Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Povilanskui, asmens, kuriam byla nutraukta, K. R. P. P. gynėjui advokatui Stasiui Lileikiui, nukentėjusiajam A. T., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. T. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje K. R. P. P. kaltintas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 228 str. 2 d., padarymu, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. P. P. pagal LR BK 228 str. 2 d. kaltintas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ architektu ir turėdamas teisę veikti šios įmonės vardu bei būdamas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detalaus plano projekto vadovu, nuo 2002 m. rudens, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2004 m. lapkričio 8 d. piktnaudžiavo tarnyba, siekdamas turtinės naudos, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje su (duomenys neskelbtini) A. S. Z. pagal sudarytą išankstinį nusikalstamą susitarimą, t. y. žinodamas, jog (duomenys neskelbtini) A. S. Z., piktnaudžiaudamas tarnyba, siekia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė neatlygintinai perduotų (duomenys neskelbtini) nuosavybėn teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) suformuotus žemės sklypus, ir turi tikslą gauti (duomenys neskelbtini) turtinės naudos, tačiau suvokdamas, jog esant minėtos teritorijos detaliajame plane, patvirtintame 2002-08-02 (duomenys neskelbtini) tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), numatytai rekreacinei-komercinei teritorijos paskirčiai, to padaryti nepavyks, 2002 m. rudenį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), A. S. Z. nurodžius K. R. P. P. suklastoti tikrą dokumentą - teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, patvirtintą 2002-08-02 (duomenys neskelbtini) tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), nubraižant naują minėtos teritorijos detalųjį planą, kuriame būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog dalis detaliajame plane nurodytos teritorijos yra ne mišrios - rekreacinės-komercinės, o rekreacinės paskirties, tokiu būdu K. R. P. P. 2002 m. rudenį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, savo darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas tarnyba, pažeisdamas 1995-12-12 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2000-10-12 įstatymo Nr. VIII-2041 redakcija, toliau - Įstatymas) 20 straipsnio 1 dalyje numatytą nuostatą, kurioje teigiama „Detaliųjų planų rengimo, derinimo, tvirtinimo tvarką nustato Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintos detaliųjų planų taisyklės“ ir Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-15 įsakymu Nr. 159 „Dėl detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo“ (įsigaliojo 1997 m. sausio 1 d. ir galiojo iki 2004 m. gegužės 14 d.), patvirtintose Detaliųjų planų taisyklių (toliau - Taisyklės) 26 punkte numatytą nuostatą, kurioje teigiama „Savivaldos vykdomųjų institucijų arba jų ūkio subjektų organizuojamo detaliojo planavimo procesas prasideda savivaldybės valdybai (merui) priėmus atitinkamą sprendimą dėl detaliojo plano rengimo. Detaliojo planavimo procesas organizuojamas, vadovaujantis nusistatyta darbų vidaus tvarka“, pažeisdamas Taisyklių 51 punkto nuostatą, kurioje nurodyta: „Detalieji planai keičiami arba papildomi planavimo organizatoriaus arba planavimu suinteresuoto asmens iniciatyva. Dokumento pakeitimai ir papildymai turi būti suderinti, viešai apsvarstyti ir patvirtinti“ ir Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta: „Prieš teikiant tvirtinti detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo duomenų registre, viešai apsvarstyti, patikrinti teritorijų planavimo priežiūros institucijos“, nurodė detalaus plano teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) architektei J. P. P. suklastoti aukščiau minėtą tikrą dokumentą, nubraižant naują minėtos teritorijos detalųjį planą, kuriame nurodyta, jog dalis teritorijos, kuri tikrajame detaliajame plane buvo patvirtinta kaip komercinės-rekreacinės paskirties, yra rekreacinės paskirties, plane pažymint, kad suklastotas planas yra patvirtintas 2002-08-02 (duomenys neskelbtini) tarybos sprendimu Nr. 74, patvirtinant šį planą architektės J. P. P. parašu ir savo, kaip projekto vadovo, parašu, perdavė šį suklastotą planą A. S. Z.. Pastarajam pateikus šį suklastotą planą kaip tikrą (duomenys neskelbtini) darbuotojams vykdymui, o (duomenys neskelbtini) tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) 2003-06-23 šį suklastotą planą perdavus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuri 2004-11-08 nutarimu Nr. 1392 perdavė minėtoje teritorijoje suformuotus sklypus (žemės sklypų unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), bendros 2456369 Lt vertės, (duomenys neskelbtini) nuosavybėn rekreaciniams objektams statyti ir eksploatuoti, tokiu būdu (duomenys neskelbtini) netesėtai gavo 2456369 Lt turtinės naudos. Dėl tokių K. R. P. P. veiksmų didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė valstybė, kadangi suklastoto teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), detalaus plano pagrindu Vyriausybei priėmus sprendimą perduoti neatlygintinai (duomenys neskelbtini) nuosavybėn minėtoje valstybinės žemės teritorijoje suformuotus žemės sklypus, valstybė patyrė 2456369 Lt turtinę žalą, buvo diskredituotas valstybės tarnautojui prilyginto asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“ architekto vardas, iškraipytos valstybinės institucijos - (duomenys neskelbtini) funkcijos ir veiklos principai, pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai. Didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė A. T., nes Vyriausybei perdavus savivaldybės nuosavybėn minėtoje teritorijoje suformuotus žemės sklypus, A. T. neteko galimybės natūra atkurti nuosavybės teisę į jo giminaičiams iki nacionalizacijos minėtoje teritorijoje priklausiusią žemę, be to, dėl apribotos galimybės susigrąžinti žemę natūra jis patyrė didelės - 2 milijonų litų turtinės žalos.

Prienų rajono apylinkės teismo 2013-03-13 nutartimi baudžiamoji byla, kurioje K. R. P. P. kaltintas nusikaltimo, numatyto LR BK 228 str. 2 d., padarymu, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Ta pačia nutartimi teismas paliko nukentėjusiojo A. T. civilinį ieškinį nenagrinėtą.

Teismas nustatė, kad K. R. P. P. buvo kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu. Kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo metu – 2004 m. lapkričio 8 d. galiojusi LR BK 95 str. redakcija numatė, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję aštuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas. Kadangi K. R. P. P. per visą laiką nuo 2004-11-08 nebuvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos, dėl ko senaties termino eiga nebuvo sustojusi, teismas konstatavo, jog yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, ir baudžiamąją bylą K. R. P. P. atžvilgiu nutraukė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 3 str. 1 d. 2 p.).

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. T. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2013-03-13 nutartį ir pratęsti senaties terminą dėl teismo kaltės pravilkintam terminui, t. y. 6 mėnesiams. Nukentėjusiojo nuomone, senaties terminas suėjo dėl apylinkės teismo kaltės. Apylinkės teismas, pažeisdamas LR BPK 240 str. reikalavimus, laiku neperdavė bylos nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas nepatikrino K. R. P. P. pernelyg ilgai besitęsiančio nedarbingumo, kuris taip pat turi būti vertinamas kaip slėpimasis nuo teismo (LR BK 95 str. 1 d. 2 p.). A. T. įsitikinimu, nutraukęs baudžiamąjį procesą kaltinamojo A. S. Z. atžvilgiu, šiam mirus, teismas 2012-09-03 nutartimi nepagrįstai nuo civilinės atsakomybės atleido civilinį atsakovą (duomenys neskelbtini), kadangi tai suteikė pagrindą K. R. P. P. teikti skundą, dėl ko bylos vilkinimas užsitiesė iki 2013-03-13.

Atsiliepime į apeliacinį skundą civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė Rasa Gradauskienė prašo nukentėjusiojo A. T. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismo kaltės dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo nėra. Bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios nepriklausančių aplinkybių (kaltinamojo A. S. Z. mirties ir kt.). Per visą laiką nuo 2004-11-08 K. R. P. P. nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo nesislėpė, naujos nusikalstamos veikos nepadarė, todėl senaties termino eiga nebuvo sustojusi. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis būtų nepagrįstai turėjęs nedarbingumą. Atsiliepime nurodoma, jog nutraukiant baudžiamąjį procesą kaltinamojo A. S. Z. atžvilgiu, (duomenys neskelbtini) buvo teisėtai atleista nuo tolesnio dalyvavimo teismo procese, kadangi į bylą civiline atsakove ji buvo įtraukta tik kaip už kaltinamojo A. S. Z. veiką materialiai atsakingas asmuo.

Atsiliepime į apeliacinį skundą K. R. P. P. atstovas advokatas Stasys Lileikis prašo nukentėjusiojo A. T. skundą atmesti. Nurodo, jog LR BK 95 str. nėra numatyta galimybė pratęsti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą, todėl apelianto prašymas akivaizdžiai prieštarauja įstatymui. Skunde visiškai nepagrįstai K. R. P. P. sirgimas prilyginamas pasislėpimui nuo teismo. Byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina K. R. P. P. sirgimo faktą. Atsiliepime kartu pažymima, jog kaltinime nurodytų veikų padarymo metu galiojusi LR BK 95 str. redakcija nenumatė ieškinio senaties termino sustojimo dėl kaltinamojo ligos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis A. T. prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokuroras Mindaugas Povilanskas prašė nukentėjusiojo skundą atmesti.

Asmens, kuriam byla nutraukta, K. R. P. P. gynėjas advokatas Stasys Lileikis prašė nukentėjusiojo skundą atmesti.

Nukentėjusiojo A. T. apeliacinis skundas atmetamas.

LR BPK 3 str. numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta LR BPK 3 str. 1 d. 2 p., yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas.

Su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatimi susijusius klausimus reglamentuoja LR BK 95 str. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis LR BK 95 straipsnio prasme – tai tokia teisinė situacija, kai suėjus baudžiamajame įstatyme nustatytam terminui ir esant kitoms baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (LR BK 95 str. 2 d.), jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. LR BK 95 str. 1 d. nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: a) suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos (LR BK 95 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.).

Sprendžiant, ar baudžiamosios atsakomybės senaties terminas yra suėjęs, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog pagal LR BK 3 str. 1 d. veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. LR BK 3 str. 3 d. numato bendrą taisyklę, jog baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Šioje byloje K. R. P. P. kaltintas LR BK 228 str. 2 d. numatyto nusikaltimo, kuris buvo baigtas 2004-11-08, padarymu. Vadovaujantis LR BK 11 str. 4 d., nusikaltimas, kurio padarymu kaltintas K. R. P. P., priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, kadangi veikos padarymo metu už jį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršijo šešerių metų (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., redakcija). 2004-11-08 galiojusi LR BK 95 str. redakcija (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija) numatė, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję aštuoneri metai, kai buvo padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas (LR BK 95 str. 1 d. 1 p. c pp.). Įvertinus tai, kad apysunkis nusikaltimas, kurio padarymu kaltintas K. R. P. P., kaltinimo duomenimis buvo baigtas 2004-11-08, akivaizdu, jog skundžiamos 2013-03-13 nutarties priėmimo metu aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas jau buvo suėjęs. Skunde apeliantas nepagrįstai prašo pratęsti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą šešiems mėnesiams, kadangi tokia galimybė LR BK 95 str. nėra numatyta.

2004-11-08 galiojusi LR BK 95 str. 3 d. redakcija numatė, jog jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja, o LR BK 95 str. 4 d. redakcija numatė, jog jeigu asmuo iki LR BK 95 str. nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Jokių kitų senaties termino eigos sustojimo ar nutrūkimo sąlygų 2004-11-08 galiojusi LR BK 95 str. redakcija nenumatė. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog K. R. P. P. per visą laiką nuo 2004-11-08 nebuvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir naujos nusikalstamos veikos nepadarė, todėl senaties termino eiga jam nebuvo sustojusi ar nutrūkusi.

Skundo argumentai, jog senaties terminas suėjo dėl apylinkės teismo kaltės, yra nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, jog baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje tik nežymiai pažeidus LR BPK 240 str. nustatytus terminus. Tačiau tai sąlygojo ne tyčiniai teismo veiksmai, bet objektyvios priežastys: didelė baudžiamosios bylos apimtis bei didelis teisėjos, kuriai buvo paskirta byla, darbo krūvis (t. 7, b. l. 18). Iš bylos medžiagos matyti, jog perdavusi bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, teisėja stengėsi kuo greičiau išnagrinėti bylą, teisiamojo posėdžio pertraukos nebuvo didelės, teismas su proceso dalyviais iš anksto suderindavo ir rezervuodavo bylos nagrinėjimo po pertraukų datas, siekdamas užtikrinti kuo greitesnį bylos išnagrinėjimą. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog po bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, nuo 2011-11-24 teisiamajame posėdyje byla nagrinėta net dvidešimt tris kartus, tačiau jos išnagrinėti nepavyko dėl objektyvių priežasčių: dėl K. R. P. P. ligos, kito kaltinamojo A. S. Z. ligos, o vėliau – jo mirties, byloje dalyvaujančių asmenų užimtumo, būtinumo išreikalauti papildomus įrodymus, skundų dėl byloje priimtų nutarčių nagrinėjimo apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme ir kt.

Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentu, jog K. R. P. P. pernelyg ilgai besitęsiantis nedarbingumas turėjo būti vertinamas kaip slėpimasis nuo teismo (LR BK 95 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija pažymi, jog pasislėpimu LR BK 95 str. 1 d. 2 p. prasme yra laikomi tokie tyčiniai veiksmai, kai asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat kai toks asmuo pažeidžia jam paskirtos kardomosios priemonės reikalavimus, šaukiamas neatvyksta į ikiteisminio tyrimo institucijas ar teismą, keičia savo gyvenamąją ar darbo vietą, išvaizdą, gyvena, turėdamas svetimus ar suklastotus dokumentus ir pan. Bet kurio vieno iš anksčiau nurodytų veiksmų padarymas gali būti vertinamas kaip kaltinamojo pasislėpimas nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. R. P. P. jokių minėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip pasislėpimas nuo teismo, neatliko. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, jog jis nuo teismo nesislėpė, šaukiamas į teismo posėdžius atvykdavo. Nors K. R. P. P. neatvyko į dalį teismo posėdžių, tačiau jo negalėjimą dalyvauti bylos nagrinėjime dėl objektyvių priežasčių – ligos pagrindžia teismui pateikti pranešimai apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą bei gydymo įstaigų atsakymai į teismo paklausimus. Jokių duomenų apie tai, kad K. R. P. P. būtų nepagrįstai turėjęs nedarbingumą ar simuliavęs ligą, byloje nėra.

Skunde be pagrindo teigiama, jog Prienų rajono apylinkės teismas 2012-09-03 nutartimi nepagrįstai nuo civilinės atsakomybės atleido civilinį atsakovą (duomenys neskelbtini), kadangi tai suteikė pagrindą K. R. P. P. teikti skundą ir vilkinti bylą. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisėtų teismo procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip bylos vilkinimas ar prielaidų bylai vilkinti sudarymas. Iš bylos medžiagos matyti, jog (duomenys neskelbtini) civiline atsakove į bylą buvo įtraukta kaip už kaltinamojo A. S. Z. veiką materialiai atsakingas asmuo. Todėl nutraukiant baudžiamąjį procesą A. S. Z. atžvilgiu, civilinė atsakovė (duomenys neskelbtini) buvo atleista nuo tolesnio dalyvavimo šiame procese. Tai, nagrinėdamas K. R. P. P. skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012-11-23 nutarties, kuria atsisakytas priimti K. R. P. P. apeliacinis skundas dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012-09-03 nutarties, pažymėjo ir Kauno apygardos teismas 2012-12-28 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-2238-383/2012.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Prienų rajono apylinkės teismo 2013-03-13 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.