Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-09-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-365-382-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-16
Bylos Nr.
1A-365-382-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Pocius (pirm.), Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas
Kategorijos
Pranešėjas Z. Pocius Baudž. byla Nr. 1A-365-382/2010Teisėjas H. A. Markavičius Procesinio sprendimo kategorija:1.1.4.5.; 1.2.14.6.1.; 1.1.4.4.5.;1.2.14.5.1.; 1.2.18.10.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugsėjo 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teisėjų Lino Pauliukėno, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorui Linui Kiaurakiui,gynėjui Romanui Lupeikai,nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam A. R.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Giedriaus Danėliaus apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 2 d., 183 str. 1 d., BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., BK 222 str. 1 d. ir, vadovaujantis BK BK 40 str., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, perduodant jį V. R. , gim. (duomenys neskelbtini), pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams bei nutraukiant baudžiamąją bylą. Nuosprendžiu iš A. R. konfiskuoti 108,14 Lt.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. buvo kaltinamas tuo, kad ,,pasisavino svetimą turtą, t. y. būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2008-12-31, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su organizuotos grupės nariu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas kitoje byloje Nr. 06-1-02037-08, vykdančiu organizuotos grupės jam pavestas užduotis, suvokdamas organizuotos grupės išankstinį tikslą pasisavinti grupės nario, kurio atžvilgiu tyrimas atliekamas byloje Nr. 06-1-02037-08, žinioje esantį svetimą turtą – UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, vykdydamas vieno iš organizuotos grupės narių, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas byloje Nr. 06-1-02037-08, nurodymus, iš anksto susitarė, kad jam pateiks netikrus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) parduoda įvairias statybines medžiagas. A. R., veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas prisiimtas užduotis, nurodė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai L. B., nesupratusiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio, išrašyti PVM sąskaitą - faktūrą, kuria UAB (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) parduoda prekių už bendrą 14 178,69 Lt sumą. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką A. R. 2008-12-20, (duomenys neskelbtini), organizuotos grupės nariui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas byloje Nr. 06-1-02037-08, perdavė netikrą UAB (duomenys neskelbtini) dokumentą: 2008-12-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija MIR Nr. (duomenys neskelbtini) už bendrą 14 178,69 Lt sumą, kurioje buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė, o UAB (duomenys neskelbtini) nupirko prekių už 14 178,69 Lt. 2008-12-23 UAB (duomenys neskelbtini) už prekes, pagal netikrą 2008-12-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija MIR Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Hansabankas“ (Swedbank), imituodama atsiskaitymą, pervedė 14 178,69 Lt. A. R., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe su organizuotos grupės nariu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas byloje Nr. 06-1-02037-08, vykdydamas prisiimtas užduotis, savo žinioje turėdamas UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, žinodamas, kad 2008-12-19 PVM sąskaita - faktūra serija MIR Nr. (duomenys neskelbtini) yra netikra ir faktiškai tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) jokių sandorių nėra įvykę, o UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) yra sumokėjusi 14 178,69 Lt, 2008-12-25, (duomenys neskelbtini), susitikęs su vienu iš organizuotos grupės nariu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas byloje Nr. 06-1-02037-08, pasilikęs iš anksto sutartus 5 procentus nuo bendros sąskaitos sumos, likusius pinigus perdavė organizuotos grupės nariui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas byloje Nr. 06-1-02037-08. Tokiu būdu A. R. , veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su organizuotos grupės nariu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas byloje Nr. 06-1-02037-08, UAB (duomenys neskelbtini) vardu imitavęs prekių pardavimą UAB (duomenys neskelbtini), atsiskaitymo gavimą iš UAB (duomenys neskelbtini), kartu su organizuotos grupės nariais, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas byloje Nr. 06-1-02037-08 pasisavino organizuotos grupės nario, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas byloje Nr. 06-1-02037-08, žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini) turtą – pinigines lėšas 14 178,69 Lt. Šiuos pinigus A. R., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis, pasidalino su organizuotos grupės nariu, o šis su kitais organizuotos grupės nariais, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas byloje Nr. 06-1-02037-08“.

Be to, A. R. buvo kaltinamas tuo, kad ,,padėjo apgaule įgyti turtinę teisę ir panaikinti turtinę prievolę, t. y. būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su organizuotos grupės nariu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas byloje Nr. 06-1-02037-08, apgaule siekdamas padėti UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgyti turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas ir panaikinti turtinę prievolę sumokėti į LR valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį, iš anksto susitarė su vienu iš organizuotos grupės nariu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas byloje Nr. 06-1-02037-08, kad jam pateiks netikrus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) parduoda įvairias statybines medžiagas. A. R. , veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais bei vykdydamas prisiimtas užduotis teikti nusikalstamos veikos priemones, paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, 2008-12-20, (duomenys neskelbtini), organizuotos grupės nariui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas byloje Nr. 06-1-02037-08, perdavė netikrą UAB (duomenys neskelbtini) dokumentą: 2008-12-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija MIR Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė, o UAB (duomenys neskelbtini) nupirko prekių ir paslaugų už 14 178,69 Lt. Organizuotos grupės narys, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas byloje Nr. 06-1-02037-08, veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais bei vykdydamas prisiimtas užduotis, 2008 m. gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, per kitus organizuotos grupės narius, kurių atžvilgiu tyrimas atliekamas byloje Nr. 06-1-02037-08, perdavė bendrovei (duomenys neskelbtini) netikrą UAB (duomenys neskelbtini) 2008-12-19 PVM sąskaitą - faktūrą serija MIR Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė, o UAB (duomenys neskelbtini) nupirko prekių už 14 178,69 Lt, tame tarpe 2162,85 Lt pridėtinės vertės mokestis. A. R. , toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas prisiimtas užduotis paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2008-12-19 PVM sąskaita - faktūra serija MIR Nr. (duomenys neskelbtini) yra netikra, perdavė ją UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriui Algirdui A. T. bei nurodė įtraukti duomenis į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą bei PVM deklaraciją, o PVM deklaraciją pateikti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. UAB (duomenys neskelbtini) buhalteris A. A. T. nežinodamas, kad pateiktoje UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitoje - faktūroje serija MIR Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti melagingi duomenys, nurodytos prekės faktiškai pirkėjai UAB (duomenys neskelbtini) parduotos nebuvo, įtraukė jos duomenis į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, 2009-01-19 išskirtą PVM sąskaitoje - faktūroje pridėtinės vertės mokesčio sumą įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją, kurią per elektroninio deklaravimo sistemą pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokiu būdu, paslėpdamas nusikalstamos veikos pėdsakus A. R. padėjo organizuotos grupės nariams, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas byloje Nr. 06-1-02037-08, apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgyti turtinę teisę į 2 162,85 Lt LR valstybės biudžeto lėšų ir panaikinti turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 2 162,85 Lt pridėtinės vertės mokesčio.“

Taip pat A. R. buvo kaltinamas tuo, kad ,,apgaulingai tvarkė apskaitą: būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr.IX-574) 21 str. 1 d. nuostatą ,,už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2008-12-31, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 ,,Buhalterinės apskaitos įstatymo” Nr.IX-574 13 str. 1 d. 4 p. nuostatą ,,Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos <...> turinys“, veikdamas per jam pavaldų UAB (duomenys neskelbtini) buhalterį A. A. T. , nesuvokusį jo nusikalstamos veikos pobūdžio, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė taip, kad buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, o būtent: A. R. UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriui A. A. T. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2008-12-19 PVM sąskaitą – faktūrą, serija MIR Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo užfiksuota jam žinoma tikrovės neatitinkanti ūkinė operacija ir nurodė duomenis iš šio dokumento atvaizduoti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. Be to, nepateikė jam duomenų apie tai, kad 2008-12-23 UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas tikrovės neatitinkantis ūkinės operacijos turinys. A. A. T. , nesuvokęs A. R. nusikalstamos veikos pobūdžio, PVM sąskaitą - faktūrą MIR Nr. (duomenys neskelbtini) užregistravo apskaitos registre „Didžioji knyga“, buhalterinėse sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) „Pirkėjų įsiskolinimas“ – 14 178,69 Lt ir Nr. (duomenys neskelbtini) „PVM apyvarta“ – 2162,85 Lt ir tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos tikrovės neatitinkančios ūkines operacijos apie prekių pardavimą, viso už 14 178,69 Lt, tame tarpe 2162,85 Lt pridėtinės vertės mokestis bei pinigų, viso 14 178,69 Lt, gavimas iš UAB (duomenys neskelbtini). Dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2008-12-01 iki 2008-12-31 UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.“

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti A. R. kaltu ir nuteisti pagal BK 25 str. 2 d., 183 str. 1 d. – 40 MGL (5 200 Lt) dydžio bauda, pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. – 40 MGL (5 200 Lt) dydžio bauda, pagal LR BK 222 str. 1 d. – 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėti švelnesnes bausmes, ir paskirti 100 MGL (13 000 Lt) baudą. Be to, panaikinti A. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, konfiskuoti iš A. R. 708,93 Lt sumą valstybės nuosavybėn, o kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Vyriausiasis prokuroras nurodo, kad Skuodo rajono apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai taikė BK 40 str. ir atleido kaltinamajį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat neišsamiai, nevisapusiškai ištyrė bei įvertino byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis, dėl ko teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Vyriausiojo prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą bei priimdamas nuosprendį, visiškai nevertino A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu A. R. , kai jam 2009-02-23 buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, prisipažino jas padaręs, tačiau jau 2010-02-05, kai jam buvo pranešta apie įtarimą, jis savo kaltės nepripažino. Būdamas įtariamuoju jis 2010-02-08 apklausos metu iš esmės paneigė anksčiau duotus parodymus, nurodydamas, kad prekės realiai buvo parduotos, už prekes apmokėta bankiniu pavedimu, o G. B. atsisakius jų, jis grąžino pinigus, o prekes pasiėmė savo reikmėms. Apklausos metu jis taip pat nurodė, kad 2009-02-23 įtariamojo apklausos metu duoti parodymai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, o kodėl 2009-02-23 duoti parodymai neatitinka 2010-02-08 duotų parodymų, paaiškins teisme. Vyriausiasis prokuroras nurodo, jog teismas 2010-05-20 nuosprendyje konstatavo, kad ,,Kaltinamasis A. R. dėl šios veikos savo kaltę pripažino, paaiškino, kad jis šią veiką padarė susitaręs kartu su G. B. . Į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą buvo pervesti 14 178,69 Lt UAB (duomenys neskelbtini) pinigai pagal fiktyvią sąskaitą MIR Nr. (duomenys neskelbtini), o jis iš savo asmeninių pinigų grąžino šią sumą G. B. , sau pasilikdamas penkis procentus nuo PVM, t. y. nuo 2 162,85 Lt, tai sudaro 108,14 Lt. Iš A. R. prisipažinimo ir kitos byloje surinktos medžiagos darytina išvada, kad jis savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 2 d., ir BK 183 str. 1 d., t. y. veikdamas bendrininkų grupėje, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą – pinigines lėšas 14 178,69 Lt, šias lėšas parodydamas UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje ir PVM deklaracijoje.“ Vyriausiojo prokuroro manymu, tokie teismo nurodyti teiginiai bei padaryta išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs visų byloje esančių duomenų, pasirėmė vien tik kaltinamojo A. R. teisminiame nagrinėjime duotais parodymais, kad ,,A. R. , perduodamas G. B. 14 178,69 Lt, sau pasiliko 5 proc. nuo PVM, t. y. nuo 2 162,85 Lt, tai sudaro 108,14 Lt“, o ne 5 proc. (708,93 Lt) nuo bendros 14 178,69 Lt 2008-12-19 PVM sąskaitoje faktūroje, serija MIR Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytos sumoms, dėl to jis buvo kaltinamas, ir padarė klaidingą išvadą, kad kaltinamasis A. R. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nurodo, jog šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis A. R. ne tik ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, bet ir teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 str. 2 d., ir BK 183 str. 1 d., pripažino tik iš dalies, savo naudai aiškindamas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, t. y., kad sau pasiliko 5 proc. nuo PVM (nuo 2 162,85 Lt sumos), t. y. 108,14 Lt, o ne 5 proc. nuo 2008-12-19 PVM sąskaitoje faktūroje, serija MIR Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytos sumos. Mano, jog tokie kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai negali būti laikomi jo visišku prisipažinimu dėl pareikšto kaltinimo ir tuo labiau laikomi nuoširdžiu gailėjimusi. Be to, Skuodo rajono apylinkės teismas 2010-05-20 nuosprendyje nurodė, kad ,,Iš byloje esančios specialisto išvados dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos matyti, kad visi padaryti A. R. nusikalstimai susiję su vienos fiktyvios PVM sąskaitos - faktūros MIR Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimu, tai galima sąlyginai traktuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką“. Kadangi BK 40 str. 1 d. nuostatos numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl Skuodo rajono apylinkės teismas atleisdamas A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 str. dėl trijų nusikalstamų veikų (dviejų nesunkių ir vieno apysunkio nusikalstimo), kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas (BK 25 str. 2 d., 183 str. 1 d., BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., BK 222 str. 1 d.) vertindamas kaip ,,sąlyginai vieną nusikalstamą veiką“ netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė nepagrįstą nuosprendį, kuriuo kaltinamąjį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukė. Vyriausiasis prokuroras nurodo, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys atskleidžia tai, kad A. R. , perduodamas G. B. 14 178,69 Lt, sau pasiliko 5 proc. (708,93 Lt) nuo bendros 14 178,69 Lt 2008-12-19 PVM sąskaitoje faktūroje, serija MIR Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytos sumos, o Skuodo rajono apylinkės teismas neištyręs ir nepatikrinęs visų baudžiamojoje byloje esančių duomenų, kaip to reikalauja BPK 242 str., remdamasis tik teisminio nagrinėjimo metu duotais kaltinamojo A. R. parodymais, padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad kaltinamasis, perduodamas pinigus G. B. , sau pasiliko 5 proc. nuo PVM, o ne nuo 2008-12-19 PVM sąskaitoje faktūroje, serija MIR Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytos sumos, dėl to nepagrįstai konfiskavo iš A. R. kaip nusikalstamos veikos rezultatą 108,14 Lt, o ne 708,93 Lt valstybės nuosavybėn. Be to, vyriausiasis prokuroras pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę, bet ne pareigą taikyti šį straipsnį ir priimti atitinkamą sprendimą. Nurodo, jog iš nuosprendžio motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai įvertinęs kaltinamojo A. R. parodymus, šio įstatymo normas taikė tik formaliai įvertindamas ir likusias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymui būtinas sąlygas bei nesivadovavo teismų praktika taikant LR BK 40 straipsnį.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

A. R. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė BK 40 str. nuostatas ir pagrįstai atleido A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį V. R. pagal laidavimą be užstato. Veikos kvalifikavimo bei kaltės klausimai apeliaciniu skundu neginčijami.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, t. y. asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės, nes jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą, privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Apeliaciniame skunde vyriausiasis prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Mano, jog aplinkybė, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės, duodamas parodymus teisme, pripažino gavęs iš nusikalstamos veikos ne 5 proc. nuo bendros 14178,69 Lt 2008-12-19 PVM sąskaitoje faktūroje, serija MIR Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytos sumos, o tik 5 proc. nuo PVM, t. y. nuo 2162,85 Lt, rodo, jog A. R. ne tik ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, bet ir teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 str. 2 d., ir BK 183 str. 1 d., pripažino tik iš dalies, savo naudai aiškindamas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, t. y., kad sau pasiliko 5 proc. nuo PVM (nuo 2162,85 Lt sumos), t. y. 108,14 Lt, o ne 5 proc. nuo 2008-12-19 PVM sąskaitoje faktūroje, serija MIR Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytos sumos. Todėl tokie kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai negali būti laikomi jo visišku prisipažinimu dėl pareikšto kaltinimo ir tuo labiau laikomi nuoširdžiu gailėjimusi. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas įvertino ikiteisminio tyrimo metu duotus A. R. parodymus, parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kitus byloje esančius duomenis ir pagrįstai pripažino prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi lengvinančia atsakomybę aplinkybe. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. R. abiejų apklausų ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nuo G. B. perduotos 14178,69 Lt sumos jis pasiliko apie vieną šimtą litų kaip atlygį už padarytą paslaugą (t. 2, b. l. 101–102, 106–107). Teisminio nagrinėjimo metu jis nurodė, kad pasiliko sau 5 proc. nuo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos, t. y. 108,14 Lt. Todėl jo duoti parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėl šios aplinkybės buvo nuoseklūs ir iš esmės nesikeitė. Tuo tarpu vyriausiojo prokuroro apeliaciniame skunde nurodytos sumos – 708,93 Lt – egzistavimas grindžiamas iš esmės vienintelio ikiteisminio tyrimo metu apklausto organizuotos grupės nario, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atliekamas kitoje byloje, G. B. apklausos protokolo duomenimis (t. 2 b. l. 89–91). Daugiau jokių kitų duomenų, patvirtinančių, jog A. R. iš padarytų nusikalstamų veikų gavo 708,93 Lt nurodytą sumą, nėra. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. Tačiau, kaip pažymima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 kovo 18 d. nutartyje, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010, ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. Todėl, kolegijos manymu, A. R. nesutikimas su kaltinamajame akte nurodyta 708,93 Lt suma, negali būti vertinamas kaip savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažinimas. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi „visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką“. Toks visiškas kaltės pripažinimas reiškia, jog kaltininkas privalo besąlygiškai pripažinti ne ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro, o tik teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoti teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybėmis.

Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad Skuodo rajono apylinkės teismas, atleisdamas A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 str., dėl trijų nusikalstamų veikų (dviejų nesunkių ir vieno apysunkio nusikaltimo), netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes pagal jį asmuo nusikaltimą turi būti padaręs pirmą kartą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. R. buvo pripažintas kaltu dėl svetimo turto pasisavinimo, sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Teismų praktikoje idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi laikytini atvejai, kai kaltininkas viena veika padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose. Akivaizdu, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės padarė idealią sutaptį sudarančias tris nusikalstamas veikas. BK 40 str. 2 d. viena iš būtinųjų sąlygų yra ta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad įstatymas nedraudžia atleisti asmenų nuo baudžiamosios atsakomybės, jei padaryta nusikalstama veika yra tęstinė, kad Baudžiamajame kodekse esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealiąją sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (nutartys 2K-P-85/2008, 2K-632/2005, 2K-P-82/2010). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę taikyti A. R. BK 40 str., nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo imperatyvų.

Vyriausiasis prokuroras apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas BK 40 str. normas taikė tik formaliai įvertindamas ir likusias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymui būtinas sąlygas bei nesivadovavo teismų praktika. Pažymėtina, jog BK 40 str. taikymui turi būti sąlygos, susijusios su veikos sunkumu, kurios jau yra aptartos, bei sąlygos, susijusios su laiduotojo asmenybe. BK 40 str. 1 d. nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei. BK 40 str. 3 d. įtvirtina, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės bylos Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. R. charakterizuojama ypač teigiamai, su sutuoktiniu santuokoje gyvena beveik 20 metų, augina dvi dukteris, viena iš jų neįgali, turi nuolatinį darbą, nebuvo teista ar bausta administracine tvarka, be to, suvokia savo vyro padarytų nusikalstamų veikų neigiamas pasekmes, dėl to labai išgyvena. Taigi darytina išvada, jog laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo, turi galimybę daryti teigiamą įtaką savo vyrui A. R., todėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su laiduotojų asmenybe, taip pat egzistuoja.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, esant byloje visoms BK 40 str. nustatytoms būtinoms sąlygoms, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir A. R. pagrįstai atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Zigmas PociusTeisėjai Linas PauliukėnasEduardas Maškevičius