rasta fibroblastų, siderofagų, makrofagų. Buvo rastos tos ląstelės, kurios greičiausiai patenka į uždegiminį procesą, tai leukocitai, granuliocitai ir plazmocitai, kurie jau yra toje blužnyje. Blužnis yra kraujo organas, joje gausu tų ląstelių, bet jų žininė lokalizacjja rodo, kad iau prasidėjo uždegiminis procesas, kad jis yra ūmus, ne daugiau 5 parų. Kitų ląstelių, kurios rodytų ilgesnį laiko tarpą, neaptikta, todėl ekspertai negali kalbėti apie ilgesnį laiko tarpą, juo labiau 3-4 savaites. Neturi duomenų, kad taip galėtų kalbėti. Neturint histologinių preparatų tyrimo duomenų galėtų teigti, kad galėjo ir negalėjo, nes literatūroje aprašoma, kad pirmą savaitę, jeigu jie laikys, kad tai yra dvimomentinis blužnies plyšimas, tai plyšimas įvyksta pirmos savaitės eigoje, 50 ir daugiau procentų. Toliau 25-30 procentų dviejų savaičių laikotarpyje ir pavieniai atvejai iki 10 procentų, kada būna iki mėnesio, bet tai būna pavieniai atvejai. Dažniausiai pirmos savaitės bėgyje įvyksta dvimomentinis blužnies plyšimas, jeigu jis yra. Jeigu antrą parą įvyko tas dvimomentinis plyšimas, reikia tų 2 parų kol susikaupia kraujas kol persiskirto spaudimas, kapsulė, kuri yra sudaryta iš elastinio audinio ir ji tempiasi, vyksta perifokalinė edema, blužnis tempiasi, nesugeba išlaikyti kraujo ir plyšta. Blužnis iš savo funkcijos turi kraujo kaupiamąją savybę. Ji turi tą funkciją, todėl ji laiko tą kraują ir iš karto neplyšta. Jeigu jungiamojo audinio kapsulė plyšo 3-4 parą, mes nematysime to dvimomentinio plyšimo, nes ten bus tik ūmaus uždegimo proceso ląstelės. Kol yra kapsulinis plyšimas, kraujui kaupiantis blužnyje, jungiamojo audinio kapsulėje yra nervinių ląstelių, jos tempiasi ir skausmo pojūčiai turėjo būti juntami. Gali būti bukas maudimas dėl jungiamojo audinio kapsulės įsitempimo, bet ne nuo blužnies plyšimo. Blužnyje nėra nervinių ląstelių. Jaučiama kada kapsulė plyšta ir kraujas patenka į pilvo ertmę. Neatmeta, kad maudimas galėjo būti. Histologinį tyrimą atliko kito skyriaus ekspertai. Buvo pateikti mikropreparatai, kurie buvo išimti iš ligoninės ir ten buvo blužnies gabaliukai. Kiti ekspertai tyrė tuos gabaliukus. Ekspertė susipažino su visa medžiaga, bet toje medžiagoje objektyvios informacijos, vertinant sužalojimo padarymo laiką, išskyrus histologinį tyrimą, kuris yra objektyviausias, nerado. Jeigu laikant, kad tai buvo dvimomentinis blužnies plyšimas, kraujas kaupėsi blužnyje. Ekspertizė metu buvo konstatuota, kad tai yra trauminės kilmės plyšimas, o ne patologinės. Operacijos metu šoninėje pilvo sienelėje iš vidinės pusės, rastos kraujosruvos ir jos yra fiksuotos operacijos protokole, aprašytos ir remiantis tuo ekspertai ir teigė, o ir kitų požymių nerado, kad blužnis savaime plyštų dėl ligos, kad tai yra trauminės kilmės. Trauminis sužalojamas galėjo būti padarytas griūnant, jeigu atsitrenkiama pilvo šoniniu paviršiumi, ar tai kairiu šoniniu pilvo paviršiumi ar nugariniu paviršiumi, į kietą, ribotą, atsikišusį daiktą. Galėjo sužalojimas būti padarytas tiek suduodant smūgį, tiek atsitrenkiant, išskirti konkretaus mechanizmo neišeina (t. 6 b. l. 158-159).Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas Leonas Urbonavičius parodė, jog jis rašė ekspertizę tik pagal medicininius dokumentus, apžiūrėjo nukentėjusįjį, pas jį jokių sužalojimų nebuvo ir pagal med. istorijos dokumentus, jis parašė išvadą. Jis pačios blužnies nematė ir netyrė. Tik pagal med. dokumentus, kur buvo parašyta, kad tai dvimomentinis plyšimas, šalinta blužnis. Jis negali prieštarauti ekspertės teiginiams, nes jis blužnies nematė. Senas kraujas suprato, kad tai buvo krešuliai. Jis neturėjo jokių duomenų apie blužnies tyrimus, tokia išvada susijusi su bylos aplinkybėmis, buvo pateikta užduotis, todėl ir susiejo savo išvadą. Konkrečiai sužalojimo laiko pasakyti negalėjo. Be to, jis negalėjo paneigti, kad blužnies plyšimas buvo dvimomentis, taip buvo parašyta (t. 6 b.l. 159-160).Apeliacinės instancijos teismas ištyrė papildomai naujus įrodymus byloje: Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendį ( t.6., b.l.48), kuriuo K. B. yra nuteistas už M. M. sumušimą; V. M. pareiškimą dėl sūnaus sumušimo, rašytą 2009-09-14 (t.6., b.l.51); liudytojų M. Z., D. M. ir J. P. apklausos protokolai, kuriuose nėra duomenų, kad M. M. mušė K. B. (t.6.,b.l.52, 55, 58);Pažymėtinas A. B. pareiškimas policijai, kuris patvirtina, kad rašytas yra 2009 metais rugsėjo 21 dieną. Taip pat pareiškime nurodo, kad K. B. buvo sužalotas rugpjūčio 15-16 dienomis(t.1.,b.l.8).Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas iš naujo įrodymus daro išvadą, A. B. į policiją kreipėsi dėl K. B. sumušimo tik po to, kai V. M. parašė pareiškimą policijai dėl M. M. sumušimo, ir buvo pradėtas tyrimas K. B. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad K. B. sužalojimo laiką, nurodytą paties K. B., ir A. B., paneigia teismo medicinos ekspertų komisijos ekspertizės išvados. Ekspertizės išvadoje yra nurodyta, kad objektyvių medicininių duomenų, kad subkapsulinis blužnies plyšimas nukentėjusiajam K. B. galėjo įvykti 2009 m. rugpjūčio 5 d., nėra, nėra ir objektyvaus pagrindo toliau spręsti su minėta data susijusius klausimus. Siekiant išsiaiškinti ekspertizės šio punkto esmę, buvo apklausta teismo medicinos ekspertė J. G.-Dorošenko, kuri patvirtino, jog rugpjūčio 5 d. blužnies sužalojimas B. negalėjo būti padarytas. Tokia yra išvada, kad sužalojimas padarytas ne daugiau kaip 5 paros iki operacijos. Atsižvelgiant į visą medžiagą, kuri liečia sužalojimo laiko nustatymą, pats objektyviausias tyrimas yra histologinis tyrimas, kuris buvo padarytas. Buvo pareikalauti tie patys preparatai kur patologoanatomas buvo atlikęs patologijos centre, pasireikalautas buvo blužnies gabaliukus, iš jų buvo paimta ir peržiūrėta pakartotinai ir buvo nustatyta, kad tie morfologiniai požymiai, kurie buvo aptikti papildomuose preparatuose, jie rodo ūmų procesą, ūmų uždegimą, ne didesnį kaip iki 5 parų laikotarpyje. Jie nepaneigia tos versijos, kad tai galėjo būti dvimomentinis blužnies plyšimas. Tuose preparatuose, kurie buvo žiūrėti nebuvo aiškių morfologinių požymių išskiriančių dvimomentinį blužnies plyšimą, bet pats dvimomentinis blužnies plyšimas, literatūros duomenimis, ankščiausiai gali įvykti po 2-3 parų. Sužalojimas prieš 26 dienas negalėjo būti, tai negalimas atvejis, pagal turimus duomenis. Teismo medicinos ekspertas Leonas Urbonavičius dėl savo duotos išvados paaiškino, jog jis rašė ekspertizę tik pagal medicininius dokumentus, apžiūrėjo nukentėjusįjį, pas jį jokių sužalojimų nebuvo ir pagal med. istorijos dokumentus, jis parašė išvadą. Jis pačios blužnies nematė ir netyrė. Tik pagal med. dokumentus, kur buvo parašyta, kad tai dvimomentinis plyšimas, šalinta blužnis. Jis negali prieštarauti ekspertės J. G.-Dorošenko teiginiams, nes jis blužnies nematė.Apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi ekspertų komisijos išvada, kadangi ekspertai tyrė tiesiogiai histologinius preparatus, ir tik ištyrę histologinius preparatus, davė išvadą dėl K. B. padaryto sužalojimo. Kadangi ekspertas L. Urbonavičius patvirtino, kad išvadą davė pagal medicininius dokumentus, histologinių preparatų netyrė, šia išvada apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja.Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad liudytojai M. Z., D. M. ir J. P. duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu dėl M. M. sumušimo visiškai nepaminėjo, kad M. M. mušė K. B.. Tiek K. B., tiek A. B. parodymai apie tai, kad M. M. sumušė K. B. atsirado po pradėto ikiteisminio tyrimo K. B. atžvilgiu dėl M. M. sumušimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad K. B. ir A. B. tvirtinimas, kad M. M. sumušė K. B., vertina kaip priešpriešinius veiksmus dėl V. M. kreipimosi į policiją dėl M. M. sumušimo, kaltinant K. B.. Taip pat ir liudytojai M. Z., D. M. ir J. P. pradėjo tvirtinti apie tai, kad M. M. mušė K. B.. Pažymėtina tai, kad liudytojai M. Z., D. M. ir J. P. yra K. B. draugai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad liudytojų M. Z., D. M. ir J. P. parodymai yra nepatikimi, jie vertinami kritiškai, kaip prieštaraujantys ekspertų išvadai.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo medicinos ekspertų komisijos išvada paneigia nukentėjusiojo K. B. parodymus, kad jį sužalojo M. M.. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad K. B. buvo sužalotas kitoje vietoje ir kitu metu. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs iš naujo įrodymus, daro išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad M. M. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Nenustačius neginčijamų įrodymų jo kaltei pagrįsti, M. M. iš kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., 284 str. 1 d. išteisinamas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas ( LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo M. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 metų gegužės 19 dienos nuosprendį nuteistojo M. M. atžvilgiu ir jo atžvilgiu priimti naują nuosprendį.

M. M. išteisinti iš kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., 284 str. 1 d neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas ( LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro civilinį ieškinį - ginant nepilnamečio K. B. interesus pareikštą M. M. – atmesti.

Valstybinės Ligonių Kasos civilinį ieškinį pareikštą M. M. – atmesti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.