Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-05-16 · Byla Nr. Iv-861-365/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Iv-861-365/2011Sprendimas · 2011-05-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-12-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. P-520-110-12Nutartis · 2012-04-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-16
Bylos Nr.
Iv-861-365/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02822-2010-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis
Pareiškėjas
E. D., S. Š.
Atsakovas
Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Kariuomenei
Advokatai
Aušra Bračiulienė
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-861-365/2011(Proceso Nr. 3-61-3-02822-2010-0)Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 16.6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjams E. D., S. Š., jų atstovei advokatei Aušrai Bračiulienei, atsakovių Krašto apsaugos ministerijos atstovui Ramūnui Kučiauskui, Lietuvos Kariuomenės atstovui Renaldui Bujokui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. D., S. Š. skundą atsakovėms Krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos Kariuomenei dėl įsakymų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai E. D. ir S. Š. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Krašto apsaugos ministrės 2010 09 09 įsakymą Nr. P-1262 ,,Dėl drausminės nuobaudos kpt. E. D. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“; 2) panaikinti Krašto apsaugos ministrės 2010 09 09 įsakymą Nr. P-1263 ,,Dėl drausminės nuobaudos kpt. S. Š. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“; 3) grąžinti E. D. ir S. Š. įtarnybą ir atstatyti turėtas teises; 4) priteisti priklausantį neišmokėtą darbo užmokestį su priedais ir išmokomis už visą priverstinį pravaikštos laiką; 5)priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1-13).

Pareiškėjai skunde nurodo, kad ginčijamais įsakymais atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto (Žin.1999, Nr.51-1635; 2006, Nr. 17-603) 52 straipsnio 6 punktu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (Žin. 1998, Nr. 49-1325; 1999, Nr. 64-2069; 2000, Nr.42-1194; 2002, Nr.95-4084; 2004, Nr.169-6215) 38 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir atsižvelgdama į Lietuvos Kariuomenės vado patvirtintą 2010 08 02 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TTR-4, skyrė jiems drausminę nuobaudą- atleidimą iš tarnybos už buvimą tarnybos metu apsvaigusiu nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; nutraukė profesinės karo tarnybos sutartis ir išleido iš profesinės karo tarnybos į atsargą; panaikino Krašto apsaugos ministerijos (toliau-KAM) išduotus leidimus, suteikiančius teisę dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Slaptai“, nuo išleidimo į atsargą dienos; nurodė S. Š. grąžinti mokymo išlaidas iš karto arba dalimis; pavedė Karo prievolės administravimo tarnybai įrašyti juos į karinę įskaitą pagal gyvenamąją vietą. Pareiškėjai įsitikinę, kad jų atleidimas iš tarnybos yra neteisėtas ir minėti įsakymai turi būti panaikinti, nes taip buvo paprasčiausiai susidorota su jais. Lietuvos kariuomenės vado patvirtinta 2010 08 02 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TTR-4 bei pats tarnybinis patikrinimas atliktas nesivadovaujant LKDS 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. nebuvo visapusiškai, nuodugniai ir objektyviai ištirtos tariamo drausmės pažeidimo aplinkybės, nebuvo visapusiškai, nuodugniai ir objektyviai patikrinti mūsų apsigynimo argumentai (LKDS 26 str. 5 dal. 3 p.), įrodymai dėl tariamo drausmės pažeidimo nėra svarūs ir yra abejotini, pats tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, buvo vykdomas šališkai, todėl ir neteisėto tyrimo metu surinkti abejotini ir ginčytini įrodymai negali būti laikomi teisėtu pagrindu skirti jiems drausminę nuobaudą (LKDS 26 str. 5 dal. 2 p.). Viso tarnybinio patikrinimo eigą bei liudytojų parodymus įtakojo suinteresuotas tyrimo eiga asmuo - PAG-11 vadas plk. G. S., kuris turi vadovavimo teisę visiems tarnybinio patikrinimo liudytojams, todėl jie bijodami dėl savo tarnybos misijoje ir tolimesnės karjeros pateikė melagingus paaiškinimus dėl 2010 05 21 įvykių, t. y. . PAG-11 medicinos skyriaus vadas mjr. R. J., PAG-11 Paramos kuopos medicinos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja vyr. srž. A. A. bei Karo medicinos gydytojas chirurgas iš Ukrainos pik. ltn. A. B. pateikė melagingus paaiškinimus, kad prieš tikrinimą dėl neblaivumo alkotesteriu jiems davė vandens prasiskalauti burnai ir tai jie padarė, nors iš tikro vandens prasiskalauti burnai ne tik nedavė, bet ir nepasiūlė bei nepaaiškino, kad tai yra privaloma procedūra, atliekama prieš tikrinimą alkotesteriu. Taip pat mjr. R. J. ir vyr. srž. A. A. paaiškinimuose pateikė melagingus parodymus, tvirtindami, kad tyrimą alkotesteriu atliko mjr. R. J., nors jis nedalyvavo nei klinikiniame ištyrime, nei patikrinime alkotesteriu. Jis visą laiką buvo savo darbo vietoje prie kompiuterio, kuri yra kitame kabinete. Apie šį faktą pik. ltn. A. B. savo paaiškinimuose nutyli, rašydamas „mes ištyrėme“ (angl. „we made two measurment“), nors tyrimą alkotesteriu atliko būtent jis. Taip pat PAG-11 karo policininkas vrš. A. D. 2010 06 29 paaiškinime „Dėl neblaivumo (girtumo) nustatymo pateikė akivaizdžiai melagingus parodymus, kad „...abu kariai...su savimi buvo atsinešę geriamo vandens buteliukus ir laikas nuo laiko iš jų gurkšnodavo vandenį. ...Kariams buvo leista burną išskalauti, bet jie to nedarė...“, nors iš tikro vandens jie atsinešę neturėjo, burnos išskalauti s niekas nepasiūlė ir netgi PAG-11 vadas uždraudė gerti vandenį, nors to ir prašė. Vandens gavo tik po pirmo patikrinimo, nors ir tada niekas nepaaiškino, kad prieš kiekvieną tikrinimą alkotesteriu būtina išsiskalauti burną vandeniu, todėl to ir nepadarė. Pareiškėjų teigimu, 2010 05 21 karo policininkas vrš. A. D. PAG-11 vado plk. G. S. nurodymu juos tikrino alkotesteriu Drager Alcotest 7410 (Nr. ARRM-0560), nors tam neturėjo teisinio pagrindo, kadangi jie negalėjo būti priskirti nei vienai Krašto apsaugos ministro (toliau - KAM) 2009 10 14 įsakymu Nr. V-978 patvirtinto „Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo“ (toliau tekste - Tvarkos aprašas) 4.1, 4.2 ar 4.3 punktuose išvardytų asmenų grupei, t. y. nevairavo KAS priklausančios tarnybinės trasporto priemonės, nebuvo požymių dėl kurių galima buvo įtarti, kad galėjo būti apsvaigę nuo alkoholio ar kitų svaiginančių medžiagų (2010 05 21 Medicininės apžiūros alkoholio ir svaiginančių medžiagų faktui ir girtumo ar apsvaigimo laipsniui nustatyti protokolas (forma KAM 40-155/a)), jie nedirbo aplinkoje veikiamoje pavojingų veiksnių, kadangi buvo laisva nuo tarnybos - poilsio diena (Nacionalinės paramos elemento vado 2010 03 08 įsakymas Nr. V-69 „Dėl Lietuvos kariuomenės Nacionalinės paramos elemento dienotvarkės operacijų rajone tvirtinimo“) ir jie miegojo. Nurodo, kad jie laikėsi Jungtinio štabo viršininko 2009 01 30 nurodymu Nr. N-3 patvirtintų Alkoholio vartojimo taisyklių 2 punkto nuostatų, kuriuo griežtai draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus tarnybos metu bei 8 valandas prieš tarnybos pradžią, bei vadovaujantis šio įsakymo reikalavimais vartojo ne daugiau dviejų skardinių alaus PAG vado nustatytoje vietoje ir nustatytu laiku. Todėl nebuvo teisinio pagrindo tariamam neblaivumui nustatinėti, o visi neteisėtai surinkti įrodymai negali būti teisėtu pagrindu skirti drausmines poveikio priemones (drausmines nuobaudas), bei negali būti į juos atsižvelgiama, priimant sprendimą. Teigia, kad

Tarnybinio patikrinimo išvadoje šis faktas iš esmės nagrinėtas nebuvo, bet formaliai buvo nustatyta, kad „tvarkos aprašo 4.2 punktas nustato, kad karinio vieneto vadas turi teisę tikrinti karius dėl neblaivumo ar apsvaigimo, įvertinęs požymius, kurių esant galima įtarti, kad karys yra neblaivus. Nors išvadoje konstatuota, kad įtarimą, dėl galimo karių neblaivumo, šiuo atveju sukėlė karių elgesys nakties metu, tačiau būtent tuo metu į jų elgesį nieks nereagavo, jie ir kiti kartu buvę asmenys patikrinti nebuvo. Taip pat tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo įvertinti dviejų liudininkų - karininkų iš Ukrainos plk. ltn. A. K. ir mjr. A. M. apklausos raštu rezultatai. Šie liudininkai net nėra minimi tarnybinio patikrinimo išvadoje, nors jų liudijimu alkoholiniai gėrimai naktį iš 2010 05 20 d. į 2010 05 21 vartojami nebuvo. Šie karininkai patvirtina, kad visą naktį kartu žaidė kortomis, grojo gitara ir žiūrėjo televizorių. Nei vienas tarnybinio patikrinimo išvadoje minimas įsakymas ar tvarka nereglamentuoja karių tarnybos ir poilsio laiko trukmės, išskyrus LK Nacionalinės paramos elemento vado 2010 03 08 įsakymą Nr. V-69 „Dėl Lietuvos kariuomenės Nacionalinės paramos elemento dienotvarkės operacijų rajone tvirtinimo“, todėl Tarnybinio patikrinimo išvadoje suformuluota išvada, kad „...visas laikas, kol karys dalyvauja tarptautinėje operacijoje ar misijoje, yra laikomas tarnybos laiku...“ negali būti laikoma pagrįsta ir teisinga, todėl visas tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nesant drausmės pažeidimo fakto, todėl remtis tokia Tarnybinio tyrimo išvada negalima, nes ji neteisėta. Pareiškėjų teigimu, PAG-11 vadas negalėjo pradėti tarnybinio patikrinimo dėl įtariamo drausmės pažeidimo, kadangi jie kaip ir kiti NPE-3 kariai buvo pavaldūs NPE-3 vadui plk. ltn. V. E., o ne PAG-11 vadui. Vadovaujantis Drausmės statuto 20 straipsnio 1 dalimi PAG-11 vadas neturi teisės skirti jiems drausminės nuobaudos, todėl neturėjo teisės skirti atlikti tarnybinio patikrinimo dėl tariamo drausmės pažeidimo. PAG-11 vado paskirtas tarnybinis patikrinimas negali būti laikomas teisėtu, o tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai ir liudininkų parodymai - teisėtais. Pradėdamas tarnybinį patikrinimą dėl tariamo neblaivumo, PAG-11 vadas plk. G. S. viršijo savo tarnybinius įgaliojimus. Nors Tarnybinio patikrinimo išvadoje pripažįstama, kad PAG vadas plk. G. S. neturėjo teisės pradėti tarnybinio patikrinimo kpt. E. D. ir kpt. S. Š. atžvilgiu, tačiau išvadoje nebuvo nagrinėjamas faktas, kad neteisėto tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai ir liudininkų parodymai negali būti laikomi teisėtais. Pareiškėjų teigimu, tarnybinio patikrinimo išvada surašyta neteisėtai, kadangi tarnybinis tyrimas dėl jų tariamo drausmės pažeidimo iki 2010 06 04 nuo 2010 07 04 buvo atliekamas neteisėtai, nes praleistas LKDS nustatytas terminas išleisti raštišką įsakymą arba raštišką nurodymą dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo ir kito tarnybinį patikrinimą atliekančio karininko paskyrimo. Teigia, kad alkotesteriai Drager Alcotest 7410 Nr. ARRM-0560 ir Drager Alcotest 7410 Nr. ARSL-0047 tikrinimo metu nebuvo tinkamai užplombuoti kaip reikalaujama Metrologijos įstatyme. Minėtų prietaisų išardymo varžtų plombos buvo pažeistos, aiškiai matėsi, kad varžtai buvo sukinėjami, todėl tikėtina, kad prietaisai po jų metrologinės patikros buvo ardyti arba remontuoti bei iškalibruoti. Tokių pažeistų, neužplombuotų, iškalibruotų ir techniškai netvarkingų techninių priemonių duomenys negali būti laikomi teisingais ir teisėtais. Tarnybinio tyrimo metu šališko privataus verslo subjekto subjektyvi nuomonė, kad alkotesteris atitinka reikalavimus, nepagrįstai buvo priimta kaip neginčytinas faktas ar įrodymas. Patikrinimo metu jiems nebuvo pasiūlyta prasiskalauti burnos vandeniu, nors pagal Tvarkos aprašą ši procedūra yra privaloma. Patikrinimą atlikusio karininko išvada, kad prieš atliekant kpt. E. D. bei kpt. S. Š. pirmą neblaivumo patikrinimą (kurį atliko vrš. A. D.), šie kariai nesiskalavo burnos vandeniu ir konstatuota, kad buvo padarytas procedūrinis pažeidimas kuris galėjo turėti įtakos tikrinimo rezultatams, tačiau antrasis patikrinimas (Medicinos punkte) buvo atliktas laikantis minėto reikalavimo, todėl antrojo patikrinimo rezultatai negali būti kvestionuojami šiuo pagrindu, suformuluotas PAG-11 vado įtakojamų asmenų parodymais. Priimant išvadą nebuvo vadovaujamasi medicininės apžiūros aktuose nustatyta aplinkybe, kad neblaivumo požymių nebuvo, nors tik šio akto išvados laikomos neblaivumo įrodymu pagal Tvarkos aprašą. Tai, kad jie nei prieš tikrinimą dėl neblaivumo, nei po jo nebuvo supažindinti su atsisakymo tikrintis ar atlikti medicininę apžiūrą pasekmėmis ir jiems nebuvo išaiškinta teisė ne vėliau kaip per 1 valandą nuo tikrinimo patiems kreiptis į pageidaujamą sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, pažeidė jų teises į pakartotinę apžiūrą ir išsamias, objektyvias bei tiesą atitinkančias išvadas. Nors pagal Tvarkos aprašo 15 p. jie buvo pristatyti į PAG Medicinos punktą. PAG-11 Medicinos punkto personalas neatliko SAM ministro įsakymu patvirtintoje tvarkoje minimų ir privalomų tyrimų, patvirtinant jų blaivumą arba nustatant tariamą neblaivumą, bei neėmė kraujo tyrimams atlikti, nors ir prašė. Medicinos punkto personalas neužpildė SAM įsakymu patvirtintos formos Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto“ (toliau - Medicininės apžiūros aktas), o užpildė Protokolą (forma KAM 40-155/a), kuris nėra paminėtas nei viename teisės akte, reglamentuojančiame neblaivumo nustatymo arba medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti tvarką, todėl šis dokumentas neturi juridinės galios ir negali būti laikomas tariamo neblaivumo įrodymu. Atkreipė dėmesį, kad Medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo išvada“ ir „Išvada“ gydytojas užpildo gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos. Kadangi gydytojas tyrimo išvadų neturėjo, todėl negalėjo pildyti išvadų grafos. Teigia, kad jie neteisėtais būdais buvo verčiami pasirašyti Protokolą, todėl parašai negali būti laikomi teisėtais. Apie tyrimo rezultatus nebuvo informuoti iš karto, iš karto nebuvo įteiktas ir Protokolo egzempliorius, todėl nėra tikri, kad ten yra jų duomenys. Protokole, kaip tyrimą atlikęs gydytojas, pasirašė Medicinos skyriaus vadas mjr. R. J., bei Protokolą patvirtino savo asmeniniu spaudu, nors medicininėje apžiūroje ir tyrime dėl galimo alkoholio ir svaiginančių medžiagų vartojimo jis pats nedalyvavo. Taip pat Protokole kaip liudininkas pasirašė plk. ltn. A. B. iš Ukrainos, nors jis nesupranta lietuvių kalbos ir oficialus Protokolo vertimas jam padarytas nebuvo. Protokolas buvo užpildytas ne pilnai ir ne pagal teisės aktų reikalavimus, parašai ir antspaudas, kuriais buvo patvirtintas Protokolas negali būti laikomi galiojančiais, todėl ir pats protokolas negali būti laikomas teisėtu įrodymu. Dieną prieš tikrinimą dėl galimo alkoholio ir svaiginančių medžiagų vartojimo, vakare oficialiai buvo leista karių gerovės namuose (toliau - ramovė) išgerti po dvi skardines alaus. Nusipirko ir po 23.00 val. kol tęsėsi šokiai ramovėje, iki šokių pabaigos išgėrė po dvi skardines po 0,5 1 „Guinness Draught“ tamsaus alaus. Alus ramovėje buvo pardavinėjamas pagal sąrašus kiekvienam kariui griežtai po 2 skardines. Daugiau alaus nusipirkti galimybių nebuvo, nes niekas neparduotų. Jiems pasirodė, kad alus buvo gerokai parugęs, kadangi po to mums pradėjo svaigti galva, pasidarė bloga. Blogumas nepraėjo visą naktį. Vėliau kpt. S. Š. išsiaiškino, kad iš vakaro pardavinėjamas alus buvo sandėliuojamas nešaldomame konteineryje, kuriame dieną temperatūra pakyla iki +40 °C. Taip pat šio alaus galiojimo terminas buvo pasibaisės 2010 03 06. Dėl šio alaus galiojimo termino ir laikymo sąlygų buvo susisiekta su Guinness alaus gamyklos atstove K. H. ir ji patvirtino, kad šios partijos alaus galiojimo terminas baigėsi 2010 03 06. Šis alus pagal gamintojo reikalavimus turi būti laikomas prie +6 °C temperatūros. Taip pat buvo patvirtinta, kad sandėliuojant alų kitomis sąlygomis, neatitinkančiomis reikalavimu, gali kisti jo savybės. Yra įsitikinę, kad iš vakaro vartotas sugedęs alus, nuo kurio blogai jautėsi, taip pat galėjo įtakoti matavimo prietaisų - alkotesterių parodymus. Taip pat alkotesterių parodymus galėjo įtakoti ir ką tik prieš tikrinimą dantų skalavimui naudotas dantų skalavimo skystis, kurio sudėtyje yra alkoholio. Tarnybinio patikrinimo išvadose argumentas, kad iš vakaro vartotas alus „Guinness Draught“ buvo sugedęs, kadangi jo vartojimo terminas buvo pasibaigęs bei jis buvo sandėliuojamas aiškiai netinkamomis sąlygomis nagrinėtas nebuvo. Atmetant šį argumentą buvo vadovaujamasi tik prielaidomis, kad „dėl apsinuodijimo alumi į PAG medicinos punktą nei vienas karys nesikreipė“ ir „nuėjo žaisti kortomis“, todėl negali būti laikomas atmestinu. Į med. punktą nesikreipė, kadangi jau buvo naktis ir galvojo, kad blogumas praeis. Tarnybinio patikrinimo išvadose pateikiama nesuvokiama išvada, kad „kariai nors ir galėjo vartoti alkoholinius gėrimus, tačiau negalėjo būti neblaiviais (t. y. viršyti 0,4 promilių leistiną ribą)“. Paaiškino, kad 2010 05 27 PAG-11 vado pokalbio su jais protokolu buvo paskirta drausminė nuobauda, t. y. vadovaujantis Drausmės statuto 34 straipsnio 4 dalimi jiems buvo uždrausta lankyti tam tikras vietas ir renginius (dalyvauti ketvirtadieniais rengiamose vakaronėse ramovėje), kurią, nors ir pažeidžiančią jų teises, jie vykdė be jokių išlygų. Kadangi jie buvo nubausti dar nepasibaigus tyrimui, t. y. jiems buvo pritaikyta Drausmės statute numatyta nuobauda, kuri įsigaliojo nuo 2010 05 27 ir buvo vykdoma bei vadovaujantis Drausmės statuto 2 straipsnio 2 dalimi „Už vieną drausmės pažeidimą kariui gali būti paskirta tik viena drausminė nuobauda“, tai juo labiau priimti atsakovo ginčijami įsakymai yra neteisėti, nes juos už tą patį nubaudė du kartus.

Atsiliepimas

Atsakovė Krašto apsaugos ministerija su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 21-25) nurodė, kad ministrė veikė vadovaudamasi LR krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau - KASOKTĮ) (Žin., 1998, Nr.49-1325) 10 str. 2 d. 17 p. („Krašto apsaugos ministras <...> priima karius į profesinę karo tarnybą ir atleidžia juos į atsargą“) ir 10 str. 3 d. („Krašto apsaugos ministras duoda užduotis ir leidžia įsakymus<...>“.) LR kariuomenės drausmės statuto (toliau - KDS) (Žin., 2006, Nr. 17-603) 66 str. numato, kad jeigu profesinės karo tarnybos karys tarnybos metu yra apsvaigęs nuo alkoholio, tai už tokią veiką jis atleidžiamas iš tarnybos. KASOKTĮ 38 str. 2 d. 7 p. nustato, kad profesinės karo tarnybos <...> sutartis gali būti nutraukiama ir karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai <...> nustatyta, kad tarnybos metu buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, psichotropinių ar toksinių medžiagų.“ Būtent šie juridiniai pagrindai buvo nurodyti abiejuose įsakymuose, o pareiškėjai nepateikia jokių argumentų, jog skundžiami įsakymai prieštarautų kažkokiems aukštesnės galios teisės aktams.

Įsakymus priėmė kompetentingas administravimo subjektas ir jie šiuo pagrindu negali būti pripažinti neteisėtais. Nurodo, kad faktiniu pagrindu priimant įsakymus buvo Lietuvos kariuomenės vado patvirtinta 2010 08 02 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TTR-4 „Dėl 2010 m. gegužės 21 d. kpt. E. D. ir kpt. S. Š. buvimo neblaiviais tarnybos metu“. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas dėl to, kad Lietuvos Respublikos vadovaujamos Afganistano Islamo Respublikos Goro provincijos vienuoliktosios atkūrimo grupės (toliau PAG-11) karinio vieneto vadas plk. G. S. 2010 05 24 tarnybiniu pranešimu „Dėl neblaivių karių“ informavo Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininką brigados generolą A. V., kad 2010 02 21 PAG-11 3-io Nacionalinio paramos elemento (toliau NPE-3) kariai, kpt. S. Š. ir kpt. E. D., įtarus juos esant neblaiviais, buvo patikrinti ir jiems buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Neblaivumo fakto konstatavimo tvarką KAS sistemoje nustato krašto apsaugo ministro 2009 10 14 įsakymu Nr.V-978 „Dėl asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės KAS sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“, patvirtinta tvarka, kuria turėjo būti vadovaujamasi konstatuojant pareiškėjų neblaivumą. KDS 20 str. 1 d. numato, kad tarnybinį patikrinimą dėl drausmės pažeidimo raštišku įsakymu skiria vadai (viršininkai), kurie šio statuto nustatyta tvarka turi teisę skirti drausmines nuobaudas. To paties straipsnio 2 d. nustato, kad tarnybinį patikrinimą atlieka vado (viršininko ) įsakymu tam įgaliotas karininkas. Vadovaudamasis šia jam suteikta teise ir atsižvelgdamas į plk. G. S. 2010 05 24 tarnybinį pranešimą „Dėl neblaivių karių“ Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. A. P. savo 2010 06 04 įsakymu Nr. V-476 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ įpareigojo Lietuvos kariuomenės Teisės departamento Specialistų, priskirtų karinimiams vienetams skyriaus vyr. specialistą (priskirtas Jungtiniam štabui) mjr. M. G. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl kpt. S. Š. ir kpt. E. D. galimai padarytų drausmės pažeidimų. Dėl patikrinimo apimties ir sudėtingumo, bei atsižvelgiant į faktą, kad patikrinimą atliekantis karininkas mjr. M. G. 2010 m. liepos mėnesio pradžioje susirgo (buvo laikinai nedarbingas), vadovaujantis KDS 28 str. 3 d. kariuomenės vadas 2010 07 02 savo rezoliucija pratęsė tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą ir pavedė jį atlikti LK Teisės departamento vyr. specialistui kpt. R. R.. Šio karininko 2010 08 02 surašytą tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.TTR-4 „Dėl 2010 m. gegužės 21 d. kpt. E. D. ir kpt. S. Š. buvimo neblaiviais tarnybos metu“, kurios rekomendacinėje dalyje buvo siūloma abiems pareiškėjams skirti vienodą drausminę nuobaudą - atleidimą iš profesinės karo tarnybos už KDS 66 str. pažeidimą - patvirtino Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. A. P.. Pareiškėjai nesutiko su tokia tarnybinio patikrinimo išvada, todėl vadovaudamiesi KDS 57 str., 60 str. 2010 08 20 apskundė ją ministrei ir Krašto apsaugos ministerijos generaliniam inspektoriui. Dėl šių skundų KAM Generalinė inspekcija atliko tarnybinį patikrinimą ir 2010 09 20 KAM Generalinės inspekcijos Tyrimų skyriaus vyriausiasis inspektorius kpt. R. R. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.3VL-30 „Dėl kpt. S. Š. skundo“ ir tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 3VL-29 „Dėl kpt. E. D. skundo“. Abiejose išvadose konstatuota, kad atliekant tarnybinį patikrinimą ir 2010 08 02 surašant tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TTR-4 nebuvo padaryta drausmės pažeidimų, priešingai - buvo laikytasi tokių patikrinimų tvarką reglamentuojančių teisės normų, todėl kpt. S. Š. ir kpt. E. D. skundų tenkinti nėra pagrindo. Šių išvadų teisingumą patvirtino KAM generalinis inspektorius. Krašto apsaugos ministrė 2010 09 22 raštu Nr. 12-01-1618 „Dėl Jūsų skundo“ informavo E. D., bei 2010 09 22 raštu Nr. 12-01-1617 „Dėl Jūsų skundo“ informavo S. Š., kad atlikus papildomą tarnybinį patikrinimą dėl jų skunduose išdėstytų aplinkybių nebuvo nustatyta, jog atliekant tarnybinį patikrinimą ir 2010 08 02 surašant tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.TTR-4 buvo nesilaikoma KDS nustatytų reikalavimų, todėl šie pareiškėjų skundai netenkinti. Tai reiškia, kad tarnybinis patikrinimas, kurio rezultate buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TTR-4, buvo atliktas vadovaujantis KDS normomis: išsamiai ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, gauti liudytojų parodymai, kitų asmenų paaiškinimai, taip pat įvertinti pačių pareiškėjų paaiškinimai ir skundai; jį atliko kompetentingas KAS pareigūnas, buvo laikomasi KDS nustatytų tyrimo atlikimo terminų, todėl abejoti šios tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumu nėra jokio pagrindo. Atsakovo nuomone, nėra jokių kitų pagrindų, t.y. nebuvo pažeistos jokios procesinės ar materialinė teisės normos ar egzistuoja kokios nors kitos aplinkybės, kurias būtų galima pripažinti svarbiomis ir tai būtų pakankamas juridinis pagrindas panaikinti minėtus įsakymus. Ministrė ginčijamus įsakymus priėmė įvertinusi Lietuvos kariuomenės atlikto tarnybinio patikrinimo metu surinktus įrodymus, vadovaudamasi KASOKTĮ 38 str. 4 d. jai suteiktais įgaliojimais, todėl įsakymai dėl pareiškėjų atleidimo atitinka aukštesnės teisinės galios aktus, juos priėmė kompetentingas administravimo subjektas, teisės aktai buvo priimti tik tada, kai buvo atliktos visos KASOKTĮ ir KDS numatytos procedūros, reikalingos atleidžiant karius iš profesinės karo tarnybos vadovaujantis KASOKTĮ 38 str. 2 d. 7 p. ir KDS 52 str. 6 d. bei 66 str.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos kariuomenė su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (t. 2, b. l. 59-64) nurodė, kad pareiškėjų argumentai dėl to, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neobjektyviai, nes PAG-11 vadas norėdamas susidoroti su pareiškėjais įtakojo tyrimo eigą, nepagrįsti. Pareiškėjų neblaivumas buvo nustatytas objektyviomis priemonėmis, tyrimą atliko kariuomenės vado paskirtas karininkas, pareiškėjai nepateikia jokių įrodymų apie galimą PAG-11 vado trukdymą tarnybinio patikrinimo metu nustatyti objektyvią tiesą. Su pareiškėjų pozicija, jog už tą patį pažeidimą jie buvo nubausti du kartus nesutinka, kadangi už LR KDS 66 str. numatyto drausmės pažeidimo padarymą pareiškėjai buvo nubausti tik vieną kartą, skiriant drausmines nuobaudas - atleidimus iš profesinės karo tarnybos. Vadovaujantis LR KDS 30 str. 1 d. drausminė nuobauda yra atsakomybės įgyvendinimo priemonė, skiriama vado (viršininko) įsakymu kariui, padariusiam drausmės pažeidimą. Skirtingai nei nurodo pareiškėjai, joks įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo jiems 2010 05 27 nebuvo priimtas, tarnybinis patikrinimas nebuvo baigtas, todėl negalima laikyti, kad pareiškėjams buvo skirtos drausminės nuobaudos, nurodytos LR KDS 34 str. Be to LR KDS 66 str. už buvimą neblaiviu tarnybos metu tokios drausminės nuobaudos nenumato, o vadovaujantis LR KDS 12 ir 13 straipsniais kiekvienas vadas viršininkas, privalo imtis visų priemonių, kad būtų išaiškinti drausmės pažeidimai, kad būtų užkirstas kelias žalingoms drausmės pažeidimų pasekmėms atsirasti, taip pat turi teisę reikalauti iš karių nutraukti neteisėtus veiksmus, sulaikyti karius, tikrinti karių, kurie yra karinėje teritorijoje, atvyksta ar išvyksta išjos dokumentus, bagažą ir t.t. Atkreipė dėmesį, kad šioje byloje nagrinėjamas tik krašto apsaugos ministrės įsakymų, kuriais pareiškėjams skirtos drausminės nuobaudos teisėtumas, nes 2010 07 15 KAM GI surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-20, kuria konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas dėl PAG-11 vado plk. G. S. galimai padarytų drausmės pažeidimų įgyvendinant LR KDS numatytas drausmės pažeidimų tyrimų vykdymo ir prevencines priemones, nutrauktinas nesant P AG-11 vado veiksmuose teisės aktų pažeidimų. Šią išvadą 2010 07 16 patvirtino krašto apsaugos ministrė, šis ministrės sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl nėra teisinio pagrindo šioje byloje nagrinėti PAG-11 vado veiksmų, dėl uždraudimo pareiškėjams gerti ir pirkti alkoholį, dalyvauti vakaronėje ar atliekant pareiškėjų gyvenamųjų patalpų apžiūrą. Nesutinka su pareiškėjų skunde pateiktais motyvais, jog neblaivumas kariams buvo nustatytas ne tarnybos metu. Vadovaujantis LR KASOKTĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 03 17 nutarimu Nr. 287 (Žin., 2004, Nr. 42-1381), Karo tarnybos statutu (toliau - KT statutas) tarnyba tarptautinėje operacijoje yra specifinė tarnybos rūšis ir visas laikas kai pareiškėjai vadovaujantis krašto apsaugos ministro įsakymu buvo išsiųsti į tarptautinę karinę operaciją Afganistane iki grįžimo iš jos laikomas karių tarnybos metu, dėl ko šiai tarnybai taikomi ir didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo reikalavimai (atitinkamai kariams mokamas didesnis atlyginimas). Visos tarptautinės operacijos metu (nepaisant to koks paros metas yra ar kuri darbotvarkės dalis vykdoma [poilsis, sportavimas ir pan.), kariai privalo būti blaivūs ar neapsvaigę, kadangi tarnaujant didesnio pavojingumo sąlygomis ar įvykus kariniam incidentui, gali nepakakti karių, pajėgiančių tinkamai atlikti savo pareigas, ko pasėkoje gali kilti pavojus, jog stovykla negalės savarankiškai apsiginti nuo iškilusios grėsmės. Tokį aiškinimą atitinka ir LR KDS 42 str. 1 d. 1 p. nuostata nustatanti, kad drausmės pažeidimas padarytas tarptautinės operacijos metu, - visada yra laikomas padarytu sunkinančiomis aplinkybėmis, atskirai neišskiriant, kad karys tarptautinės operacijos metu darydamas drausmės pažeidimą būtinai turėjo vykdyti kažkokias pareigas ar, kad sunkinančia aplinkybe nelaikomas pažeidimas padarytas tuo metu, kai tarptautinės operacijos metu buvo nustatytas poilsio laikas ir pan. Be to, LVAT, nagrinėdamas bylas, susijusias su profesinės karo tarnybos santykiais ne kartą yra pabrėžęs, kad profesinė karo tarnyba iš ją atliekančių asmenų reikalauja specialių ištikimybės ir pasiryžimo aukotis santykių, o atsižvelgiant į karių tarnybai nustatytas sąlygas, kariams taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl patys kariai visada turi įvertinti ar jų atliekama veikla negalės būti traktuojama kaip drausmės pažeidimo padarymas. LR KDS numato atsakomybę už patį buvimo neblaiviu faktą (už ką pareiškėjai ir buvo nubausti), todėl patys kariai privalo kontroliuoti savo veiksmus (ypač būnant tarptautinėje karinėje operacijoje) ir nevartoti jokių preparatų, gėrimų ir pan., kurie gali sukelti neblaivumą, nes kaip jau nurodyta aukščiau teisės aktai apskritai draudžia kariams būti neblaiviems ir apsvaigusiems, nepaisant to kokios priežastys neblaivumą ar apsvaigimą sukėlė. Teigia, kad tikrinimo pagrindas gali būti bet koks įtarimas, jog karys galimai yra neblaivus ar apsvaigęs. Dėl 2010 05 21 plk. ltn. N. K. tarnybinio pranešimo „Dėl įvykio „B“ kareivinių bloke“ pareiškėjų patikrinimas dėl neblaivumo buvo atliktas todėl, kad jų gyvenamame 16 kambaryje buvo triukšmaujama, kas ir sudarė rimtą pagrindą įtarti jog galimai yra daromas karių drausmės pažeidimas. Nesutinka su pareiškėjų argumentais, jog neblaivumas buvo nustatytas su netinkamais prietaisais, kadangi pareiškėjai tokius argumentus motyvuoja tik prielaidomis, jog galėjo būti prietaisai sugadinti, tačiau jokių tokio sugadinimo ar bandymo pakeisti prietaisų rodmenis byloje nėra, priešingai vertinant visus įrodymus sistemiškai galima daryti išvadą, kad pareiškėjai tikrai buvo neblaivūs ir prietaisų parodymais galima vadovautis. Pažymėjo, kad pareiškėjų neblaivumas iš viso buvo patikrintas 4 kartus. Tarpas tarp pirmo ir paskutinio patikrinimo pareiškėjo S. Š. atveju šiek tiek didesnis nei trys valandos, atitinkamai prietaisai užfiksavo mažesnę alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, kuri sumažėjo nuo 1.11 promilių iki 0.66 promilių. Tarpas tarp pirmo ir paskutinio patikrinimo pareiškėjo E. D. atveju šiek tiek daugiau nei dvi su puse valandos, atitinkamai prietaisai užfiksavo mažesnę alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, kuri sumažėjo nuo 0.83 promilių iki 0.57 promilių. Laikui bėgant alkoholio kiekis organizme mažėja šį mažėjimą užfiksavo ir prietaisai. Abu prietaisai, kuriais buvo tikrinami pareiškėjai turėjo galiojančius patikros sertifikatus. Dėl abiejų prietaisų specializuotos įmonės (UAB „Aviga“) specialistai pasisakė, jog jie galėjo būti naudojami pagal paskirti ir rodyti tikslius matavimo duomenis. Pažymėjo, kad ši įmonė neturi išimtinės teisės aprūpinti KAS matavimo prietaisais, be to kažkokių sandorių su KAS institucijomis turėjimas automatiškai nereiškia, kad savo srities profesionalai pateiks melagingą informaciją, todėl pareiškėjų argumentai, jog pateiktomis specialistų išvadomis dėl alkotesteriu tinkamumo naudoti negalima vadovautis yra nepagrįsti. Nurodo, kad iš 2010 06 27 plk. ltn. A. B. pranešimo, 2010 06 27 mjr. R. J. tarnybinio pranešimo, vyr. srž. A. A. 2010 06 27 paaiškinimo galima daryti išvadą, kad pareiškėjams tikrinant neblaivumą medicinos punkte buvo sudaryta galimybė prasiskalauti burną vandeniu. Nurodo, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 15 punktu tik tada, jeigu atsakingi asmenys neturi galimybės atlikti asmens įtariamo, kad yra neblaivus (girtas) objektyvaus tikrinimo, jie privalo užtikrinti, kad asmuo būtų pristatytas į karių asmens sveikatos priežiūros įstaigą ar išrašius siuntimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Kadangi pareiškėjų neblaivumas buvo tikrintas net keturis kartus ir rezultatai abejonių nekėlė darytina išvada, kad tikrinantiems asmenims nebuvo pareigos pristatyti pareiškėjų į sveikatos priežiūros įstaigas medicininei apžiūrai atlikti. Pažymėjo, kad PAG sudėtyje veikia tik medicinos skyrius, o ne medicinos įstaiga, todėl jame nėra galimybės atlikti medicininės apžiūros, o pareiškėjų Medicinos apžiūros alkoholio ir svaiginančių medžiagų vartojimo faktui ir girtumo ar apsvaigimo laipsniui nustatyti protokolai turėtų būti vertinami kaip rašytiniai įrodymai, kuriuose užfiksuoti alkotesterių parodymai, kurie dar ir patvirtinti liudytojų parašais. Atkreipė dėmesį, kad nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių pareiškėjų žodžius, jog jie prašė jiems sudaryti galimybę savarankiškai per valandą pasitikrinti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, tačiau nebuvo išleisti iš stovyklos.

Šalies argumentai

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjai ir jų atstovė palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovų atstovai su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas V. E. parodė, kad tuo metu buvo Nacionalinio paramos elemento vadas. Tuo metu, kai nustatė S. Š. ir E. D. neblaivumą, buvo išeiginė diena. Tai buvo penktadienis. Pagal Provincijos atkūrimo grupės standartinės veiklos procedūras penktadienis yra laisva diena, tačiau ten visada yra kovinė situacija ir žmonės net laisvą dieną turi būti pasiekiami. Alkoholio pareiškėjai negalėjo vartoti, kadangi tiek Nacionalinės paramos elemento standartinėse veiklos procedūrose, tiek Jungtinio štabo viršininko nurodyme „Dėl alkoholinių gėrimų ribojimo tarptautinėje operacijoje“ alkoholio gėrimas draudžiamas. Pagal NPE standartinės veiklos procedūras pareiškėjai neturėjo teisės laisvadienį išgerti net alaus. Jis jiems tokio leidimo nėra davęs. Minėtose procedūrose yra parašyta, kad išgerti galima vado sprendimu. Jo padalinys buvo dislokuotas trijose vietose, t. y. Kandahare, Čagčarane ir Kabule. Kaip padalinio vadovas buvo Kabule. Kiekvienos stovyklos vadas, remdamasis Jungtinio štabo viršininko nurodymais, savo sprendimu leidžia kariams kartą į savaitę nusipirkti ir išgerti skardinę ar dvi alaus. Toje stovykloje, kur buvo jis, alkoholis buvo visiškai uždraustas. Jo pavaldume esantys kariai neturėjo teisės vartoti net alaus. Iš kur tas alus buvo stovykloje, nežino. Gali būti, kad jį tiekdavo civilinė kompanija, aptarnaujanti stovyklą. Kodėl stovykloje buvo galima įsigyti alaus, jei draudžiama gerti alkoholinius gėrimus, nežino, nes toje teritorijoje nebuvo. Tuo metu buvo Kabule, o pareiškėjai – Čagčarane. Tai už 400 km. Incidento dieną, t. y. gegužės 21 d., ryte apie 9 valandą man paskambino PAG vadas G. S. ir pasakė, kad ieško NPE Aptarnavimo grupės vado kapitono S. Š., nes turi jam tam tikrų užduočių. Pasiteiravo, ar rimtos tos užduotys. G. S. pasakė, kad tai nerimta ir visas užduotis jie išspręs vietoje. G. S. pasakė, kad gali pats paskambinti S. Š... Paskambinęs S. Š., jam nurodė prisistatyti pas PAG vadą G. S.. Paskambinęs PAG vadas apie jokius įtarimus, kad S. Š. galimai yra neblaivus, neinformavo. Kažkur apie pietus jam paskambino kpt. S. Š. ir pasakė, kad jam buvo daromas patikrinimas dėl alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimo. Paskambinus PAG vadui G. S., jis patvirtino šį faktą. PAG vado prašė, kad pateiktų patikrinimo medžiagą ir pranešimą apie nustatytą alkoholio vartojimą. Pareiškėjai buvo jo tiesioginiame pavaldume, o PAG vado taktiniame pavaldume. Gal po trijų dienų gavo raštišką PAG vado pranešimą, kad, įtariant vartojus alkoholį, vyko pareiškėjų patikrinimas ir kad jis pradėjo tarnybinį patikrinimą. Jo tiesioginiams pavaldiniams G. S. galėjo duoti visus nurodymus, liečiančius jų buvimą stovykloje, t. y. vidaus tvarką, galėjo skirstyti jiems kovines užduotis, susijusias su apsauga. Jis G. S. nurodymų nevykdė, kadangi jo yra atskiras padalinys. Yra Nacionalinis paramos elementas ir Provincijos atkūrimo grupė. Jis buvo tiesioginis E. D. ir S. Š. vadas. G. S. buvo visos stovyklos, esančios Čagčarane, viršininkas. Kadangi E. D. ir S. Š. yra priskirti aprūpinti tą padalinį ir yra PAG vado taktiniame pavaldume, tai mano kad, PAG vadas galėjo tikrinti jų girtumą. M. G. tuo metu buvo Jungtinio štabo paskirtas teisininkas. Kai jam apie 12 valandą paskambino pareiškėjas S. Š. ir pasakė, kad jam buvo atliktas neblaivumo patikrinimas, iš karto pasiskambino teisininkui M. G.. Jo teiravosi, kokie turėtų būti teisiški veiksmai. Kadangi buvo blogas telefoninis ryšys M. G. parašė elektroninį laišką su klausimais teisininkui ir prašė jo pakomentuoti susidariusią situaciją. Nežino, kokie įsakymai reglamentuoja patikrinimą minėtoje situacijoje ir kas jį turėjo atlikti. Tačiau, jei jis būtų PAG vadas ir jam priskirti žmonės būtų įtariami vartoję alkoholį, tokį patikrinimą darytų. Viena iš Nacionalinės paramos elemento funkcijų yra apgyvendinimas. Įvykus rotacijai, t. y. atvykus naujam PAG, Aprūpinimo grupės vadas pateikė PAG apgyvendinimo planą, t. y. kaip jie turi išsidėstyti stovykloje. Prieš dvi ar tris dienas iki incidento S. Š. jį informavo, kad PAG kariai nesilaiko minėto plano. Tada paskambino PAG vadui G. S. ir pasakė, kad jie turi laikytis minėto apgyvendinimo plano, kadangi stovykla yra nedidelė ir turi būti palikta laisvų vietų ten atvykstantiems žmonėms apgyvendinti. G. S. pasakė, kad jie laikysis minėto plano. Ar G. S. ši situacija buvo nemaloni, negali pasakyti. Jis situaciją priėmė, kaip tarnybinį darbą.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas A. D. parodė, kad įvykių metu tarnavo PAG stovyklos Čagčarane karo policininku. Vykdė visas, Jungtinio štabo viršininko įsakymu patvirtintas, pareigybės aprašymo funkcijas. Dieną, kai vyko pareiškėjų neblaivumo patikrinimas, buvo iškviestas ateiti į Taktinių operacijų centrą. Iš pradžių nežinojo dėl ko konkrečiai kviečiamas. Vėliau pasakė, kad turi atsinešti alkotesterį, nes kažkuriam asmeniui bus nustatinėjamas neblaivumas. Atvykus į Taktinių operacijų centrą ten jau buvo pareiškėjas S. Š., plk. G. S., štabo viršininkas N. K. ir, jei neklysta, M. D.. Buvo pasakyta, kad turi nustatyti S. Š. neblaivumą. Prieš pradedant neblaivumo nustatymo procedūrą S. Š. paklausė, ar prieš 15-30 min. jis nerūkė, nekramtė gumos ar negėrė skysčių, kurių sudėtyje galėjo būti alkoholio. Šie dalykai gali įtakoti alkotesterio parodymus ir tada reiktų šiek tiek palaukti. S. Š. atsakė, kad nevartojo. Tada jam paaiškino, kaip reikės tą patikrinimą atlikti. Po to buvo atliktas pūtimas į alkotesterį. Nei vienas iš pareiškėjų, pūtimo proceso neatliko sąžiningai. Jie tai pūtė, tai nepūtė, tai bandė pūsti pro nosį, tai apsimetinėjo, kad nemoka pūsti ir pan. Rezultatą pavyko gauti tik iš trečio karto. Užfiksavus alkoholio kiekį alkotesteriu, gautus parodymus parodė visiems patalpoje buvusiems asmenims, tame tarpe ir pareiškėjui. Kai ekrane atsirado rezultatas, visiems parodė alkotesterį. Tada patį aparatą padėjo ant spausdintuvo ir tokiu būdu išspausdino kvitą. Kvitas buvo parodytas pareiškėjui S. Š., tačiau jis nesutiko ant jo pasirašyti. Pagal nustatytą neblaivumo patikrinimo tvarką turėjo praeiti 15 minučių, kad būtų galima atlikti antrą patikrinimą. Taip ir buvo padaryta. Gauti parodymai vėliau buvo pridėti prie tarnybinio pranešimo. S. Š. patikrinimo metu su savimi turėjo vandens ir galėjo tą vandenį gerti. Nematė tikslo jam papildomai siūlyti atsigerti. Toje patalpoje nebuvo kriauklės, kur būtų galima skalauti burną ir išspjauti vandenį. Po to pasiūlė neblaivumą dar kartą patikrinti pas medikus, nes jų parodymai turi didesnę įrodomąją galią. Tai ir buvo padaryta. Pareiškėjai su savimi turėjo vandens ir jiems nebuvo draudžiama jį gerti. Vanduo, kurį turėjo pareiškėjas, buvo buteliuke. Vandens buvo ir patikrinimo vykdymo patalpoje. Alkotesterio parodymų kvitukus spausdino jis. Iš viso jų buvo keturi. Ant alkotesterio parodymų kvituko galėjo įrašyti tik tikrinamojo vardą ir pavardę bei duoti pasirašyti tikrintam asmeniui. Įrašą dėl laiko darė jis. Tarnybiniame pranešime parašė, kad laikas kvituke skyrėsi nuo laiko, kuris tuomet buvo. Skirtumas buvo apie 1,5 valandos. Jis negali atsiminti tiksliai, tačiau tame kvituke buvo spausdinamas Lietuvos laikas. Gal būt alkotesterio rodomas laikas ir jo ranka rašytas laikas ir neatitinka minėtos 1,5 valandos, tačiau tai darė pagal vietinį laiką. Alkotesterį atsivežė iš Lietuvos. Jis buvo sertifikuotas. Kas pusė metų jam yra atliekama patikra. Patikrinimo metu alkotesteris buvo veikiantis. Jam girdint pareiškėjai neprašė, kad būtų paimtas kraujo mėginys alkoholio kiekiui jame nustatyti. Neatsimena, ar E. D. po keleto nesėkmingų bandymų įpūsti į alkotesterį būtų sakęs, kad jam džiūsta burna ir būtų prašęs vandens atsigerti. Ar E. D. pučiant į alkotesterį buvo paduotas vanduo, pasakyti negali, neatsimena. Kad kpt. S. Š. išmano patikrinimo tvarką mano todėl, kad Karo policijos įstatyme yra reglamentuojama, kas yra karo policininkas. Mano, kad jis, kaip karo policininkas turėjo tą patikrinimo tvarką žinoti. Be to S. Š. buvo logistikos karininkas, kuris, kiek žino, užsiima visų tų prietaisų pirkimais ir pardavimais. Nuo E. D. jautė alkoholio kvapą. Tai jo subjektyvi nuomonė. Po S. Š. patikrinimo E. D. buvo rastas ne greitai. Tai buvo valandų klausimas. E. D. ieškojo ir jis. Alkotesterio ALKOTEST 7410 naudojimo instrukciją yra skaitęs ir apmokytas, kaip elgtis su minėtu alkotesteriu. Kaip dirbti su minėtu alkotesteriu buvo praėjęs instruktažą. Mokė ir jaunesnius karo policininkus, kaip reikia dirbti su minėtu alkotesteriu. Ar po apmokymų dirbti su alkotesteriu yra pasirašęs kokiame nors žurnale, neprisimena. Kas organizavo ir kur buvo tie darbo alkotesteriu apmokymo kursai, jau neprisimena. Tai buvo gana seniai. Kad alkotesterio, kuriuo buvo tikrinamas S. Š. ir E. D. neblaivumas, išardymo plombos buvo pažeistos, nepastebėjo. Jis turėjo alkotesterio sertifikatą ir žinojo, kad jis yra patikrintas. Plombų ant alkotesterio lyg nebuvo. Pasakyti, ar tuo metu plombos buvo pažeistos, negali. Medicinos apžiūros alkoholio ir svaiginančių medžiagų naudojimo faktui ir apsvaigimo laipsniui nustatyti 2010 m. gegužės 21 d. protokolus S. Š. ir E. D. pasirašyti nešė savo iniciatyva, nes jie nenorėjo pripažinti parodymų. Tą pasakė medikai. Minėtą protokolą pareiškėjams pasirašyti nešė ne mažiau nei du kartus. Pasirašė jie tik po kurio laiko, nes minėjo, kad advokatas, kuriam pareiškėjai skambino jiems neleidęs pasirašyti ant minėtų protokolų. Minėtų protokolų buvo gavęs vienintelius variantus. Nežino nieko apie kitus protokolų variantus. Nedarė spaudimo E. D. ir S. Š., kad jie protokolą pasirašytų. Dantų skalavimo skystį iš S. Š. ir E. D. paėmė, tačiau ne tą pačią dieną. Apie skystį pareiškėjai pasakė ne iš karto, o jį patį atnešė tik po kelių dienų. Dantų skalavimo skysčio prie tyrimo medžiagos nepridėjo, nes nematė tikslo, kadangi jis galėjo būti nupirktas tą pačią dieną. Tyrimą vedančiam karininkui apie minėtą dantų skalavimo skystį paminėjo. Tačiau tai nieko negalėjo pakeisti. Kai pareiškėjai pasakė, kad skalavo burną minėtu skysčiu, jis jų prašė atnešti jį tą pačią minutę. To padaryta nebuvo. Raštiškai tyrimą vedančio pareigūno apie dantų skalavimo skystį neinformavo.

Šalies argumentai

A. D. paaiškinime dėl neblaivumo nustatymo nurodė, kad pareiškėjų buvo paklausta ar prieš 15 min. jie negėrė, nerūkė, ar nevalgė. Abu atsakė neigiamai, tik paminėjo, kad gėrė vandens, taip pat jo buvo atsinešę su savimi ir laikas nuo laiko gurkšnojo. Atsižvelgiant į tai nemanė, kad buvo tikslinga skalauti burną. Kariams buvo leista burną išsiskalauti, bet jie to nedarė. E. D. pastebimai bandė pūsti taip, kad parodymai būtų jo naudai. Matavimą pavyko atlikti tik po kelių kartų. Nuo E. D. sklido stiprus alkoholio kvapas, jautėsi susinervinimas(karys akivaizdžiai prakaitavo, nesugebėjo nustovėti vietoje, vaikščiojo po patalpą). Nurodė, kad alkotesterio nėra ardęs ar kažkaip kitaip bandęs pakeisti parodymus. Prietaisas yra tinkamas naudoti, jei yra Valstybinės metrologinės tarnybos sertifikatas. Ar prietaisas pažeistas turėtų nustatyti minėta tarnyba ar ekspertai (t. 1, b. l. 126, 147-148).

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas N. K. parodė, kad įvykių metu tarnavo PAG-11 štabo viršininko pareigose. Dalyvavo pareiškėjų patikrinime alkotesteriu. Karininkų patikrinimas buvo atliekamas vado sprendimu ir dėl to, kad vizualiai matėsi jų neblaivumas. Tiksliai, kurią valandą buvo daromas patikrinimas, neatsimena. Pareiškėjai buvo reikalingi kažkokiai užduočiai atlikti, todėl ir buvo pakviesti. Užduoties įvardinti negali. Išankstinių įsakymų, dėl kurių pareiškėjai nebūtų galėję miegoti poilsio dieną, nebuvo. Tiesiog buvo poreikis juos surasti. Prieš atliekant patikrinimą alkotesteriu abu pareiškėjai buvo karo policininko supažindinti su visomis instrukcijomis. Visas patikrinimas buvo atliktas pagal procedūras, nusakytas karo policininko. E. D. jo asmeniškai prašė vandens ir jam jo davė. S. Š. vandens jo neprašė. Tarnybiniame pranešime PAG vadui G. S. nerašė, kad priėjus prie pareiškėjų durų girdėjosi knarkimas. Kiek atsimena E. D. ir S. Š. nebuvo atsinešę į patikrinimą vandens ir jo negurkšnojo. S. Š. vandens neprašė. Vandens prašė E. D. ir jam padavė. 2010 m. gegužės 20 d. karininkų ramovėje vykusiame vakare dalyvavo. Negėrė nei alaus, nei vyno. Nematė, kad tą vakarą karininkų ramovėje pareiškėjai būtų vartoję alkoholinius gėrimus. Kad pareiškėjai tame vakare dalyvavo matė, tačiau pats ten buvo gal tik 10 minučių. Kadangi paprastai ketvirtadienio vakarai užsitęsdavo iki 23 valandos, tai kiek atsimenu, naktį iš gegužės 20 į 21 dieną gyvenamosiose patalpose girdėjosi kažkoks triukšmas ir žmonių judėjimas. Kiek pamena, tuo metu jau ilsėjosi. Naktį iš gegužės 20 į 21 dieną nestandartinių situacijų, dėl kurių būtų priverstas keltis iš lovos nebuvo. Taktinių operacijų centre atliekant pareiškėjų neblaivumo patikrinimą, karo policininkas jam parodė alkotesterio parodymus, tačiau, ką jis rodė neatsimena. Kiekvienas ten dalyvaujantis buvo vizualiai supažindintas su alkotesterio parodymais. Nežino, ar tarp G. S. ir pareiškėjų buvo iškilę nesutarimai dėl PAG apgyvendinimo klausimų.

Šalies argumentai

N. K. tarnybiniame pranešime nurodė, kad nei vienas iš tikrinamųjų neprašė ar kitaip nereikalavo, kad jiems būtų buvę leista išsiskalauti burną. E. D. po poros bandymų atliko ,,pūtimo procedūrą“, skundėsi, kad jam išdžiūvusi burna, jis negali tinkamai atlikti procedūros ir prašė vandens, kurį jam asmeniškai atnešė ir padavė (naują 0,5 l buteliuką). Pareiškėjams karo policininkas išaiškino patikrinimo eigą, procedūros atlikimą. S. Š. nereiškė pastabų ar emocijų. E. D. į patikrinimą sureagavo neigiamai, klausinėjo pakankamai įžūliu tonu. Abu kariai po patikrinimo buvo nukreipti į medicinos punktą. (t. 1, b. l. 130, 149).

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas G. S. parodė, kad įvykių metu buvo Provincijos atkūrimo grupės vadas. Tuo pačiu stovyklos vadas bei paskirtas vyriausiu nacionaliniu atstovu Afganistane. Kadangi buvo paskirtas Vyriausiuoju Lietuvos kariuomenės nacionaliniu atstovu visame Afganistane, jam buvo pavaldūs Kabule esantys Lietuvos kariai, įskaitant V. E.. Kadangi jam pavaldus V. E. ir jo struktūra, tai įsakymai jiems yra privalomi. Afganistane tarnyboje, kur vyksta karas, išeiginių dienų nėra. Penktadienis yra normali darbo diena, kadangi Afganistane darbas skaičiuojamas nuo atvykimo į Afganistaną iki išvykimo. Kadangi poilsis žmonėms reikalingas, tai tiesioginis vadas, šiuo atveju jis, reglamentuoja dienotvarkę. Stovyklos dienotvarkėje neegzistuoja poilsio dienos. Penktadienis vadinamas mažesnio intensyvumo diena, nes tada vyksta mažiau susirinkimų arba jei nėra neatidėliotinų darbų žmogus gali sportuoti ar užsiimti kita veikla. Tačiau tarnyba ir darbas išlieka pirmoje eilėje. Mažesnio intensyvumo dieną pradėjo ieškoti pareiškėjų, nes per pusryčius, maždaug 7 val. 45 min., iš štabo viršininko N. K. gavo pranešimą, kad buvo triukšmas B korpuse, kambariuose, kur gyveno pareiškėjai. Kadangi triukšmauta buvo visą naktį, tai štabo viršininkas buvo priverstas eiti jų raminti. Tas pranešimas sukėlė nerimą, kad gal būt pareiškėjai naktį girtuokliavo. Todėl nusprendė organizuoti neblaivumo patikrinimą. Pirmiausiai nuėjo į pareiškėjų gyvenamą kambarį ir pasibeldė, tačiau niekas neatidarė. Tada nuėjo į Taktinį operacinį centrą, kur budėtojas atraportavo apie minėtą atvejį. Tada organizavo pareiškėjų paiešką. Jis pats tiesiogiai skambino S. Š., tačiau jo nerado. Tada paskambino V. E.. Į neblaivumo patikrinimą pareiškėjai patys atėjo su vandeniu. Abu pareiškėjai atėjo gerdami vandenį, o E. D. niekaip negalėjo nustoti gerti ir man teko jį drausminti. Neprisimena, ar po nesėkmingų pūtimo bandymų E. D. prašė jam duoti atsigerti vandens. Pirmiausia apie pareiškėjų neblaivumą pranešė N. K.. Paskui po valandos vienas iš amerikiečių logistikos grupės narių pranešė, kad S. Š. ir E. D. naktį girtuokliavo. Šiais pranešimais vadovaudamasis tikrino pareiškėjų blaivumą. Štabo vadas N. K. pranešė, kad naktį jis turėjo keltis ir drausminti karius, gyvenančius B bloko 16 kambaryje, kadangi ten buvo triukšmaujama. Minėto amerikiečių kario parodymų nepridėjo prie tarnybinio pranešimo, kadangi jis prašė jo neįtraukti. Tai buvo žodinis pokalbis. Dalyvavo pūtimo į alkotesterį procedūroje. Patikrinimas vyko taip: pirmiausiai per V. E. buvo surastas S. Š., kai jis atvyko jo neblaivumas jam buvo akivaizdus (blizgėjo akys, buvo nelabai rišli kalba), S. Š. į klausimą, kodėl jo kambaryje visą naktį buvo triukšmauta, atsakė, kad visą naktį dviese su E. D. žaidė kortomis. Todėl buvo paskelbta ir E. D. paieška, tačiau 16 kambaryje, kuris jis privalo pastoviai gyventi, jo nerado. Kur jis buvo neaišku. S. Š. buvo paprašytas įpūsti į alkotesterį ir tą atliko. Karo policininkas alkotesterio parodymus parodė visiems esantiems Taktiniame operaciniame centre. Po to pakvietė medikus, kadangi jie turėjo antrą alkotesterį. Norėjo įsitikinti, kad gauti pirmojo patikrinimo parodymai yra teisingi. Medikų prašė patikrinti ir pareiškėjų šlapimą tam, kad įsitikintu, ar jie nevartojo narkotikų. Apie pakartotiną patikrą pareiškėjų blaivumui nustatyti kabėjo su gydytoju R. J.. Pakartotina neblaivumo patikra buvo vykdoma medicinos centre, ten nedalyvavo. Prieš pradedant patikrinimą karo policininkas pareiškėjams paaiškino, kas galima, kas negalima. Rodė kaip reikia pūsti. Aiškino, kad pakeičiami antgaliai. Patikrinimo metu pareiškėjams buvo duodamas gerti vanduo. Vandenį jie pirmiausiai atsinešė su savimi. E. D. tikrai turėjo su savimi vandens. Kas davė vandens S. Š., neatsimena. Nei vienas iš pareiškėjų neprašė, kad iš jų būtų imami kraujo mėginiai. Medikai teigė, kad kraują paimti galima, tačiau jo patikrinti visame Afganistane negalima. To padaryti negalima, nes Afganistanas yra Afganistano Islamo Respublika, kur alkoholio vartojimas laikomas nusikaltimu. Niekas Afganistane neturi net alkotesterio. Tam, kad nuvežti kraują į karinius dalinius užtruktu nuo 3 dienų iki savaitės. Net nežino, kokioje ligoninėje tai būtų įmanoma padaryti. O tokių laboratorijų Afganistane neegzistuoja. Kad tiek E. D., tiek S. Š. buvo girti pirmiausiai matėsi iš išorės požymių, t. y. nerišlios kalbos, akių, neadekvačių veiksmų. Kadangi su pareiškėjais, o ypač su S. Š. dirba kasdien, tai jų veiksmai buvo kitokie nei įprastai. Jie pastoviai gėrė vandenį. Nors karių ir prašo, kad jie gertų vandenį, nes tarnavo 2,5 km aukštumoje ir pakankamai karštoje zonoje, tačiau pareiškėjų gėrimas buvo nenormalus. Tai leido suprasti, kad tuo gėrimu jie nori pridengti alkoholio kvapą. Ypač nuo E. D. sklido stiprus alkoholio kvapas. Alaus kvapą nuo spiritinio gėrimo kvapo kiekvienas gali atskirti.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklausta A. A. parodė, kad įvykių metu dirbo bendrosios praktikos slaugytoja. Įvykio dieną jai paskambimo Medicinos vadas ir iškvietė į medicinos punktą. Dėl ko kviečiama nežinojo. Medicinos punkte pamatė besiblaškantį S. Š.. Jis buvo susinervinęs ir paraudęs. Kai atėjo į medicinos punktą E. D. jame nebuvo. E. D. medicinos punkte pasirodė gerokai vėliau. Į medicinos punktą buvo iškviesta tam, kad rašytų ir būtų liudytoja. Patikrinimo metu medicinos punkte buvo R. J., A. B., ir dar kažkas, ko tiksliai jau nebeprisimena. Atėjusi į medicinos punktą nematė nei PAG vado G. S., nei štabo viršininko N. K.. Atėjus į medicinos punktą gydytojas R. J. liepė viską užregistruoti. Ji tik stebėjo, kaip S. Š. pūtė į alkotesterį, matė ir alkotesterio parodymus. Alkotesteriai stovykloje buvo du. Vienas pas karo policininką A. D., o kitas pas juos. Į jų pareigybes įeina neblaivumo nustatymas. Į alkotesterį pūsti liepė gydytojas R. J., o ji tik rašė. Pareiškėjai turėjo buteliukuose vandens ir visą laiką jį gėrė. Alkoholio kvapo nuo pareiškėjų nejautė, nes stovėjo nuo jų tolėliau. E. D. jos asmeniškai prašė „ką nors padaryti“. Pasakė, kad nieko padaryti negali. S. Š. nieko panašaus neprašė. Abiejų pareiškėjų pūtimas į alkotesterį parodė alkoholį, tačiau negali pasakyti tiksliai kiek. Pareiškėjams buvo konstatuoti tyrimo faktai, tačiau jie nepasirašė. Medicinos punkte buvęs alkotesteris buvo sveikas ir sertifikuotas. Visi medicinos prietaisai yra praėję patikrą. Į protokolą rašė viską, ką diktavo daktaras. Su gydytoju A. B. kalbėjo rusiškai. Į rusų kalbą jam vertė klausimus ir atsakymus. Kliniškai abu pareiškėjus apžiūrėjo gydytojas R. J.. Pareiškėjų išvaizda buvo neįprasta, tačiau alkoholio kvapo ji nejuto, nes nebuvo taip arti jų. Pareiškėjai E. D. ir S. Š. buvo supažindinti su neblaivumo nustatymo alkotesteriu atlikimo tvarka. Kai ji atėjo, tai S. Š. be perstojo gėrė vandenį, buvo visas šlapias nuo prakaito ir vis bėgiojo į tualetą. Pareiškėjai buvo atėję į medicinos punktą ir sekančią dieną, apžiūrinėjo alkotesterį, prašė „ką nors tokio“ padaryti. Bet tokiu atveju nieko padėti negali. Nei iki incidento, nei po to niekas iš stovyklos karių į medicinos punktą nesikreipė ir nesiskundė dėl prastos alaus kokybės ar sušlubavusios sveikatos. Kai ji atėjo į medicinos punktą ukrainiečių daktaras A. B. pasakė, kad S. Š. buvo bloga ir kad jis jam statė lašelinę.

Šalies argumentai

A. A. tarnybiniame pranešime nurodė, kad alkotesterio korpuso bei dviejų surinkimo varžtų tamsiai raudonos spalvos plombavimo dažų vientisumas nepažeistas. Šios abi žymės ant korpuso ir surinkimo varžtų sutampa. Į patalpas, kur laikomas alkotesteris pašaliniams įeiti draudžiama. Savo paaiškinime nurodė, kad pareiškėjai buvo supažindinti su atliekamų tyrimų pravedimo eiga. Jiems buvo paaiškinta, kad prieš atliekant tyrimus reikia išsiskalauti burną vandeniu. Abu tikrinamieji tiek prieš pirmą kartą, tiek pakartojant tyrimą išsiskalavo burnas (t. 1, b. l. 123, 128).

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas R. J. parodė, kad įvykio dieną buvo iškviestas į Taktinių operacijų centrą. PAG vadas pasakė, kad reikėtų medicinos skyriuje patikrinti, ar pareiškėjas S. Š. yra vartojęs alkoholį. Jie trise atėjo į medicinos skyrių. V. palydėjo. Medicinos skyriuje vadas juos paliko. Pačioje pradžioje medicinos punkte buvo jis ir budintys gydytojai A. B. ir A. B.. Medicininiuose dokumentuose klinikinį tyrimą fiksavo jis. Atlikus klinikinį tyrimą, požymių, kad pareiškėjai būtų neblaivūs nebuvo. Viską ką matė, diktavo padėjėjai A. A., kuri stovėjo šalia jo ir fiksavo protokole. Viską, kas buvo daroma, aiškino ir gydytojui A. B., kuris teigė, kad tokioje patikroje yra dalyvavęs ne kartą. Vizualiai pareiškėjas S. Š. buvo sudirgęs, bet nei kvapo, nei dezorientacijos nepastebėjo. Po klinikinio patikrinimo nuėjo į laboratoriją, kur buvo atliktas neblaivumo patikrinimas alkotesteriu. Pareiškėjams buvo paaiškinta tyrimo atlikimo eiga. Pasakyta, kad reikia skalauti burną, tačiau, kadangi jie iš rankų nepaleido buteliukų su vandeniu, tai specialiai burnos neskalavo. Po S. Š. patikrinimo, praėjus tam tikram laiko tarpui, į medicinos punktą atėjo E. D.. Jis atėjo vienas, niekieno nelydimas. E. D. apžiūroje ir tikrinime alkotesteriu dalyvavo tie patys asmenys. Žinojo, kad tikrinant alkotesteriu reikia, kad tai stebėtų trys žmonės ir kad nebūtų vien ukrainiečiai. Tam ir išsikvietė padėjėją A. A.. Pareiškėjai visą laiką buvo sudirgę. Kai parodė alkotesterio rezultatus kažkaip ypatingai jie nesureagavo. Negali pasakyti, ar parodymai skyrėsi nuo karo policijos padarytų tyrimų. Pirmojo patikrinimo rezultatų nežino. Jei iš vakaro žmogus išgertų tik dvi skardines alaus, tai tikrai kitą rytą alkotesteriu nieko neįpūstų. Kadangi tas dvi skardines alaus buvo leidžiama išgerti kartą į savaitę, tai iki tol savaitę organizmas nebuvo alkoholio visai vartojęs. Kitą rytą negalėjo būti jokių alkoholio pėdsakų organizme.

Šalies argumentai

R. J. tarnybiniame pranešime nurodė, kad abiems pareiškėjams buvo išaiškinta, kad bus atliekamas tyrimas su alkotesteriu ir testo atlikimo tvarka ir instrukcija, duotas vanduo burnai išsiskalauti. Abu burnas prasiskalavo. Tyrimo metu S. Š. klausinėjo kaip reikia pūsti, kad būtų mažesni parodymai, klausė ar galima pakeisti alkotesterio duomenis. Abu iš karto buvo supažindinti su klinikine išvada ir alkotesterio parodymais ir jiems buvo surašyti protokolai. Taip pat nurodė, kad alkotesteris nebuvo pažeistas. Jei būtų bandoma atsukti alkotesterio išardymo varžtus, norint atidaryti jo korpusą, dažai nubyrėtų, ir nebūtų vientisumo tarp korpuso ir surinkimo varžtų (t. 1, b. l. 124, 129).

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas specialistas P. P. paaiškino, kad sugedęs alus turi kvapo ir skonio pakitimų. Blaivus žmogus gerdamas sugedusį alų turi jausti specifinius skonio ir kvapo pakitimus. Išgėrus sugedusio alaus paveikiamas žmogaus virškinimo traktas, gali sulėtėti arba pagreitėti virškinimo veikla. Toks alus ilgiau susilaiko skrandyje ir žarnyne. Rūgdamas produktas dar daugiau padidina alkoholio kiekį kraujyje. Patvirtino, kad asmuo, gerdamas sugedusį alų, vartoja didesnės alkoholio koncentracijos produktą nei nurodyta ant jo pakuotės. Išgėrus sugedusio alaus, alkoholio kiekis ilgiau laikosi asmens kraujyje. Yra Vyriausybės metodika nustatanti, kas gali imti kraują tyrimams ir kaip tai reikia daryti. Krašto apsaugos tarnybai galioja LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriame išdėstytos neblaivumo nustatymo taisyklės. Šių taisyklių 22 punkte nurodyta, kad Krašto apsauga turi remtis Sveikatos apsaugos ministro patvirtinta metodika. Šioje metodikoje reglamentuota, kad nustatant neblaivumą atliekamas bendras asmens būklės įvertinimas, t. y. gydytojas nustato, girtas asmuo ar ne. Toliau paimami kraujo ar šlapimo mėginiai, kurie yra tiriami. Paskui daroma išvada. Išvada daroma tik turint laboratorinio kraujo tyrimo atsakymą. Alkotesterio tyrimai nevertinami. Tyrimas alkotesteriu yra tas pats kaip ir narkotikų testas. Tai pradinis tyrimas, kuris leidžia įtarti. Toliau turi būti atliekamas kraujo tyrimas. PAG stovyklos medikai, apžiūrėję pareiškėjus, konstatavo, kad refleksai jų puikūs, alkoholio kvapo nėra. Kyla klausimas, kodėl reikėjo tikrinti alkotesteriu? Tikrinti alkotesteriu prasmės nebuvo. Iš praktikos žino, kad būna atvejų, kai asmens tyrimas alkotesteriu rodo alkoholio kiekį, tačiau kraujyje jo nėra. Pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymą pirmiausiai tiriama asmens klinikinė būklė, paskui atliekamas kraujo tyrimas. Alkotesterio parodymai nevertinami. Jei klinikiniai tyrimai skiriasi nuo alkotesterio parodymų, daromas kraujo tyrimas. Sveikatos apsaugos ministro įsakymo 11 punkte reglamentuota, kad gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos gydytojas užpildo medicininės apžiūros akto skiltis apie tyrimo rezultatus ir išvadas. Išvados daromos tik gavus kraujo tyrimo atsakymą. PAG medikų surašytame neblaivumo protokole nėra nustatyta, kad pareiškėjai buvo neblaivūs. Jei šlapimo mėginys narkotinių medžiagų nustatymui buvo imtas į buteliuką, buvo galima nustatyti ir alkoholio kiekį šlapime. Šlapimui nereikalingi konservantai. Šlapimo mėginį alkoholio kiekio nustatymui turėjo siųsti į specializuotą laboratoriją. Gydymo įstaigos šlapimo testų atlikti negali. Tą atlieka teismo medicinos ekspertai. Kai kurios ligoninės nustatinėja minėtus tyrimus iš šlapimo mėginių, tačiau jos kiek kitaip skaičiuoja, t. y. gramais litre. Neblaivumo nustatymo protokole nedaroma išvada „įtariama“. Turi būti tiriama toliau arba nedaroma jokia išvada. Nustačius asmens neblaivumą, išvadoje turi būti nurodomas jo laipsnis, t. y. lengvas, vidutinis ar sunkus. Pagal PAG medikų surašytą neblaivumo protokolą konstatuotina, kad medicininių duomenų, kad pareiškėjai buvo neblaivūs, nėra. Žmogus mediciniškai alkoholį skaido po 0,1–0,2 promiles per valandą. Analizuojant pareiškėjų neblaivumo tyrimo alkotesteriu parodymus, kai matavimai buvo atliekami kas 15 minučių, juos sugretinus matosi, kad organizmas alkoholį skaidė po 0,5 promilės ir daugiau. Tai medicinos požiūriu – nesąmonė. Kalbant apie darytos S. Š. Teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados 4 punktą. Matyti, kad laikotarpiu tarp pirmų dviejų pūtimų į alkotesterį, t. y. per 16 minučių, S. Š. išblaivėjo 0,28 promilės. Tai paskaičiavus blaivėjimo kreivę per valandą S. Š. turėjo prablaivėti 1 promile. Mediciniškai žiūrint tokie parodymai nėra galimi. Alkotesterio parodymų prilyginti kraujo tyrimams negalima. Pavyzdžiui, trečiuoju pūtimu E. D. pripūtė daugiau nei antru pūtimu, o laikas tarp minėtų matavimų buvo didesnis. Norint nustatyti asmens neblaivumą, reikia daryti visus tyrimus. Jei to padaryti nėra galimybės, geriau iš viso netirti.

Žemesnės instancijos teismas

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad PAG - U štabo viršininkas pik. ltn. N. R. 2010 05 21 ryte apie 8 val. informavo PAG-11 vadą plk. G. S., kad apie 04.10 val. pabudo nuo triukšmo „B“ kareivinių bloke ir nuėjęs link triukšmo pasibeldė į duris nuo kurių sklido triukšmas. Duris atidarė kpt. E. D.. Plk. ltn. N. R. paprašė jų netriukšmauti. Tačiau po kiek laiko triukšmas pasikartojo.

Provincijos atkūrimo grupės 11 pamainos (toliau - PAG-11), dislokuotos Goro provincijoje, Afganistane, karinio elemento vadas plk. G. S. įtarė, kad Nacionalinio paramos elemento trečiosios rotacijos Kontraktų priežiūros karininkas kpt. E. D. ir Aptarnavimo grupės vadas kpt. S. Š. yra neblaivūs tarnybos metu tarnybos vietoje ir juos patikrinus, pareiškėjams buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Atsižvelgdamas į plk. G. S. 2010 05 24 tarnybinį pranešimą „Dėl neblaivių karių“ Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. A. P. savo 2010 06 04 įsakymu Nr. V-476 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ įpareigojo Lietuvos kariuomenės Teisės departamento specialistų, priskirtų karinimiams vienetams skyriaus vyr. specialistą (priskirtas Jungtiniam štabui) mjr. M. G. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl kpt. S. Š. ir kpt. E. D. galimai padarytų drausmės pažeidimų. Dėl patikrinimo apimties ir sudėtingumo, bei atsižvelgiant į faktą, kad patikrinimą atliekantis karininkas mjr. M. G. 2010 m. liepos mėnesio pradžioje susirgo (buvo laikinai nedarbingas), vadovaujantis KDS 28 str. 3 d. kariuomenės vadas 2010-07-02 d. savo rezoliucija pratęsė tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą ir pavedė jį atlikti LK Teisės departamento vyr. specialistui kpt. R. R.. 2010 08 02 tarnybinio patikrinimo išvados Nr.TTR-4 „Dėl 2010 m. gegužės 21 d. kpt. E. D. ir kpt. S. Š. buvimo neblaiviais tarnybos metu“, rekomendacinėje dalyje buvo siūloma abiems pareiškėjams skirti vienodą drausminę nuobaudą - atleidimą iš profesinės karo tarnybos už KDS 66 str. pažeidimą.

Krašto apsaugos ministrės 2010 09 09 įsakymu Nr. P-1262 ,,Dėl drausminės nuobaudos kpt. E. D. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“ ir 2010 09 09 įsakymu Nr. P-1263 ,,Dėl drausminės nuobaudos kpt. S. Š. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto (Žin.1999, Nr.51-1635; 2006, Nr. 17-603) 52 straipsnio 6 punktu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (Žin. 1998, Nr. 49-1325; 1999, Nr. 64-2069; 2000, Nr.42-1194; 2002, Nr.95-4084; 2004, Nr.169-6215) 38 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir atsižvelgdama į Lietuvos Kariuomenės vado patvirtintą 2010 08 02 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TTR-4, skyrė jiems drausminę nuobaudą- atleidimą iš tarnybos už buvimą tarnybos metu apsvaigusiu nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; nutraukė profesinės karo tarnybos sutartis ir išleido iš profesinės karo tarnybos į atsargą; panaikino Krašto apsaugos ministerijos (toliau-KAM) išduotus leidimus, suteikiančius teisę dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Slaptai“, nuo išleidimo į atsargą dienos; nurodė S. Š. grąžinti mokymo išlaidas iš karto arba dalimis; pavedė Karo prievolės administravimo tarnybai įrašyti juos į karinę įskaitą pagal gyvenamąją vietą.

LR krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 1 str. numato, kad šis įstatymas nustato krašto apsaugos sistemos organizavimo, valdymo ir kontrolės pagrindus, karo tarnybos atlikimo ir karių aprūpinimo tvarką, taip pat civilių tarnybos krašto apsaugos sistemoje ypatumus. LR krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo ketvirto skirsnio, reglamentuojančio karių tarnybą, 21 str. 2 d. numato, kad kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. Kario statusą nustato šis ir kiti kariuomenės veiklą bei karo tarnybą reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai. Išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi. LR krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 21 str. 4 d. numato, kad kario tarnybos dienos ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių. Detalius tarnybos dienos reikalavimus, kariui suteikiamą paros ir savaitės poilsį, užtikrinantį jo sveikatos bei darbingumo atgavimą, nustato statutai ir kiti krašto apsaugos sistemą reglamentuojantys teisės aktai. LR krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 25 str. 1 ir 2 d. numato, kad karo tarnybos atlikimo tvarką ir sąlygas, karių drausminę atsakomybę, ginklo panaudojimą, civilinės krašto apsaugos tarnybos tvarką ir sąlygas bei tarnybą Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos nustato statutai. Detalias kariuomenės statutų vykdymo ir tarnybos atlikimo procedūras nustato kariuomenės vadas. Kariuomenės vienetų, karinių mokymo ir kitokių įstaigų vidaus tvarką nustato vadų ir karinių viršininkų patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės. Statutai, kurie reglamentuoja karių drausminę atsakomybę ir ginklo panaudojimą, civilinę krašto apsaugos tarnybą ir tarnybą Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos, tvirtinami įstatymais. Kitus statutus tvirtina krašto apsaugos ministras. Kariuomenės drausmės statuto, patvirtinto LR kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymu, 5 str. 1 ir 2 d. numato, kad drausmės pažeidimai, kurie skirstomi į šiurkščius drausmės pažeidimus ir kitus drausmės pažeidimus, yra šiame statute numatytos veikos (veikimas ar neveikimas), pažeidžiančios karių drausmę, už kurias šis statutas numato drausmines nuobaudas. Kariuomenės drausmės statuto II dalies I skyriaus, kuriame išvardytos veikos, priskiriamos šiukštiems drausmės pažeidimams, bei nustatytos nuobaudos už tokius pažeidimus, 66 str., nustatantis drausminę atsakomybę už buvimą tarnybos metu apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, numato, kad jei privalomosios karo tarnybos karys tarnybos metu yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jam skiriamos papildomos tarnybos užduotys arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos karys už tokią veiką atleidžiamas iš tarnybos; kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos. LR krašto apsaugos ministro 2008 02 29 įsakymu Nr. V-163 patvirtinto Karo tarnybos statuto 1 ir 2 p. numato, kad karo tarnybos statutas (toliau – Statutas) nustato karo tarnybos atlikimo krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) institucijose tvarką ir sąlygas, bendrąsias karių teises ir pareigas, bendrus karių pavaldumo ir tarpusavio santykių principus. Detalios karių teisės ir pareigos reglamentuojamos kituose teisės aktuose. Statutu privalo vadovautis kariai, tarnaujantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat kariai, teisės aktų nustatyta tvarka išsiųsti tarnauti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, jei kitaip nenustatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar Krašto apsaugos ministerijos susitarimuose su užsienio valstybėmis ar tarptautinių organizacijų institucijomis. Statuto III skyriaus, reglamentuojančio karo tarnybos organizavimą, 43.-43.6. p. numato, kad karo tarnyba, atsižvelgiant į jos pobūdį, skirstoma į: kasdienę tarnybą (43.1. p.); budėjimą (43.2. p.); kareivinių režimo tarnybą (43.3. p.); tarnybą tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose (43.4. p.); tarnybą, atliekamą kitose ne KAS valstybės institucijose, užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ir gynybos institucijose (43.5. p.); tarnybą, atliekamą karių stažuotės, mokymosi ir komandiruotės laikotarpiu (43.6. p.). Iki 2010-08-01 galiojusios redakcijos Statuto 44 p., numatė, kad detalią karo tarnybos organizavimo tvarką ir sąlygas, kiek jos nereglamentuotos šio Statuto ir kitų teisės aktų, kiekviename pagrindiniame kariniame vienete nustato tų karinių vienetų vadai (viršininkai) karinio vieneto SVP, o KAS institucijose – tų institucijų vadai (viršininkai) vidaus tvarkos taisyklėse (darbo reglamentuose). Karinio vieneto SVP rengiamos laikantis šio Statuto, kitų teisės aktų reikalavimų bei kariuomenės vado patvirtintų rekomendacijų. Statuto 45 p. numato, kad karo tarnybos laiko apskaita atliekama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka pildant tarnybos laiko apskaitos žiniaraščius, o Statuto 46 p. – kad kariams, kurie atlieka šio Statuto 43.4, 43.5, 43.6 punktuose nurodytą tarnybą, šio Statuto nuostatos taikomos tiek, kiek atitinkamų tarnybos santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, susitarimai bei SVP ir kiti teisės aktai. LR tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 1 str. 1 d. numato, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimą tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, taip pat užsienio valstybių karinių vienetų, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų dalyvavimą tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose tarptautiniuose karinio bendradarbiavimo renginiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje. LR tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 4 str. 6 d. numato, kad Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. LR Vyriausybės 2004 03 17 nutarimu Nr. 287 patvirtintų Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų (toliau – ir Tarnybos sąlygų) 1 p. numato, kad šios sąlygos nustatomos atsižvelgiant į Lietuvos karių (toliau vadinama – kariai) ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų (toliau vadinama – tarnautojai) tarnybos tarptautinėse operacijose specifiką, susijusią su didesne rizika ir atsakomybe. Jos papildo tarnybos sąlygas, kurias kariams nustato Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas ir kiti karių tarnybą Lietuvos Respublikoje reglamentuojantys teisės aktai, o tarnautojams – Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, Civilinės krašto apsaugos tarnybos statutas ir kiti tarnautojų tarnybą Lietuvos Respublikoje reglamentuojantys teisės aktai (toliau vadinama – bendrosios tarnybos sąlygos). Tarnybos sąlygų 5., 5.3. p. numato, karių ir tarnautojų tarnybos tarptautinėje operacijoje atveju taikomos III skyriaus nuostatos. Tarnybos sąlygų III skyriaus, reglamentuojančio tarnybą tarptautinių operacijų metu, 12 p. (2007 03 28 nutarimo Nr. 297 redakcija) numato, kad tarnybos tarptautinėje operacijoje už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų laikas skaičiuojamas nuo krašto apsaugos ministro įsakyme nurodytos išvykimo į tarptautinės operacijos vietą (įskaitant išvykimą iš užsienyje esančio karinio vieneto ar mokymo įstaigos) dienos iki faktinio grįžimo iš tarptautinės operacijos dienos (įskaitant grįžimą į užsienyje esantį, bet tarptautinėje operacijoje nedalyvaujantį karinį vienetą ar mokymo įstaigą). Nurodytos 13.1.1 ir 13.2.2.1 punktuose kompensacijos už pirmąjį tarnybos tarptautinėje operacijoje mėnesį krašto apsaugos ministro įsakymu gali būti išmokamos prieš išvykimą į tarptautinės operacijos vietą.

Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą ir NPE vado 2010 03 08 įsakymu Nr. V-69 patvirtintą NPE dienotvarkę (t. 3, b. l. 54) galima teigti, jog pareiškėjai visu laikotarpiu, kada jie buvo išsiųsti į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane, t. y. nuo krašto apsaugos ministro įsakyme nurodytos išvykimo į tarptautinės operacijos vietą dienos iki faktinio grįžimo iš tarptautinės operacijos dienos, buvo karo tarnyboje Karo tarnybos statuto 43.4. p. prasme, tarnybą atlikinėjo pagal patvirtintą procedūrą ir dienotvarkę, todėl, kaip ir kareivinių režimo tarnybos atveju, visas buvimo tarptautinėje operacijoje laikotarpis yra tarnybos metas

Kariuomenės drausmės statuto 66 str. prasme, atitinkamai – jei tarptautinėje operacijoje karys, nepriklausomai nuo dienotvarkės, t. y. budėjimo ar poilsio metu, yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jam gali būti skiriama drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Apsvaigimu nuo alkoholio Kariuomenės drausmės statuto 66 str. prasme, atsižvelgiant į LR krašto apsaugos ministro 2009 10 14 įsakymu Nr. V-978 patvirtintų Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo 6.-6.2. p. bei Vyriausybės 2006 05 12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 ir 3 p. nuostatas, yra asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose – viršija 0,4 promilės. Čia, priešingai nei teigia pareiškėjai, nėra prieštaravimo su leidimu vartoti alkoholį buvimo PAG metu: PAG tarnaujantiems kariams, kurie tuo metu betarpiškai nevykdo pareigų ir neturi jų vykdyti dar 8 valandas, nustatytu laiku leidžiama išgerti nustatytą kiekį alkoholinių gėrimų (t. 3, b. l. 55-56, 59), tačiau, kaip ir transporto priemones vairuojančių asmenų atveju, profesinės karo tarnybos kariai, pastoviai esantys aplinkoje, kurioje naudojami ar iš esmės bet kuriuo momentu gali būti naudojami didesnio pavojaus šaltiniai ir kurioje užduotims atlikti keliami didesni fizinės ir psichinės įtampos reikalavimai, alkoholį privalo vartoti taip, kad dėl jo poveikio nebūtų būsenoje, kuri LR krašto apsaugos ministro 2009 10 14 įsakymu Nr. V-978 patvirtintų Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo 6.-6.2. p. bei LR Vyriausybės 2006 05 12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 ir 3 p. nuostatų prasme įvardijama kaip neblaivumas (girtumas).

Žemesnės instancijos teismas

LR krašto apsaugos ministro 2009 10 14 įsakymu Nr. V-978 patvirtintų Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo (toliau – ir aprašas) 1 p. numato, kad šis aprašas nustato karių, (valstybės tarnautojų ir darbuotojų (toliau – darbuotojai), taip pat darbuotojų, dirbančių aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbančių su potencialiai pavojingais įrenginiais, neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo organizavimo ir kontrolės tvarką. Aprašo 4.-4.3. p. numato, kad KAS institucijos, jos padalinio vadovas (viršininkas) ar jo įgaliotas asmuo, karinio vieneto vadas ar jo įgaliotas asmuo (vadovo, vado įsakymu skiriamas asmuo), karo policininkai (toliau – atsakingi asmenys) turi teisę tikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų: visus asmenis, vairuojančius KAS institucijų ar jų padalinių, karinių vienetų tarnybines transporto priemones; karius, įvertinę požymius, kurių esant galima įtarti, kad karys yra neblaivus ir/ar apsvaigęs (iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai); kitus asmenis (darbuotojus), dirbančius aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbančius su potencialiai pavojingais įrenginiais, įvertinę požymius, kurių esant galima įtarti, kad kitas asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs (iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai). Aprašo 5 p. numato, kad atsakingi asmenys, įvertinę požymius, kurių esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs (iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), tikrina asmenis, vairuojančius KAS institucijų ar jų padalinių, karinių vienetų transporto priemones, karius, taip pat darbuotojus, dirbančius aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbančius su potencialiai pavojingais įrenginiais, ar jie yra neblaivūs (girti) arba juos pristato į karių asmens sveikatos priežiūros įstaigas (toliau – KASPĮ) arba, išrašę siuntimą (1 priedas), – į asmens sveikatos priežiūros įstaigas (toliau – ASPĮ) atlikti medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Aprašo 6.-6.2. p. numato, kad kario, darbuotojo neblaivumo (girtumo) įrodymu laikomi: specialiųjų techninių priemonių, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, rodmenys, viršijantys teisės aktuose nustatytą leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore, užfiksuoti šių priemonių rodmenų fiksavimo būdais, pasirašyti tikrinimą atlikusio atsakingo(-ų) asmens(-ų); medicininės apžiūros aktas, kuriame konstatuotas neblaivumas (girtumas).

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, galima teigti, kad karių tikrinimas dėl neblaivumo (girtumo) gali būti atliekamas: 1) pačių atsakingų asmenų; 2) karių asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, į kurią jį pristato atsakingi asmenys; 3) asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, atsakingiems asmenims išrašius siuntimą atlikti medicininę apžiūrą neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Kadangi Lietuvos Respublikos vadovaujamos Afganistano Islamo Respublikos Goro provincijos stovykloje Čakčarane karių asmens sveikatos priežiūros įstaigos nebuvo – čia veikė tik PAG karinio vieneto Medicinos skyrius, todėl pareiškėjų medicininė apžiūra, kurios metu surašomas medicininės apžiūros aktas, negalėjo būti atliekama, atitinkamai – byloje pateikti pareiškėjų Medicinos apžiūros alkoholio ir svaiginančių medžiagų vartojimo faktui ir girtumo ar apsvaigimo laipsniui nustatyti protokolai, kuriuose konstatuotas įtariamas neblaivumas, nėra jų neblaivumo (girtumo) įrodymu Aprašo 6.2. prasme (t.2, b. l. 20-21, 22-23). Minėtą faktą kaip jau minėta teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir specialistas P. P.

Pareiškėjų neblaivumas (girtumas) buvo nustatytas technine priemone, kurios parodymai nurodyti pareiškėjų Medicinos apžiūros alkoholio ir svaiginančių medžiagų vartojimo faktui ir girtumo ar apsvaigimo laipsniui nustatyti protokoluose.

Aprašo II skyriaus, reglamentuojančio asmenų neblaivumo (girtumo) nustatymo organizavimą krašto apsaugos sistemoje, 10-14, 17 p. numato, kad: atsakingi asmenys, įvertinę požymius, kuriems esant galima įtarti, kad karys, (darbuotojas, dirbantis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbantis su potencialiai pavojingais įrenginiais), yra neblaivus (iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), ir įtarę jį esant neblaivų, ne vėliau kaip per 1 valandą nuo įtarimo momento atlieka tikrinimą (12 p.); atsakingi asmenys, prieš tikrindami dėl neblaivumo ar siųsdami atlikti medicininės apžiūros, turi paaiškinti įtariamiems neblaiviems (girtiems) asmenims atsisakymo tikrintis ar atlikti medicininę apžiūrą teisines pasekmes ir išaiškinti asmens teisę ne vėliau kaip per 1 valandą nuo tikrinimo, medicininės apžiūros atlikimo ar atsisakymo ją atlikti pačiam kreiptis į pageidaujamą ASPĮ su prašymu savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Jeigu asmuo šio punkto nustatyta tvarka kreipiasi į ASPĮ, jis privalo medicininės apžiūros aktą pristatyti KAS institucijos ar jos padalinio vadovui (viršininkui), karinio vieneto vadui tą pačią dieną, kurią jį gauna. Jei asmuo medicininės apžiūros aktą gauna po savo darbo dienos valandų ar ne darbo dieną, jis privalo aktą pristatyti kitą darbo dieną (11 p.); dėl neblaivumo (girtumo) specialiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, tikrinama griežtai vadovaujantis tos techninės priemonės naudojimo aprašymu, prieš tai tikrinamam asmeniui išsiskalavus burną vandeniu. Praėjus 15 minučių po pirminio tikrinimo, turi būti tikrinama pakartotinai (10 p.); kiekvienas asmenų neblaivumo (girtumo) tikrinimo atvejis registruojamas nustatytos formos Asmenų neblaivumo (girtumo) tikrinimo registre (2 priedas) (13 p.); jei asmuo atsisako tikrintis arba pasirašytinai susipažinti su tikrinimo rezultatais, atsakingas asmuo privalo pasikviesti du asmenis (liudininkus), jų akivaizdoje asmeniui pasiūlyti atlikti tikrinimą, paaiškinti jam atsisakymo tikrintis ar atlikti medicininę apžiūrą teisines pasekmes ir, jam atsisakius, tai pažymėti registre, kuriame pasirašo atsakingas asmuo ir liudininkai (14 p.); atsakingi asmenys privalo tikrinti asmenų neblaivumą (girtumą) patalpoje, kurioje nebūtų pašalinių asmenų. kai nėra galimybės tikrinimą atlikti tokioje patalpoje (lauko pratybų, karinių mokymų, patruliavimo metu ir kt.) asmenų neblaivumą (girtumą) galima tikrinti bet kurioje asmenų buvimo vietoje (patalpoje) (17 p.).

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atliekant pareiškėjų tikrinimą dėl įtariamo neblaivumo (girtumo), Aprašu nustatytos tvarkos nebuvo tinkamai laikomasi: pareiškėjai nebuvo supažindinti su jų teisėmis, numatytomis Aprašo 11 p. – šios aplinkybės iš esmės neneigė ir atsakovės.Liudytojai patvirtino, kad Čakčarane nėra galimybės atlikti medicininę apžiūrą ar nusiųsti karį ją atlikti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, tikrinimai nebuvo registruojami Aprašo 2 priede numatytos formos ir turinio Asmenų neblaivumo (girtumo) tikrinimo registre – tikrinimo rezultatai fiksuoti Medicinos apžiūros alkoholio ir svaiginančių medžiagų vartojimo faktui ir girtumo ar apsvaigimo laipsniui nustatyti protokoluose. Tačiau minėti pareiškėjų tikrinimo dėl neblaivumo (girtumo) nustatytos tvarkos pažeidimai iš esmės negalėjo įtakoti jų rezultatų, t. y. specialiosios techninės priemonės rodmenų: tikrinimai atlikti „Drager“ firmos alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore matuokliu „Alcotest 7410“, kurio metrologinė patikra galiojo nuo 2010 04 19 iki 2010 10 19 (t. 2, b. l. 27). Duomenų, jog tikrinimams atlikti buvo naudojamas kitas matuoklis, kurio metrologinė patikra nebuvo atlikta, nėra. Pareiškėjų teiginius, kad alkotesteriai galimai buvo nefunkcionalūs, paneigia liudytojų tiek teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, tiek paaiškinimai tarnybinio patikrinimo metu. (adm. byla Nr. A 662 -2565-2011).

Pareiškėjų teiginiai, kad nebuvo nurodyta išsiskalauti burną, nepagrįsti. Iš byloje pateiktų paaiškinimų, teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, matyti, kad pareiškėjai tikrinimo metu galėjo gerti vandenį, prašė jo atnešti ir gaudavo. Darytina išvada, kad pareiškėjai turėjo galimybę prieš tikrinimą išsiskalauti burną vandeniu ar atsigerti vandens. Taip pat pažymėtina, kad, teisminio nagrinėjimo metu liudytojas parodė, kad reikalavimo dėl burnos išsiskalavimo nesilaikymas šiuo atveju, kai pareiškėjai teigė ,kad prieš penkiolika minučių nieko negėrė, nevalgė, nerūkė, neturėjo įtakoti patikrinimo rezultatų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1p. p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjų E. D., S. Š. skundo netenkinti kaip nepagrįsto.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis