- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-04
- Bylos Nr.
- 2-640/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Artūras Driukas, Danutė Milašienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,VICI logistika“
- Advokatai
- Rimantas Jonynas, Arūnas Burinskas
- Kategorijos
- 106.8.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,VICI logistika“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo ieškinį (ieškinio medžiaga Nr. 2-1386-601/2009).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB ,,VICI logistika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiomis: 2007 m. lapkričio 22 d. sutartį Nr. V-13 Dėl veiklos Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje sąlygų, sudarytą su Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB, 2007 m. lapkričio 22 d. sutartį Nr. S-13 Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės subnuomos ir 2008 m. rugsėjo 29 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2007 m. lapkričio 22 d. sutarties Nr. S-13, sudarytus su Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB, 2007 m. lapkričio 22 d. sutartį Nr. I-13 Dėl prisijungimo prie Kauno laisvosios ekonominės zonos infrastruktūros, sudarytą su UAB „FEZ Developments Limited“, 2008 m. lapkričio 26 d. reikalavimų perleidimo sutartį, sudarytą Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB ir UAB „FEZ Developments Limited“ su AB „Axis Industries“, taikyti restituciją ir priteisti pareiškėjo naudai iš Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB 33 225 EUR ir iš UAB „FEZ Developments Limited“ 207 881 EUR.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, kad ginčo sutartyse numatyta, jog bet kokie ginčai, nesutarimai ar reikalavimai, kylantys iš šių sutarčių, turi būti sprendžiami arbitraže pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo taisykles, o atsakovais patraukti juridiniai asmenys - Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB, UAB „FEZ Developments Limited“ ir AB „Axis Industries“, reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo (CPK 137 str. 2 d. 6 p., Komercinio arbitražo įstatymo 10 str.). Teismas laikė nepagrįstu pareiškėjo motyvą, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia 2008 m. lapkričio 26 d. reikalavimų perleidimo sutartį priskirtinas teismui, todėl visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Teismas nurodė, kad ginčijama reikalavimų perleidimo sutartimi pasikeitė tik prievolių dalyviai, kurie yra saistomi pradinių dalyvių sudarytos sutarties sąlygų, tarp jų ir sąlygų, nustatančių iš sutarčių kylančių ginčų nagrinėjimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-199/2008). Teismas pažymėjo, jog perleidžiant reikalavimą, perleidžiamos ir tokio reikalavimo įvykdymo sąlygos, tarp jų ir susitarimas dėl ginčų nagrinėjimo, tai yra įvykus teisių pagal sutartis, kuriose yra arbitražinė išlyga, perėmimui, arbitražinė išlyga lieka galioti teisių perėmėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-4/1999).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti šią teismo nutartį ir ieškinį priimti. Nurodo šiuos argumentus:
ieškinio reikalavimas dėl reikalavimų perleidimo sutarties pripažinimo niekine yra priskirtinas teismui, nes pareiškėjas nėra susaistytas arbitražine išlyga dėl cesijos sutarčių o vadovaujantis CPK 24 straipsnio pirmąja dalimi, jeigu vienas iš ieškinio reikalavimų priskirtinas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme;vadovaujantis CPK 24 straipsnio antrąja dalimi, jeigu iškyla abejonių dėl konkretaus ginčo priskyrimo teismui, ginčas nagrinėjamas teisme;arbitražinės išlygos, nustatytos ginčijamose subnuomos ir infrastruktūros sutartyse, yra sudarytos tik su Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB ir UAB „FEZ Developments Limited“, tuo tarpu su AB „Axis Industries“ pareiškėjas nėra sudaręs jokių arbitražinių susitarimų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pareiškėjas UAB ,,VICI logistika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiomis: 2007 m. lapkričio 22 d. sutartį Nr. V-13 Dėl veiklos Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje sąlygų, sudarytą su Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB, 2007 m. lapkričio 22 d. sutartį Nr. S-13 Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės subnuomos ir 2008 m. rugsėjo 29 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2007 m. lapkričio 22 d. sutarties Nr. S-13, sudarytus su Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB, 2007 m. lapkričio 22 d. sutartį Nr. I-13 Dėl prisijungimo prie Kauno laisvosios ekonominės zonos infrastruktūros, sudarytą su UAB „FEZ Developments Limited“, 2008 m. lapkričio 26 d. reikalavimų perleidimo sutartį, sudarytą Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB ir UAB „FEZ Developments Limited“ su AB „Axis Industries“, taikyti restituciją ir priteisti pareiškėjo naudai iš Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB 33 225 EUR ir iš UAB „FEZ Developments Limited“ 207 881 EUR.
Šalys ginčijamose sutartyse, tai yra 2007 m. lapkričio 22 d. sutartyje Nr. V-13 Dėl veiklos Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje sąlygų, sudarytoje su Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB, 2007 m. lapkričio 22 d. sutartyje Nr. S-13 Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės subnuomos ir 2008 m. rugsėjo 29 d. papildomame susitarime Nr. 1 prie 2007 m. lapkričio 22 d. sutarties Nr. S-13, sudarytuose su Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB, 2007 m. lapkričio 22 d. sutartyje Nr. I-13 Dėl prisijungimo prie Kauno laisvosios ekonominės zonos infrastruktūros, sudarytoje su UAB „FEZ Developments Limited“, susitarė, jog bet kokie ginčai, nesutarimai ar reikalavimai, kylantys iš šių sutarčių ar susiję su jomis, jų pažeidimu, nutraukimu ar negaliojimu, sprendžiami derybų tarp šalių būdu, o jeigu šalims nepavyksta išspręsti tokių ginčų šiuo būdu, jie turi būti sprendžiami arbitraže pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedūros reglamentą.
Pažymėtina, kad galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, šalims yra privalomas ir jo būtina laikytis (lot. pacta sunt servanda) (CK 6.189 str. 1 d.). Tai yra sutartis, kuria šalys susitaria spręsti ginčus ne teismine, o arbitražine tvarka. Esant galiojančiam arbitražiniam susitarimui, teismas privalo atsisakyti priimti ieškinį, kai atsakovas reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo ir prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 137 str. 2 d. 6 p.), o jeigu ši aplinkybė paaiškėja po bylos iškėlimo – teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 9 p.). Taip pat ir Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas, gavęs ieškinį klausimu, dėl kurio šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, bet kurios šalių reikalavimu atsisako jį priimti. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB, UAB „FEZ Developments Limited“ ir AB „Axis Industries“ ginčo nagrinėjimui teisme prieštaravo (b. l. 101-102, 110), dėl ko pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio antrosios dalies 6 punkto pagrindu.
Pareiškėjas teismo atsisakymo priimti ieškinį nepagrįstumą bei ieškinio priskirtinumą teismui grindžia tuo, kad vienas iš ieškinio reikalavimų, tai yra reikalavimas dėl reikalavimų perleidimo sutarties pripažinimo niekine, yra priskirtinas teismui, todėl vadovaujantis CPK 24 straipsnio pirmąja dalimi, visi ieškinio reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Taigi šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bylos priskirtinumo, svarbu atsakyti, ar reikalavimų perleidimo sutarties ginčijimas nulemia bylos priskirtinumą teismui. Iš ieškinio turinio matyti, kad reikalavimų perleidimo sutartį pareiškėjas ginčija argumentuodamas tuo, kad ja buvo perleistos reikalavimo teisės, kylančios iš niekinių ginčo sutarčių. Atkreiptinas dėmesys, kad cesijos sutartimi yra perleidžiamas ne daiktas, bet reikalavimo teisė. Pradinis kreditorius (cedentas) gali perleisti reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių pasikeitimo atvejų, kai vieną asmenį prievolėje pakeičia kitas. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų, tarp jų ir nustatančių iš šios sutarties kylančių ginčų sprendimo tvarką (CK 6.101 str. 1, 2 d.). Kaip nustatyta CK 6.101 straipsnio antrojoje dalyje, reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės, taigi ir pradinio kreditoriaus prisiimtos pareigos bei kiti susitarimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 1999 m. gegužės 31 d. nutartyje, priimtoje civ. byloje Nr. 3K-4/1999, yra pažymėjęs, kad įvykus teisių pagal sutartį, kurioje yra arbitražinė išlyga, perėmimui, arbitražinė išlyga lieka galioti teisių perėmėjui. Be to, pažymėtina, kad spręsdama ginčų teismingumo klausimą reikalavimo teisių perleidimo atveju, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegija 2008 m. birželio 30 d. nutartyje, priimtoje civ. byloje UAB „Arisanda“ v. UAB „2B Pack“ (bylos Nr. 3K-3-199/2008, kat. 94.2.5; 37), išaiškino, jog naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų, tarp jų ir nustatančių ginčų teismingumą.
Kaip jau minėta, ginčo sutartyse yra įtvirtinta arbitražinė išlyga, pagal kurią numatyta, jog bet kokie ginčai, nesutarimai ar reikalavimai, kylantys iš šių sutarčių ar susiję su jomis, jų pažeidimu, nutraukimu ar negaliojimu, sprendžiami arbitraže pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedūros reglamentą. Šiuo atveju svarbią reikšmę turi ir tai, kad reikalavimų perleidimo sutartis yra ginčijama tuo pagrindu, kad ja buvo perleistos reikalavimo teisės, kylančios iš niekinių ginčo sutarčių, tai yra iš sutarčių, iš kurių nekyla jokios prievolės. Taigi reikalavimų perleidimo sutarties ginčijimas šiuo atveju yra šalutinis reikalavimas, kurio pareiškimą sąlygojo ginčo sutarčių prievolės šalių pasikeitimas. Todėl nulemti ginčo priskyrimo teismui tokio reikalavimo pareiškimo faktas negali. Pažymėtina, kad Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB, UAB „FEZ Developments Limited“ ir AB „Axis Industries“ ginčo nagrinėjimui teisme prieštaravo (b. l. 101-102, 110). Beje, kaip matyti iš Kauno apygardos teismui kartu su ieškiniu pateiktos atstovavimo sutarties, pareiškėjas advokatui Rimantui Jonynui ir/ar advokato padėjėjui Arūnui Burinskui pavedė atstovauti savo interesus Vilniaus komercinio arbitražo teisme (b. l. 11). Atsižvelgiant į visus šiuos argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio antrosios dalies 6 punkto pagrindu, dėl ko skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.