Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utena,

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovo UAB „Antada“ ir atsakovo UAB „Uteniškis“ atstovams nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Antada“ ieškinį atsakovui UAB „Uteniškis“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla dalyje dėl ieškinio reikalavimo priteisti 16.504,37 Lt skolą ir 81,84 Lt delspinigių nutrauktina, o kitoje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.

Abi šalys - ieškovas UAB „Antada“ ir atsakovas UAB „Uteniškis“- yra privatieji pelno siekiantys juridiniai asmenys, t.y. savo pavadinimą turinčios įmonės (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 2.33 str. 1d., 2.34 str.1d., 3 d.), todėl veikiantys savo rizika. Teisėje preziumuojamas įstatymų žinojimas, taigi preziumuojama, kad ir šalys, sudarydamos sutartis, žino jų sudarymą, aiškinimą, vykdymą bei neįvykdymo teisines pasekmes reglamentuojančius įstatymus ir jais vadovaujasi. Pagal LR CK 6.189 str.1d. nuostatas, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

Šalys neginčijo fakto, kurį patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, todėl jis laikytinas nustatytu, kad šalys 2005-10-29 buvo sudarę patalpų ir automobilių stovėjimo aikštelės nuomos sutartį (toliau tekste – Sutartis), nuomos terminą buvo nustatę iki 2007-12-31 (4-5 b.l.). Ši šalių sudaryta sutartis turi nuomos sutarties požymių (LR CK 6.477 str. 1d. str.). Nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti kitai šaliai (nuomininkui) daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį, grąžinti daiktą pasibaigus sutarčiai (CK 6.477 str. 1 d.). Tai dvišalis, atlygintinis, konsensualinis sandoris.

Nors šalių Sutartis buvo terminuota, tačiau šalys neginčija, kad sutartiniai santykiai, susiformavę šios Sutarties pagrindu, tęsėsi iki 2009-03-18 (159 b.l.). Tai neprieštarauja įstatymams, nors suėjus nuomos sutarties terminui, sutartis baigiasi, tačiau nuomos prievoliniams santykiams reikšmingos šių santykių atnaujinimo galimybės, LR CK 6.481 straipsnis numato, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip 10 dienų toliau naudojasi turtu, o nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tomis pat sąlygomis tapo neterminuota.

Pagal LR CK 6.1 str. nuostatas, prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. LR CK 6.2 d. nustato, kad prievolės atsiranda iš sandorių.

Taigi nustatytina, kad šalių sudaryto dvišalio sandorio – minėtos sutarties pagrindu jos šalims atsirado teisių ir pareigų: ieškovui – perduoti Sutartimi aptartą daiktą – 1 ha ploto automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr.8200-2004-5025, laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o atsakovui teko pareiga sutartais terminais mokėti, t.y. kas mėnesį už einamąjį mėnesį ne vėliau kaip iki 15 dienos pagal pateiktą PVM sąskaitą- faktūrą, sulygto dydžio (3.327,00 Lt (be PVM))už vieną mėnesį, nuomos kainą indeksuojant remiantis Statistikos departamento prie LR Vyriausybės statybos kainų indesu, nuomos mokestį.

Ieškovas atsakovui apmokėjimui už nekilnojamojo daikto nuomą išrašė ir perdavė apmokėti PVM sąskaitas – faktūras: serija ANP Nr.0000578 2008-05-06 5.040,90 Lt sumai, serija ANP Nr.0000584 2008-05-31 594,72 Lt sumai, serija ANP Nr.0000588 2008-06-06 5.040,90 Lt sumai, serija ANP Nr.0000598 2008-07-04 5.040,90 Lt sumai, serija ANP Nr.0000604 2008-07-31 507,49 Lt sumai, serija ANP Nr.0000608 2008-08-07 5.272,78 Lt sumai, serija ANP Nr.0000614 2008-08-29 642,30 Lt sumai, serija ANP Nr.0000618 2008-09-05 5.272,78 Lt sumai, serija ANP Nr.0000624 2008-09-30 658,18 Lt sumai, serija ANP Nr.0000627 2008-10-06 7.500,00 Lt sumai, t.y. viso 35.570,95 Lt sumai.

Atsakovas iki ieškinio pareiškimo sumokėjo dalį nuomos mokesčio, ieškovo teigimu, liko skolingas 29.935,31 Lt. Po ieškinio pareiškimo atsakovas ieškovui sumokėjo 16.504,37 Lt (63-64 b.l.), nurodė, kad apmoka šias PVM sąskaitas – faktūras: serija ANP Nr.0000588 2008-06-06 5.040,90 Lt sumai, serija ANP Nr.0000598 2008-07-04 5.040,90 Lt sumai, serija ANP Nr.0000604 2008-07-31 507,49 Lt sumai, serija ANP Nr.0000608 2008-08-07 5.272,78 Lt sumai, serija ANP Nr.0000614 2008-08-29 642,30 Lt sumai.

Liko neapmokėtos šios PVM sąskaitos –faktūros: serija ANP Nr.0000618 2008-09-05 5.272,78 Lt sumai, serija ANP Nr.0000624 2008-09-30 658,18 Lt sumai, serija ANP Nr.0000627 2008-10-06 7.500,00 Lt, viso 13.430,96 Lt sumai.

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės yra reglamentuotos LR CK 6.193 – 6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Visagino miesto skyrius v. UAB „Rina“, bylos Nr. 3K-21/1998; 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“ v. UAB ,,Vaidluvė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2000; 2000 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1145/2000, 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. L. P. , bylos Nr. 3K-3-837/2001, ir kt.).

Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, sutarties sąlygos aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Visos abejonės dėl sutarties sąlygų (jei sąlygos neaiškios, dviprasmiškos) aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (LR CK 6.193 str. 4 d.).

Tarp šalių kilo ginčas dėl PVM sąskaitos –faktūros serija ANP Nr.0000627, išrašytos 2008-10-06 dėl 7.500,00 Lt apmokėjimo, nes, ieškovo teigimu, jau nuo 2008-10-01 atsakovas pradėjo naudotis ir ta automobilių stovėjimo aikštelės dalimi, kurią anksčiau ieškovas nuomavo UAB „Topauto“, o atsakovo teigimu, šalys nesusitarė Sutartyje nustatyta tvarka pakeisti jos sąlygas dėl nuomojamo daikto, be to, nebuvo realios galimybės didesne dalimi naudotis, nes UAB „Topauto“ nuomotos dalies spalio mėnesį dar neatlaisvino.

Šalys Sutartimi (6.3p.) susitarė, kad visi sutarties pakeitimai, papildymai ar ištaisymai galioja, jeigu jie sudaryti raštu ir pasirašyti šios sutarties šalių, o visi kiti sutartyje neaptarti klausimai reguliuojami LR CK bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš Sutarties 1.1. p. turinio, atsakovui buvo išnuomota 1 ha dydžio aikštelės dalis, nes kita dalis – 1ha 2005-10-17 buvo išnuomota UAB „Topauto“ (170 b.l.). Sprendžiant iš ieškovo dalykinio susirašinėjimo su atsakovu ir UAB „Topauto“ dokumentų (75, 77-79, 137, 160 b.l.), 2008 m. rugsėjį bei gruodį ieškovas siūlė atsakovui pasirašyti Sutarties papildymą ir priėmimo- perdavimo aktą, kad įteisinti tai, jog UAB „Topauto“ nebenuomojant dalies aikštelės, ja naudojasi atsakovas. Nuo 2008 m. spalio PVM sąskaitos – faktūros buvo išrašomos apmokėti už visos aikštelės nuomą vien tik atsakovui (96-106 b.l.). UAB „Topauto“ ieškovui faksu perdavė 2008-08-01 pranešimą, kad nuo 2008-09-01 nutraukia sutartis dėl aikštelės nuomos (152 b.l.), o liudytojas M. B. , buvęs UAB „Topauto“ direktorius, patvirtino, kad nuomos sutartį su ieškovu nutraukė, kaip buvo nurodyta pranešime, tačiau faktiškai aikštelės dalies, kurią nuomojosi, tuoj pat neatlaisvino, nes joje buvo saugomi automobiliai, tame tarpe, ir priklausantys kitiems asmenims, juos įgijusiems, tačiau laiku jų neatsiėmusiems. Šis liudytojas negalėjo patvirtinti, kad 2008 m. spalį UAB „Topauto“ nuomota aikštelės dalis buvo atlaisvinta, perdavimo – priėmimo akto su ieškovu nepasirašė, ieškovas kitų įrodymų neturi. Kaip jau minėta, nors ieškovas 2008-10-01 buvo parengęs Sutarties papildymą ir priėmimo- perdavimo aktą, juos siuntė atsakovui susipažinti ir ragino priėmimo – perdavimo aktą pasirašyti iki 2008-12-31 (78-79 b.l.), atsakovas šių dokumentų nepasirašė. Taigi Sutartimi nustatyta tvarka šalių Sutarties sąlyga dėl Sutarties dalyko 2008 m. spalį pakeista nebuvo, priėmimo - perdavimo aktas dėl UAB „Topauto“ nuomotos aikštelės dalies perdavimo nuo 2008-10-01 atsakovui pasirašytas nebuvo (LR CK 6.483 str. 1d.).

Šalių pasirašytas 2009-03-18 automobilių stovėjimo aikštelės, patalpų ir inventoriaus priėmimo – perdavimo aktas, šalims nutraukiant Sutartį, patvirtina, kad atsakovas ieškovui perdavė 1.9533 ha ploto nuomotą aikštelę, t.y. didesnio ploto aikštelę, nei 2005 m. išsinuomojo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Šalių byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, visumos analizė neleidžia pagrįstai manyti buvus ieškovo nurodytą faktą, kurį atsakovas ginčija, kad jau nuo 2008-10-01 šalių Sutartis nustatyta tvarka buvo pakeista, kad atsakovui buvo išnuomota ir atsakovas realiai naudojosi visa automobilių stovėjimo aikštele, todėl nenustačius pagrindo atsakovo prievolei už 2008 m. spalio mėnesį mokėti viso 7.500,00 Lt atsirasti, nėra pagrindo atsakovą įpareigoti tokio dydžio piniginę prievolę vykdyti, todėl ieškinys dalyje dėl 2.227,22 Lt skolos už nuomą priteisimo atmestinas, nes neįrodytas (LR CPK 178 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nuostatas, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus ir draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (LR CK 6.38 str., 6.59 str.), skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę (šiuo atveju prievolę, kilusią iš sutarties), kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.63 str. 1d. 2p., 2d., 6.205 str.), o nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo.

Tarp šalių ginčas dėl to, kad atsakovas Sutarties tinkamai neįvykdė, t.y. laiku pilnai neatsiskaitė, nekyla, todėl pripažintina, kad toks faktas šioje byloje yra nustatytas.

Nors atsakovas po ieškinio pareiškimo dalinai skolą padengė, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovo prievolė ieškovui tinkamu įvykdymu iki šio laiko nepasibaigė – liko neapmokėta 11.203,72 Lt (LR CK 6.123 str.1d.).

Nustačius, kad atsakovas jam pagal Sutartį tekusios prievolės tinkamai neįvykdė, t.y. neapmokėjo PVM sąskaitų –faktūrų: serija ANP Nr.0000618 2008-09-05 5.272,78 Lt sumai, serija ANP Nr.0000624 2008-09-30 658,18 Lt sumai, serija ANP Nr.0000627 2008-10-06 5.272,78 Lt sumai, iš atsakovo ieškovui, ginant jo teises (LR CK 6.477 str. 1d., 6.487 str. 1d.) priteistina 11.203,72 Lt skolos.

Ieškovas prašė priteisti 29.935,31 Lt skolos ir 4.575,46 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas, tačiau bylos eigoje pareiškė atsisakąs (73 b.l.) ieškinio dalyje dėl 16.504,37 Lt skolos ( atsakovas prievolę tokioje dalyje įvykdė) ir dalyje dėl 81,84 Lt delspinigių (140-141 b.l.), nes buvo padaryta klaida, prašė bylą šioje dalyje nutraukti ir grąžinti ieškovui atitinkamą dalį žyminio mokesčio.

Ieškinys dalyje dėl 16.504,37 Lt skolos grąžinimo atsakovo buvo patenkintas po ieškinio pareiškimo, dėl 81,84 Lt delspinigių buvo padaryta apskaičiavimo klaida, ieškovo atsisakymas ieškinio šioje dalyje priimtinas, nes šis jo veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, civilinė byla toje dalyje nutrauktina, ieškovas nurodė, kad jam yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, t.y., kad ieškinio atsisakius, teismui priėmus ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 42 str., 140 str.1d., 293 str.4p., 294 str. 2d.).

Sutartis tinkamai gali būti laikoma įvykdyta ar vykdoma tik nesant jokių trūkumų. Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, laikoma, kad sutartis yra pažeista (LR CK 6.59 str., 6.200 str.1d., 6.205 str.), dėl to atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kuri apima dvi formas – nuostolių atlyginimą ar netesybų (delspinigių, baudos) sumokėjimą ( LR CK 6.256 str. 2 d.).

Kaip jau nustatyta, atsakovo neteisėti veiksmai, vykdant sutartį, pasireiškė sutarties netinkamu vykdymu (LR CK 6.205 str., 6.246 str. 1d.).

LR CK 6.248 str. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė, kuri gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi preziumuojama, kad ieškovas patyrė nuostolių (LR CK 6.249 str.).

LR CK 6.247 str. nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais ( veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis skolininko elgesio ir nuostolių ryšys reiškia, kad skolininko veiksmai (neveikimas) buvo atlikti anksčiau, nei atsirado nuostolių, o atsiradę nuostoliai yra skolininko elgesio rezultatas. LR CK 6.247 str. nereikalauja, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis, todėl priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad atsakovo elgesys (netinkamas prievolės vykdymas) yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Laikytina nustatyta, kad atsakovui netinkamai vykdžius sutartį, t.y. vienašališkai atsisakius ją iš dalies vykdyti, tarp šių jo veiksmų ir ieškovui atsiradusių nuostolių, yra priežastinis ryšys.

Nustačius visas keturias sąlygas - neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str. 1d.), priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.), nuostoliai (LR CK 6.249 str.)- atsakovo atžvilgiu yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.

Šalių sudaryta Sutartis buvo užtikrinta netesybomis – 0,2 proc. dydžio delspinigiais. Šalys rašytine tvarka (LR CK 6.72 str.) susitarė, kad laiku neapmokėjęs, atsakovas įsipareigoja mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius, kurie skaičiuojami nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną (Sutarties 2.4. punktas).

Kadangi netesybos, kurios mokamos sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju, atlieka kompensuojamąją funkciją, kuria siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, todėl sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos LR CK 6.73 straipsnio 2 dalies tvarka ir pagrindais. Tokiu būdu kontroliuojamas netesybų dydis, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Teismui suteikta teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas nustačius, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta (LR CK 6.73 str. 2d.). Įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (LR CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Pagal formuojamą teismų praktiką, nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, remiantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007 ir kt.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką 0,2 proc. dydžio delspinigiai, kurie sudaro 73 proc. metinių palūkanų, yra laikomi aiškiai per didelėmis netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Glass Market“ prieš UAB „Lygiakraštis“, Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prieš UAB „Ferteksos transportas“, Nr. 3K-3-316/2005; 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Lemora“ prieš UAB „Pergamas“, Nr. 3K-3-394/2005; kt.).

Kaip matyti iš ieškovo pateiktų delspinigių paskaičiavimo sąskaitų (19-20 b.l.), delspinigių suma, jų sutartam dydžiui esant 0,2 proc., paskaičiuoti už laikotarpį nuo sąskaitų apmokėjimo termino pabaigos iki 2008-10-22 ir yra, minusavus ieškovo nurodytą klaidingą sumą ( 81,84 Lt), 4.493,62 Lt.

Minėto įstatymo nuostata yra siekiama užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, lygiateisiškumo, teisingumo principus ir pašalinti galimą šalių interesų disbalansą. Duomenų, jog ieškovas dėl nesavalaikio atsiskaitymo patyrė didelius nuostolius, teismui nepateikta, atsakovas dalį skolos netrukus po ieškinio pareiškimo sumokėjo, todėl pripažintina, kad sutartinė nuostata dėl delspinigių dydžio yra aiškiai neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų, todėl šiuo konkrečiu atveju pripažintina, kad šalių Sutartyje nustatyto 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra aiškiai per didelės netesybos, todėl vadovaujantis LR CK 1.5 str. ir siekiant prievolės šalių interesų pusiausvyros, ieškovo reikalaujamo dydžio delspinigiai mažintini iki 0,02 proc. (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Pagal LR CK 6.256 straipsnį, netesybos ir nuostoliai yra savarankiškos sutartinės civilinės atsakomybės formos. Pagal LR CK 6.258 straipsnio 2 dalį netesybos visais atvejais yra įskaitinės. Dėl to kreditorius, siekiantis prisiteisti nuostolius, kiek jų nepadengia netesybos, turi reikšti savarankišką reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys susitarė dėl netesybų delspinigių forma už pavėluotą mokėjimą. Šalys nesusitarė dėl kitokių netesybų ir nuostolių už susitarimo neįvykdymą sąlygų, todėl tai yra įskaitinės netesybos. Ieškovas yra pareiškęs tik reikalavimą priteisti netesybas – 4.493,62 Lt dydžio delspinigius, o reikalavimo dėl netesybų priteisimo pareiškimas savaime nereiškia ir reikalavimo priteisti nuostolius pareiškimo, todėl priteistinų netesybų dydžio sumažinimas šioje byloje nesietinas su nuostoliais.

Sumažinus delspinigių dydį iki 0,02 proc., iš atsakovo ieškovui priteistina 4.493,62 Lt delspinigių suma sumažintina iki 449,36 Lt ir priteistina iš atsakovo ieškovui (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), kitoje dalyje ieškinys dėl delspinigių priteisimo atmestinas.

LR CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.261 str. numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, o LR CK 6.210 str. 2d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas. Taigi ieškovo prašomas priteisti palūkanas ir jų dydį reglamentuoja įstatymai, todėl ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu, teisėtu, įrodytu ir tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistina 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą – 11.653,08 Lt nuo bylos iškėlimo teisme (2008-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.210 str. 2 d.).

Priėmus ieškinio atsisakymą ir dalyje bylą nutraukus, kitoje dalyje ieškinį patenkinus iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 96 str., 98 str.).

Ieškovas ieškinį apmokėjo viso 1.036,00 Lt (518,00 Lt + 518,00 Lt ) žyminiu mokečiu ( ieškinio suma – 34.510,77 Lt x 3 proc. : 2 = 518,00 Lt x 2 = 1.036,00 Lt (suapvalinus pagal LR Mokesčių administravimo įstatymo 64 str. 4d.) (3, 30 b.l.).

Ieškinį dalyje dėl 11.203,72 Lt skolos ir 449,36 Lt delspinigių priteisimo patenkinus visiškai, o ieškinio atsisakymą dalyje dėl 16.504,37 Lt skolos (atsakovo ieškinys šioje dalyje patenkintas po ieškinio pareiškimo) ir 81,84 Lt delspinigių (ieškovo klaida) priteisimo priėmus ir bylą šioje dalyje nutraukus, ieškinį dalyje dėl 2.227,22 Lt skolos ir 4.044,26 Lt delspinigių atmetus, ieškovui iš atsakovo viso priteistina 474,00 Lt žyminio mokesčio (350,00 Lt ( 11.653,08 Lt x 3 proc.) + 124,00 Lt (16.504,37 Lt x 3 proc. x 25 proc.) ).

Pagal LR CPK 87 str. 2d. nuostatas, ieškovui ieškinio atsisakius, grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, ieškovui grąžintino (suapvalinus pagal LR Mokesčių administravimo įstatymo 64 str. 4d.) žyminio mokesčio suma yra 373,00 Lt (81,84 Lt + 16.504,37 Lt = 16586,21 Lt x 3 proc. x 75 proc. = 373,00), sprendimą, jam įsiteisėjus, šioje dalyje pavestina įvykdyti Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (LR CPK 87 str. 2-4 dalys).

Ieškovas advokatei sumokėjo 300,00 Lt už ieškinio parengimą (25 b.l.), 300,00 Lt - už dubliko parengimą (80 b.l.). Ieškovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2 p. ir 8.3 p. (už ieškinį maksimali suma – 2.400,00 Lt, už dubliką – 1.400,00 Lt ) pripažintina, kad ieškovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (600,00 Lt) advokato pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus.

Iš atsakovo ieškovui, ieškinį patenkinus 81,59 proc. (įskaitant ieškinio dalį, kurią atsakovas patenkino po ieškinio pareiškimo), priteistina 489,54 Lt advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str., 94 str., 98 str.).

Atsakovas įrodymų, kad turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nepateikė (LR CPK 98 str.).

Į valstybės biudžeto pajamas iš atsakovo priteistina 41,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 79 str., 88 str.1d.3p., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo UAB „Antada“, įmonės kodas 168649099, atsisakymą ieškinio dalyje dėl reikalavimų priteisti 16.504,37 Lt skolą ir 81,84 Lt delspinigius iš atsakovo UAB „Uteniškis“, įmonės kodas 183738548, priimti ir civilinę bylą Nr.2-206-356/2009 šioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Uteniškis“, įmonės kodas 183738548, ieškovui UAB „Antada“, įmonės kodas 168649099, 11.203,72 Lt skolą, 449,36 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 11.653,08 Lt už laikotarpį nuo 2008-11-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 474,00 Lt žyminį mokestį, 489,54 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Uteniškis“, įmonės kodas 183738548, į valstybės biudžetą 41,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Grąžinti ieškovui UAB „Antada“, įmonės kodas 168649099, 373,00 Lt žyminio mokesčio, sprendimą, jam įsiteisėjus, šioje dalyje pavesti įvykdyti Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.