- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-20
- Bylos Nr.
- ATP-658-282/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00278-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nutarimo, kuriuo administracinė byla prieš S. V. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. V. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį kaltinant tuo, kad jis, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad su darbuotoju R. K. ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta VSDFV Kelmės teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto, 99 straipsnio nuostatas, t. y. 2012 m. gruodžio mėnesį apie dvi savaites (tiksli data nenustatyta), leido statybininko-santechniko pareigose dirbti R. K. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame S. V. B.; be to, 2013 m. nuo vasario mėn. pabaigos iki balandžio mėn. pradžios leido R. K. dirbti pagalbinio darbininko pareigose, vykdant autotransporto priemonės „Scania“, priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, iškrovimo darbus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu VDI Šiaulių skyrius prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti R. K. nelegalų darbą bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. V. B. skirti baudą. Nurodo, kad remiantis pirminiais paaiškinimais buvo nustatyta, kad tarp darbdavio – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. V. B. ir darbuotojo – R. K. buvo darbo sutarties požymiai, nes buvo sutarta dėl darbo vietos, darbo pobūdžio, darbo užmokesčio, R. K. pakluso nustatytai darbo tvarkai, buvo aprūpintas darbo priemonėmis, tačiau tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, apie įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV Kelmės teritoriniam skyriui, todėl buvo pažeisti DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 99 straipsnio reikalavimai. Tvirtina, kad apylinkės teismas nesivadovavo Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011-07-28 nutartimi Nr. N-575-1271-2011, kurioje pasisakyta, kad pirminiai paaiškinimai labiausiai atspindi objektyvią realybę, todėl teismas vadovaujasi jais, o ne vėliau teisme duotais parodymais. Nurodo, kad E. V. teisme pakeitė savo pirminius parodymus, jog jis pats asmeniškai paprašė R. K. važiuoti kelias dienas kartu vežti durpes bei valyti priekabą bei jam už darbą asmeniškai sumokėjo 120 Lt, nors 2013-05-02 paaiškinime E. V. nurodė, jog kelias dienas prie durpių iškrovimo dirbo ir R. K., bet negalėjo nurodyti, kas automobiliu, priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, liepė kartu važiuoti su R. K. ir pastarajam dirbti prie priekabos išvalymo darbų bei kas jam už darbą mokėjo pinigus. Nesutinka su teismo išvada, kad R. K. nuo 2012 m. gruodžio mėnesio iki balandžio mėnesio pabaigos, nedirbdamas ir negaudamas atlyginimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, niekur nesikreipė išsiaiškinti dėl savo darbo santykių, ar kad R. K. parodymuose yra prieštaravimų, nes R. K. savo paaiškinimuose nurodė, jog 2012 m. gruodžio mėnesį, apie dvi savaites, statybos darbus atliko gyvenamame name, priklausančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. V. B. adresu: (duomenys neskelbtini), ir nuo 2013 m. vasario mėnesio pabaigos iki balandžio mėnesio pradžios automobiliu „Scania“, priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. V. B., pastarojo nurodymu dirbo prie minėtos transporto priemonės, valydamas priekabą po kiekvieno durpių pervežimo, už tai gavo 120 Lt darbo užmokestį, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. V. B. perdavė E. V., kad pastarasis įteiktų R. K.. Mano, kad E. V., pakeisdamas savo pirminius parodymus, ir teigdamas nežinojęs, kas mokėjo darbo užmokestį R. K., davė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. V. B. palankius parodymus, be to, E. V., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, negalėjo duoti savo asmeninių lėšų R. K., o tai padarė įmonės direktoriaus S. V. B.. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad liudytojai E. V., A. L. ir B. K. nėra suinteresuoti duoti neteisingus parodymus, kadangi pastarieji šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. V. B. yra jų darbdavys. Taip pat nurodo, kad teismas nustatęs, jog R. K. trumpą laiką atliko statybos darbus S. V. B. priklausančiame gyvenamame name, kad S. V. B. sumokėjo atlygį R. K. už atliktus statybos darbus, tačiau teismas neteisingai kvalifikavo, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. V. B. ir darbuotojo R. K. susiklostė ne darbo, bet civiliniai teisiniai santykiai, kadangi remiantis pirminiais darbuotojų R. K. ir E. V. paaiškinimais, R. K. dirbo statybininku, gavo nurodymus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. V. B., pakluso nustatytai darbų atlikimo tvarkai, t. y. dirbo darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val. (įmonės veiklos darbo valandos) po 8 val. per dieną, pagal susitarimą gaudavo sutartą atlygį, taip pat buvo aprūpintas darbo priemonėmis, o šios aplinkybės būdingos darbo teisiniams santykiams, todėl mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. V. B., prieš leisdamas dirbti statybininko pareigose R. K., privalėjo su juo sudaryti darbo sutartį ir nustatyta tvarka pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Teigia, kad S. V. B. argumentai, jog jis nepadarė pažeidimo, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir vertinami kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pažymėtina, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Taip pat pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad byloje kilusios abejonės būtų pašalintos, o byla būtų išspręsta teisingai.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 iki 10000 litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. DK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose.
Siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnį, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. K. 2012 m. gruodžio mėnesį dvi savaites dirbo pas S. V. B., kaip pas fizinį asmenį, namuose, ir už darbą su juo buvo atsiskaityta, ir dėl to konstatavo, kad R. K. darbas nebuvo susijęs su darbu UAB „(duomenys neskelbtini)“, o S. V. B. pareikštas kaltinimas kaip bendrovėje nelegaliai įdarbinusiam direktoriui. Byloje nustatyta, kad liudytojas R. K. gruodžio mėnesį dirbo pas S. V. B. namuose, už darbą gavo atlygį, to nepaneigė ir pats S. V. B.. Taigi, tarp R. K. ir S. V. B. buvo susiklostę darbiniai santykiai, todėl teismas, nustatęs darbo požymius, turėjo išsiaiškinti, ar S. V. B., kaip fizinio asmens, veikoje nėra ATPK 41³ straipsnyje numatyto nelegalaus darbo požymių, nes pagal DK 16 straipsnio 2 dalį darbdaviu gali būti ir fizinis asmuo.
Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną S. V. B. atžvilgiu nutraukė dėl to, kad nuo 2013 m. vasario mėnesio pabaigos iki 2013 m. balandžio mėnesio pradžios R. K. vežėsi dirbti liudytojas E. V. ir pastarasis R. K. už darbą sumokėjo 120 Lt. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, koks buvo E. V. vaidmuo pervežant durpes, t. y. ar jis vežė durpes kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, ar kaip ūkininko S. V. B. samdytas darbuotojas, ar pats samdė R. K.. Tik išsiaiškinus šias aplinkybes bus galima spręsti, kas samdė R. K. – E. V., ūkininkas S. V. B. ar S. V. B. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius.
Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, t. y. tai, kad teismas skundžiamą nutarimą priėmė neištyręs visų bylai reikšmingų aplinkybių, kurios turi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas, o administracinė byla grąžinama iš naujo nagrinėti skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį ir grąžinti S. V. B. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.