Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2018-08-02 · Civilinė byla Nr. e2-8446-434/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-02
Bylos Nr.
e2-8446-434/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nida Solovjovienė
Ieškovas
R. M.
Atsakovas
I. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-8446-434/2018Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00574-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 2 d.Biržai

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Nida Solovjovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl iškeldinimo pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei I. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašo iškeldinti atsakovę iš jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, panaikinti ieškovui priklausančiame gyvenamajame name savo gyvenamąją vietą deklaravusios atsakovės deklaravimo duomenis ir priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodo, kad atsakovė buvo jo sugyventinė, su ja turi sūnų R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) . Sūnaus gyvenamoji vieta Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-284-847/2018) buvo nustatyta su ieškovu. Ši nutartis įsiteisėjo 2018-06-21. Su atsakove dėl jos žalingo įpročio-alkoholio vartojimo, jie kaip faktinė šeima kartu gyventi nebegali, jis nesutinka, kad ji gyventų jo namuose, o ji nesutinka iš jo namo išsikelti. Gyvenamasis namas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, nes jį paveldėjo po ieškovo mamos mirties 2017-09-06 m. 2017-12-06 įspėjimu atsakovę įspėjo, kad po trijų mėnesių nuo įspėjimo gavimo dienos ji išsikraustytų iš gyvenamojo namo. Tačiau atsakovė į šį jo pranešimą nekreipia dėmesio ir iš gyvenamojo namo neišsikelia. Įspėjimas jai buvo įteiktas 2017-12-14 d., todėl trijų mėnesių terminas baigėsi 2018-03-14 d., tačiau atsakovė iki šios dienos neatlygintinai gyvena name, kur nuo 2015-06-02 yra ir atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta ir be teismo sprendimo seniūnijos darbuotojai jam kreipusis atsisako keisti atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, jų faktinė šeima yra iširusi ir jų bendras gyvenimas ateityje jau nėra galimas, todėl negalėdamas jos kitokiu būdu priversti išsikraustyti, kreipėsi į teismą dėl savo pažeistos teisės gynybos.

Iš atsakovės be pateisinamos priežasties įstatymo nustatyta tvarka bei per terminą ir per protingą terminą jam pasibaigus nebuvo gauta atsiliepimo į ieškovo ieškinį, nors atsakovei (jai asmeniškai) procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, todėl priimamas sprendimas už akių, nes yra ieškovės prašymas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 str. 4 d.).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pateikti duomenys rodo, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklauso ieškovui R. M.. Iš byloje pateiktos Biržų rajono savivaldybės administracijos Papilio seniūnijos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad 2015-07-31 ieškovas gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) , šiuo adresu deklaruota gyvenamoji vieta ir jo vaiko R. M., gim. (duomenys neskelbtini) . Ieškinio pareiškime išdėstytais ieškovo teiginiais ir iš LITEKO sistemos nustatyta, kad atsakovė su ieškovu turi sūnų R. M., gim. (duomenys neskelbtini) , kurio gyvenamoji vieta 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-284-847/2018) buvo nustatyta su ieškovu. Iš 2017-12-06 įspėjimo apie panaudos sutarties nutraukimą matyti, kad ieškovas atsakovę įspėjo, kad po trijų mėnesių nuo įspėjimo gavimo dienos ji išsikraustytų iš ieškovui priklausančio gyvenamojo namo. Iš 2018-07-04 d. notarės liudijimo matyti, kad įspėjimas atsakovei įteiktas 2017-12-14 d. Tačiau suėjus įspėjime nurodytam terminui 2018-03-14 d., atsakovė iš ieškovui priklausančio namo neišsikraustė.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovei suteikė galimybę savo name gyventi neatlygintinai, tarp jų nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl namo naudojimosi sąlygų ir termino, todėl konstatuotina, kad tarp jų buvo sudaryta neterminuota namo, nuosavybės teise priklausančio ieškovui, panaudos sutartis (LR CK 6.629 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.642 str. 1 d. numato, kad kiekviena daikto neatlygintino naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Norėdama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį, šalis privalo išreikšti savo valią, apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį. Toks pranešimas yra būtina vienašališko sutarties nutraukimo sąlyga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neterminuotos panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą; įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta pagal CK 6.642 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-13/2008).

Pagal byloje esančius įrodymus, įspėjimas atsakovei dėl namo atlaisvinimo įteiktas 2017-12-14, taigi panaudos sutartis baigėsi 2018-03-14. Konstatuotina, kad suėjus Lietuvos Respublikos CK 6.642 str. 1 d. nustatytam trijų mėnesių apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui po įspėjimo panaudos gavėjui apie numatomą sutarties nutraukimą, panaudos sutartis pasibaigia. Dėl to nuo nurodytos datos šalys tapo nebesaistomos tarpusavio prievolinių teisinių santykių, t.y. atsakovė neteko ginčo gyvenamosios patalpos naudojimosi teisių ir byloje nenustatyta jokio kito teisinio pagrindo jai naudotis ginčo patalpomis. Dėl to namo savininkas įgijo teisę reikalauti atsakovės iškeldinimo iš namo CK 4.98 str., pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, pagrindu.

Atsakovės pastangų susitarti su ieškovu dėl galimo tolimesnio gyvenimo jam nuosavybės teise priklausančiame name byloje nenustatyta. Jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad iškeldinimu būtų pažeistos be savininko leidimo jo name gyvenančios pilnametės atsakovės teisės ir teisėti interesai, nėra. Priežasčių, trukdančių patenkinti ieškovo reikalavimą dėl atsakovės iškeldinimo iš gyvenamojo namo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nėra, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas (CK 6.610 str., 6.611 str.).

Nors ieškovas prašo panaikinti ieškovui priklausančiame gyvenamajame name savo gyvenamąją vietą deklaravusios atsakovės deklaravimo duomenis, tačiau šis reikalavimas paliekamas nenagrinėtu, kadangi įstatymas numato tokio registro įrašo panaikinimą ne civiline, bet administracine tvarka. Todėl įsiteisėjus teismo sprendimui už akių, kuriuo nusprendžiama iškeldinti atsakovę, seniūnija deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtinantį įrašą viešame registre privalės panaikinti ir be atskiro teismo sprendimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017-11-10 d. sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-17-T-2803-21339 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba, 50 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Todėl, patenkinus ieškinį pilnai dalyje dėl atsakovės iškeldinimo (reikalavimas dėl deklaravimo duomenų panaikinimo žyminiu mokesčiu nebuvo apmokėtas), ieškovui iš atsakovės priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos – 38,00 Eur žyminis mokestis, be to 37 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1-2 dalimis, 5-7 dalimis, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies.

Iškeldinti atsakovę I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , su visa manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Reikalavimą panaikinti ieškovui priklausančiame gyvenamajame name savo gyvenamąją vietą deklaravusios atsakovės deklaravimo duomenis, palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 38,00 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 37 Eur (trisdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, 3,58 Eur (tris eurus 58 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 3 d. ir 287 str. 1-4 d. reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.

Teisėja Nida Solovjovienė