Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

civilinio ieškovo K. V. individualios įmonės atstovams – įmonės savininkui K. V., advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), teistas 2015-07-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 str. 1 d., 186 str. 1 d., 182 str. 1 d. (trys veikos) laisvės apribojimo bausme vieneriems metams, šiuo metu atliekantis laisvės apribojimo bausmę, kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K., 2015 m. rugpjūčio 20 d. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., K. V. priklausančioje individualioje įmonėje, siekdamas apgaule išvengti turtinės prievolės, prisistatydamas UAB (duomenys neskelbtini) pirkimų vadovu, susitarė su K. V. individualia įmone dėl motorinio pjūklo „STHIL MS 362“ 749 Eur vertės ir motorinio pjūklo „STHIL MS 362 C-M“ 779 Eur vertės, pirkimo, siekdamas patvirtinti prisiimtus įsipareigojimus, tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įgytu UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, 2015-08-20 jį įkėlė į K. V. individualios įmonės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą KVI Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasirašė kaip UAB (duomenys neskelbtini) pirkimų vadovas, įrašydamas žodį „pirkimų vadovas“, įrašydamas savo vardą pavardę „D. K.“ bei pasirašydamas savo parašu, suprasdamas, kad jis nėra UAB (duomenys neskelbtini) pirkimų vadovas ar darbuotojas, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą 2015-08-20 K. V. individualios įmonės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą KVI Nr. (duomenys neskelbtini) , šį suklastotą tikrą dokumentą grąžindamas K. V. IĮ, jį panaudojo ir apgaule išvengė turtinės prievolės – atsiskaitymo už įgytas prekes, padarydamas K. V. individualiai įmonei 1528 Eur žalą.

Kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su buvusiu UAB (duomenys neskelbtini) vadovu buvo sutaręs, kad pirks visas šios bendrovės akcijas. Kadangi dėl tam tikrų finansinių problemų negalėjo teisiškai įforminti UAB (duomenys neskelbtini) akcijų įgijimo, todėl buvo sutaręs, kad laikinai šios bendrovės akcijų įgijėju pabūtų pažįstamas K. G.. Prieš tai buvęs UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas visus įmonės buhalterinius dokumentus, spaudą, prisijungimus prie banko sąskaitų perdavė jam (D. K.). 2015-09-09 jis sudarė UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo – pardavimo sutartį su K. G. ir tapo teisėtu šios bendrovės savininku ir vadovu. Dar kol nebuvo teisėtu UAB (duomenys neskelbtini) savininku ir vadovu, nors ir turėjo pas save visą šios bendrovės dokumentaciją bei spaudą, turėjo užsakymą dviems motoriniams pjūklams, todėl susitarė su K. V. individualia įmone (toliau – IĮ) dėl motorinių pjūklų pirkimo. 2015-08-20 atvykęs į K. V. IĮ, esančią (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) m., prisistatė UAB (duomenys neskelbtini) pirkimų vadovu, nors tuo metu tokių pareigų neužėmė. Su įmonės vadovu sutarė motorinių pjūklų kainą, jam išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje jis pasirašė kaip UAB (duomenys neskelbtini) pirkimų vadovas D. K. ir pasirašė savo parašu. Sutarė, kad mokėjimo pavedimą padarys savaitės laikotarpyje ir pasiėmęs motorinius pjūklus išvyko. PVM sąskaitą-faktūrą pridavė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriją. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) trūko pinigų, todėl laiku su K. V. IĮ neatsiskaitė. Įgytus pjūklus, vieną iš jų pardavė su antkainiu UAB (duomenys neskelbtini) , o kitą paliko įmonės darbuotojui. Gautus pinigus už parduotą pjūklą panaudojo atsiskaitymui už turėtas ankstesnes savo asmenines skolas. Nepripažįsta savo kaltės nes niekada nevengė turtinės prievolės atsiskaityti už prekes. Skolą už įgytus motorinius pjūklus UAB (duomenys neskelbtini) pripažįsta ir artimiausiu laiku žadą ją padengti.

Nors kaltinamasis D. K. savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, jo kaltė padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta:

Liudytojo K. V. parodymais. Jis parodė, kad jis kaip K. V. IĮ savininkas sulaukė UAB (duomenys neskelbtini) pirkimų vadovo skambučio apie tai, kad ši bendrovė ketino iš jo įmonės nusipirkti du motorinius pjūklus „STIHL“. 2015-08-20 apie 16.30 val. į K. V. IĮ parduotuvę atvyko UAB(duomenys neskelbtini) atstovas prisistatęs pirkimų vadovu D. K.. Jis sudarė patikimo pirkėjo įvaizdį, kalbėjo labai įtikinamai, turėjo bendrovės spaudą, teigė, kad bendrovei pjūklai skubiai reikalingi, nes atlieka miško kirtimo darbus (duomenys neskelbtini) r. Sutarė, kad apmokėjimą už motorinius pjūklus „STHIL MS 362“ 749 Eur vertės ir „STHIL MS 362 C-M“ 779 Eur vertės UAB (duomenys neskelbtini) atliks trijų dienų laikotarpyje. Išrašius PVM sąskaitą-faktūrą joje pasirašė D. K. kaip UAB (duomenys neskelbtini) pirkimų vadovas. Kuomet perdavė prekes ir pirkėjas išvyko, jis pasiskambino (duomenys neskelbtini) girininkui ir pasiteiravo dėl miško pjovimų(duomenys neskelbtini) girininkijoje. Girininkas nurodė, kad jokie miško pjovimai (duomenys neskelbtini) girininkijoje šiuo metu nevykdomi, todėl kilo įtarimas, kad jie galėjo būti apgauti. Tuomet dar pasiskambino „STIHL“ atstovui (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) V. K. ir pasiteiravo dėl UAB (duomenys neskelbtini), ar į juos nesikreipė. Jis patvirtino, kad iš jų minėta bendrovė analogišku būdu įsigijo pjūklus bei traktoriuką ir yra skolinga. UAB „(duomenys neskelbtini) sutartu laiku apmokėjimo neįvykdė. Tuomet suprato, kad buvo apgauti, todėl kreipėsi į policiją. Skambinant D. K. nurodytu telefonu jis atsiliepdavo, žadėdavo pervesti pinigus. Iki šiol D. K. pervedė tik 50 Eur.

Liudytojos L. V. parodymais. Ji parodė, kad prieš tai pasiskambinęs ir susitaręs dėl motorinių pjūklų įsigijimo į K. V. IĮ atvyko UAB (duomenys neskelbtini) pirkimų vadovu prisistatęs D. K.. Jis norėjo įsigyti du motorinius pjūklus, teigė, kad įmonė pjauna prie (duomenys neskelbtini) mišką ir jiems reikalingi pjūklai. Žadėjo atvežti remontuoti kitus pjūklus. Buvo sutarta, kad pagal PVM sąskaitą-faktūrą pjūklai bus parduoti, o apmokėjimą atliks trijų dienų laikotarpyje. PVM sąskaitoje-faktūroje D. K. pasirašė kaip UAB (duomenys neskelbtini) pirkimų vadovas. Vėliau kilo įtarimas, kad jie buvo apgauti, nes išsiaiškino, kad D. K. analogišku būdu pjovimo techniką yra paėmęs ir kitose „STIHL“ atstovybėse. Apie tokį apgaulės būdą informavo kitas Lietuvoje veikiančias „STIHL“ atstovybes ir D. K. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) kai analogišku būdu ketino paimti prekes.

PVM sąskaitos-faktūros serija KVI Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kurioje nurodyta, kad 2015-08-20 K. V. IĮ pardavė UAB (duomenys neskelbtini) du motorinius pjūklus: „STHIL MS 362“, kurio kaina 619,01 Eur (be PVM) ir „STHIL MS 362 C-M“, kurio kaina 643,80 Eur (be PVM). Su PVM abiejų pjūklų kaina 1528 Eur. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad sąskaitą išrašė vadybininkė L. V. ir tai patvirtinta jos parašu, o skiltyje „Prekes priėmė“ ranka padarytas įrašas „Pirkimų vadovas D. K.“ ir tai patvirtinta parašu bei UAB (duomenys neskelbtini) spaudu (t.1, b. l. 8).

Įtariamojo laikino sulaikymo protokolu¸ kuriame nurodyta, kad D. K. buvo sulaikytas 2015-10-08 13.50 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (šiuo adresu įsikūrusi „STIHL“ produkcija prekiaujanti G. M. firma) (t. 2, b. l. 3-4)

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad 2015-10-09 D. K. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) spaudą, Ukmergės rajono 2-me notarų biure sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad 2015-09-09 D. K. iš K. G. įgijo 100 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, tai yra visas šios bendrovės akcijas (t. 2, b. l. 34-40).

Apibendrinant teisminio nagrinėjimo metu ištirtas aplinkybes laikytina nustatytu, kad D. K. ketindamas įgyti du motorinius pjūklus su mokėjimo atidėjimu, kreipėsi į K. V. IĮ pristatydamas UAB (duomenys neskelbtini) pirkimų vadovų, kuo iš tikro nebuvo. Be to, jis K. V. pateikė neteisingą informaciją apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) atlieka miško pjovimo darbus (duomenys neskelbtini) girininkijoje, (duomenys neskelbtini) r., ir jiems motoriniai pjūklai reikalingi skubiai. Taip pat sutarė, kad už įgytus motorinius pjūklus UAB (duomenys neskelbtini) su K. V. IĮ atsiskaitys 3-7 dienų laikotarpyje, nors žinojo, kad iš tikro šiuo laikotarpiu neatsiskaitys. Dėl šių aplinkybių D. K. K. V. sudarė patikimo ir sąžiningo pirkėjo įvaizdį, ko pasėkoje K. V. sutiko parduoti UAB(duomenys neskelbtini) atstovaujamai D. K., du motorinius pjūklus su mokėjimo atidėjimu 3-7 dienoms. Išrašius PVM sąskaitą-faktūrą D. K. joje pasirašė kaip UAB (duomenys neskelbtini) pirkimų vadovas ir tai patvirtino savo parašu. Įgytus motorinius pjūklus D. K., kaip nurodė, vieną realizavo, o gautus pinigus panaudojo savo asmeniniams įsiskolinimams dengti, o kitą motorinį pjūklą perdavė miško darbuotojui.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir taip „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą, padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą ir pan. (Lietuvos A. T. 2010-11-15 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-481/2010).

Teismas vertindamas padarytą veiką, kuri yra susijusi su pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų pažeidimu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, o ne civilinius teisinius santykius, laiko tai, kad D. K. pateikė K. V. melagingą informaciją apie save, prekių panaudojimo paskirtį bei atsiskaitymą sutartu laiku. Akivaizdu, kad panaudota apgaulė buvo esminė K. V. apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje (K. V. nurodė, kad žinodamas vien tai, jog D. K. nėra teisėtas įmonės atstovas nebūtų sutikęs parduoti prekes su mokėjimo atidėjimu). D. K. sąmoningai sudarė situaciją, jog K. V., kaip pardavėjo pažeistų teisių gynimo būdas civilinėmis teisinėmis priemonėmis būtų apsunkintas, tai yra D. K. ėmė prekes iš anksto žinodamas, kad už jas laiku neatsiskaitys, kad turi asmeninių skolų, kurias dengs pardavęs įgytas prekes, be to analogišku būdu jis ėmė prekes ir iš kitų įmonių ir su jomis neatsiskaitydavo.

Nagrinėjamu atveju esminiu sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymiu, skiriančiu jį nuo civilinio delikto ir darančio turto užvaldymą neteisėtu, buvo apgaulės naudojimas prieš K. V. bei jo galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimas. Byloje nustatytos aplinkybės taip pat įrodo tai, kad D. K. į PVM sąskaitą-faktūrą įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo užimamas pareigas ir tai patvirtindamas savo parašu bei UAB (duomenys neskelbtini) spaudu, suklastojo tikrą dokumentą – PVM sąskaitą-faktūrą. Nors po šios veikos atlikimo D. K. ir tapo UAB (duomenys neskelbtini) teisėtu savininku, tačiau šios neteisingos informacijos pateikimas buvo vienu iš esminių veiksnių lėmusių nukentėjusios šalies apgaulę, todėl ši dokumento suklastojimo veika negali būti vertinama kaip mažareikšmė.

Remiantis aptartais įrodymais ir išdėstytais motyvais teismas laiko įrodyta, kad D. K., 2015 m. rugpjūčio 20 d. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., K. V. priklausančioje individualioje įmonėje, siekdamas apgaule išvengti turtinės prievolės, prisistatydamas UAB (duomenys neskelbtini) pirkimų vadovu, susitarė su K. V. individualia įmone dėl motorinio pjūklo „STHIL MS 362“ - 749 Eur vertės ir motorinio pjūklo „STHIL MS 362 C-M“ - 779 Eur vertės, pirkimo, siekdamas patvirtinti prisiimtus įsipareigojimus, tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įgytu UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, 2015-08-20 jį įkėlė į K. V. individualios įmonės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą KVI Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasirašė kaip UAB (duomenys neskelbtini) pirkimų vadovas, įrašydamas žodį „pirkimų vadovas“, įrašydamas savo vardą pavardę „D. K.“ bei pasirašydamas savo parašu, suprasdamas, kad jis nėra UAB (duomenys neskelbtini) pirkimų vadovas ar darbuotojas, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą 2015-08-20 K. V. individualios įmonės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą KVI Nr. (duomenys neskelbtini) , šį suklastotą tikrą dokumentą grąžindamas K. V. IĮ, jį panaudojo ir apgaule išvengė turtinės prievolės – atsiskaitymo už įgytas prekes, padarydamas K. V. individualiai įmonei 1528 Eur žalą, todėl tokia D. K. veika kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad D. K. nusikaltimus padarė jau būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumui neišnykus, tai yra būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d., 60 str. 13 p.).

Parenkant bausmės rūšį D. K. už jo padarytus nusikaltimus, atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau jau yra teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, bausmės atlikimo metu kaltinamas tyčinių nesunkių nusikaltimų, tame tarpe ir vieno analogiško nusikaltimo padarymu. Iš to darytina išvada, kad D. K. nepaisydamas jo atžvilgiu priimto teismo nuosprendžio tęsia analogiškų nusikalstamų veikų darymą, jis nerodo noro taisytis, todėl jam parinktina laisvės atėmimo bausmės rūšis.

Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad D. K. padarė baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus, susijusius su svetimos nuosavybės užvaldymu, D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Apgaule pasisavinto turto vertė nebuvo didelė, D. K. padarytą žalą pripažįsta ir žada ją artimiausiu metu atlyginti. D. K. kaip asmenybė charakterizuojamas daugiau neigiamai (yra dirbantis, tačiau teistas, sistemingai baustas administracine tvarka už gan šiurkščius analogiškus KET pažeidimus). Atsižvelgiant į šias aplinkybes D. K. parinktini bausmės dydžiai šiek tiek mažesni, tačiau artimi straipsnių sankcijose numatytiems parinktos bausmės vidurkiams.

D. K. abi nusikalstamas veikas padarė esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bausmės paskirtos už kiekvieną nusikaltimą atskirai subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.).

D. K. naujus nusikaltimus padarė 2015-07-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam skirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, todėl šiuo ir ankstesniu nuosprendžiu D. K. paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant (BK 64 str. 1, 3 d.).

D. K. ikiteisminio tyrimo metu laikotarpyje nuo 2015-10-08 13.50 val. iki 2015-10-09 17.50 val. val. buvo laikinai sulaikytas (t. 2, b. l. 1-4, 7-8), todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę (BK 66 str. 1 d.).

D. K. nors ir yra teistas, tačiau jis padarė nesunkius nusikaltimus, susijusius su nuosavybės užvaldymu, tai yra veikas, kurios nėra labai pavojingos visuomenei, D. K. padarytą žalą pripažįsta, mažą dalį žalos atlygino, o kitą žalą žada atlyginti artimiausiu metu, nukentėjusios šalies interesas šiame procese taip pat pasireiškia pagrinde patirtos žalos kompensavimu, todėl, teismo nuomone, bausmės tikslai dar gali būti pasiekti D. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir jam paskiriant įpareigojimus, kurie darytų teigiamą įtaką jo elgesiui bei būtų susiję su nukentėjusios šalies patirtos žalos kompensavimu (BK 75 str. 1 d.).

Byloje ieškinį dėl 1478 Eur turtinės žalos atlyginimo pareiškė K. V. IĮ (t. 2, b. l. 73-80). Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamasis suklastodamas tikrą dokumentą apgaule pasisavino K. V. IĮ priklausančius du motorinius pjūklus, kurių vertė 1528 Eur. D. K. pripažįsta, kad jis privalo pinigus už motorinius pjūklus grąžinti K. V. IĮ, tai yra sutinka atlyginti padarytą žalą. K. V. IĮ turtinę žalą patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, todėl jis ir yra atsakingas už padarytą žalą. Remiantis šiais motyvais pareikštas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad D. K. kaip žalos atlyginimą K. V. IĮ yra pervedęs 50 Eur, todėl byloje pareikštas ieškinys tenkintinas pareikštai 1478 Eur sumai.

K. V. IĮ taip pat prašo priteisti atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jo įmonė naudojosi UAB „Teisinių žinių centras“ paslaugomis už kurias sumokėjo 444,50 Eur bei advokato K. Paspirgėlio paslaugomis, už kurias sumokėjo 100 Eur. Šias sumas patvirtina byloje esantys dokumentai (t. 2, b. l. 77-78, 81). Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš to seka, kad galimas atstovavimo apmokėjimas tik už advokato, kaip įgalioto atstovo, paslaugas. Atsižvelgiant į tai, pagrįstomis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. pagrindu yra tik advokato K. Paspirgėlio suteiktos atstovavimo paslaugos. Byloje konstatavus, kad D. K. padarė nusikalstamas veikas ir dėl to K. V. IĮ patyrė išlaidų atstovo (advokato) paslaugoms apmokėti, todėl iš kaltinamojo priteistinos civilinio ieškovo - K. V. IĮ turėtos atstovavimo išlaidos advokato K. Paspirgėlio paslaugoms apmokėti, o prašymas priteisti už UAB „Teisinių žinių centras“ suteiktas atstovavimo paslaugas, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teismo posėdį (4,35 Eur), todėl šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos kaltinamojo valstybei (Lietuvos Respublikos BPK 103 str., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nuspren d ė:

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi 5 dalies 1 punktu D. K. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir jam paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2015-07-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo D. K. pagal BK 222 str. 1 d., 186 str. 1 d., 182 str. 1 d. (trys veikos) skirtos ir likusios neatliktos laisvės apribojimo bausmės vieneriems metams dalį (dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai), ir galutinę bausmę D. K. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į D. K. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-10-08 13.50 val. iki 2015-10-09 17.50 val. (dvi laikino sulaikymo paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi 2 dalies 5, 8 punktais D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu: tęsti darbą, o darbo netekus registruotis darbo biržoje; neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei skirti BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant D. K. per keturis mėnesius atlyginti K. V. individualiai įmonei padarytą ir šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus šias kardomąsias priemones panaikinti.

K. V. individualiai įmonei (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) ) 1478 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) turtinės žalos atlyginimo ir 100 Eur (vieną šimtą eurų) atstovavimo išlaidų;

Valstybei 4,35 Eur (keturis eurus 35 ct) proceso išlaidų.

K. V. IĮ prašymą priteisti 444,50 Eur už UAB „Teisinių žinių centras“ suteiktas atstovavimo paslaugas, atmesti.

Daiktinį įrodymą - UAB(duomenys neskelbtini) spaudą gražinti D. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.