Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-12-27 · Administracinė byla Nr. I-597-342/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-27
Bylos Nr.
I-597-342/2011
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00691-2010-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
L.D.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.I-597-342/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00691-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2;74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjui L.D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L.D. skundą atsakovėms Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos advokatūrai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. sausio 14 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi (t.I, b.l. 20-21) priimtas nagrinėti L.D. skundas atsakovėms – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Šiaulių tarnyba), tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos advokatūrai, kuriuo buvo prašoma panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. SP-3313-(7.2236) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ ir priteisti solidariai iš atsakovių 50 Lt turtinę žalą bei 8000 Lt neturtinę žalą.

2011 m. balandžio 15 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu (t.I, b.l. 124-130) pareiškėjo skundas dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. SP-3313-(7.2236) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestas, kaip nepagrįstas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 6 d. nutartimi adm. byloje Nr. A62-3263/2011 pareiškėjo L.D. apeliacinį skundą patenkino iš dalies. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 50 litų turtinės ir 8000 litų neturtinės žalos atlyginimo panaikinta ir byla šioje dalyje perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitoje dalyje sprendimas paliktas nepakeistas.

2011 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo patikslintas skundas (t.I, b.l. 175), kuriuo jis patikslino reikalavimą ir prašo iš atsakovių Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priteisti po 25 000 litų neturtinės žalos atlyginimą, nes abi atsakovės veikė prieš jo interesus, derindamos savo funkcijas. Taip pat prašo priteisti 50 Lt turtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašo tenkinti patikslintą skundą ir priteisti iš atsakovių po 25 tūstančius litų neturtinei žalai atlyginti bei 50 litų turtinę žalą, kurią sudaro patirtos kelionės išlaidos.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos tarnyba nesutinka su pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas. Atsiliepime (t.II, b.l. 29-31) nurodyta, jog byloje nenustatytos visos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, todėl pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti. Teigia, jog pareiškėjas žalą kildina iš atsakovės veiksmų, nagrinėjant pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir nusišalinant nuo prašymo nagrinėjimo. Pažymi, jog civilinėje byloje Nr. 2-1829-618/2010, kurioje suteikti antrinę teisinę pagalbą prašė L.D., ginčo dalykas buvo antrinės teisinės pagalbos išlaidos, paskaičiuotos Klaipėdos tarnybos sprendimais – administraciniais aktais, susijusiais su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Klaipėdos tarnybos veiksmai nusišalinant nuo pareiškėjo 2010 m. gegužės 4 d. prašymo nagrinėjimo ir perduodant jį Šiaulių tarnybai buvo teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovė tinkamai informuota apie posėdžio vietą ir laiką, atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Atsakovė Šiaulių tarnyba atsiliepimu (t.II, b.l. 22-25) nesutinka su pareiškėjo skundo reikalavimais ir prašo patikslintą skundą atmesti. Nepasisako dėl pareiškėjo patikslinto skundo motyvų, jog atsakovės tarpusavyje derino veiksmus, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir šio teiginio nepagrindė jokiais objektyviais faktais ar dokumentais. Nurodo, jog pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-1829-618/2010 pagal Klaipėdos tarnybos ieškinį atsakovui L.D. dėl skolos priteisimo. Pareiškėjo prašymas buvo persiųstas Šiaulių tarnybai, kuri 2010 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. SP-2839-(7.2236) suteikė antrinę teisinę pagalbą, tačiau 2010 m. rugsėjo 13 d. atsižvelgdama į teisinei pagalbai teikti paskirto advokato A.J. išvadą Šiaulių tarnyba sprendimu nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

Pabrėžia, jog turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, o pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Mano, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turtinės ir neturtinės žalos patyrimo faktą. Teigia, jog pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį turi būti nustatytos visos viešosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nurodo, jog Šiaulių tarnyba sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmė per 2 darbo dienas, nepažeisdama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyto termino. Mano, jog pareiškėjo prašoma priteisti 25 000 Lt neturtinė žala nėra pareiškėjo patirta žala, nes pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimo nepagrindė jokiais objektyviais faktais ar dokumentais, be to neįrodytas priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Pabrėžia, jog Šiaulių tarnybos 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. SP-3313-(7.2236) nutraukti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartimi yra pripažintas teisėtu ir pagrįstu, o po sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog būtų patyręs stresą, nuostolius, turėjęs nepatogumų.

Prašo atmesti prašymą atlyginti turtinę žalą – 50 Lt kelionės išlaidas, nes pareiškėjo atvykimas pas advokatą nebuvo būtinas. Prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsakovė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė nepriimti atsakovių atsiliepimų, nes jie pateikti praleidus nustatytą terminą. Teismas pažymi, jog atsakovės įpareigotos pateikti atsiliepimus iki 2011 m. gruodžio 8 d. (t.I, b.l. 187). Iš spaudų ant vokų (t.II, b.l. 26, 32) matyti, jog tiek Klaipėdos, tiek Šiaulių tarnyba atsiliepimus teismui išsiuntė 2011 m. gruodžio 8 d., t.y. nepraleidusios teismo nustatyto termino, todėl teismas vadovaujasi atsiliepimuose nurodytais duomenimis kaip įrodymais pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1 dalis.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos advokatūra atsiliepimu (t.II, b.l. 1-2) prašo patikslintą skundą nagrinėti teismo nuožiūra, kadangi pareiškėjas Lietuvos advokatūros atžvilgiu jokių reikalavimų nereiškia. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimo į skundą nepateikė. Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Byla nagrinėjama atsakovių ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo skundas pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu, t.y. padarytą žalą pareiškėjas kildina iš atsakovių, kaip viešojo administravimo subjektų, neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas prašo solidariai iš atsakovių Šiaulių ir Klaipėdos tarnybos priteisti 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimą ir 50 litų turtinei žalai atlyginti.

ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas. numato, kad apygardų administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl turtinės ir moralinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai teritorinių valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų, einančių pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojo kaltės. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą ar neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis); 2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2009; kt.). Deliktinės atsakomybės pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma. Pareiga įrodyti visas šias sąlygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju nustatoma, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-321/2010).

Taigi sprendžiant pareiškėjo reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo klausimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų buvo pažeistos pareiškėjo teisės, t. y. Klaipėdos ir Šiaulių tarnybos neatliko jų kompetencijai priskirtų veiksmų ar juos atliko netinkamai.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, jog atsakovės veikė prieš jo interesus, derindamos savo funkcijas. Iš patikslinto skundo motyvų neaišku, kokie konkretūs atsakovių veiksmai sukėlė jam neturtinę žalą, tačiau iš paaiškinimų teismo posėdžių metu ir iš skundo (t.I, b.l. 3-4) argumentų darytina išvada, jog pareiškėjas nepatenkintas Klaipėdos tarnybos veiksmais, nes ji perdavė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą spręsti Šiaulių tarnybai ir mano, kad žalą jam sukėlė Šiaulių tarnybos veiksmai, kadangi jis turėjo važiuoti susitikti su advokatu, patyrė nepatogumus, stresą, be to, jam neatlygintos kelionės į Šiaulius išlaidos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Teismų praktikoje laikytina, jog neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Taigi, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus, ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su lex specialis, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan. Atsižvelgiant į šias teisines aplinkybes bei sisteminę teisės normų analizę, darytina išvada, kad viešojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais kaip ir turtinė žala, t.y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu).

Materialiosios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Pareiškėjas neturtinę žalą įvertina 50 000 Lt suma, nurodydamas, jog patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, nes reikėjo važiuoti susitikti su advokatu pozicijos derinimui, tam buvo sugaištas laikas bei patirtos kelionės išlaidos, o Šiaulių tarnyba savo neveikimu neužtikrino jam kokybiškos antrinės teisinės pagalbos teikimo. Skundas grindžiamas ir aplinkybe, jog buvo pažeisti sprendimo priėmimo terminai, nes Klaipėdos tarnyba prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą persiuntė nagrinėti Šiaulių tarnybai.

Teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji realizuojama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) numatytomis sąlygomis ir tvarka. Kaip pažymima administracinėje jurisprudencijoje, valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikia pati valstybė savo iniciatyva bei nuožiūra ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1042/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1207/2009). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 2 punktas nustato, jog valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principais. Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) patvirtintas Teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-241, o jo 3 punktas nustato, jog Tarnyba prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurios ginčo dalykas yra jos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, per 3 darbo dienas perduoda nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pagal pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jei pareiškėjas neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, pagal savivaldybę, kurioje pareiškėjas gyvena. Pagal 6.2 punktą Šiaulių tarnybai perduodami prašymai, kai pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Klaipėdos miesto savivaldybė.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėjas prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje pateikė Klaipėdos tarnybai 2010 m. gegužės 4 d. (t.I,b.l. 27-31) ir 2010 m. gegužės 7 d. raštu Nr. (1.7)-SR-1577 (t.I, b.l. 37) Klaipėdos tarnyba nurodė, jog prašymas nenagrinėjamas, kadangi būtina papildoma informacija. Pažymėtina, jog Įstatymo 4 straipsnio 2 punktas nustato, kad pareiškėjas privalo teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją, o 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo 18 straipsnyje 1 dalyje nurodytų dokumentų <...> gavimo dienos. Klaipėdos tarnyba vadovaudamasi šiomis nuostatomis pareiškėjui išsiuntė raštą, kuriuo pasiūlė nedelsiant patikslinti prašymą ir pateikti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. 2010 m. gegužės 11 d. Klaipėdos tarnybos gautas pareiškėjo prašymo papildymas (t.I, b.l. 38) ir 2010 m. gegužės 12 d. raštu Nr. (1.7)-SR1632 (t.I, b.l. 39) Klaipėdos tarnyba pagrįstai persiuntė prašymą nagrinėti Šiaulių tarnybai, nes pareiškėjas prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovo Klaipėdos tarnybos ieškinį atsakovui L.D. Klaipėdos tarnybos veiksmai nusišalinant nuo pareiškėjo 2010 m. gegužės 4 d. prašymo nagrinėjimo ir perduodant jį nagrinėti Šiaulių tarnybai buvo teisėti ir pagrįsti. Nustatyta, jog dėl pareiškėjo 2010 m. gegužės 4 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, Šiaulių tarnyba priėmė sprendimą, kurį pareiškėjas skundė teismui. Pagal teismo duomenų sistemos LITEKO duomenis pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl Šiaulių tarnybos 2010 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. SP-1705-(7.1448) panaikinimo, tačiau 2010 m. liepos 19 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi adm. byloje Nr. I-706-342/2010 (įsiteisėjusi) skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Byloje nenustatytos aplinkybės, jog Šiaulių tarnyba sprendimą dėl pareiškėjo 2010 m. gegužės 11 d. patikslinto prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmė tik 2010 m. rugpjūčio 13 d., kaip skunde (t.I, b.l. 3-4) nurodo pareiškėjas ir dėl to pareiškėjui nebuvo suteikta efektyvi teisinė pagalba. Priešingai pagal bylos duomenis nustatyta, jog pareiškėjas prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-1829-618/2010 pagal Klaipėdos tarnybos ieškinį atsakovui L.D. dėl skolos priteisimo, Klaipėdos tarnybai pateikė 2010 m. rugpjūčio 6 d. (t.I, b.l. 46-50). Prašymas 2010 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (1.7)-SR-2770 (t.I, b.l. 58) pagrįstai persiųstas Šiaulių tarnybai (pagal Tvarkos aprašo 6.2 punktą). Šiaulių tarnyba 2010 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. SP-2839-(7.2236) (t.I, b.l. 69) nusprendė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-1829-618/2010. Iš paminėtų faktinių aplinkybių matyti, jog Klaipėdos tarnyba prašymą persiuntė Šiaulių tarnybai per 2 darbo dienas, nepažeisdama Aprašo 3 punkto nuostatų. Šiaulių tarnyba sprendimą priėmė laikantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų. Nustatytos aplinkybės patvirtina Šiaulių ir Klaipėdos veiksmų teisėtumą dėl sprendimo priėmimo terminų. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog Šiaulių tarnyba teikė nekokybišką antrinę teisinę pagalbą, nes jos teikimą nutraukė, paneigiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad antrinė teisinė pagalba nutraukta pagrįstai pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog byloje nenustatyti neteisėti atsakovių veiksmai.

Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialinio teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14). Byloje nenustatytas atsakovių neteisėtas veikimas. Pareiškėjo nurodyti laiko sugaišimas ir važiavimas susitikti su advokatu nevertinami kaip patirta neturtinė žala. Pareiškėjas neįrodė, jog dėl atsakovių neteisėto veikimo, kuris byloje nenustatytas, patyrė dvasinius išgyvenimus, neturtinės žalos atsiradimo nepagrindė jokiais objektyviais faktais ar duomenimis. Nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas prašo atlyginti nuostolius, t.y. 50 Lt turtinę žalą, kurią sudaro kelionės pas advokatą išlaidos.

Įstatymo 20 straipsnio 2 dalis nustato, kad kelionės išlaidas, apmokamos pareiškėjui tais atvejais, kai įstatymai nustato arba teismas pripažįsta, kad pareiškėjo dalyvavimas būtinas, apmoka tarnybos iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Pagal pareiškėjo paaiškinimus jis 50 Lt sumokėjo važiuodamas į Šiaulius pas advokatą A.J., tačiau atsakovės atsiliepimo duomenimis (t.II, b.l. 24) nustatyta, kad advokatas nebuvo nustatęs pareiškėjo būtino dalyvavimo. Teismas pažymi, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad turtinę žalą patyrė. Tokiu būdu nėra pagrindo išvadai, jog dėl atsakovių neteisėtų veiksmų jis patyrė turtinę žalą. Nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundas dalyje dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nenurodydamas patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalį, pareiškėjas turi teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kai sprendimas priimamas jo naudai. Netenkinus pareiškėjos skundo, netenkintinas ir prašymas dėl išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo L.D. skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė