- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-12
- Bylos Nr.
- A-662-3435-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02822-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- E. D., S. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. D., S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. D., S. Š. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenei dėl įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai E. D. ir S. Š. skundu (b. l. 1-13, I t.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti krašto apsaugos ministrės 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. P-1262 ,,Dėl drausminės nuobaudos kpt. E. D. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“, 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. P-1263 ,,Dėl drausminės nuobaudos kpt. S. Š. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“, grąžinti E. D. ir S. Š. į tarnybą bei atstatyti turėtas teises, priteisti priklausantį neišmokėtą darbo užmokestį su priedais ir išmokomis už visą priverstinį pravaikštos laiką, priteisti pareiškėjams bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad ginčijamais įsakymais atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir Statutas) 52 straipsnio 6 punktu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 38 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos kariuomenės vado 2010 m. rugpjūčio 2 d. patvirtintą tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TTR-4 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), skyrė jiems drausminę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos, už buvimą tarnybos metu apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; nutraukė profesinės karo tarnybos sutartis ir išleido iš profesinės karo tarnybos į atsargą; panaikino Krašto apsaugos ministerijos išduotus leidimus, suteikiančius teisę dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Slaptai“, nuo išleidimo į atsargą dienos; nurodė S. Š. grąžinti mokymo išlaidas iš karto arba dalimis; pavedė Karo prievolės administravimo tarnybai įrašyti juos į karinę įskaitą pagal gyvenamąją vietą. Teigė, kad Tarnybinio patikrinimo išvada bei pats tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nesivadovaujant Statuto 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. nebuvo visapusiškai ištirtos tariamo drausmės pažeidimo aplinkybės, nebuvo objektyviai patikrinti pareiškėjų argumentai, įrodymai dėl tariamo drausmės pažeidimo, pareiškėjų manymu, yra abejotini, pats tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, vykdomas šališkai. Tvirtino, kad viso tarnybinio patikrinimo eigą bei liudytojų parodymus įtakojo suinteresuotas tyrimo eiga asmuo – Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės (toliau – ir PAG) vienuoliktosios pamainos (toliau – ir PAG-11) vadas plk. G. S., kuris turi vadovavimo teisę visiems tarnybinio patikrinimo liudytojams, todėl jie, pareiškėjų manymu, bijodami dėl savo tarnybos misijoje ir tolimesnės karjeros, pateikė melagingus paaiškinimus dėl 2010 m. gegužės 21 d. įvykių. Tvirtino, kad PAG-11 medicinos skyriaus vadas mjr. R. J., PAG-11 paramos kuopos medicinos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja vyr. srž. A. A. bei karo medicinos gydytojas chirurgas iš Ukrainos plk. ltn. A. B. pateikė melagingus paaiškinimus, kad prieš tikrinimą dėl neblaivumo alkotesteriu pareiškėjams davė vandens prasiskalauti burnai ir tai jie padarė, nors iš tikrųjų vandens prasiskalauti burnai nebuvo duota, nepasiūlyta ir nepaaiškinta, kad tai yra privaloma procedūra, atliekama prieš tikrinimą alkotesteriu. Pažymėjo, kad R. J. ir A. A. paaiškinimuose pateikė melagingus parodymus, tvirtindami, kad tyrimą alkotesteriu atliko R. J., kadangi jis nedalyvavo nei klinikiniame tyrime, nei patikrinime alkotesteriu. Pareiškėjų teigimu, 2010 m. gegužės 21 d. karo policininkas vrš. A. D. PAG-11 vado plk. G. S. nurodymu juos tikrino alkotesteriu Drager Alcotest 7410 (Nr. ARRM-0560), nors tam neturėjo teisinio pagrindo, kadangi jie negalėjo būti priskirti nei vienai krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-978 patvirtinto Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.1, 4.2 ar 4.3 punktuose išvardytų asmenų grupei. Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo įvertinti dviejų liudytojų - karininkų iš Ukrainos plk. ltn. A. K. ir mjr. A. M. apklausos raštu rezultatai, šie liudytojai net nebuvo minimi Tarnybinio patikrinimo išvadoje, nors jų liudijimu alkoholiniai gėrimai naktį iš 2010 m. gegužės 20 d. į 2010 gegužės 21 d. vartojami nebuvo. Pareiškėjų teigimu, PAG-11 vadas negalėjo pradėti tarnybinio patikrinimo dėl galimo drausmės pažeidimo, kadangi pareiškėjai kaip ir kiti trečiosios Nacionalinės paramos elemento karių pamainos (toliau – ir NPE-3) kariai buvo pavaldūs NPE-3 vadui plk. ltn. V. E., o ne PAG-11 vadui. Pabrėžė, kad, vadovaujantis Statuto 20 straipsnio 1 dalimi, PAG-11 vadas neturi teisės skirti jiems drausminės nuobaudos, todėl neturėjo teisės skirti atlikti tarnybinio patikrinimo dėl tariamo drausmės pažeidimo. Darė išvadą, kad PAG-11 vado paskirtas tarnybinis patikrinimas, tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai ir liudytojų parodymai negali būti laikomi teisėtais. Pažymėjo, kad nors Tarnybinio patikrinimo išvadoje pripažįstama, jog G. S. neturėjo teisės pradėti tarnybinio patikrinimo pareiškėjų atžvilgiu, tačiau šioje išvadoje nebuvo nagrinėjamas faktas, kad neteisėto tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai ir liudytojų parodymai negali būti laikomi teisėtais. Pareiškėjų teigimu, Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta neteisėtai, kadangi tarnybinis tyrimas dėl jų tariamo drausmės pažeidimo buvo atliekamas neteisėtai, praleidus Statute nustatytą terminą išleisti raštišką įsakymą ar nurodymą dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo ir kito tarnybinį patikrinimą atliekančio karininko paskyrimo. Teigė, kad alkotesteriai Drager Alcotest 7410 Nr. ARRM-0560 ir Nr. ARSL-0047 tikrinimo metu nebuvo tinkamai užplombuoti kaip reikalaujama Metrologijos įstatyme. Minėtų prietaisų išardymo varžtų plombos buvo pažeistos, aiškiai matėsi, kad varžtai buvo sukinėjami, todėl teigė, kad tikėtina, jog prietaisai po jų metrologinės patikros buvo ardyti arba remontuoti bei iškalibruoti. Nurodė, kad tarnybinio tyrimo metu šališko privataus verslo subjekto subjektyvi nuomonė, kad alkotesteris atitinka reikalavimus, nepagrįstai buvo priimta kaip neginčytinas įrodymas. Teigė, jog tai, kad jie nei prieš tikrinimą dėl neblaivumo, nei po jo nebuvo supažindinti su atsisakymo tikrintis ar atlikti medicininę apžiūrą pasekmėmis ir jiems nebuvo išaiškinta teisė ne vėliau kaip per vieną valandą nuo tikrinimo patiems kreiptis į pageidaujamą sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, pažeidė jų teises į pakartotinę apžiūrą ir išsamias išvadas. Nurodė, kad nors pagal Aprašo 15 punktą jie buvo pristatyti į medicinos punktą, PAG-11 medicinos punkto personalas neatliko privalomų tyrimų, patvirtinant jų blaivumą arba nustatant galimą neblaivumą, neėmė kraujo tyrimams atlikti, nors pareiškėjai to prašė. Atkreipė dėmesį, kad medicinos punkto personalas neužpildė sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos formos Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto“, o užpildė protokolą, kuris nėra nurodomas teisės aktuose, reglamentuojančiuose neblaivumo nustatymo arba medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti tvarką. Pažymėjo, kad medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo išvada“ ir „Išvada“ gydytojas užpildo gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos. Kadangi gydytojas tyrimo išvadų neturėjo, pareiškėjų teigimu, negalėjo pildyti minėtų išvadų grafos. Tvirtino, kad jie buvo verčiami pasirašyti protokolą neteisėtais būdais. Pažymėjo, kad apie tyrimo rezultatus nebuvo informuoti iš karto, jiems iš karto nebuvo įteikta protokolo kopija. Nurodė, kad protokole kaip tyrimą atlikęs gydytojas pasirašė R. J., nors jis medicininėje apžiūroje, tyrime dėl galimo alkoholio ir svaiginančių medžiagų vartojimo nedalyvavo. Atkreipė dėmesį, kad protokole kaip liudytojas pasirašė A. B. iš Ukrainos, nors jis nesupranta lietuvių kalbos, o oficialus protokolo vertimas jam nebuvo padarytas. Paaiškino, kad dienos prieš tikrinimą dėl galimo alkoholio ir svaiginančių medžiagų vartojimo vakarą oficialiai buvo leista karių gerovės namuose (toliau – ir Ramovė) išgerti po dvi skardines alaus. Nurodė, kad nusipirko ir po 23.00 val. kol tęsėsi šokiai Ramovėje iki šokių pabaigos išgėrė po dvi skardines po 0,5 1 „Guinness Draught“ alaus. Paaiškino, kad alus Ramovėje buvo parduodamas pagal sąrašus kiekvienam kariui tik po dvi skardines, daugiau alaus nusipirkti galimybių nebuvo. Teigė, jog jiems pasirodė, kad alus buvo sugedęs, nes pareiškėjams svaigo galva, blogai jautėsi visą naktį. Vėliau S. Š. išsiaiškino, kad pardavinėjamas alus buvo sandėliuojamas nešaldomame konteineryje, kuriame dieną temperatūra pakyla iki +40 laipsnių, be to, šio alaus galiojimo terminas buvo pasibaigęs. Darė išvadą, kad vakare vartotas sugedęs alus taip pat galėjo įtakoti alkotesterių parodymus. Pažymėjo, kad alkotesterių parodymus galėjo įtakoti ir ką tik prieš tikrinimą dantų skalavimui naudotas dantų skalavimo skystis, kurio sudėtyje yra alkoholio. Nurodė, kad 2010 m. gegužės 27 d. PAG-11 vado pokalbio su jais protokolu buvo paskirta drausminė nuobauda, t. y. vadovaujantis Statuto 34 straipsnio 4 dalimi jiems buvo uždrausta lankyti tam tikras vietas ir renginius (dalyvauti ketvirtadieniais rengiamose vakaronėse Ramovėje). Kadangi jie buvo nubausti dar nepasibaigus tyrimui, t. y. jiems buvo pritaikyta Statute numatyta nuobauda, kuri įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 27 d. ir buvo vykdoma, vadovaujantis Statuto 2 straipsnio 2 dalimi, laikė ginčijamus atsakovo įsakymus neteisėtais, nes juos už tą patį nubaudė du kartus.
Atsiliepimas
Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į skundą (b. l. 21-25, I t.) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigė, kad ministrė veikė vadovaudamasi Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 17 punktu, 10 straipsnio 3 dalimi, 38 straipsnio 2 dalies 7 punktu, Statuto 66 straipsniu, įsakymus priėmė kompetentingas administravimo subjektas. Nurodė, kad faktiniu pagrindu priimant įsakymus buvo Tarnybinio patikrinimo išvada. Paaiškino, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas dėl to, jog PAG-11 vadas plk. G. S. 2010 m. gegužės 24 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl neblaivių karių“ informavo Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininką brigados generolą A. V., kad 2010 m. vasario 21 d. pareiškėjai, įtarus juos esant neblaiviais, buvo patikrinti ir jiems buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Nurodė Statuto 20 straipsnio 1, 2 dalis, pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. A. P. 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-476 įpareigojo mjr. M. G. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjų galimai padarytų drausmės pažeidimų. Dėl patikrinimo apimties ir sudėtingumo bei atsižvelgiant į faktą, kad patikrinimą atliekantis M. G. 2010 m. liepos mėnesio pradžioje susirgo (buvo laikinai nedarbingas), vadovaudamasis Statuto 28 straipsnio 3 d. kariuomenės vadas 2010 m. liepos 2 d. rezoliucija pratęsė tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą ir pavedė jį atlikti R. R.. Šio karininko surašytą Tarnybinio patikrinimo išvadą patvirtino Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. A. P.. Pareiškėjams apskundus šią išvadą, Krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos Tyrimų skyriaus vyriausiasis inspektorius kpt. R. R. 2010 m. rugsėjo 20 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 3VL-30 „Dėl kpt. S. Š. skundo“ ir tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 3VL-29 „Dėl kpt. E. D. skundo“. Darė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas, kurio metu buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada, buvo atliktas vadovaujantis Statuto normomis: išsamiai ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, gauti liudytojų parodymai, kitų asmenų paaiškinimai, taip pat įvertinti pačių pareiškėjų paaiškinimai ir skundai, jį atliko kompetentingas pareigūnas, buvo laikomasi Statute nustatytų tyrimo atlikimo terminų. Atsakovo nuomone, nebuvo pažeistos jokios procesinės ar materialinės teisės normos, neegzistuoja kokios nors kitos aplinkybės, kurias būtų galima pripažinti svarbiomis, ir tai būtų pakankamas juridinis pagrindas panaikinti skundžiamus įsakymus.
Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į skundą (b. l. 59-64, II t.) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tvirtino, kad pareiškėjų neblaivumas buvo nustatytas objektyviomis priemonėmis, tyrimą atliko kariuomenės vado paskirtas karininkas, pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų apie galimą PAG-11 vado trukdymą tarnybinio patikrinimo metu nustatyti objektyvią tiesą. Su pareiškėjų pozicija, jog už tą patį pažeidimą jie buvo nubausti du kartus, nesutiko, kadangi už Statuto 66 straipsnyje numatyto drausmės pažeidimo padarymą pareiškėjai buvo nubausti tik vieną kartą, skiriant drausmines nuobaudas - atleidimą iš profesinės karo tarnybos. Nurodė Statuto 30 straipsnio 1 dalį ir teigė, kad joks įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo pareiškėjams 2010 m. gegužės 27 d. nebuvo priimtas, tarnybinis patikrinimas nebuvo baigtas. Atkreipė dėmesį į Statuto 12, 13 straipsnius. Pabrėžė, kad šioje byloje nagrinėjamas tik krašto apsaugos ministrės įsakymų, kuriais pareiškėjams skirtos drausminės nuobaudos, teisėtumas. Pažymėjo, kad byloje nėra teisinio pagrindo nagrinėti PAG-11 vado veiksmų dėl uždraudimo pareiškėjams gerti ir pirkti alkoholį, dalyvauti vakaronėje, atliekant pareiškėjų gyvenamųjų patalpų apžiūrą. Nesutiko su pareiškėjų skunde pateiktais motyvais, jog neblaivumas kariams buvo nustatytas ne tarnybos metu. Pažymėjo, kad tarnyba tarptautinėje operacijoje yra specifinė tarnybos rūšis ir visas laikas, kai pareiškėjai vadovaujantis krašto apsaugos ministro įsakymu buvo išsiųsti į tarptautinę karinę operaciją Afganistane iki grįžimo iš jos laikomas karių tarnybos metu, dėl ko šiai tarnybai taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo reikalavimai (atitinkamai kariams mokamas didesnis atlyginimas). Pažymėjo, kad Statutas numato atsakomybę už patį buvimo neblaiviam faktą, todėl patys kariai privalo kontroliuoti savo veiksmus (ypač būnant tarptautinėje karinėje operacijoje) ir nevartoti jokių preparatų, gėrimų ir pan., kurie gali sukelti neblaivumą. Paaiškino, kad tikrinimo pagrindas gali būti bet koks įtarimas, jog karys galimai yra neblaivus ar apsvaigęs. Nesutiko su pareiškėjų argumentais, jog neblaivumas buvo nustatytas su netinkamais prietaisais, kadangi pareiškėjai tokius argumentus motyvuoja tik prielaidomis, jog prietaisai galėjo būti sugadinti, tačiau jokių tokio sugadinimo ar bandymo pakeisti prietaisų rodmenis įrodymų byloje nėra. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų neblaivumas buvo patikrintas keturis kartus. Tarpas tarp pirmo ir paskutinio patikrinimo pareiškėjo S. Š. atveju šiek tiek didesnis nei trys valandos, atitinkamai prietaisai užfiksavo mažesnę alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, kuri sumažėjo nuo 1.11 promilių iki 0.66 promilių. Tarpas tarp pirmo ir paskutinio patikrinimo pareiškėjo E. D. atveju šiek tiek daugiau nei dvi su puse valandos, atitinkamai prietaisai užfiksavo mažesnę alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, kuri sumažėjo nuo 0.83 promilių iki 0.57 promilių. Pabrėžė, kad abu prietaisai, kuriais buvo tikrinami pareiškėjai, turėjo galiojančius patikros sertifikatus, dėl abiejų prietaisų specializuotos įmonės specialistai pasisakė, jog jie galėjo būti naudojami pagal paskirtį ir rodyti tikslius matavimo duomenis. Nurodė, kad iš plk. ltn. A. B. 2010 m. birželio 27 d. pranešimo, mjr. R. J. 2010 m. birželio 27 d. tarnybinio pranešimo, vyr. srž. A. A. 2010 m. birželio 27 d. paaiškinimo galima daryti išvadą, kad pareiškėjams tikrinant neblaivumą medicinos punkte buvo sudaryta galimybė prasiskalauti burną vandeniu. Nurodė, kad, vadovaujantis Aprašo 15 punktu, tik tada, jeigu atsakingi asmenys neturi galimybės atlikti asmens, įtariamo, kad yra neblaivus, objektyvaus tikrinimo, jie privalo užtikrinti, kad asmuo būtų pristatytas į karių asmens sveikatos priežiūros įstaigą ar išrašius siuntimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Kadangi pareiškėjų neblaivumas buvo tikrintas keturis kartus, rezultatai abejonių nekėlė, darė išvadą, kad tikrinantiems asmenims nebuvo pareigos pristatyti pareiškėjų į sveikatos priežiūros įstaigas medicininei apžiūrai atlikti. Pažymėjo, kad PAG sudėtyje veikia tik medicinos skyrius, o ne medicinos įstaiga, todėl jame nėra galimybės atlikti medicininės apžiūros, o pareiškėjų Medicinos apžiūros alkoholio ir svaiginančių medžiagų vartojimo faktui ir girtumo ar apsvaigimo laipsniui nustatyti protokolai, atsakovo manymu, turėtų būti vertinami kaip rašytiniai įrodymai, kuriuose užfiksuoti alkotesterių parodymai, patvirtinti liudytojų parašais. Atkreipė dėmesį, kad nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių pareiškėjų žodžius, jog jie prašė jiems sudaryti galimybę savarankiškai per valandą pasitikrinti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, tačiau nebuvo išleisti iš stovyklos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjų skundo netenkino.
Teismas įvertino Įstatymo 1 straipsnį, 21 straipsnio 2, 4 dalis, 25 straipsnio 1, 2 dalis, Statuto 5 straipsnio 1, 2 dalis, 66 straipsnį, krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 patvirtinto Karo tarnybos statuto (toliau – ir Karo tarnybos statutas) 1, 2 punktus, 43-46 punktus, Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 6 dalį, Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintų Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų (toliau – ir Tarnybos sąlygos) 1, 5, 5.3, 12, 13.1.1, 13.2.2.1 punktus, NPE vado 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-69 patvirtintą NPE dienotvarkę ir konstatavo, kad pareiškėjai visu laikotarpiu, kada jie buvo išsiųsti į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane, t. y. nuo krašto apsaugos ministro įsakyme nurodytos išvykimo į tarptautinės operacijos vietą dienos iki faktinio grįžimo iš tarptautinės operacijos dienos, buvo karo tarnyboje Karo tarnybos statuto 43.4 punkto prasme, tarnybą atliko pagal patvirtintą procedūrą ir dienotvarkę, todėl kaip ir kareivinių režimo tarnybos atveju, visas buvimo tarptautinėje operacijoje laikotarpis yra tarnybos metas.
Pažymėjo, kad pagal Statuto 66 straipsnį, atitinkamai – jei tarptautinėje operacijoje karys, nepriklausomai nuo dienotvarkės, t. y. budėjimo ar poilsio metu, yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jam gali būti skiriama drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Nurodė Aprašo 6-6.2 punktus, Vyriausybės 2006 m, gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2, 3 punktus ir darė išvadą, kad blaivumas Statuto 66 straipsnio prasme yra asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose – viršija 0,4 promilės. Konstatavo, kad nėra prieštaravimo su leidimu vartoti alkoholį buvimo PAG metu: PAG tarnaujantiems kariams, kurie tuo metu betarpiškai nevykdo pareigų ir neturi jų vykdyti dar 8 valandas, nustatytu laiku leidžiama išgerti nustatytą kiekį alkoholinių gėrimų. Tačiau kaip ir transporto priemones vairuojančių asmenų atveju profesinės karo tarnybos kariai, pastoviai esantys aplinkoje, kurioje naudojami ar iš esmės bet kuriuo momentu gali būti naudojami didesnio pavojaus šaltiniai ir kurioje užduotims atlikti keliami didesni fizinės ir psichinės įtampos reikalavimai, alkoholį privalo vartoti taip, kad dėl jo poveikio nebūtų būsenoje, kuri Aprašo 6-6.2 punktų bei Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2, 3 punktų prasme įvardijama kaip neblaivumas (girtumas).
Nurodė Aprašo 1, 4-4.3, 5, 6-6.2 punktus ir konstatavo, kad karių tikrinimas dėl neblaivumo (girtumo) gali būti atliekamas: pačių atsakingų asmenų; karių asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, į kurią jį pristato atsakingi asmenys; asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, atsakingiems asmenims išrašius siuntimą atlikti medicininę apžiūrą neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Kadangi Lietuvos Respublikos vadovaujamos Afganistano Islamo Respublikos Goro provincijos stovykloje Čakčarane karių asmens sveikatos priežiūros įstaigos nebuvo – čia veikė tik PAG medicinos skyrius, teismas konstatavo, kad pareiškėjų medicininė apžiūra, kurios metu surašomas medicininės apžiūros aktas, negalėjo būti atliekama, atitinkamai – byloje pateikti pareiškėjų Medicinos apžiūros alkoholio ir svaiginančių medžiagų vartojimo faktui ir girtumo ar apsvaigimo laipsniui nustatyti protokolai, kuriuose konstatuotas įtariamas neblaivumas, nėra jų neblaivumo (girtumo) įrodymu Aprašo 6.2 punkto prasme.
Nurodė Aprašo 10-14, 17 punktus ir pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atliekant pareiškėjų tikrinimą dėl įtariamo neblaivumo (girtumo), Aprašu nustatytos tvarkos nebuvo tinkamai laikytasi: pareiškėjai nebuvo supažindinti su jų teisėmis, numatytomis Aprašo 11 punkte, liudytojai patvirtino, kad Čakčarane nėra galimybės atlikti medicininę apžiūrą ar nusiųsti karį ją atlikti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, tikrinimai nebuvo registruojami Aprašo 2 priede numatytos formos ir turinio Asmenų neblaivumo (girtumo) tikrinimo registre – tikrinimo rezultatai fiksuoti Medicinos apžiūros alkoholio ir svaiginančių medžiagų vartojimo faktui ir girtumo ar apsvaigimo laipsniui nustatyti protokoluose. Teismo teigimu, minėti pareiškėjų tikrinimo dėl neblaivumo (girtumo) nustatytos tvarkos pažeidimai iš esmės negalėjo įtakoti jų rezultatų, t. y. specialiosios techninės priemonės rodmenų: tikrinimai atlikti „Drager“ firmos alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore matuokliu „Alcotest 7410“, kurio metrologinė patikra galiojo nuo 2010 m. balandžio 19 d. iki 2010 m. spalio 19 d. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2565/2011. Pareiškėjų teiginius, kad jiems nebuvo nurodyta išsiskalauti burną, teismas laikė nepagrįstais. Pažymėjo, kad iš byloje pateiktų paaiškinimų, teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, matyti, jog pareiškėjai tikrinimo metu galėjo gerti vandenį, prašė jo atnešti ir gaudavo, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjai turėjo galimybę prieš tikrinimą išsiskalauti burną vandeniu ar atsigerti vandens. Atkreipė dėmesį, kad teisminio nagrinėjimo metu liudytojas parodė, jog reikalavimo dėl burnos išsiskalavimo nesilaikymas šiuo atveju, kai pareiškėjai teigė, kad prieš penkiolika minučių nieko negėrė, nevalgė, nerūkė, neturėjo įtakoti patikrinimo rezultatų.
III.
Pareiškėjai E. D., S. Š. apeliaciniu skundu (b. l. 118-149, IV t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, panaikinti krašto apsaugos ministrės 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymus Nr. P-1262, P-1263, grąžinti pareiškėjus į profesinę karo tarnybą, priteisti pareiškėjams priklausantį neišmokėtą tarnybinį atlyginimą su priedais, maistpinigius ir butpinigius už visą priverstinį pravaikštos laiką, priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Tvirtina, kad tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta ir pats tarnybinis patikrinimas atliktas nesivadovaujant Statuto 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsakovai atlikdami tarnybinį patikrinimą pažeidė pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teigia, kad viso tarnybinio patikrinimo eigą, liudytojų parodymus įtakojo G. S., kuris turi vadovavimo teisę visiems tarnybinio patikrinimo liudytojams. Nurodo skundais dėl G. S. neteisėtų veiksmų jų atžvilgiu kreipęsi į Krašto apsaugos ministerijos Generalinę inspekciją, krašto apsaugos ministrę, tačiau į skundus nebuvo reaguota arba pateikti tik formalūs atsakymai. Mano, kad krašto apsaugos ministrė sąmoningai vengė pateikti informaciją apie G. S. atžvilgiu vykdytą tarnybinį patikrinimą, jo metu gautus rezultatus, dangstydama jį, kadangi tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu buvo vykdytas formaliai. Tvirtina, kad su tarnybinio patikrinimo išvada jų niekas nesupažindino. Teigia, kad tarnybinio patikrinimo liudytojai, bijodami G. S. keršto ir dėl tolimesnės karjeros kariuomenėje, pateikė melagingus paaiškinimus dėl 2010 m. gegužės 21 d. įvykių. Atkreipia dėmesį, kad med. punkto personalo tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti ir prie tyrimo medžiagos pridėti faktai skiriasi nuo išsakytų teisme. Tvirtina, kad neturėjo vandens, išsiskalauti burnos niekas nesiūlė, PAG-11 vadas uždraudė atsigerti vandens, nors jie to prašė. Paaiškina, kad E. D. vandens gavo po pirmojo patikrinimo, S. Š. vandens išvis niekas nepasiūlė. Teigia, kad teismas nevertino liudytojų parodymų prieštaringumo, parodymų, išsakytų teisme, neatitikimų su parodymais tarnybiniuose pranešimuose, kurie skiriasi ne tik tarp skirtingų liudytojų, bet ir tie patys liudytojai prieštarauja patys sau. Tvirtina, kad liudytojai nuo pat pradžių buvo įbauginti, visi vienodai rašė arba sakė teisme, ką reikėjo sakyti, o ne teisybę. Nurodo Aprašo 10 punktą, pažymi, kad nesiskalavo burnos vandeniu, todėl tikrinimo alkotesteriu rezultatų negalima laikyti teisingais ir teisėtais. Teigia, kad A. D. neturėjo juridinio pagrindo tikrinti juos alkotesteriu. Pažymi, kad karininkai iš Ukrainos, su kuriais pareiškėjai buvo naktį prieš tikrinimą, dėl neblaivumo nebuvo tikrinami, todėl daro išvadą, kad jų tikrinimas buvo tikslinis. Mano, kad G. S. privertė N. K. parašyti tarnybinį pranešimą prieš pareiškėjus, kad būtų pateisintas jų tikrinimas dėl neblaivumo. Nurodo, kad negalėjo būti priskirti nei vienai Tvarkos 4 punkte išvardintai asmenų grupei, todėl nebuvo pagrindo jų tikrinti dėl neblaivumo. Atkreipia dėmesį, kad teismo sprendime, tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo įvertinti karininkų iš Ukrainos apklausos raštu rezultatai. Nurodo, kad teismų praktika patvirtina, jog teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje asmuo kaltinamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1-3 dalies pažeidimu, turi įvertinti, ar asmens neblaivumas buvo nustatinėjamas laikantis teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių neblaivumo nustatymo procedūrą. Pažymi, kad teismas neišanalizavo teisės aktų reikalavimų, susijusių su tarnybos ir poilsio laiko specifika. Nurodo Įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, Karo tarnybos statuto 45-47 punktus, paaiškina, kad jų tarnybos laiko apskaitos žiniaraščiai buvo pildomi Lietuvoje, pastovioje jų tarnybos vietoje, o ne tarptautinės operacijos vietoje, žiniaraščio 36 eilutėje bendras per 2010 m. gegužės mėnesį E. D. tarnautų dienų skaičius (suma) pažymėta 21 diena. Nurodo Karo tarnybos statuto 43 punktą, pažymi, kad Tarnybos sąlygos nustato būtinas karių aprūpinimo ir apmokėjimo sąlygas tarptautinėse operacijose, tačiau nenustato tarnybos ir poilsio laiko kariams, dalyvaujantiems tarptautinėse operacijose. Atkreipia dėmesį, kad Tarnybos sąlygų 12 punktas nustato Karo tarnybos statuto 43 punkte nurodytų tarnybos rūšių pasikeitimo faktą, t. y. nustato tarnybos tarptautinėje operacijoje pradžios ir pabaigos laiką, tačiau nenustato tarnybos ir poilsio laiko trukmės ir specifikos. Pabrėžia, kad karių tarnybos bei poilsio trukmės (laikotarpiai) nustatyti Karo tarnybos statute. Nurodo NPE vado 2010 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. V-69, kuriame nustatyta, kad penktadienis nesant skubių užduočių yra poilsio diena, Karo tarnybos statuto 44 straipsnį ir tvirtina, kad teismas padarė neteisingą prielaidą, jog tarnyba tarptautinės operacijos metu vyksta 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę. Nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalį ir daro išvadą, kad taikant Statuto 66 straipsnį nepakanka vien tik fakto, kad profesinės karo tarnybos karys buvo neblaivus, kadangi pagrindinis požymis – karys turi būti neblaivus tarnybos metu. Teigia, kad diena, kai jiems buvo nustatinėjamas neblaivumas, buvo poilsio diena. Pabrėžia, kad PAG-11 vadas negalėjo pradėti tarnybinio patikrinimo dėl įtariamo pareiškėjų drausmės pažeidimo, kadangi jie buvo pavaldūs V. E.. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos kariuomenės Jungtinio Štabo 2010 m. liepos 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-20 konstatuota, jog G. S. viršijo savo tarnybinius įgaliojimus. Daro išvadą, kad neteisėto tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai ir liudytojų parodymai negali būti laikomi teisėtais. Nurodo Statuto 28 straipsnio 1, 3 dalis, pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog kariuomenės vadas pratęsė tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą ir pavedė jį atlikti R. R.. Daro išvadą, kad tarnybinis patikrinimas nuo 2010 m. liepos 4 d. buvo atliekamas neteisėtai, buvo praleistas Statute nustatytas terminas išleisti raštišką įsakymą arba raštišką nurodymą dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo ir kito tarnybinį patikrinimą atliekančio karininko paskyrimo. Nurodo Statuto 12 straipsnį ir pažymi, kad jie nebuvo pavaldūs G. S.. Nurodo Statuto 20 straipsnį, 44 straipsnio 1 dalį ir pažymi, kad G. S. 2010 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. V-87 pradėjo neteisėtą tarnybinį patikrinimą pareiškėjų atžvilgiu. Nurodo Tvarkos 6 punktą, Metrologijos įstatymo 19 straipsnio 7 punktą ir pažymi, kad alkotesteriai, kuriais buvo tikrinamas jų neblaivumas, nebuvo tinkamai užplombuoti. Teigia, kad minėtų prietaisų išardymo varžtų plombos buvo pažeistos, aiškiai matėsi, kad varžtai buvo sukinėjami, todėl prietaisai po jų metrologinės patikros galimai buvo ardyti arba remontuoti bei iškalibuoti. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Aviga“ yra pasirašiusi sutartį su Lietuvos kariuomenės padaliniais dėl alkotesterių techninės priežiūros, ši kompanija prekiauja alkotesteriais, UAB „Aviga“ neturi licenzijos atlikti alkotesterių metrologinės patikros. Nurodo, kad prie alkotesterių galėjo prieiti tik G. S. pavaldiniai ir pagrindiniai liudytojai prieš pareiškėjus – karo policininkas A. D. ir medikai R. J. bei A. A.. Pabrėžia, kad alkotesterio parodymai gali būti laikomi įrodymu tik jei asmuo su jais sutinka. Paaiškina, kad alkotesteris matuoja tik alkoholio garų tirštumą iškvėptame oro kiekyje ir perskaičiuoja jį į spėjamą alkoholio koncentraciją kraujyje pagal vidutinį statistinį santykio koeficientą (1:2100), nors faktiškai šis santykis gali kisti nuo 1:1300 iki 1:3000. Daro išvadą, kad faktinė alkoholio koncentracija kraujyje gali būti didesnė arba mažesnė nei ta, kurią rodo alkotesteris. Teigia, kad tik tuo atveju, kai alkotesteris rodo ne mažiau nei 0,65 prom., kraujyje yra didesnė nei 0,41 alkoholio koncentracija. Pažymi, kad vertinant alkotesterių parodymus, būtina atsižvelgti į matavimo prietaisų paklaidas, kurios vertintinos pareiškėjų naudai. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-3165/2009. Nurodo teismo medicinos specialisto 2011 m. balandžio 5 d. teismo medicinos konsultacines išvadas Nr. 0010/11, 0011/11, kuriose konstatuojama, kad medicininių duomenų, patvirtinančių pareiškėjų girtumą nėra, todėl tolesnis tyrimas alkotesterio pagalba neturėtų būti atliekamas, be to, teismo medicinoje naudojamų alkoholio eliminacijos skaičiavimų pagalba buvo nustatyta, kad alkotesterių parodymai tokie, kokie buvo, negalėjo būti ir jie yra prieštaraujantys teismo medicinos žinioms. Paaiškina, kad jiems nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti teise ne vėliau kaip per vieną valandą kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje galėtų būti nuodugniai ištirti dėl blaivumo, nes niekas jų neišleido iš stovyklos, jų kraujas nebuvo paimtas ir nusiųstas į artimiausią toksikologijos laboratoriją ištyrimui, nors lėktuvai tuo metu į Kabulą skraidė 2-3 kartus per savaitę. Teigia, kad nebuvo supažindinti su atsisakymo tikrintis ar atlikti medicininę apžiūrą pasekmėmis, jiems nebuvo išaiškinta teisė ne vėliau kaip per vieną valandą nuo tikrinimo patiems kreiptis į pageidaujamą sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Daro išvadą, kad toks neblaivumo fakto nustatymo proceso pažeidimas pažeidė jų teises į pakartotinę apžiūrą ir teisingas išvadas. Tvirtina, kad PAG medicinos punkte atlikto fiziologinio ištyrimo rezultatai rodo, jog jie buvo blaivūs ir galėjo vykdyti visas netikėtai iškilusias užduotis. Nurodo, kad, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. V-505 4 punktu, bet kuris gydytojas galėjo atlikti medicininę apžiūrą. Pabrėžia, kad PAG medicinos skyrius turi visą reikiamą įrangą paimti kraujui ir saugoti, kuris kitą dieną galėjo būti nuskraidintas į laboratoriją Kabule ar po kelių dienų į Lietuvą. Nurodo sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. V-505 13 punktą ir tvirtina, kad medicinos punkto personalas jiems neįteikė jokios medicininės apžiūros akto ar protokolo kopijos. Pažymi, jog po tikrinimo A. B. pasakė, kad tikrinimo rezultatai geri ir jie yra blaivūs. Nurodo, kad buvo verčiami pasirašyti protokolus neteisėtais būdais. Atkreipia dėmesį, kad protokoluose kaip liudytojas pasirašęs A. B. nesupranta lietuvių kalbos, tačiau oficialus protokolų vertimas nebuvo padarytas. Nurodo krašto apsaugos ministro patvirtintos Neblaivumo nustatymo tvarkos 16 punktą, Statuto 16 straipsnį ir pažymi, kad jų niekas nuo tarnybos ar pareigų nenušalino, neatėmė kovinių ginklų su koviniais šoviniais. Daro išvadą, kad nebuvo pagrindo pašalinti pavojingus veiksnius, nes jie buvo blaivūs. Atkreipia dėmesį į alkotesterio ARSL-0047 išklotinės 19, 20 įrašus ir pažymi, kad atsakovai negalėjo paaiškinti, iš kur atsirado šie pūtimai, kurie nebuvo jokiais būdais fiksuojami ar registruojami protokoluose ar žurnaluose. Atkreipia dėmesį, kad po savaitės, t. y. 2010 m. gegužės 27 d., buvo vykdoma kambario, kurioje gyveno pareiškėjai, taip pat šalia esančio kambario apžiūra, ieškant alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų. Teigia, kad ši apžiūra labiau priminė kratą, kuriai atlikti reikalingos įstatymu nustatytos sankcijos, be to, jie nebuvo supažindinti su protokolo išvadomis, nebuvo įteikta protokolo kopija. Pažymi, kad teisės aktai nenustato karo policininkui teisės atlikti visų asmeninių profesinės karo tarnybos karių daiktų kratos, kuri gali būti atliekama tik Baudžiamojo proceso kodekse numatytais atvejais ir tvarka. Mano, kad kitiems kariams buvo formuojama neigiama nuomonė apie pareiškėjus, kas rodo PAG-11 vado suinteresuotumą dėl tarnybinio patikrinimo eigos. Nurodo, kad PAG-11 vadas, 2010 m. gegužės 27 d. skirdamas drausminę nuobaudą, nors joks tarnybinis tyrimas nebuvo atliktas, įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo parašytas ir pasirašytas nebuvo, viršijo savo tarnybinius įgaliojimus, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją bei Statute nustatytą drausminių nuobaudų skyrimo tvarką, be pagrindo uždraudė dalyvauti stovyklos karių socialinėje-kultūrinėje veikloje. Teigia, kad buvo nubausti du kartus už tą patį pažeidimą. Nurodo, kad teismas neanalizavo, nelygino, nesistemino visų liudytojų parodymų, byloje surinktos medžiagos, susijusių teisės aktų nuostatų, o tik perrašė motyvuojamąją sprendimo dalį iš prieš tai nagrinėtos Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos. Atkreipia dėmesį, kad tarnavo ne PAG, o NPE. Nurodo, kad būtina į teismo posėdį iškviesti ir apklausti gydytoją A. B.. Pažymi, kad šioje byloje būtina suformuoti teismo praktiką įvairiais Statuto taikymo klausimais, pakeisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą administracinėje byloje Nr. A662-2565/2011, kad visas buvimo tarptautinėje operacijoje laikotarpis yra tarnybos metas Statuto 66 straipsnio prasme, nepriklausomai, ar karys ilsisi, ar turi laisvą dieną.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 153-157, IV t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Be aplinkybių, išdėstytų atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, nurodo, kad pagrindas patikrinti pareiškėjus alkotesteriu buvo, kadangi tam tikros aplinkybės PAG vadui sukėlė įtarimą, jog pareiškėjų kambaryje naktį prieš patikrinant juos alkotesteriu galėjo būti girtaujama. Pažymi, kad pareiškėjai neteisingai argumentuoja, jog tarnybos laikas turėtų būti suprantamas kaip laikas, nurodytas apskaitos žiniaraščiuose. Nurodo Įstatymo 60 straipsnio 3 dalį ir nesutinka, kad kariams išvykus į tarptautinę karinę operaciją tik tas laikas, kai kariai vykdo atskirai pavestas užduotis gali būti laikomas karių tarnybos metu. Sistemiškai aiškina Įstatymo, Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 287, Statuto nuostatas ir daro išvadą, kad tarnybos laiku tarptautinėje operacijoje turi būti laikomas visas laikas, kol karys krašto apsaugos ministro įsakymu numatytas vykti į tarptautinę operaciją išvyksta į ją ir grįžta iš jos. Pabrėžia, kad tarnyba tarptautinėje karinėje operacijoje yra nuolatinio pobūdžio, vykdoma 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę, o darbotvarkė ar atskiri įsakymai kariams nustato tik papildomas tarnybos užduotis arba laiką, kuriuo galima ilsėtis, sportuoti ir pan., bet tai nekeičia pačios tarnybos rūšies specifikos, jos nuolatinio pobūdžio. Teigia, kad toks aiškinimas atitinka ir faktinę tokios tarnybos rūšies prigimtį, nes tokia tarnyba vykdoma didesnio pavojingumo sąlygomis, t. y. stovykla bet kada gali būti užpulta, apšaudyta ir pan., o tokia situacija sunkiai įmanoma tarnybą atliekant Lietuvos Respublikoje. Atkreipia dėmesį, kad stovykloje yra tik labai maža grupelė Lietuvos kariuomenės karių, kas dar labiau apsunkina galimybę gintis nuo užpuolimų, atakų ir t. t. Pažymi, kad dėl tokios tarnybos specifikos, jos nuolatinumo, numatytos papildomos apmokėjimo sąlygos kariams, o papildomas apmokėjimas nėra siejamas su konkrečių užduočių vykdymu, bet siejamas tik su buvimu tarptautinėje karinėje operacijoje. Mano, kad pareiškėjai neteisingai aiškina leidimą PAG teritorijoje vartoti alkoholinius gėrimus. Pažymi, kad teisės aktai nesuteikia teisės kariams būti neblaiviems tarnybos metu. Nurodo Aprašo 6.1 punktą ir daro išvadą, kad nuo pareigos būti blaiviems kariai nėra atleidžiami nepriklausomai nuo to kur tarnautų. Tai reiškia, kad vartoti alkoholį kariai gali tik tiek, kiek tai nesukelia neblaivumo būsenos. Pažymi, kad Statutas numato atsakomybę už patį neblaivumo faktą, todėl patys kariai privalo kontroliuoti savo veiksmus (ypač būnant tarptautinėje karinėje operacijoje) ir nevartoti jokių preparatų, gėrimų ir pan., kurie gali sukelti neblaivumą. Pažymi, kad tarnybinio patikrinimo terminą kariuomenės vadas pratęsė rezoliucija, kuri, vadovaujantis Karo tarnybos statuto 4.3 punktu, laikoma rašytiniu įsakymu, todėl daro išvadą, kad tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas nebuvo praleistas. Atkreipia dėmesį, kad Statutas nenumato pagrindų drausminės nuobaudos neskyrimui, jeigu praleidžiamas tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas, nes, vadovaujantis Statutu, drausminė nuobauda nebegali būti skiriama tik tada, kai nuo drausmės pažeidimo padarymo praeina daugiau nei vieneri metai. Pabrėžia, kad visi vadai turi imtis priemonių siekiant užkirsti kelią galimiems drausmės pažeidimams, jei jie padaromi, imtis visų priemonių juos ištirti. Pažymi, kad neblaivumo tikrinimo pagrindas gali būti bet koks įtarimas, kad karys galimai yra neblaivus ar apsvaigęs. Teigia, kad pareiškėjai dėl prietaisų netinkamumo pateikia tik prielaidas, o ne įrodymus. Mano, kad pareiškėjai tikrai buvo neblaivūs ir prietaisų parodymais galima vadovautis. Teigia, kad specialisto P. P. konsultacinėmis išvadomis negalima vadovautis, nes specialistas, teikdamas konsultacinę išvadą, nesivadovavo Aprašu, visa išvados tiriamoji medžiaga ir galutinė išvada padaryta remiantis prielaida, kad pareiškėjai išgėrė po dvi skardines alaus, nors toks faktas byloje nėra nustatytas, specialistas padarė išvadą atlikęs skaičiavimus pagal E. Widmark formulę, kurioje vienas iš sudedamųjų dėmenų yra alkoholio koncentracija kraujyje jo paėmimo metu ir laikas valandomis, praėjęs nuo įvykio iki kraujo paėmimo, nors kraujas pareiškėjams nebuvo paimtas. Pažymi, kad iš byloje esančių liudytojų parodymų matyti, kad pareiškėjai patys su savimi turėjo vandens ir jį gėrė, nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad pareiškėjai būtų prašę išleisti juos iš stovyklos teritorijos, kad galėtų duoti kraujo ištyrimui. Atkreipia dėmesį, kad pagal Aprašo 15 punktą, tik tada, jei atsakingi asmenys neturi galimybės atlikti įtariamo, kad yra neblaivus, asmens objektyvaus tikrinimo, jie privalo užtikrinti, kad asmuo būtų pristatytas į karių asmens sveikatos priežiūros įstaigą ar išrašius siuntimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Nurodo, kad pareiškėjų neblaivumas buvo tikrintas net keturis kartus, rezultatai abejonių nekėlė, todėl tikrinantiems asmenims nebuvo pareigos pristatyti pareiškėjų į sveikatos priežiūros įstaigas medicininei apžiūrai atlikti. Paaiškina, kad PAG sudėtyje veikia tik medicinos skyrius, o ne medicinos įstaiga, todėl jame nėra galimybės atlikti medicininės apžiūros.
Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 160-161, IV t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti. Be aplinkybių, išdėstytų skunde pirmosios instancijos teismui, nurodo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnio 2 dalį, 134 straipsnio 2 dalį ir daro išvadą, kad apeliantai analizuoja įrodymus, kurie jau buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, teikia naujus įrodymus, interpretacijas dėl įrodymų vertinimo, prašo apklausti liudytojus, perrašo dalį skundo pirmosios instancijos teismui turinio, nenurodo jokių juridinių pagrindų, dėl kurių skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl krašto apsaugos ministrės 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. P–1262 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. E. D. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“, krašto apsaugos ministrės 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. P–1263 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. S. Š. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“, kuriais pareiškėjai, be kita ko, atleisti iš tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 16, 17, I t.).
Krašto apsaugos ministro 2010 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. PR-1KF (b. l. 77-80, I t.) pareiškėjai, NPE-3 kariai, nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2010 m. rugpjūčio 15 d. išsiųsti į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistano Islamo Respublikoje. 2010 m. gegužės 21 d. pareiškėjams buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. PAG-11 vadas G. S. 2010 m. gegužės 24 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 75-76, I t.) informavo Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininką brigados generolą A. V. apie tai, kad 2010 m. gegužės 21 d. pareiškėjai, įtarus juos esant neblaiviais, buvo patikrinti ir jiems buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Lietuvos kariuomenės vadas A. P. 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-476 įpareigojo Lietuvos kariuomenės Teisės departamento Specialistų, priskirtų kariniams vienetams skyriaus vyr. specialistą M. G. atlikti tarnybinį patikrinimą pareiškėjų atžvilgiu (b. l. 74, I t.). 2010 m. liepos 2 d. kariuomenės vado rezoliucija buvo pratęstas tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas, pavedant jį atlikti Lietuvos kariuomenės Teisės departamento vyr. specialistui R. R. (b. l. 73, I t.). 2010 m. rugpjūčio 2 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TTR-4 (b. l. 66-72, I t.), kurią patvirtino Lietuvos kariuomenės vadas A. P.. Atsižvelgiant į šią išvadą buvo priimti skundžiami krašto apsaugos ministrės įsakymai.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 17 punkte įtvirtinta krašto apsaugos ministro kompetencija priimti karius į profesinę karo tarnybą, išleisti juos į atsargą. Statuto 66 straipsnyje numatyta, kad jei privalomosios karo tarnybos karys tarnybos metu yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jam skiriamos papildomos tarnybos užduotys arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos karys už tokią veiką atleidžiamas iš tarnybos; kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos. To paties statuto 42 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad atsakomybę už drausmės pažeidimus sunkinančios aplinkybės yra drausmės pažeidimas padarytas karinės operacijos, karo arba nepaprastosios padėties metu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavus, kad pareiškėjai tarnybos metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, skundžiamais įsakymais krašto apsaugos ministrė formaliai turėjo teisę skirti pareiškėjams drausminę nuobaudą - atleisti juos iš tarnybos, ir nurodyti dėl kitų su šios nuobaudos paskyrimu susijusių veiksnių (nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį, panaikinti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, nurodyti grąžinti mokymosi išlaidas, pavesti įrašyti į karinę įskaitą). Tačiau pareiškėjai nesutinka su minėto pažeidimo padarymu, taip pat skundžia jų neblaivumo patikrinimo procedūrą.
Karo tarnybos statuto 43 punkte numatyta, kad karo tarnyba, atsižvelgiant į jos pobūdį, skirstoma į, be kita ko, tarnybą tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose. Įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kario tarnybos dienos ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos kariuomenės padalinių dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ (Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį, tarptautinė operacija - kolektyvinės gynybos arba kita karinė operacija, kuriai Lietuvos Respublikos kariniai vienetai panaudojami kartu su kitų valstybių kariniais vienetais. Šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta blanketinė teisės norma, kuri nustato, kad Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 287 patvirtintų Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų 12 punkte nustatyta, kad tarnybos tarptautinėje operacijoje už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų laikas skaičiuojamas nuo krašto apsaugos ministro įsakyme nurodytos išvykimo į tarptautinės operacijos vietą (įskaitant išvykimą iš užsienyje esančio karinio vieneto ar mokymo įstaigos) dienos iki faktinio grįžimo iš tarptautinės operacijos dienos (įskaitant grįžimą į užsienyje esantį, bet tarptautinėje operacijoje nedalyvaujantį karinį vienetą ar mokymo įstaigą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2565/2011 aiškindamas šią nuostatą, nurodė, kad joje yra aiškiai apibrėžtas tarnybos tarptautinėje operacijoje pradžios ir pabaigos momentas, kuris atitinkamai tapatinamas su išvykimo į tarptautinės operacijos vietą diena ir faktinio grįžimo iš tarptautinės operacijos diena. Tarnybos tarptautinėje operacijoje pradžią ir pabaigą laiko prasme apibrėžiančiose sąlygose nenumatyta jokių išimčių, todėl tarnyba tarptautinėje operacijoje visu laikotarpiu laikytina karo tarnyba ir tuo pačiu tapatintina su Statuto 66 straipsnyje vartojama sąvoka „tarnybos metu“.
Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Šiuo atveju pažymėtina, kad nukrypti nuo minėtos teismų praktikos nagrinėjamoje byloje nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, jog 2010 m. gegužės 21 d. tikrinant neblaivumą jiems buvo ne tarnybos metas, atmestini kaip nepagrįsti.
ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V–978 patvirtintas Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašas nustato karių, (valstybės tarnautojų ir darbuotojų (toliau - darbuotojai), taip pat darbuotojų, dirbančių aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbančių su potencialiai pavojingais įrenginiais, neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo organizavimo ir kontrolės tvarką. Šio Aprašo 4 punkte nustatyta, kad krašto apsaugos sistemos institucijos, jos padalinio vadovas (viršininkas) ar jo įgaliotas asmuo, karinio vieneto vadas ar jo įgaliotas asmuo (vadovo, vado įsakymu skiriamas asmuo), karo policininkai (toliau - atsakingi asmenys) turi teisę tikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų: visus asmenis, vairuojančius krašto apsaugos sistemos institucijų ar jų padalinių, karinių vienetų tarnybines transporto priemones; karius, įvertinę požymius, kurių esant galima įtarti, kad karys yra neblaivus ir / ar apsvaigęs (iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai); kitus asmenis (darbuotojus), dirbančius aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbančius su potencialiai pavojingais įrenginiais, įvertinę požymius, kurių esant galima įtarti, kad kitas asmuo yra neblaivus ir / ar apsvaigęs (iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai). Aprašo 5 punkte įtvirtinta, jog atsakingi asmenys, įvertinę požymius, kurių esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir / ar apsvaigęs (iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), tikrina asmenis, vairuojančius krašto apsaugos sistemos institucijų ar jų padalinių, karinių vienetų transporto priemones, karius, taip pat darbuotojus, dirbančius aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbančius su potencialiai pavojingais įrenginiais, ar jie yra neblaivūs (girti) arba juos pristato į karių asmens sveikatos priežiūros įstaigas arba, išrašę siuntimą, - į asmens sveikatos priežiūros įstaigas atlikti medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti.
Apeliantai pripažino, kad naktį prieš tikrinimą žaidė kortomis, žiūrėjo televizorių, grojo gitara, o N. K. atėjo paprašyti, kad pareiškėjai netriukšmautų. E. D. 2010 m. gegužės 26 d. paaiškinime (b. l. 191-193, I t.) nurodė, kad N. K. naktį buvo užėjęs į kambarį ir skundėsi dėl triukšmo. S. Š. 2010 m. gegužės 26 d. paaiškinime (b. l. 195-198, I t.) taip pat nurodė, kad naktį buvo atėjęs N. K. ir paprašė netriukšmauti, pasakė, jog jie skleidžia triukšmą. Iš N. K. 2010 m. gegužės 21 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 17, II t.) matyti, kad B16 kambaryje buvo triukšmaujama 2010 m. gegužės 21 d., apie 04.10 val., paprašius netriukšmauti, triukšmas laikinai nutilo, tačiau po geros valandos vėl buvo triukšmaujama, apie tai buvo informuotas PAG vadas, kuris nurodė išsiaiškinti, kas gyvena B16 kambaryje ir esant reikalui patikrinti girtumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje nėra ginčo, jog kambaryje, kuriame naktį prieš tikrinimą buvo pareiškėjai, sklido triukšmas, N. K. triukšmą girdėjo, ėjo prašyti netriukšmauti, atmeta apeliantų teiginį, kad PAG-11 vadas G. S. privertė N. K. parašyti tarnybinį pranešimą dėl pareiškėjų. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad karinio vieneto vadas turėjo pagrindą (gyvenamajame kambaryje buvo triukšmaujama), vadovaudamasis Aprašo 4 punktu, tikrinti pareiškėjus dėl neblaivumo.
PAG tarnaujantiems kariams, kurie tuo metu betarpiškai nevykdo pareigų ir neturi jų vykdyti dar 8 valandas, nustatytu laiku leidžiama išgerti nustatytą kiekį alkoholinių gėrimų, tačiau, kaip ir transporto priemones vairuojančių asmenų atveju, profesinės karo tarnybos kariai, pastoviai esantys aplinkoje, kurioje naudojami ar iš esmės bet kuriuo momentu gali būti naudojami didesnio pavojaus šaltiniai ir kurioje užduotims atlikti keliami didesni fizinės ir psichinės įtampos reikalavimai, alkoholį privalo vartoti taip, kad dėl jo poveikio nebūtų būsenoje, kuri Aprašo 6 punkto bei Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 ir 3 punktų nuostatų prasme įvardijama kaip neblaivumas (girtumas). Aprašo 6.1 punkte nurodoma, kad kario neblaivumo (girtumo) įrodymu laikomi specialiųjų techninių priemonių, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, rodmenys, viršijantys teisės aktuose nustatytą leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore, užfiksuoti šių priemonių rodmenų fiksavimo būdais, pasirašyti tikrinimą atlikusio atsakingo(-ų) asmens(-ų).
Iš bylos medžiagos matyti, kad, visų pirma, pareiškėjų neblaivumas buvo tikrintas „Drager“ firmos alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore matuokliu „Alcotest 7410“ Nr. ARRM-0560, dalyvaujant G. S., K. D., A. D. ir N. K.. S. Š. pirmojo tikrinimo rezultatas buvo 1,11 promilės, antrojo 0,83 promilės. E. D. – atitinkamai 0,83 promilės ir 0,60 promilės. Po tokio patikrinimo pareiškėjai buvo pristatomi į PAG-11 Medicinos punktą, kuriame, dalyvaujant R. J., A. B. ir A. A., buvo atliekami veiksmai, kurių pasekoje buvo užpildyti Medicininės apžiūros alkoholio ir svaiginančių medžiagų vartojimo faktui ir girtumo ar apsvaigimo laipsniui nustatyti protokolai (b. l. 20-23, II t.). Alkoholio kiekis iškvėptame ore buvo tiriamas „Drager“ firmos alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore matuokliu „Alcotest 7410“ Nr. ARSL-0047. S. Š. pirmojo tikrinimo rezultatas buvo 0,68 promilės, E. D. – 0,63 promilės. Antrojo tikrinimo rezultatai atitinkamai – 0,66 ir 0,57 promilės.
Pareiškėjų teigimu, „Drager“ alkotesteriai „Alcotest 7410“ Nr. ARRM-0560 ir Nr. ARSL-0047 tikrinimo dėl neblaivumo metu nebuvo tinkamai užplombuoti, šios tikrinimo priemonės buvo su išsukinėtais varžtais. Metrologijos įstatymo 19 straipsnio 7 punkte įtvirtinta, kad matavimo priemonė turi būti užplombuota arba ant jos pritvirtintas patikros žymuo taip, kad nebūtų galima daryti įtaką matavimo priemonės rodmenims nepažeidus plombų arba patikros žymenų. Kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo išvados, „Drager“ alkotesterio „Alcotest 7410“ Nr. ARRM-0560 korpuso varžtų žymės (plombos) pripažintos nesutampančiomis ir pripažinta, kad tokio prietaiso fiksuoti rezultatai negali būti vertinami kaip absoliutus ir neginčijamas neblaivumo (girtumo) įrodymas. Kaip minėta, šiuo alkotesteriu pareiškėjų neblaivumas buvo tikrinamas pirmiau, o PAG-11 Medicinos punkte pareiškėjų neblaivumas buvo tikrinamas kitu „Drager“ alkotesteriu – „Alcotest 7410“ Nr. ARSL-0047. Tai, kad pastarasis prietaisas buvo užplombuotas tinkamai, patvirtina A. A., R. J. 2010 m. liepos 1 d. tarnybiniai pranešimai (b. l. 123, 124, I t.), UAB „Aviga“ 2010 m. liepos 29 d. raštas (b. l. 119, I t.). Pažymėtina, jog patys apeliantai pripažįsta, kad šio alkotesterio varžtų dažų žymių padėtis sutapo su alkotesterio korpuso dažų žymėmis. Pareiškėjų abejonės dėl UAB „Aviga“ pateiktos nuomonės nešališkumo nėra pagrįstos. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent UAB „Aviga“ 2010 m. liepos 29 d. rašte (b. l. 119, I t.) nurodė, jog „Drager“ alkotesterio „Alcotest 7410“ Nr. ARRM-0560 korpuso varžtų dažų žymės nesutampa. Kaip matyti iš Tarnybinio patikrinimo išvados, buvo vadovaujamasi ne tik laikyto netinkamai užplombuotu alkotesterio parodymais. Pažymėtina, kad pareiškėjų blaivumas iš viso buvo tikrinamas alkotesteriais keturis kartus, nuo S. Š. ir E. D. neblaivumo patikrinimo pirmą kartą (pagal alkotesteriuose nustatytą laiką - atitinkamai 08.45 val. ir 12.15 val.) iki paskutinio patikrinimo (pagal alkotesteriuose nustatytą laiką - atitinkamai 11.50 val. ir 14.47 val.) praėjo atitinkamai 3.05 val. ir 2.32 val. Alkotesteriai fiksavo alkoholio kiekio organizme mažėjimą bėgant laikui, tačiau net ir esant pagrindui patikrinti pareiškėjų neblaivumą dėl naktį kelto triukšmo, kas reiškia, kad praėjo nemažas laiko tarpas nuo to momento, kuomet buvo vartojamas alkoholis, paskutiniai aparato, kuriuo buvo tiriamas alkoholio kiekis pareiškėjų iškvėptame ore, parodymai patvirtino pareiškėjų lengvo girtumo laipsnio būklę.
Apeliantai skundžia alkotesterių rezultatus ir ta aplinkybe, kad jiems nebuvo sudaryta galimybė prieš tikrinimą išsiskalauti burną vandeniu. Aprašo 10 punkte įtvirtinta, kad dėl neblaivumo (girtumo) specialiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, tikrinama griežtai vadovaujantis tos techninės priemonės naudojimo aprašymu, prieš tai tikrinamam asmeniui išsiskalavus burną vandeniu. Teisėjų kolegija nustatė byloje esančių įrodymų tam tikrus prieštaravimus dėl to, ar pareiškėjai atėjo tikrintis turėdami su savimi buteliukus vandens, ar ne, liudytojų paaiškinimai dėl pareiškėjų galimybės išsiskalauti burną išreikšti skirtingomis sakinių formuluotėmis. Tačiau net ir esant šiems prieštaravimams, visais atvejais konstatuojamas tas pats faktą – pareiškėjams buvo sudaryta galimybė prasiskalauti burną vandeniu prieš tikrinimą. N. K. parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje nors ir neatitinka kitų liudytojų parodymų, kad pareiškėjai tikrinimo metu turėjo vandens buteliukus su savimi, tačiau liudytojas tai teigdamas vartojo žodžių junginį „kiek atsimenu“, kas rodo jo neužtikrintumą teigiant minėtas aplinkybes. Kita vertus, šio liudytojo nurodyta aplinkybė, kad E. D. paprašius vandens, jo davė (asmeniškai atnešė ir padavė naują 0,5 l talpos buteliuką, b. l. 130, I t.), tik patvirtina, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė prasiskalauti burną vandeniu. PAG-11 karo policininkas A. D. 2010 m. birželio 29 d. paaiškinime (b. l. 126, I t.) nurodė, kad pareiškėjai teigė 15 min. laikotarpyje gėrę vandenį, su savimi buvo atsinešę geriamo vandens buteliukus ir jį gurkšnodavo, pabrėžė, kad kariams buvo leista išsiskalauti burną. A. A., R. J. 2010 m. birželio 27 d. paaiškinimuose (b. l. 128, 129, I t.) patvirtino, kad pareiškėjams buvo leista išsiskalauti burną vandeniu prieš atliekant patikrinimą, jie tai padarė. Nors A. B. 2010 m. gegužės 27 d. pranešime (b. l. 175, 176, I t.) nurodė tik tai, kad tyrimas buvo atliekamas pagal alkotesterio instrukciją, o 2010 m. birželio 27 d. pranešime (b. l. 177, 178, I t.) pažymėjo dar ir tai, kad pareiškėjai prasiskalavo burną vandeniu, tai savaime neįrodo, kad A. B. 2010 m. birželio 27 d. pranešime nurodė neteisingas aplinkybes dėl prasiskalavimo vandeniu. Pareiškėjų teiginiai, kad PAG-11 vadas jiems uždraudė gerti vandenį, nors jie to ir prašė, nėra pakankami įrodymai, paneigiantys visumą priešingą faktinę aplinkybę patvirtinančių įrodymų nagrinėjamoje byloje. Darytina išvada, kad apeliantų nurodomi liudytojų teiginių prieštaravimai iš esmės nepaneigia pareiškėjų pozicijos, kad jiems nebuvo sudaryta galimybė prieš tikrinimą išsiskalauti burną vandeniu. Taip pat neįrodo, kad liudytojai buvo įbauginti, sakė ne teisybę, o tik tai, ką reikėjo sakyti. Priešingai, tam tikri liudytojų teiginių dėl vandens prasiskalavimui prieštaravimai nagrinėjamu atveju patvirtina tik žmogiškojo faktoriaus egzistavimą (skirtingo laipsnio dėmesio atkreipimą į įvykio faktines aplinkybes, tam tikrų duomenų primiršimą bėgant laikui), tačiau iš esmės nepaneigia esminės faktinės aplinkybės, kad pareiškėjams buvo sudaryta galimybė prasiskalauti burną vandeniu prieš tikrinimą ir šia galimybe buvo naudojamasi.
Pareiškėjų tvirtinimu, jiems nebuvo išaiškinta teisė ne vėliau kaip per vieną valandą nuo tikrinimo patiems kreiptis į pageidaujamą priežiūros įstaigą su prašymu savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, jiems nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti teise ne vėliau kaip per vieną valandą kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje galėtų būti ištirti dėl blaivumo. Apeliantai nurodo, kad jiems nebuvo suteikta galimybė kreiptis į nepriklausomą artimiausią sveikatos priežiūros įstaigą, nebuvo paimtas jų kraujas ir išsiųstas ištyrimui. Atsakovo teigimu, PAG sudėtyje veikia tik medicinos skyrius, o ne medicinos įstaiga, todėl jame nėra galimybės atlikti medicininės apžiūros (b. l. 63, II t.). G. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad medikai teigė, jog kraują paimti galima, tačiau jo patikrinti visame Afganistane nėra galimybės (b. l. 174, III t.). A. A. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad kraują net trumpam laikui reikia laikyti specialiame konteineryje, tačiau konteinerio kraujo laikymo neturi, stovykloje Čagčarane galėjo paimti kraują, tačiau negalėjo nustatyti alkoholio jame, nes neturi tam reikiamų prietaisų, išlaikyti paimtą kraują neturėjo techninių galimybių (b. l. 177, III t.). PAG-11 Medicinos skyriaus vadas R. J. 2010 m. gegužės 21 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 16, II t.) nurodė, kad šiuo metu neturi galimybės nustatyti alkoholio kiekį kraujyje. Tą patį R. J. patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 181, III t.), kuriame taip pat nurodė, kad paėmus kraują alkoholio kiekio nustatymui, jį reikia laikyti tinkamoje terpėje, tokiam tyrimui reikalinga speciali laboratorija, specialūs reagentai, apmokytas personalas, pažymėjo, kad tokių laboratorijų Afganistane nėra, buitiniame šaldytuve laikant tyrimams paimtą kraują jis neišsilaiko. Pareiškėjų nurodomame internetinėje svetainėje „Delfi“ publikuojamame vaizdo įraše nėra tiesiogiai teigiama, kad karo lauko ligoninėje yra galimybė nustatyti alkoholio kiekį kraujyje, be to, vaizdo įrašo publikavimo data yra žymiai vėlesnė nei nagrinėjamoje administracinėje byloje aktuali data. Vis tik, vertinant pareiškėjų neblaivumo (girtumo) nustatymą Aprašo kontekste, PAG–11 dislokacijos vietoje Čakčarane nesant galimybės atlikti medicininę apžiūrą ar nusiųsti karį ją atlikti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, darytina išvada, kad Apraše nustatytos tvarkos tiksliai nebuvo laikomasi. Kita vertus, šis pareiškėjų tikrinimo dėl neblaivumo (girtumo) nustatytos tvarkos pažeidimas iš esmės negalėjo įtakoti specialiosios techninės priemonės rodmenų, kurie pagal Aprašo 6.1 punktą laikomi neblaivumo (girtumo) įrodymu. Pažymėtina, kad pareiškėjų nurodyta aplinkybė, jog jie nebuvo supažindinti su atsisakymo tikrintis ar atlikti medicininę apžiūrą pasekmėmis, nors byloje nėra pakankamų duomenų, kad pareiškėjams būtų paaiškinta apie tokias pasekmes, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kadangi pareiškėjai neatsisakė būti patikrinti dėl neblaivumo.
Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad teismas nemotyvuotai atmetė medicinos specialisto išvadas. Kaip matyti, teismo medicinos specialistas išvadose Nr. 0010/11, 0011/11 (b. l. 142-147, III t.; 148-153, III t.) konstatavo, kad, remiantis literatūros duomenimis bei Karo medicinos tarnybos Medicininės apžiūros alkoholio ir svaiginančių medžiagų vartojimo faktui ir girtumo ar apsvaigimo laipsniui nustatyti protokolo medicinine dalimi (objektyviais simptomais), medicininių duomenų, patvirtinančių pareiškėjų girtumą nėra. Pastebėtina, kad teismo medicinos ekspertas medicininiu aspektu vertino tik požymių, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir / ar apsvaigęs, buvimą pareiškėjų atveju. Teismo specialisto išvados nepaneigia pareiškėjams nustatyto neblaivumo, o tik tvirtina, kad, nesant atitinkamų simptomų, t. y. medicininio pagrindo patikrinti neblaivumą, toks patikrinimas alkotesterio pagalba neturėtų būti atliekamas. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pagrindas patikrinti pareiškėjų neblaivumą nagrinėjamu atveju buvo, pareiškėjų akcentuojama teismo medicinos specialisto išvada sprendžiant pareiškėjų neblaivumo faktą neturi reikšmės. Pažymėtina, kad pareiškėjų atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino, kad specialisto P. P. pateikta išvada nėra išsami (b. l. 80, IV t.). Teisėjų kolegijos manymu, pareiškėjų teiginys, jog tuo atveju, kai alkotesteris rodo ne mažiau kaip 0,65 promiles, kraujyje yra didesnė kaip 0,41 alkoholio koncentracija, laikytinas nepagrįstu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų nurodomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-3165/2009 faktinės aplinkybės yra skirtingos nei nagrinėjamoje administracinėje byloje. Minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad po patikrinimo alkotesteriu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kreipėsi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur jam buvo paimtas ir ištirtas kraujo mėginys. Aptariamoje nutartyje pabrėžta, kad vien aplinkybė, jog asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjų kraujas nebuvo tirtas, todėl atsižvelgti į minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodomas aplinkybes nėra pagrindo.
N. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje pažymėjo spėjantis, kad karininkų ramovėje buvo galima vietoj vado leidžiamų dviejų skardinių alaus gauti daugiau, nurodė, kad alaus pardavimas nebuvo kontroliuojamas (b. l. 173, 174, III t.), G. S. atskleidė turėjęs neviešinamos žvalgybinės ir kontržvalgybinės informacijos, kad pareiškėjai turėjo alkoholinių gėrimų (b. l. 175, III t.). Tačiau pareiškėjai, nors ir pripažįsta, kad 2010 m. gegužės 20 d. vakarą išgėrė po dvi skardines alaus, neigia vartoję daugiau alkoholio. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai 2010 m. gegužės 21 d. naktį būtų vartoję alkoholinius gėrimus, 2010 m. gegužės 27 d. atlikus kambarių apžiūrą alkoholinių gėrimų, jų taros nebuvo rasta. Teisėjų kolegijos manymu, abi prieštaringos pozicijos nėra paremtos pakankamais įrodymais. Kita vertus, sprendžiant dėl pareiškėjų buvimo apsvaigusiems tarnybos metu, neturi reikšmės aplinkybių, kuo buvo svaigintasi, iš kur gauta alkoholinių gėrimų, nustatymas. Dėl šios priežasties pareiškėjų pareigai tarnybos metu nebūti apsvaigusiems nuo alkoholio neturi reikšmės jų argumentai dėl vartotų alkoholinių gėrimų netinkamo laikymo, praėjusio galiojimo termino. Taip pat kaip neturintys reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumui vertintini pareiškėjų teiginiai dėl neatsižvelgimo į ukrainiečių karininkų apklausos raštu rezultatus, kurių liudijimu, jokie alkoholiniai gėrimai naktį iš 2010 m. gegužės 20 d. į gegužės 21 d. vartojami nebuvo. Kaip minėta, patys pareiškėjai neneigia vakare Ramovėje vartoję alkoholinius gėrimus, todėl apeliantų akcentuojami įrodymai nekeičia tiek pagrindo patikrinti pareiškėjų neblaivumą buvimo fakto, tiek pareiškėjų neblaivumo nustatymo fakto. Pareiškėjų teiginius, kad išgėrę alaus jautėsi blogai, teisėjų kolegija vertina kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad patys apeliantai nurodo, jog naktį prieš patikrinimą žaidė kortomis, žiūrėjo televizorių, grojo gitara, naktį atėjusio N. K. buvo paprašyti netriukšmauti. Tai paneigia pareiškėjų argumentus, kad jie po suvartoto alaus jautėsi blogai, blogumas nepraėjo visą naktį, nesikreipė į medicinos punktą tik todėl, kad manė, jog per naktį blogumas praeis. Atkreiptinas dėmesys, jog kartu su pareiškėjais kambaryje buvęs O. K. rašytiniuose atsakymuose į klausimus nurodė, kad pareiškėjų nuotaika buvo gera, jie buvo linksmai nusiteikę, neprisiminė, ar pareiškėjai tą vakarą skundėsi, jog alus buvo prastas, O. M. nurodė negirdėjęs, kad pareiškėjai skųstųsi dėl alaus kokybės (b. l. 92-97, I t.).
Pažymėtina, kad pareiškėjų argumentai dėl liudytojų melagingų parodymų bijant G. S. keršto ir dėl tolimesnės karjeros kariuomenėje nėra pagrįsti. Apeliantai teigia, kad R. J. ir A. A. klaidingai nurodė, jog visus tyrimus atliko R. J., be to, savo pirminiuose tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad klinikinius tyrimus atliko A. B.. Kaip matyti iš R. J. 2010 m. birželio 27 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 129, I t.) jis vedė tyrimą alkotesteriu, dalyvaujant A. B. ir S. A.. A. B. 2010 m. gegužės 27 d. pranešime (b. l. 175, 176, I t.) nurodė atlikęs tik pirmąją pareiškėjų medicininės apžiūros dalį (pamatavo kraujospūdį, pulsą, atliko išorinę apžiūrą, patikrino judesius, įvertino sąmoningumą). Iš Medicinos apžiūros alkoholio ir svaiginančių medžiagų vartojimo faktui ir girtumo ar apsvaigimo laipsniui nustatyti protokolų (b. l. 20-23, II t.) matyti, kad laukelyje „kas nustatė girtumą ar apsvaigimą“ įrašyti R. J. ir A. B.. Tai, kad A. A. pirmosios instancijos teismo 2011 m. balandžio 7 d. posėdyje, atsakydama į E. D. klausimą nurodė, jog klinikinius tyrimus abiems pareiškėjams atliko R. J., šią aplinkybę, apygardos administracinio teismo posėdyje atsakydamas į klausimą, nurodė ir liudytojas R. J. (b. l. 178, 181, III t.), gali reikšti, jog liudytojai, praėjus beveik metams po įvykio, šią aplinkybę galėjo neteisingai prisiminti. Kita vertus, toks įrodymuose esančios informacijos dėl to, kuris asmuo atliko pareiškėjų neblaivumo tyrimą alkotesteriu, o kuris atliko klinikinius tyrimus, prieštaravimas, ne tik nėra reikšmingas pareiškėjų nustatyto neblaivumo fakto konstatavimui, bet ir savaime negali patvirtinti G. S. įtakos liudytojams.
Pareiškėjų teiginiai dėl galimai prieš patikrinimą vartoto burnos skalavimo skysčio nėra pagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, burnos skalavimo skystis buvo pateiktas ne tą pačią dieną. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas A. D. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, jog E. D. iniciatyva buvo atliekamas eksperimentas su pareiškėjo atsineštu burnos skalavimo skysčiu. Išsiskalavus minėtu skysčiu alkotesteris parodė 4 promiles, tačiau po 15 minučių pakartojus matavimus, alkotesteris rodė nulius (b. l. 166, III t.). Šias aplinkybes patvirtino ir S. Š. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 43, IV t.). Kaip minėta, pareiškėjų neblaivumas alkotesteriais buvo tikrinamas ne vieną kartą. Paskutiniams tikrinimų rezultatams, net jei ir būtų laikoma, kad pareiškėjai vartojo burnos skalavimo skystį, tokia aplinkybė jokios įtakos negalėtų turėti.
Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjų nurodomi teiginiai dėl karininkų iš Ukrainos neblaivumo netikrinimo nepaneigia pareiškėjų buvimo tarnybos metu neblaiviais fakto, todėl šioje administracinėje byloje analizuoti šių aplinkybių priežastis nėra tikslinga. Apeliantų nurodomos aplinkybės dėl biurokratizmo ir vadų bei kariuomenės negerovių dangstymo krašto apsaugos ministrei vengiant pateikti informaciją apie G. S. tarnybinį patikrinimą nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija neanalizuoja ir nevertina šių apeliantų nurodytų aplinkybių.
Statuto 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinį patikrinimą dėl drausmės pažeidimo raštišku įsakymu arba raštišku nurodymu skiria vadai (viršininkai), kurie šio statuto nustatyta tvarka turi teisę skirti drausmines nuobaudas. Tarnybinį patikrinimą atlieka vado (viršininko) įsakymu tam įgaliotas karininkas (Statuto 20 str. 2 d.). Drausmines nuobaudas įsakymu pagal šį statutą skiria kuopos vadas ir aukštesni vadai (viršininkai) jiems pavaldiems kariams (Statuto 44 str. 1 d.). Pareiškėjai tvirtina, kad jie buvo pavaldūs NPE-3 vadui V. E., todėl PAG-11 vadas G. S. pagal Statuto 20 straipsnio 1 dalį neturėjo teisės skirti jiems drausminės nuobaudos, todėl neturėjo teisės skirti atlikti tarnybinio patikrinimo dėl galimo drausmės pažeidimo. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad G. S. tarnybinių įgaliojimų viršijimo faktas konstatuotas 2010 m. liepos 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-20. Kaip matyti iš šios išvados (b. l. 105-159, II t.) joje nustatyta, kad pareiškėjų prašymuose bei jų paaiškinimuose, G. S. ir V. E. paaiškinimuose nurodyti tarnybinio patikrinimo pradėjimo teisiniai pagrindai neatitinka galiojančių teisės aktų, konstatuota, kad tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjų galimai padaryto drausmės pažeidimo galėjo skirti tik personalo administravimą vykdančios krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio iš kurio kariai išsiųsti į operacijos rajoną vadai (viršininkai), absoliutų vadovavimą vykdantis kariuomenės vadas ir krašto apsaugos ministras (b. l. 132, II t.). Atkreiptinas dėmesys, kad faktas, jog PAG-11 vadas paskyrė tarnybinį patikrinimą, minėtoje išvadoje vertintas kaip klaida, o ne kaip Statute nustatytas drausmės pažeidimas – įgaliojimų viršijimas, kadangi tokiais G. S. veiksmais nebuvo padaryta esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai. Pažymėtina, kad Lietuvos kariuomenės vadas A. P. 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-476 (b. l. 152, I t.) įsakė M. G. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjų galimai padarytų drausmės pažeidimų. PAG-11 vadas 2010 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-101 (b. l. 151, I t.), vadovaudamasis minėtu Lietuvos kariuomenės vado įsakymu, laikė netekusiu galios PAG-11 vado 2010 m. gegužės 22 d. įsakymą (b. l. 11, II t.), kuriuo G. S. įsakė PAG-11 S1 skyriaus viršininkui P. M. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl įvykio „B“ kareivinių bloke. Kaip matyti, pareiškėjų skundžiami krašto apsaugos ministrės įsakymai priimti atsižvelgiant į 2010 m. rugpjūčio 2 d. surašytą tarnybinio patikrinimo išvadą, nevertinant G. S. iniciatyva pradėto tarnybinio patikrinimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybės dėl G. S. tarnybinio patikrinimo pradėjimo nesudaro pagrindo abejoti skundžiamų krašto apsaugos ministrės įsakymų teisėtumu ir pagrįstumu bei pareiškėjams Tarnybinio patikrinimo išvadoje kvalifikuoto drausmės pažeidimo teisingumu.
Statuto 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas dėl drausmės pažeidimo turi būti atliktas ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai vadas (viršininkas) raštišku įsakymu arba raštišku nurodymu skyrė tarnybinį patikrinimą. Kai dėl tarnybinio būtinumo, patikrinimą atliekančio karininko nušalinimo ar ligos tarnybinį patikrinimą atlikti pavedama kitam karininkui, taip pat kai tarnybinio patikrinimo medžiaga ir išvada grąžinama tyrimui papildyti, vadas (viršininkas) nustato naują terminą. Naujas terminas nustatomas laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų ir skaičiuojamas nuo raštiško įsakymo arba raštiško nurodymo atlikti tarnybinį patikrinimą kitam karininkui ar grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą ir išvadas tyrimui papildyti dienos (Statuto 28 str. 3 d.). Tarnybinis patikrinimas buvo skirtas atlikti Lietuvos kariuomenės vado 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-476. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos kariuomenės vadas 2010 m. liepos 2 d. rezoliucija pratęsė tarnybinio atlikimo terminą. Nagrinėjamu atveju toks tarnybinio patikrinimo atlikimo termino pratęsimo būdas laikytinas neprieštaraujančiu Statute alternatyviai nurodomai galimybei „raštišku nurodymu“ nustatyti naują terminą, be to, atliktas laiku. Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo termino pratęsimas rezoliucija, vadovaujantis tos pačios redakcijos Statuto 28 straipsnio 3 dalies nuostata, laikytas tinkamu termino pratęsimo būdu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1780/2008. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad 2010 m. rugpjūčio 2 d. tarnybinio patikrinimo išvada surašyta nepažeidžiant tarnybinio patikrinimo atlikimo termino.
Pareiškėjai nurodo sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 11.1 punktą, pagal kurį gydytojas užpildo Medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“, gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos, ir tvirtina, kad gydytojas negalėjo pildyti išvadų grafos, nes neturėjo tyrimų rezultatų. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju buvo pildomas ne Medicininės apžiūros aktas, o protokolas, be to, prie laukelio „Išvada“ įrašyta, tik kad yra įtariama vartojus alkoholį, ir nurodytas tikrinimo alkotesteriu gautas rezultatas. Pažymėtina, kad pareiškėjų nurodomi pažeidimai fiksuojant duomenis medicinos apžiūros alkoholio ir svaiginančių medžiagų vartojimo faktui ir girtumo ar apsvaigimo laipsniui nustatyti protokoluose savaime nepaneigia rodmenų, kuriuos patvirtina ir kitos bylos aplinkybės. To nepaneigia ir pareiškėjų nurodoma aplinkybė, kad protokoluose kaip liudytojas pasirašė A. B., nors jis nesupranta lietuvių kalbos, o oficialus protokolų vertimas nebuvo daromas. Pažymėtina, jog A. A. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad su A. B. buvo kalbama rusiškai, į rusų kalbą buvo verčiami klausimai ir atsakymai (b. l. 177, III t.).
Pareiškėjai pažymi, kad jiems Medicinos punkto personalas neįteikė jokios Medicininės apžiūros akto ar protokolo kopijos, jie nebuvo supažindinti su alkotesterio patikrinimo rezultatais ir tik po dviejų dienų jiems buvo atnešti protokolai, kuriuos jie neteisėtais būdais buvo verčiami pasirašyti. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai iškart po neblaivumo tikrinimo medicinos punkte atsisakė pasirašyti protokolus. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjų teiginius apie neva egzistavusius kitus protokolus, kuriuose įrašyti jų neblaivumo rodmenys daug didesni. Pastebėtina, kad net ir pareiškėjams atsisakius iškart pasirašyti ant protokolų, o vėliau juos pasirašius pažymint, kad nesutinka, byloje pateikti protokolai su, pareiškėjų teigimu, mažesniais alkoholio kiekio rezultatais. Be to, šie rezultatai atitinka byloje esančio alkotesterio atspausdintą rezultatų išklotinę. Tai tik paneigia pareiškėjų akcentuojamą „susidorojimo“ su jais faktą, protokoluose alkotesterio įrašų neatitikimą tikrovei. Pažymėtina, kad pareiškėjų nurodomų alkotesterio Nr. ARSL-0047 išklotinės 19, 20 įrašų aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjama byla, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai atmetė prašymus dėl papildomų įrodymų ir netyrė minėtų aplinkybių.
Pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kad jie nebuvo nušalinti nuo tarnybos, iš jų nebuvo atimti koviniai ginklai su koviniais šoviniais, nesudaro pakankamo pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjai tarnybos metu buvo blaivūs, tokios atsakovo veikos vertinimas neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl drausmės pažeidimo padarymo fakto. Atkreiptinas dėmesys, kad G. S. 2010 m. gegužės 24 d. tarnybiniu pranešimu Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkui Brigados generolui A. V. (b. l. 75-76, I t.) prašė nušalinti pareiškėjus nuo užimamų pareigų ir organizuoti jų išsiuntimą iš tarptautinės operacijos rajono.
Pareiškėjų teiginiai dėl jų kambario apžiūros praėjus savaitei po 2010 m. gegužės 21 d. įvykių nėra reikšmingi bylos nagrinėjimui tokiu laipsniu, kad teisėjų kolegijai būtų tikslinga analizuoti pareiškėjų nurodomų aplinkybių dėl kambario apžiūros atlikimo teisėtumą. Pažymėtina, kad, priešingai nei teigia pareiškėjai, kambario apžiūros atlikimas savaime neįrodo G. S. nusistatymo prieš pareiškėjus. Pareiškėjų teiginiai, kad kambario apžiūra buvo daroma G. S. esant suinteresuotam tarnybinio patikrinimo baigtimi ir įtakojant liudytojus, nėra pagrįsti. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo (b. l. 58, II t.) pareiškėjai neprieštaravo apžiūros atlikimui, apžiūros metu draudžiamų daiktų nebuvo rasta.
Apeliantai nurodo, kad PAG-11 vadas, nesant atlikto tarnybinio patikrinimo ir įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo, nepagrįstai jiems skyrė drausminę nuobaudą, uždrausdamas 2010 m. gegužės 27 d. dalyvauti ketvirtadieniais rengiamose vakaronėse karių gerovės namuose, tuo pažeisdamas nekaltumo prezumpciją, drausminių nuobaudų skyrimo tvarką. Nurodo, kad jie buvo nubausti du kartus už tą patį. Statuto 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad drausminė nuobauda yra atsakomybės įgyvendinimo priemonė, skiriama vado (viršininko) įsakymu kariui, padariusiam drausmės pažeidimą. Iš 2010 m. gegužės 27 d. pokalbio protokolo (b. l. 186, I t.) matyti, kad G. S. pranešė pareiškėjams, jog draudžia jiems dalyvauti ketvirtadieniais rengiamose vakaronėse karių gerovės namuose, taip pat draudžia vartoti bet kokius alkoholinius gėrimus bet kokiu metu. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju nebuvo priimtas įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo pareiškėjams, todėl apeliantų argumentai dėl dvigubo nubaudimo nėra pagrįsti. PAG-11 vado 2010 m. gegužės 27 d. įsakymas Nr. V-91 „Dėl alkoholinių gėrimų pardavimo“ (b. l. 34, III t.) priimtas dėl 2010 m. gegužės 27 d. nestiprių alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo, be kita ko, uždraudžiant pareiškėjams pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Tačiau neatlikus tarnybinio patikrinimo pareiškėjų atžvilgiu, esant Karo tarnybos statuto 24.3 punkte įtvirtintai vado pareigai palaikyti ir užtikrinti drausmę ir tvarką vadovaujamoje krašto apsaugos sistemos institucijoje ar jos padalinyje, Jungtinio štabo viršininko 2009 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-310 patvirtinto vado pareigybės aprašymo II dalies 2 m) punkte, krašto apsaugos ministro 2009 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-8 patvirtintų Lietuvos Respublikos vadovaujamos Afganistano Islamo Respublikos Goro provincijos atkūrimo grupės karinio vieneto nuostatų (b. l. 67-71, III t.) 19.13 punkte įtvirtintai PAG vado pareigai užtikrinti karinio vieneto, specialiosios misijos personalo ir kito civilinio personalo saugumą, teisę pagrįstai apriboti šio personalo veiklą, 21.3 punkte nustatytą PAG vado atsakomybę už tvarką ir drausmę karinio vieneto padaliniuose, Statute nesant G. S. draudimą atitinkančios drausminės nuobaudos rūšies, minėtas įsakymas nėra įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo, todėl atmestini pareiškėjų argumentai dėl dvigubo jų nubaudimo. Teisėjų kolegija nepasisakys dėl minėtų draudimų teisėtumo, kadangi tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, be to, šių draudimų teisėtumo ar neteisėtumo konstatavimas, nesant tokiems draudimams drausmės pažeidimą padariusiam kariui drausmine nuobauda, neturi jokios reikšmės apeliantų skundžiamų krašto apsaugos ministrės įsakymų teisėtumui. Pažymėtina, kad tarnybinis patikrinimas dėl PAG-11 vado galimai padarytų drausmės pažeidimų įgyvendinat Statute numatytas drausmės pažeidimų tyrimų vykdymo ir prevencines priemones buvo nutrauktas nenustačius drausmės pažeidimo fakto (b. l. 105-159, II t.), tokia išvada patvirtinta krašto apsaugos ministrės 2010 m. liepos 16 d. įsakymu.
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad krašto apsaugos ministrės 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymas Nr. P–1262 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. E. D. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“, krašto apsaugos ministrės 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymas Nr. P–1263 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. S. Š. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“ yra teisėti ir pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjų apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo.
Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovų jų naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjų apeliacinis skundas netenkinamas, teismų sprendimai priimti ne jų naudai, nėra jokio pagrindo jiems priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjų E. D. ir S. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų E. D. ir S. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.